Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-13-1072/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-12
Bylos Nr.
eAN2-13-1072/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01530-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-13-1072/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01530-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria netenkintas A. J. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21946-2025 ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. A. J. Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 (vienam) mėnesiui, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 15 d. apie 01.13 val., Vilniuje, T. Narbuto g., vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 60 km/h greitį, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą važiavo 120,28 km/h greičiu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 127 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu apeliantas A. J. prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta palikti nepakeistą Institucijos nutarimą, ir perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Skunde nurodoma, kad vieno mėnesio teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų neproporcingai griežta sankcija, turinti reikšmingos ir tiesioginės įtakos jo finansinei padėčiai. 2025 m. spalio mėnesio viduryje nuo jo sąskaitos buvo nurašyta apie 2 500 Eur Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms. Taip pat jis turi žmoną, kuri neseniai neteko darbo ir šiuo metu yra nedirbanti, šeima augina mažametį vaiką. Kitų pajamų šaltinių jis neturi. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo galimybės tęsti gėrimų pardavimo veiklą neatitinka aplinkybių, kadangi ši veikla buvo vykdoma tik dvi dienas, siekiant gauti papildomų oficialių pajamų. Jis neturi šiai veiklai būtinos kvalifikacijos, kad turėtų minimalią galimybę susirasti tapatų darbą ir ypač ne sezono metu, kai tokio pobūdžio darbo pasiūla yra ribota ir reikalaujanti specifinių įgūdžių.

3.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad paskirta poveikio priemonė ne tik stipriai pablogintų jo finansinę padėtį, nes dėl šios priežasties prarastų teisę gauti pajamų iš vienintelio pinigų šaltinio, tačiau negalėtų išlaikyti savo šeimos, užtikrinti finansinius įsipareigojimus, kas galėtų lemti skolų atsiradimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2025 m. vasario 25 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis skundo pateikimo metu nebegaliojo, kadangi jis toliau faktiškai naudojasi nuomojamomis patalpomis, o nuomotoja nuolat priima nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimus. Pasak pareiškėjo, taip pat nėra pagrindo sieti jo deklaruotos gyvenamosios vietos su faktine gyvenamąja vieta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog apelianto veika – daugiau kaip 50 km/val. greičio viršijimas miesto teritorijoje nakties metu, esant jau anksčiau padarytoms analogiškoms nusižengimų rūšims – suponuoja būtinybę taikyti įstatyme numatytą sankciją, kurioje specialiosios teisės atėmimas yra privaloma administracinio poveikio priemonė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pagrįstai atmetė apelianto skundo argumentus dėl tariamai kritinės finansinės padėties, nuomos santykių ir vykdomos veiklos per platformą „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės nėra išskirtinės, nepaneigia pareigos laikytis KET ir nesudaro pagrindo taikyti išimtį iš bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių. Institucijos atstovo teigimu, viešojo intereso – eismo saugumo užtikrinimo – reikšmė šios kategorijos bylose yra viršesnė, o nustatytos faktinės aplinkybės nepateikia jokių teisinio pagrindo elementų pripažinti sankciją per griežta ar neproporcinga.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniu skundu apeliantas A. J. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose, t. y. pasisakys tik dėl to, ar A. J. buvo tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Šiuo atveju A. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui.

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.

9. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto A. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Kita vertus, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip jau buvo minėta, A. J. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, o aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau švelninti apelianto padėtį – nėra.

10. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apeliacinės instancijos teismui, nurodytos analogiškos aplinkybės dėl jo finansinės padėties pablogėjimo nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad A. J. padarė pavojingą administracinį nusižengimą ir Institucija jam skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę. Apelianto A. J. apeliaciniame skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kad jis turi šeimą, augina mažametį vaiką, turi finansinių įsipareigojimų bei kitos minėtos aplinkybės yra būdingos didžiajai daliai piliečių bei nustatomos daugumoje tokios kategorijos bylose, todėl nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos ar artimųjų gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui buvo nustatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones trukmė, nepaisant to, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad A. J. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis dėl turimų galiojančių administracinių nuobaudų bei baustumo skaičiaus, tame tarpe ir keturis kartus už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Apeliantas A. J., prieš darydamas minimą administracinį nusižengimą, privalėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta. Šiame kontekste pabrėžtina, kad asmuo, puoselėdamas savo darbinę veiklą, kuri susijusi su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, turi būti itin atidus bei rūpestingas ir iš anksto numatyti savo elgesio pasekmes, vertinti jų pavojingumą ir galimus neigiamus padarinius, kurie kiltų atliekant vienokius ar kitokius veiksmus. Apeliaciniame skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę A. J. taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonės terminą, tiek apylinkės teismas, atmesdamas apelianto A. J. skundą, vertino visas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju apelianto atsakomybės nešvelnina nei viena skunde nurodyta aplinkybė, akivaizdu, kad apeliantas A. J. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Apeliantas A. J., norėdamas ir toliau tinkamai pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove, darbine veikla, gali pasirinkti kitą transporto priemonę tai pačiai veiklai vykdyti, kuriai nereikalinga teisė vairuoti transporto priemones arba pasirinkti kito pobūdžio darbą, o vien tik jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės dėl deklaruotos gyvenamosios vietos ar sudarytos patalpų nuomos sutarties neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pasisakė spręsdamas klausimą dėl A. J. prašymo išdėstyti jam paskirtos baudos sumokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui. Apeliaciniu skundu apeliantas tokio prašymo neformuluoja, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

13. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. J. Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Venckienė