Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Viktoras Dovidaitis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria T. S. skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 16 d. nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 16 d. nutarimu T. S. pagal ATPK 124² str. 2 d. nubaustas 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2011-03-09, 11.30 val., Ukmergės g. - Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklo Nr. 507 reikalavimus, iš eismo juostos važiuoti tik į dešinę važiavo tiesiai, kirto ženklinimo 1.1 ištisinę liniją, tęsdamas toliau judėjimą vėl pažeidė ženklo Nr. 507 ir ženklinimo 1.1 reikalavimus, persirikiuodamas iš pirmos į trečią eismo juostą, nerodė posūkio ženklo, tuo priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, tuo pažeisdamas KET 8 ir 49 punktų reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, T. S. jį apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris 2011-05-04 nutartimi T. S. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011 m. kovo 16 d. nutarimą.

Apeliaciniu skundu T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atmetus šį prašymą, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir sušvelninti nuobaudą - neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad administracinė byla išnagrinėta nepilnai, neišsamiai ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, pažeidžiant ATPK 280, 283, 284 str. numatytus reikalavimus. Nutarimas priimtas nenustačius tyčinių chuliganiškų veiksmų, nenustatyti du ar daugiau pažeidimų, kurių visuma būtų traktuojama chuliganišku vairavimu.

Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotais KET pažeidimais. Paaiškina, kad neturėjo galimybės, priešingai nei kad teigia pareigūnai, važiuoti dideliu greičiu dėl ypač blogos kelio dangos būklės, nes vairavo žemą automobilį, be to, važiavo skolintu brangiu automobiliu. Pažymi, kad tam tikrais momentais manevravimas (ir stabdymas) galėjo būti sąlygotas būtinybės apvažiuoti duobę, tačiau tuo tikslu persirikiuoti iš pirmos į trečią juostą, kirsti ištisines juostas ir pan., kaip kad konstatavo pareigūnai, jam neteko. Teigia, kad teismas netinkamai interpretavo jo paaiškinimus, nepagrįstai konstatuodamas, jog duodamas sau palankius parodymus, T. S. siekia išvengti atsakomybės.

Nurodo, kad tiek bylą nagrinėjęs pareigūnas, tiek teismas apsiribojo vien bendro pobūdžio teiginiais apie kliūtis, galimai sudarytas kitiems asmenims, tačiau nenustatė nė vieno eismo dalyvio, kuriam tos menamos kliūtys galėjo būti sudarytos. Byloje nenustatytas ir neapklaustas nė vienas tiesiogiai jo važiavimą matęs liudytojas, kuris galėtų patvirtinti pareigūnų nurodytas aplinkybes.

Apelianto teigimu, teismui jis paaiškino, kad ties Geležinio vilko viaduku jis išvažiavo iš Konstitucijos prospekto per Saltoniškių žiedo kampą ir kilo Ukmergės gatve iki nusukimo į Ozo gatvę, kad šioje atkarpoje nėra jokių ištisinių linijų, ką patvirtina prie bylos pridėtos nuotraukos. Šios aplinkybės teismas nevertino. Apie tai, kad pareigūnai jo vairuojamą automobilį neva sekė nuo Geležinio vilko tunelio (kuriuo jis net nevažiavo), jis sužinojo tik teismo posėdžio metu.

Pažymi, kad remtis pareigūnų parodymais nebuvo jokio pagrindo, nes jų parodymai prieštaringi, esminėse detalėse nesutapo, todėl negalėjo būti vertinami kaip patikimi. Vien tai, kad vienas nubraižė schemą, iš kurios matyti, kad pažeidėjas važiavo per viaduką, o kitas parodė, kad tiksliai prisimena, kad pažeidėjas važiavo per senąją Ukmergės g. ir Geležinio Vilko g. sankryžą, t.y. neužvažiuodamas per viaduką, rodo, kad pareigūnai jį apkalbėjo. Be to, nė vienas iš apklaustų pareigūnų nepateikė paaiškinimo, kodėl menamas pažeidimas, kuris, pasak pareigūnų, buvo stebimas nuo Geležinio vilko gatvės tunelio, nebuvo užfiksuotas tarnybiniame pareigūnų automobilyje įmontuota įranga. Teismas netyrė ir nesiaiškino šios įrangos techninių galimybių fiksuoti kitų eismo dalyvių greitį, juos filmuoti ir/ar fotografuoti. Teismas apsiribojo pareigūno žodiniu paaiškinimu, kad minėta įranga greitį galima fiksuoti tik iš stovinčio automobilio ir, kad dėl kitų techninių galimybių pareigūnas nieko pasakyti negali. Šios informacijos iki apeliacinio skundo padavimo dienos nesuteikė ir Kelių policijos valdyba, nors tokia užklausa buvo oficialiai pateikta. Institucijos bei jos pareigūnų vengimas pateikti informaciją, susijusią su menamo pažeidimo užfiksavimo techninėmis galimybėmis, kuri šiuo konkrečiu atveju turi esminės reikšmės, kelia pagrįstas abejones ne tik dėl pareigūnų duotų parodymų nuoseklumo ar išsamumo, bet ir dėl jų objektyvumo. Todėl suteikiant pareigūnų vien žodiniams parodymams didesnę įrodomąją galią, ir nerenkant bei netiriant kitų įrodymų, o nuoseklius, išsamius ir pagrįstus įrodymais traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus traktuoti tik kaip gynybinę poziciją, buvo grubiai pažeisti įstatymų reikalavimai. Pažymi, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog esant prieštaravimams tarp pareigūnų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymų, būtina nustatyti kitus įrodymus. Jų nesant ar esant nepakankamai, bet kokios abejonės traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Apelianto teigimu, teismo šališkumą rodo ir tai, kad neaišku kokiais įrodymais teismas vadovavosi nustatydamas, jog stacionarus greičio matuoklis fiksuoja greitį nedidelėje atkarpoje. Pažymi, kad bet kokio pobūdžio teismo teiginiai privalo būti argumentuoti bei pagrįsti įrodymais (šiuo atveju - konkretaus stacionaraus greičio matuoklio techninėmis charakteristikomis). Nepateikus tokių įrodymų, minėti teismo argumentai laikytini neįrodytais, ir jais negalima motyvuoti teismo nutarties. Mano, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybės dėl jo vairuojamo automobilio greičio nėra reikšmingos. Pareigūnai, kurių parodymais vadovavosi teismas, teigė, kad T. S. važiavo dideliu greičiu. Paneigus pareigūnų parodymus dėl didelio automobilio greičio, pareigūnų parodymus, kuriuos taip sureikšmino pirmosios instancijos teismas, galima būtų vertinti kaip neobjektyvius. Pažymi, kad nei stacionarus, nei mobilus tarnybiniame automobilyje įmontuotas greičio matuoklis neužfiksavo, jog T. S. viršijo leistiną greitį. Kaip matyti iš pateikto VAVPK Kelių policijos valdybos 2011 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 10-10-S-9469, pareigūnai nenaudojo transporto priemonių greičio matavimo įrangos, įmontuotos į tarnybinį automobilį VW Caddy, todėl teiginiai dėl didelio mano vairuojamo automobilio greičio yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Be to, papildomi rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos apie duobėtą kelio dangą) objektyviai paneigia galimybę nurodytame kelio ruože važiuoti dideliu greičiu. Pareigūnai taipogi nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu jie su a/m VW Caddy sugebėjo pavyti neva dideliu greičiu lekiantį Lexus IS 250, kuris, pagal pareigūnų paaiškinimą, akivaizdžiai tolo. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik pareigūnų žodiniais parodymais, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nerinko ir netyrė kitų įrodymų, reikšmingų teisingo sprendimo priėmimui, nutartį grindė neįrodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad jokių įrodymų nei apie tai, jog T. S. pažeidė KET reikalavimus, pažeidimai padaryti iš chuliganiškų paskatų ir buvo sukelta grėsmė kitiems eismo dalyviams, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad S. P. padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, šalindamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto KET 49 punkto pažeidimą kaip perteklinį, neaišku, kokiais procesiniais dokumentais vadovavosi, konstatuodamas KET 9 straipsnio pažeidimą. Pažymi, kad tiek 2011 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. E 865499, tiek nutarime eilutėje, skirtoje nurodyti „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktai“, nurodyta KET 8 ir 49 punkto pažeidimai. Tai reiškia, kad Institucijos pareigūnai mane nubaudė už KET 8 ir 49 punktų pažeidimus. Teismui pašalinus KET 49 punktą, liko KET 8 punkto pažeidimas, kuriame reglamentuojamos ne eismo dalyvių teisės ar pareigos, kaip klaidingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, bet kelio ženklų, ribojančių eismą, įrengimą bei bendrąsias jų laikymosi taisykles. Taigi, jis buvo nubaustas už kelių ženklinimą eismą ribojančiais ženklais (kurį atlieka ne eismo dalyviai, bet specialios institucijos). KET 9 punkto, reglamentuojančio eismo dalyvių teises ir pareigas, pažeidimo Institucijos pareigūnai man neinkriminavo, todėl yra visiškai neaišku, kokiais dokumentais remiantis pirmosios instancijos teismas nurodė būtent šio punkto pažeidimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo ribų, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą.

Nurodo, kad kaltinimai dėl chuliganiškų paskatų yra nepagrįsti, dėl blogos kelio dangos jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo ir negalėjo būti didelis (be to, greičio viršijimo neužfiksavo ir tam skirta stacionari bei mobili įranga), todėl jis turėjo visas galimybes įvertinti vairavimo sąlygas ir atitinkamai reaguoti (pristabdyti, apvažiuoti kliūtį ir pan.). KET nedraudžia tokių veiksmų. Kliūtis - tai nebūtinai duobė, tai galėjo būti ir kitas eismo dalyvis, kuris savo ruožtu pristabdė savo automobilį prieš duobę ar prieš dar kitą eismo dalyvį. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra įrodyta ir antroji sudedamoji dalis (chuliganiškos paskatos), būtina konstatuoti ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius mano veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatytų, jog KET punkto pažeidimas vis tik buvo, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. ir sušvelninti nuobaudą - neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aplinkybė, jog vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas kad įsidarbinti, laikytina kaip išimtinė ATPK 30¹ str. prasme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas prašo netenkinti T. S. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. S. kaltė, padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir darytina išvada, jog jo veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 22) ir skundžiamo nutarimo (b.l. 21) matyti, kad T. S. kaltinamas tuo, jog važiuodamas Ukmergės g. - Geležinio Vilko g., Vilniuje, dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, rodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, jo vairuojamo automobilio išskirtinumą, įžūliai ir pavojingai vairavo automobilį Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. iš eismo juostos važiuoti tik į dešinę važiavo tiesiai, kirto ištisinę liniją, tęsdamas toliau judėjimą vėl kirto ištisinę liniją, o persirikiuodamas iš pirmos į trečią eismo juostą, nerodė posūkio ženklo, tuo priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti,

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Teigia, jog dėl blogos kelio dangos jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo ir negalėjo būti didelis, greičio viršijimo neužfiksavo ir tam skirta stacionari bei mobili įranga, todėl jis turėjo visas galimybes įvertinti vairavimo sąlygas ir atitinkamai reaguoti (pristabdyti, apvažiuoti kliūtį ir pan.), KET nedraudžia tokių veiksmų. Tačiau minėtus teiginius paneigia rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai.

Iš policijos pareigūno T. V. 2011-03-09 rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-03- 09 dirbant kartu su vyr. patruliu A. A. pastebėjo, kaip automobilis Lexus (duomenys neskelbtini) važiuodamas Geležinio Vilko gatve, pažeidė Kelio ženklo 507 reikalavimus, t.y. iš eismo juostos skirtos sukti tik į dešinę važiavo tiesiai, kirsdamas kelio ženklinimo 1.1 liniją. Toliau vairuotojas važiuodamas dideliu greičiu staigiai persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į trečią, nerodė posūkio ženklo, tuo priversdamas greta važiuojančius automobilius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Vairuotojas privažiavęs viaduką Geležinio Vilko - Ukmergės g. sankryžos vėl pažeidė Kelio ženklo 507 reikalavimus ir kelio ženklinimą. Automobilio sustabdyti Ukmergės gatvėje nepavyko, nes jis labai staigiai manevravo ir važiavo dideliu greičiu (tarnybinio automobilio greitis buvo apie 110 km/h). Automobilis buvo sustabdytas Ozo gatvėje. Vairuotojas T. S. paaiškino, kad labai skuba į treniruotę. Automobilio Lexus važiaviavimas (manevrai) užfiksuoti eismo įvykio vietos schemose.

Liudytojų apklaustas policijos pareigūnas A. A. parodė, jog jis su kolega pastebėjo, kaip automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Geležinio Vilko gatve, iš eismo juostos skirtos sukti tik į dešinę važiavo tiesiai, kirsdamas kelio ženklinimo liniją. Toliau vairuotojas važiuodamas dideliu greičiu, staigiai persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į trečią ir atgal, nerodė posūkio ženklo, tuo sukeldamas pavojingas kitiems vairuotojams vairavimo situacijas. Automobilio sustabdyti Ukmergės gatvėje kylant į kalną nepavyko, nes jis labai staigiai manevravo ir važiavo dideliu greičiu. Automobilis buvo sustabdytas nusukant į Ozo gatvę. Pareigūnams vairuotojas T. S. paaiškino, kad labai skuba į treniruotę. Automobilis, kuriuo patruliavo gali fiksuoti greitį tik stovėdamas, ar gali įrašyti vaizdą judėjimo metu - nežino.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas J. D. parodė, jog pagal surinktą medžiagą dalyvaujant T. S. , išnagrinėjo bylą bei surašė nutarimą. Nutarime nurodyti tie patys KET punktai, kaip ir protokole, nes jie pagal programą esant šiems pažeidimams yra priimtini, dėl jų nurodymo tikslingumo papildomai nesiaiškino.

Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes priešingai nei kad nurodo apeliantas, jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų (logiškų) nenurodo ir apeliantas.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Kaip teisingai nurodo apeliantas, šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas ne su KET 8 punkto pažeidimo, o su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pretekstas savo veiksmų paaiškinimui (apvažiuoti kliūtis) yra tinkamai įvertintas pirmosios instancijos kaip T. S. siekis išvengti administracinės atsakomybės, atkreipiant dėmesį į tai, kad iš byloje esančių kelio būklę liudijančių nuotraukų matyti, kad gatvėje esantys nelygumai ar duobės nėra tokių dydžių, kad T. S. būtų tekę tiek ir taip manevruoti po trijų eismo važiuojamąją dalį. Teismo nuomone, pažeidėjo elgesys kai mažareikšme dingstimi nesivadovaujama kelio ženklinimu ir kertamos ištisinės ženklinimo linijos, persirikiuojama iš pirmos į trečią eismo juostą, nerodant posūkio signalų ir taip priverčiant kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d.

Atsakant į apelianto argumentus dėl greičio viršijimo, jo nustatymo ir tarnybinio automobilio techninių galimybių, pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės šiuo atveju kvalifikuojant T. S. veiksmus pagal ATPK 124² str. 2 d. reikšmės neturi.

Tai, kad skundžiamojoje teismo nutartyje, pašalindamas iš kaltinimo KET 49 p. reikalavimo pažeidimą, teismas neištaisė nutarimą priėmusio pareigūno padarytą akivaizdų rašymo apsirikimą, dar neįrodo jo šališkumą. Manytina, kad protokolą surašęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas negalėjo nežinoti, jog KET 8 p. reglamentuoja ne eismo dalyvių teises ar pareigas, o kelio ženklų, ribojančių eismą, įrengimą bei bendrąsias jų laikymosi taisykles. Kaip matyti iš ATP protokole nurodyto T. S. veikos aprašymo, ji atitinka ATPK 124² str. 2 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo sudėtį. Todėl padarytas rašymo apsirikimas neturi reikšmės T. S. veikos kvalifikavimui.

T. S. apeliaciniame skunde taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje pažeidimo padarymo metu numatyta nuobauda – bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

ATPK 30 str. reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi T. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos – vidurkį.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą ar jos visai neskirti. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam T. S. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagrindo tenkinti T. S. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą ir T. S. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.