Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja I. V., sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pažeidimą padariusiam asmeniui K. M., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. skundą dėl Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2012-05-17 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno (toliau – ir Institucija) 2012-05-17 nutarimu K. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2012-05-10 apie 22:55 val., Šilutės m., S. Dariaus ir S. Girėno g. 11 esančio prekybos centro stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį ratu, tuo siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą bei tai sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui. Tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4,6,9,28,133 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. ir jam paskirta 1800 Lt bausmė, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 20 mėnesių.

Liudytojas S. S. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas A. B..

Liudytojas V. B. nurodo, kad nurodytu metu jis buvo toje pat aikštėje, sėdėjo savo automobilyje. Matė, kaip K. M. automobilis įvažiavo į aikštelę, ir apsuko ratą prie pagrindinio įėjimo į prekybos centrą. Liudytojas nurodė negirdėjęs, ar sucypė tuo metu automobilio padangos, nes tuo metu klausėsi muzikos, bet jokių padangų žymių ant kelio dangos jis nematė. Liudytojo nuomone, K. M. jokio pažeidimo nepadarė.

Liudytojas E. K. parodė, kad tuo metu jis buvo Lukoil degalinėje, kuri randasi šalia prekybos centro „IKI“ aikštelės ir pylė kurą į tarnybinį automobilį. Bepilant kurą jis išgirdo iš prekybos centro aikštelės garsus, panašius į padangų cypimą . Įsipylę kuro jis kartu su porininku privažiavo prie prekybos centro aikštelės, sustojo prie žiedo ir matė, kaip prekybos centro aikštelėje BMW automobilis apie 5 minutes važinėjo po aikštelę automobiliu darydamas ratus taip vadinamai „piešė saulutes“ ant kelio dangos. Tada jie privažiavo prie to automobilio vairuotojo, kadangi jie patys neturėjo reikiamų dokumentų įforminti pažeidimą, iškvietė kitus pareigūnus, kad jie tinkamai įformintų pažeidimą. Liudytojas patvirtino, kad ant kelio dangos buvo likusios ratų žymės, jis jas parodė atvykusiems kelių policijos ekipažo pareigūnams. Liudytojas nurodė, kad tuo metu buvo pakankamai šviesu.

Liudytojas S. L. parodė iš esmės analogiškai, kaip ir liudytojas E. K., tik parodė, kad girdėjo stovėdami degalinėje cypiant automobilio ratus, paties automobilio jie nematė, o K. M. automobilį jie pastebėjo stovėdami žiede ir matė, kaip jis prasikasė ir slystelėjo šonu.

Liudytojas A. M. nurodė, kad tą dieną jis dirbo su kolega G. P., tačiau apie 2012-05-10 įvykį jis nieko papasakoti negali, nes jo neprisimena, protokolą rašė jo kolega.

Liudytojas G. P. nurodė, kad jis administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė K. M. remdamasis kitų pareigūnų - E. K., S. L. parodymais bei likusiomis padangų žymėmis ant kelio dangos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas (ATPK 302 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

ATPK124² numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio mėn. 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-357-360/2011;)

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos mėn. 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-279-533/2011;).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės mėn. 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-305-380/2012;)

Neginčijamai įrodyta, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, t.y. jis nurodytu laiku savo automobiliu specialiai suko vairą bei spaudė stabdžius taip, kad automobilis apsisuktų apie savo ašį, tokiu būdu jis elgėsi iššaukiančiai, norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei sukeldamas pavojų kitiems asmenims, kurie buvo šalia. Jo kaltę patvirtina policijos pareigūnai, kurie matė patį įvykį, teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios liudytų faktą, kad pareigūnai turi tikslą apkalbėti K. M.. Liudytojų S. S., V. B. ir A. B. parodymai vertintini kritiškai, nes liudytojai yra pažeidėjo draugai, jie suinteresuoti duoti parodymus, palankius K. M..

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas paliktinas galioti, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutartis gali būti apskųsta ATPK 302²-302¹⁵str. nustatyta tvarka per 20 dienų nuo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.