Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-10229-545/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-11
Bylos Nr.
e2YT-10229-545/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05825-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, G. K., J. K., E. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10229-545/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05825-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.;3.4.4.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, G. K., J. K. ir E. A., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamas atnaujinti pareiškėjui K. K. palikimo, atsiradusio po sutuoktinės E. K. mirties, priėmimo terminą.

Prašymas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. K. (toliau – Pareiškėjas) sutuoktinė E. K. (toliau – Sutuoktinė). Pareiškėjas santuokos su sutuoktine metu, be kito turto, nuosavybės teise yra įgijęs namų valdos žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Pareiškėjas kartu su sutuoktine (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 22-ojo notarų biure yra sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrasis sutuoktinių testamentas). Bendruoju sutuoktinių testamentu pareiškėjas ir sutuoktinė paskirti vienas kito įpėdiniais numatant, kad po vieno iš sutuoktinių mirties visą mirusiojo turtą paveldi pergyvenęs sutuoktinis. Po pergyvenusio sutuoktinio mirties visą turtą Bendruoju sutuoktinių testamentu nuspręsta palikti dukrai E. A.

Šalies argumentai

1.3. Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjas per įstatyme numatytą 3 mėn. kreipimosi dėl palikimo priėmimo terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas sunkiai išgyveno sutuoktinės netektį, be to, buvo įsitikinęs, kad valią dėl palikimo priėmimo gali išreikšti per 6 mėn. terminą (pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, terminas palikimui priimti buvo, būtent, 6 mėn. (senojo 1964 m. CK 587 straipsnis numatė, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo po sutuoktinės mirties klausimų nesiėmė spręsti ir dėl šalyje paplitusios COVID-19 ligos ir jos protrūkių. Pareiškėjas yra neskiepytas garbaus amžiaus asmuo, sergantis tame tarpe diabetu, t. y. esantis rizikos grupėje. Pareiškėjas COVID-19 ligos protrūkio metu siekė kiek įmanoma daugiau išvengti kontaktų su kitais asmenimis skaičių ir taip sumažinti riziką susirgti COVID-19 liga. Pareiškėjui siekus per 4-5 mėn. po sutuoktinės mirties, t. y. per pareiškėjui žinomą 6 mėn. terminą, išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, Pareiškėjas buvo informuotas, kad yra praleidęs palikimo priėmimo terminą, kuris yra 3 mėnesiai. Pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

1.4. Pareiškėjas pažymi, kad nors įstatymų nustatyta tvarka po sutuoktinės mirties atsiradusio palikimo priėmimo fakto neįformino, visą po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą valdo, prižiūri, juo rūpinasi ir naudoja, būtent, pareiškėjas. Pareiškėjas yra sudaręs elektros tiekimo, geriamojo vandens sutartis, nuolatos pasirašo skaitliukų patikrinimo aktus. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties sutvarkė visus Sutuoktinės daiktus, rūpinosi sąskaitų apmokėjimu, savo žinion perėmė dokumentus. Šias aplinkybes gali patvirtinti pareiškėjo vaikai, šiame pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas pažymi, kad visas su sutuoktine susijusias sąskaitas po sutuoktinės mirties apmoka pareiškėjas arba, jo pavedimu, pareiškėjo dukra (šią aplinkybę gali patvirtinti pati pareiškėjo dukra). Pareiškėjas apmoka su turto išlaikymu susijusias sąskaitas.

1.5. Pareiškėjo žiniomis, paveldėjimo byla po sutuoktinės mirties notarų biure nebuvo užvesta. Nei vienas iš įstatyminių sutuoktinės įpėdinių nėra išreiškę valios dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Pareiškėjas kreipiasi į gerb. teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas nurodo, kad palikimo priėmimo terminas praleistas nežymiai (2 mėnesius), dėl palikimo priėmimo sutuoktinės įstatyminiai įpėdiniai nėra išreiškę valios, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas niekaip nepažeis kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų ir nepakenks civilinių teisinių santykių stabilumui. Priešingai, pareiškėjas yra testamentinis sutuoktinės įpėdinis, todėl termino palikimui priimti atnaujinimas užtikrins ir sutuoktinės paskutinės valios įgyvendinimą. Pareiškėjo prašymo motyvai dėstomi toliau.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad mirusiosios E. K. palikimui priimti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareikšto prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys J. K. ir E. A. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškimo tenkinimu.

Suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie posėdžio laiką, datą ir vietą bei teisę pateikti atsiliepimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėja E. K. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įregistruota palikėjos ir pareiškėjo santuoka. Santuokoje susilaukė 3 vaikų: G. K., J. K. ir E. A. E. K. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje. (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po E. K. mirties palikimo priėmimo/atsisakymo faktas neįregistruotas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos E. K. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po E. K. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų numatytų civiliniame kodekse. Be to pareiškėjas sielvartavo dėl sutuoktinės netekties. Pareiškėjas sužinojęs, kad po sutuoktinės mirties jis nepaveldėjo jos turto, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinojęs apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo. Be to 2021 m. Lietuvos Respublikoje dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos buvo įvesti atitinkami ribojimai.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

pareiškimą tenkinti pilnai.

Atnaujinti pareiškėjui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė