Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-929-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-16
Bylos Nr.
e2A-929-730/2017
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00723-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas
G. G.
Ieškovas
UAB „Bendras finansavimas“
Trečiasis asmuo
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-929-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00723-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui G. G., trečiajam asmeniui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2498,77 EUR negrąžintą paskolą, 1081 EUR nesumokėtas palūkanas, 235,80 EUR administravimo mokestį, 129,60 EUR delspinigius, 87,18 EUR vėlavimo palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com. 2015 m. liepos 23 d. atsakovas G. G. minėtoje platformoje pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_36105 su tikslu sudaryti Vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais asmenimis (skolintojais), kurie nori teikti paskolą. Pateikta paraiška buvo patvirtinta, įvyko aukcionas ir tarp atsakovo bei skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 36105, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 2500 EUR dydžio paskola. Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti sutarties mokėjimų grafike numatyta tvarka, mokėti 25 procentų metines palūkanas bei sutarties administravimo mokestį. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui pateikė pranešimą apie paskolos sutarties nutraukimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2017-02-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 2498,77 EUR negrąžintą paskolos sumą, 1081 EUR nesumokėtas palūkanas, 235,80 EUR administravimo mokestį, 129,60 EUR delspinigius, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1055,20 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 2,60 EUR išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2015-07-23 ieškovės administruojamame portale elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. 36105 dėl kredito sutarties sudarymo su portale registruotu skolintoju dėl 2500 EUR sumos, todėl tarp atsakovo, skolintojų ir ieškovės (organizatoriaus) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 36105, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2500 EUR kreditas 36 mėnesių laikotarpiui su 25 procentų dydžio palūkanomis verslui finansuoti. Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2500 EUR vartojimo kredito paskola atsakovui buvo suteikta, t. y. 2015-07-23 pervesta į atsakovui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodyta, kad paskola atsakovui buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, nes ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad, atsakovo teigimu, jo banko duomenys apgaule buvo pasisavinti dviejų nepažįstamų asmenų ir paskola buvo paimta bei pervesta be jo žinios, nėra įrodyta, nors tikimybė, jog atsakovo duomenimis galbūt nesąžiningai pasinaudojo kiti asmenys, yra. Tuo tarpu ieškovė, priešingai, pateikė rašytinius įrodymus, kad suteikta paskola banko pavedimu buvo pervesta į asmeninę atsakovo banko sąskaitą, o ginčo kredito sutartis buvo sudaryta elektroninėmis ryšio priemonėmis, kredito gavėjui prisijungus prie kredito davėjo siūlomų sąlygų per elektroninės bankininkystės sistemą. Nagrinėjamu atveju tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios išvados. Atsižvelgdamas į tai teismas vertina, jog anksčiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė, šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą. Atsakovas, atsidarydamas banke sąskaitą, sudarė ir Elektorinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta teisė atlikti operacijas elektroniniais kanalais, kas ir buvo padaryta 2015-07-23 sudarant Vartojimo kredito sutartį su ieškove. Pagal Elektorinių paslaugų teikimo sutartį atsakovas buvo įpareigotas saugoti tapatybės patvirtinimo priemones. Jis jokiais atvejais neturėjo teisės perduoti tretiesiems asmenims tapatybės patvirtinimo priemonių, leisti jiems sužinoti konkrečius identifikavimo kodus, slaptažodžius. Kol nėra nuginčyta vartojimo kredito sutartis, atsakovo pareiga mokėti pagal ją skolas (paskolą, delspinigius) išlieka, o ikiteisminių tyrimų metu atsakovo nurodytos aplinkybės dėl pasinaudojimo jo duomenimis savaime nedaro kredito sutarties negaliojančios ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti sutartines prievoles kitai sutarties šaliai. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, jog nustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos ir ieškovė pagrįstai šioje byloje pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteista 2498,77 EUR negrąžintos paskolos, 1081 EUR nesumokėtų palūkanų, 235,80 EUR administravimo mokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni už palūkanas, todėl ieškovės apskaičiuotos palūkanos įskaitytos į delspinigių dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteisti 129,60 EUR delspinigiai, o ieškovės reikalavimas dėl 87,18 EUR palūkanų priteisimo atmestas. Teismas priteisė procesines palūkanas bei proporcingai patenkintai ieškinio daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-02-23 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė, nepatikrinusi duomenų apie prašantįjį paskolos asmenį (neturėdama asmens kodo ir nepatikrinusi, ar banko sąskaitos išraše nurodyto asmens duomenys sutampa su paskolos prašytojo), suteikė kreditą atsakovu apsimetusiam asmeniui. Dėl šių priežasčių pati ieškovė turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, kurie pagrindžia, jog atsakovas pinigų iš ieškovės nesiskolino, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas gavo 2 500 EUR paskolą. Pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta pagal atsakovo pareiškimą iškelta baudžiamoji byla ir nustatyti kalti asmenys, pasinaudoję atsakovo duomenimis paskolai gauti.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė suteikė kreditą, neturėdama atsakovo asmens duomenų. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei buvo pateikti tokie duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė, turimas turtas. Ieškovei nebuvo pagrindo abejoti Anglijos banko pateikta pažyma, nes ji yra atsakovo banko sąskaitos Anglijoje išrašas.Byloje buvo tinkamai ištirti įrodymai bei pagrįstai nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apie pasinaudojimą jo asmens duomenimis savaime nedaro sutarties negaliojančios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje iškilo ginčas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo byloje, kurioje patenkintas iš dalies ieškovės reikalavimas dėl paskolos priteisimo. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jos šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, kadangi atsakovas pinigų iš ieškovės nesiskolino.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo skolą. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodytų motyvų.Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Iš byloje esančių įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog atsakovas 2015-07-23 ieškovės administruojamame portale elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką (ofertą) Nr. oferta 36105 dėl kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais) dėl 2500 EUR sumos. Minėto portalo registruoti skolintojai finansavo atsakovo kredito sumos suteikimą, todėl tarp atsakovo, skolintojų ir ieškovės (organizatoriaus) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 36105, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2500 EUR kreditas 36 mėnesių laikotarpiui su 25 procentų dydžio palūkanomis pagal nustatytą grafiką. Į bylą pateiktas atsakovo sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015-07-23 iki 2015-11-09 patvirtina, jog 2015-07-23 į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą buvo pervesta 2500 EUR. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog 2015-07-24 dalis piniginių lėšų – 1000 EUR buvo pervesta trečiajam asmeniui A. P.. Šios nustatytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė įrodė, jog paskola atsakovui buvo suteikta (CPK 178 straipsnis).Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės ieškiniu, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskoliniuose teisiniuose santykiuose paskirstymo taisykle, turėjo įrodyti, jog paskolos negavo arba ją grąžino. Atsakovas įrodinėjo, kad vartojimo kredito sutarties nesudarė, pinigų nesiskolino, teigdamas, kad paskola buvo suteikta dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, todėl 2015 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Iš atsakovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ir byloje pateikto liudytojo apklausos protokolo nustatyta, kad atsakovas 2015 metų liepos mėnesį paprašytas dviejų nepažįstamų asmenų sutiko atidaryti banko sąskaitą bei gauti elektroninės bankininkystės kodus. Atsakovo teigimu, minėti asmenys paaiškino, jog į atsakovo atidarytą sąskaitą bus pervesti pinigai, kuriuos išgryninęs ir atidavęs minėtiems asmenims atsakovas iš minėtų asmenų būtų gavęs 100 EUR atlygį. Papildomai nurodė, jog su minėtais asmenimis nuvyko į banką, tačiau į patį banką atsakovas ėjo vienas, atidarė banko sąskaitą, gavo banko dokumentus, elektroninio prisijungimo kodus, slaptažodžius ir grįžo atgal į minėtų asmenų automobilį. Kadangi neturėjo pinigų banko sąskaitai aktyvuoti, gavo iš vieno iš asmenų 5 EUR, palikęs automobilyje iš banko gautus dokumentus, grįžęs atgal į banką aktyvavo sąskaitą. Minėti asmenys atsakovą visą laiką vaišino alumi, parvežė namo. Su minėtais asmenimis susitarė, jog kitą dieną minėti asmenys atvažiuos pas atsakovą į namus, nuvyks į banką paimti pinigų, tačiau minėti asmenys neatvažiavo, žadėtų 100 EUR nedavė. Atsakovo teigimu, atsakovo vardu atidarytos sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis bei slaptažodžius minėti asmenys galėjo nufotografuoti, kai atsakovas buvo grįžęs į banką aktyvuoti banko sąskaitos, o dokumentus buvo palikęs automobilyje. Kokiu būdu tretieji asmenys galėjo gauti jo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą), atsakovas negalėjo paaiškinti, tikino, jog asmens tapatybės kortelė visą laiką buvo marškinių kišenėje.Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2017-01-11 sustabdė ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog banko duomenys apgaule buvo pasisavinti dviejų nepažįstamų asmenų ir paskola buvo paimta bei pervesta į atsakovo sąskaitą be jo žinios. Atsakovo argumentai, jog jis neturi kompiuterio, nemoka juo naudotis, apie internetinę bankininkystę nieko neišmano, todėl negalėjo sudaryti elektroninės vartojimo kredito sutarties, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas paskolos neėmė, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė nepatikrinusi duomenų apie prašantįjį paskolos asmenį (neturėdama asmens kodo bei nepatikrinusi, ar banko sąskaitos išraše nurodyto asmens duomenys sutampa su paskolos prašytojo), suteikė kreditą atsakovu apsimetusiam asmeniui. Apelianto vertinimu, dėl šių priežasčių, pati ieškovė turi prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu.Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog sudarant vartojimo kredito sutartį ieškovei buvo pateikti tokie duomenys apie atsakovą – vardas, pavardė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsilavinimas (duomenys neskelbtini)), darbovietės adresas (duomenys neskelbtini)), pajamų trukmė (nuo 1 metų iki 2), bendras darbo stažas ((duomenys neskelbtini)), kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini)), el. paštas (duomenys neskelbtini)), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini)), turimas turtas (automobilis), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini)). Ieškovei iš atsakovo elektroninio pašto adreso buvo atsiųstas atsakovo vardu atidarytos banko sąskaitos išrašas, kuriame matosi jo gaunamos pajamos. Taigi, nurodyti duomenys apie atsakovą, kurie buvo pateikti ieškovei, paneigia atsakovo argumentus, jog ieškovė išdavė kreditą asmeniui, nežinodama jo asmens duomenų. Atsakant į argumentą, jog ieškovė pateiktų atsakovo asmens duomenų nepatikrino, nes, atsakovo teigimu, ieškovei pateikti duomenys yra klaidingi, nes atsakovas niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo ieškovei pateikti duomenų, jog dirba šioje valstybėje, be to, neturi elektroninio pašto, pažymėtina, jog, vadovaujantis tarp šalių sudarytos www.savy.lt portalo naudojimosi sutarties 11.11 punktu, vartotojas garantuoja, jog visi duomenys, kuriuos vartotojas pateikia naudodamasis portalo paslaugomis, yra teisingi. Tokia pati nuostata numatyta ir Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.2 punkte, kuriame nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjas, patvirtindamas paraišką, patvirtina ir garantuoja, kad visi portalo formoje vartojimo kredito gavėjo pateikti dokumentai ir asmens duomenys bei informacija (pajamos, išlaidos, įsipareigojimai, banko išrašai) paraiškos pildymo metu yra teisingi ir atitinka realybę. Be to, Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose nuostatuose (kredito suteikimo metu galiojusi redakcija) 12 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas neatsako už tai, kad vartojimo kredito gavėjas pateikia vartojimo kredito davėjui klaidingą informaciją, kuri turėjo esminę įtaką vertinant vartojimo kredito gavėjo mokumą. Tokia pati nuostata nurodyta ir šalių sudarytos portalo naudojimosi sutarties 13.1.1 punkte, kuriame nurodyta, kad ieškovė nėra atsakinga už vartotojo pateiktų ieškovei bei kitiems vartotojams duomenų teisingumą ir atitiktį realybei. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, už ieškovei teikiamų duomenų teisingumą atsakomybė kyla tik atsakovui. Papildomai pažymėtina tai, kad ieškovė yra įrašyta į kreditų davėjų sąrašą, todėl jai taikomos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo (kredito suteikimo metu galiojusi įstatymo redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principais, kuriuos nustato vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnyje nurodyta priežiūros institucija (Lietuvos bankas). Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose nuostatuose (kredito suteikimo metu galiojusi redakcija) nurodyta, jog vartojimo kredito davėjai, vadovaudamiesi nuostatais, turi patvirtinti taisykles, skirtas užtikrinti, kad bus tinkamai įvertintas vartojimo kredito gavėjų mokumas ir laikomasi atsakingojo skolinimo principo, kuriomis privalo vadovautis versdamiesi vartojimo kreditų teikimo veikla (5 punktas). Nors ieškovė nepateikė į bylą Lietuvos banko valdybos 2013-03-19 nutarimu Nr. 03-62 „Dėl Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose nuostatuose nurodytų mokumo vertinimo taisyklių, kuriomis vadovaujantis vertinamas kredito gavėjų mokumas, tačiau vadovaujantis minėtų nuostatų 16 punktu, jog prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo visapusiškai vertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamomis duomenų bazėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi pareigą įvertinti tik paties kredito gavėjo pateiktus duomenis bei dokumentus ir tik nustačiusi būtinybę gali pasinaudoti duomenų bazėmis mokumui įvertinti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovei buvo pateikti detalūs atsakovo asmens duomenys, iš atsakovo elektroninio pašto adreso atsiųstas banko sąskaitos, kuri atsakovo vardu atidaryta (duomenys neskelbtini), išrašas už laikotarpį nuo 2015-04-23 iki 2015-07-23, todėl sutiktina su ieškove, jog šie įrodymai buvo pakankami įvertinti atsakovo mokumą, todėl neiškilo būtinybė tikrinti atsakovo mokumą duomenų bazėse. Be to, įvertinus tai, jog atsakovo vardu atidaryta sąskaita yra užsienio valstybėje, duomenų bazių patikrinimas siekiant nustatyti, ar minėtame banko išraše esantys duomenys yra atitinkantys tikrovę, neturėtų reikšmės sprendžiant dėl atsakovo mokumo, kadangi Lietuvos duomenų bazėse informacija apie asmenų įsidarbinimą kitose valstybėse bei pajamų dydį nėra pateikiama. Esant visų nustatytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę iš paskolos teisinių santykių kilusiuose ginčuose daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog paskolos sutarties nesudarė ar ji buvo sudaryta atsakovo vardu dėl trečiųjų asmenų kaltės, o ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog paskolos sutartis su atsakovu buvo sudaryta, jos pagrindu piniginės lėšos pervestos į atsakovo banko sąskaitą, ji yra galiojanti, tai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui ir atsakovui kyla pareiga vykdyti Vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CK 6.870 straipsnis).Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta pagal atsakovo pareiškimą iškelta baudžiamoji byla ir nustatyti kalti asmenys, pasinaudoję atsakovo duomenimis paskolai gauti, pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas 2017-01-11 buvo sustabdytas, nes nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Be to, pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2007; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006 ir kt.), CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2008). Esant nurodytoms aplinkybėms ir formuojamai teismų praktikai, pagrindo stabdyti civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė pateikė įrodymus apie atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias sudaro 400 EUR. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų dėl bylinėjimosi išlaidų matyti, kad anglų kalba išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas byloje, kurioje atsakovas yra G. G., o lietuvių kalba išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog atsiliepimas į parengtas byloje, kurioje atsakovas yra T. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi sąskaitų faktūrų išrašymo data, išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suma sutampa, lietuvių kalba pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta neteisinga atsakovo pavardė laikytina rašymo apsirikimu, todėl priteistina iš atsakovo 400 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo G. G. 400 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Bendras finansavimas“, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė