Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K., Vilniaus miesto 4- ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

11. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (atsisakyti priimti). Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

14. Byloje nustatyta, kad G. K. (G. K.) (duomenys neskelbtini) mirė Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) A. K. yra nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė pagal įstatymą (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CPK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnamečių vaikų V. K. ir E. K. įstatyminė atstovė po palikėjo G. K. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo nepilnamečių vaikų vardu, t. y. neįgyvendino nepilnamečių vaikų teisių, kadangi nežinojo nepilnamečiai vaikai turi teisę į senelio palikimą ir kad yra privalu kreiptis į teismą dėl leidimo atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu. Pareiškėjai šios aplinkybės paaiškėjo tik 2021 metų balandžio mėnesį, kai šį klausimą dėl palikimo pareiškėją spręsti įpareigojo Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, pareiškėja, būdama vaikų įstatymine atstove, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo, taip pat užtruko dokumentų surinkimo ir procesinio dokumento parengimo procedūros.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis daro išvadą, kad pareiškėja dėl pateisinamų priežasčių apie atsiradusį palikimą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie tai, kad nepilnamečiai vaikai turi teisę į senelio palikimą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškę.

16. Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu

17. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. CK 5.52 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

18. Prašymuose dėl teismo leidimo tėvams (įstatyminiams atstovams) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti atsisakyti priimti palikimą išdavimo pareiškėjai privalo nurodyti, kokie civilinių teisių objektai paveldimi: materialūs ir nematerialūs dalykai, palikėjo reikalavimo teisės ir prievolės, įstatymų numatytais atvejais – intelektinės nuosavybės objektai ir kitos įstatymų nustatytos teisės bei pareigos (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), taip pat turi pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (pvz., išrašus, pažymas, pažymėjimus iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto registro, bankų pažymas apie turimus indėlius arba gautas paskolas ir pan.).

19. Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad palikimą sudaro UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sąskaitoje esančios lėšos – 20,53 EUR. Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto mirusysis neturėjo, tačiau antstolių informacinės sistemos duomenimis palikėjas G. K. palikimo atsiradimo dieną turėjo skolų, t. y. 17,38 EUR skola VŠĮ „Susiekimo paslaugos“; taip pat antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 390 Lt turtinės žalos ir 200 Lt neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko G. K.. Remiantis Antstolio M. D. pateikta informacija, šiai dienai iš skolininko liko išieškoti 24,04 EUR išieškotojo apmokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas ir 170,88 EUR skolą išieškotojui, bei 140,90 EUR vykdymo išlaidas antstoliui. Taigi, palikėjo G. K. palikta skola sudaro 353,20 EUR, o palikto turto vertė yra 20,53 EUR, t. y. paveldimo turto balansas yra neigiamas.

20. Spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą vaiko globėjui nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad atsisakius priimti palikimą nepilnamečių vaikų V. K. ir E. K. vardu, nebus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, todėl prašymas išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų vardu atsisakyti priimti palikimą tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos A. K. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti (atsisakyti priimti) palikimą, atsiradusį po G. K. (G. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti po G. K. (G. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą apie palikimo atsisakymą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo priimti ar atsisakyti priimti palikimą per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.