Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „C“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2017 m. spalio 19 d. apie 17 val. Raseinių mieste, Vytauto Didžiojo gatvėje, ties Žemaitės g. 2 pastatu, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 30 punktuose numatytus reikalavimus – tai yra, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios A. Z., nesiėmė papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui, akinant saulės šviesai, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.), – ir dėl to kliudė pėsčiąją A. Z., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. Z. buvo padaryti sužalojimai: kąstinės žaizdos ir kraujosruvos liežuvyje, poodinės kraujosruvos dešinio kelio, kairės alkūnės sąnariuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje, kairės blauzdos, viršugalvio dešinės pusės sumušimai, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, kairio kryžkaulio sparno pilnas ir dešinio kryžkaulio sparno kraštinis lūžimai, kairės kojos išorinio ir vidinio kulkšnelių, kairio kulnikaulio avulsinio lūžimai, o dėl abiejų gaktikaulių šakų ir kairio kryžkaulio sparno pilno lūžių, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, A. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Medicininės apžiūros akte Nr. 154 ir specialisto išvadoje Nr. T-A 10899/2017(01) nurodyta, kad L. P. po eismo įvykio buvo blaivus (b. l. 24, 27).

Medicininės apžiūros akte Nr. 155 ir specialisto išvadoje Nr. T-A 10901/2017(01) nurodyta, kad A. Z. po eismo įvykio buvo blaivi (b. l. 29, 32).

Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad L. P. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1994-12-02 (b. l. 33-34).

Teisiamojo posėdžio metu I. P. prašė atleisti kaltinamąjį L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei be užstato. Ji paaiškino, kad su vyru sutaria puikiai. Ji mano, kad gali daryti teigiamą įtaką savo vyrui L. P.. Šiuo metu ji nedirba, tačiau neseniai baigė visažistės kursus, todėl ketina pradėti dirbti visažiste. Su L. P. santuokoje gyvena 17 metų, augina du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato būtinas sąlygas asmeniui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Laiduotoja I. P. yra kaltinamojo L. P. sutuoktinė, neteista (b. l. 185), todėl ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Ji nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, turi vaikų, sutaria gerai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

L. P. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką, jis neteistas (b. l. 122), administracine tvarka baustas: 2017-05-11 už greičio viršijimą ir 2017-05-25 už naudojimąsi mobilaus ryšio priemone vairuojant (b. l. 123-124), dirba UAB „C“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 163). Nukentėjusiajai yra atlyginęs 1000 Eur neturtinės žalos (b. l. 170). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 40 straipsnis, L. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui, neskiriant užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje nustatyta, kad L. P. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo, kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų jis nėra padaręs, jo vairavimo stažas 24 metai, per tą laikotarpį šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimo padaręs nebuvo. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir atsiprašė nukentėjusiosios, yra atlyginęs jai 1000 Eur neturtinės žalos. Be to, L. P. dirba UAB „C“, direktoriaus pareigose, tik neseniai pradėjo dirbti pilnu etatu, nes iki šiol dirbo 0,25 etato. Teismo vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neigiamai paveiktų kaltinamojo darbinių funkcijų atlikimą, o praradus galimybę dirbti, pablogėtų ne tik kaltinamojo šeimos finansinė padėtis, bet pasunkėtų ir kaltinamojo galimybės atlyginti nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam L. P. būtų neproporcingas, todėl netaikytinas.

Kaltinamajam L. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisjus.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji A. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 183,30 turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš kaltinamojo L. P. prašo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 75-78). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, 2017-10-20 jai buvo taikytas sudėtingas chirurginis gydymas, tai yra atliktas operacinis pjūvis, apie 5 cm, užpakalinėje išorinėje kairio šeivikaulio dalyje, prieita prie kairio šeivikaulio, stebėta kairio šeivikaulio skeveldrinis lūžis, atlikta atvira repozicija, parinkta 5 skylių 1/3 apskritimo plokštelė, atlikta osteosintezė 3,5 mm 4-iais sraigtais, patikrinta stabilumas, stebėta T-F sindesmozės plyšimas, fiksuota 45 mm sraigtu, praplauta, pasluoksniui užsiūta, sterilūs tvarsčiai. Paruošus operacinį lauką, telerentgeno kontrolėje, atlikta operacinis pjūvis, apie 3-4 cm, vidinės kulkšnies srityje, prieita prie vidinės kulkšnies lūžio, atlikta atvira repozicija ir osteosintezė Kiršnerio vielos atkarpa ir 3,5 mm sraigtu, patikrinta stabilumas, praplauta, pasluoksniui užsiūta, sterilūs tvarsčiai, mobilizuota gipso longete. Iš to matyti, kad jos sveikata sutrikdyta itin ilgam laikotarpiui, kurio metu nukentėjusioji negalės gyventi jai įprasto gyvenimo, patirs fizinį skausmą ir dvasinius krėtimus. Iki šiol ji rūpinosi savo neįgaliu sutuoktiniu A. Z., o po patirtų sužalojimų ir skirto gydymo ji to padaryti negali. Nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 30 000 eurų, iš jų 5000 Eur prašo priteisti iš draudimo bendrovės ir 25 000 Eur iš kaltinamojo L. P..

Neturtinė žala - pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 5 792 eurų iki 57 424 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 3K-3-402-421/2016).

Nustatant neturtinės žalos dydį A. Z. teismas atsižvelgia į tai, kad jai eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – kąstinės žaizdos ir kraujosruvos liežuvyje, poodinės kraujosruvos dešinio kelio, kairės alkūnės sąnariuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje, kairės blauzdos, viršugalvio dešinės pusės sumušimai, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, kairio kryžkaulio sparno pilnas ir dešinio kryžkaulio sparno kraštinis lūžimai, kairės kojos išorinio ir vidinio kulkšnelių, kairio kulnikaulio avulsinis lūžimai. Dėl abiejų gaktikaulių šakų ir kairio kryžkaulio pilno sparno lūžių, buvo suardytas dubens žiedo vientisumas. Nukentėjusiajai dėl padarytų sužalojimų 2017-10-20 buvo atlikta operacija, 2017-12-08 pašalintas pozocionuojantis varžtas, taikytas pirmas reabilitacijos etapas. Nuo 2018-02-19 iki 2018-03-11 taikytas antras reabilitacijos etapas (b. l. 75-78, 171, 172). Iš byloje esančių medicininių dokumentų (2018-01-31, 2018-04-06 medicininių dokumentų išrašų) matyti, kad po patirtos traumos eismo įvykio metu, nukentėjusiosios eisena išlieka sutrikusi, judesiai per abu klubo sąnarius sumažintų amplitudžių (173, 174). Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai A. Z. apribotos galimybės judėti, sumažėjo gyvenimo kokybė. Be to, iki eismo įvykio nukentėjusioji slaugė savo sutuoktinį A. Z., o po patirtų sužalojimų, jai pačiai yra reikalingas gydymas ir reabiliticija, kurios metu ji sutuoktinio slaugyti negalės. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusioji taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Eismo įvykio pasekmes nukentėjusiosios sveikatai yra sunkios (įvertinant gydimą, gijimą, reabilitaciją) ir sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Nors nukentėjusioji yra pensinio amžiaus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad iki eismo įvykio ji būtų turėjusi didelių sveikatos problemų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų akivaizdu, kad po eismo įvykio yra kilę liekamieji reiškiniai, tačiau, ar jie negrįžtami, nuspręsti negalima, tačiau iš medicininių dokumentų akivaizdu, kad nukentėjusiosios sveikata nėra gera, sutrikusi jos eisena, ateityje laukia metalinių medicininių konstrukcijų šalinimo operacija. Išvardintos aplinkybės, bei aplinkybės, susijusios su emocine, dvasine, psichologine nukentėjusiosios būkle yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teismas taip pat įvertina ir nukentėjusiosios bei kaltininko interesų pusiausvyrą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgiama į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, siekdamas nukentėjusiosios ir eismo įvykio kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies mažindamas nukentėjusiajai A. Z. neturtinės žalos dydį iki 14 000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 186-189), kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 1 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 170), todėl iš kaltinamojo L. P. nukentėjusiajai A. Z. priteistina 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusios A. Z. civilinio ieškinio dalis dėl neturinės žalos atmetama.

Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl įvykio patyrė turtinę 183,30 Eur žalą. Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji prie civilinio ieškinio pridėjo kvitus už įsigytus vaistus ir gydymosi priemones (b. l. 82). Nukentėjusioji prašė patirtą turtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. 2018-05-18 teisme gautas civilinio atsakovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 186). Prašyme taip pat nurodoma, kad asmens turtinės žalos atlyginimo klausimas šiuo atveju spręstas nebuvo, kadangi draudimo bendrovei nebuvo pateikti turtinę žalą patvirtinantys dokumentai. Baudžiamojoje byloje kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti kvitai, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2017-10-20 iki 2017-12-23 buvo įsigyta įvairių medikamentų ir higienos reikmenų (dantų šepetėlis, muilas, lūpų balzamas, pirštinės). Atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, į tai, kad ji gulėjo ligoninėje, jai buvo skirta reabilitacija, teismas daro išvadas, kad išlaidos patirtos už įsigytus medikamentus ir higienos priemones yra pagrįstos, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios A. Z. atstovo advokato Gintaro Petukausko prašymas, pripažinus L. P. kaltu, išieškoti iš jo 1500 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji A. Z. sumokėjo 1500 Eur už atstovavimą (b. l. 175, 176, 177).

Pagal BPK 106 str. 2 d tik pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji patyrė 1500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro: susipažinimas su bylos medžiaga, atstovavimas surašant ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, teisinės konsultacijos ir atstovavimas teisme. Teismas konstatuoja, kad patirtos nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajai A. Z. iš kaltinamojo L. P. priteistinos 1500 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. P. atsakomybei 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam L. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš L. P. priteisti nukentėjusiai A. Z. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 183,30 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus, 30 ct).

Priteisti iš kaltinamojo L. P. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nukentėjusiajai A. Z. advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. P., nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti teisėtam jo savininkui - I. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.