Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo K. M. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

K. M. Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d. 1800 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 20 mėnesių, už tai, kad jis 2012-05-10 apie 22.55 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį ratu, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą bei tai sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu K. M. jį apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui. Skundu K. M. prašė panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino ir konstatavo, jog neginčijamai yra įrodyta, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, t. y. jis nurodytu laiku savo automobiliu specialiai suko vairą bei spaudė stabdžius taip, kad automobilis apsisuktų apie savo ašį, tokiu būdu jis elgėsi iššaukiančiai, norėdamas parodyti savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius bei sukeldamas pavojų kitiems asmenims, kurie buvo šalia. Teismas pripažino, kad K. M. kaltę patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kurie tiesiogiai matė įvykį.

K. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimą, panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK pareigūno 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu jam paskirtą nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas, kuriuo atmestas jo skundas yra nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, o rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie iš esmės prieštaravo vieni kitiems. Pavyzdžiui, pareigūnas E. K. nurodė, kad jie išgirdę padangų cypimo garsus nuvažiavo prie Klaipėdos kelio žiedo ir ten stovėdami apie penkias minutes stebėjo, kaip neva jis visas penkias minutes piešė taip vadinamas „saulutes”. Pareigūnas S. L. nurodė, kad jie išgirdę padangų cypimą privažiavo prie automobilių aikštelės pamatė, kad K. M. vairuojamas automobilis praslydo šonu, nusprendė, kad būtent jo vairuojamas automobilis ir buvo tas automobilis, kurio ratų cypimą jie girdėjo pildami kurą į tarnybinį automobilį. Pasak apelianto, S. L. parodymai atitinka jo nuo pat pradžių duotus parodymus, kuriuose jis neneigė, kad jam darantį automobiliu posūkį, išvažiuojant iš aikštelės netyčia per stipriai paspaudus akseleratorių, jo automobilio ratai prasisuko ir automobilį kiek užnešė į šoną. Mano, jog šie jo veiksmai negali būti traktuojami kaip teisės pažeidimas, nes kiekvienam vairuotojui gali nutikti tai. Juolab, kad jis neturėjo jokio tikslo sukti automobilį ratu.

K. M. teigia, jog keisti ir kiti policijos pareigūnų parodymai dėl matomų vėžių žymių ant važiuojamosios dalies. Pareigūnas G. P., S. L., E. K. nurodė, kad buvo matomos vėžių žymės ant važiuojamosios dalies, neva paliktos jo automobilio, tačiau nei vienas iš pareigūnų šių žymių neužfiksavo, nebuvo pildomas įvykio vietos apžiūros protokolas.

Apelianto teigimu, be to yra neįtikėtina, kad kaip nurodė pareigūnas E. K., jog jie stovėjo ir apie penkias minutes žiūrėjo į tai kaip neva jis piešė „saulutes”, ir policijos pareigūnai matydami akivaizdžiai daromą pažeidimą tai tik stebėjo, tačiau pažeidimo nenutraukė. K. M. manymu, tik pareigūnų žodiniai parodymai, kurie prieštarauja vieni kitiems, negali preziumuoti jo kaltės. Be to, pažymi, kad teismas pažeidė skundo nagrinėjimo terminą, kadangi skundas teismui buvo paduotas 2012-06-06, o byla išnagrinėta tik 2013-02-13, nors ATPK 298 str. numato teismui pareigą išnagrinėti bylą per vieną teismo posėdį ir paskirti bylą nagrinėti ne vėliau nei per 30 dienų nuo bylos gavimo dienos. Visą tą laiką, kai byla buvo nagrinėjama jis jau neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes policija nepratęsdavo jam laikinojo vairuotojo pažymėjimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš K. M. apeliaciniame skunde formuluojamų reikalavimų matyti, kad apeliantas savo kaltę, padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą neigia, nesutinka su įrodymų tyrimu ir vertinimu jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tvirtina, kad pažeidimo jis nepadarė.

K. M. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d., dėl to, kad jis 2012 m. gegužės 10 d. apie 22:55 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį ratu, taip siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą bei taip sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neatsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados nepagrįstos išsamia bylos duomenų analize.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad neabejotinai įrodyta, jog K. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą išimtinai vadovavosi tik liudytojų policijos pareigūnų parodymais. Tačiau pastebėtina, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino to, kad liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys tarpusavyje.

Kaip matyti iš 2012-05-10 tarnybinio pranešimo policijos pareigūnas S. L. nurodė, jog 2012-05-10 apie 22.25 val. dirbant kartu su E. K. tarnybiniu automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės mieste, pylėsi kurą degalinėje „Lukoil“, esančioje Klaipėdos gatvėje, tuo metu išgirdo, kad stipriai akseleruojamas automobilis važinėja po prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę. Jiems išvažiavus iš degalinės į Klaipėdos gatvę ir sustojus prie ten esančio žiedo pastebėjo, kaip vairuotojas chuliganiškai vairuoja automobilį „BMW“, tyčia stipriai akseleruodamas, suko automobilį ratu, priversdamas automobilį slysti šonu, taip sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui. Po to, automobilis sustojo aikštelėje, jiems privažiavus prie minėto automobilio ant aikštelės grindinio matėsi automobilio paliktos padangų vėžės. Už automobilio „BMW 523“ vairo sėdėjo vairuotojas, o automobilio salone trys keleiviai. Nustatyta, kad automobilį vairavo K. M. (b. l. 9).

Policijos pareigūnas E. K. savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 10).

Tačiau liudytojais apklausti teisme S. L. ir E. K. jau nenurodė tokių pat įvykio aplinkybių. Liudytojas S. L. paaiškino, kad degalinėje pildamiesi kurą tik girdėjo cypiantį automobilį, paties automobilio nematė. Stabtelėjo žiede ir matė, kaip automobilis „BMW“ „prasikasė“ ir slystelėjo šonu. Kai privažiavo prie „IKI“ prekybos centro, „BMW“ automobilis jau buvo sustojęs. Ant asfalto matėsi padangų žymės, tačiau ar jos buvo „BMW“ automobilio negalėjo pasakyti. Priėjęs prie „BMW“ automobilio, vairuotojo paprašė dokumentų. Ar E. K. buvo priėjęs prie „BMW“ automobilio nepamena. Liudytojas nurodė, jog nėra tikras, kad būtent „BMW“ automobilis stipriai akseleruodamas greičio pedalą važinėjosi po aikštelę, nes būdamas degalinėje girdėjo tik garsą, automobilio nematė (b. l. 55-56). Liudytojas E. K. taip pat paaiškino, jog būdami degalinėje „Lukoil“ ir pildamiesi kurą, išgirdo padangų cypimą. Įsipylę kuro sustojo prie žiedo ir stebėjo kas vyksta kokias 5 minutes. „BMW“ automobilis „IKI“ aikštelėje piešė „saulutes“. Vėliau prie to automobilio priėjo S. L. (b. l. 40-41).

Taigi, šių liudytojų parodymų analizė neabejotinai patvirtina tai, kad policijos pareigūnų parodymai yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštarauja vieni kitiems ir esminėse aplinkybėse nesutampa. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, skundžiamame nutarime dėl to nepasisakė ir visiškai nepagrįstai konstatavo, jog neginčijamai įrodyta, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, nes nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios liudytų faktą, kad policijos pareigūnai turėtų tikslą apkalbėti K. M.

Taigi pirmosios instancijos teismo kaltinančių įrodymų analizė rodo, jog apeliantui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis vien prieštaringais liudytojų E. K. ir S. L. paaiškinimais. Be to, tariamai įvykdytas teisės pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas, kadangi įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, nors policijos pareigūnai tvirtino, kad ant asfalto matėsi nuo automobilio padangų, likusios žymės, tačiau to neužfiksavo ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apskritai iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai, K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė visiškai nesiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių, nesurinko visų įrodymų, būtinų kaltinimui pagrįsti.

Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).

Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, taip pat priimto nutarimo motyvuojamąją dalį, daro išvadą, kad K. M. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nutarimas teisėtu ir pagrįstu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. nuostatas. Nesant pažeidimo sudėties, skundžiamas Institucijos nutarimas bei pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinami ir byla K. M. atžvilgiu nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš sisteminės ATPK 286 str., 287 str., 291 str. ir 295 str. įtvirtintų normų analizės seka, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo dažniausiai užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena. Šiuo atveju matyti, jog K. M. jau buvo nubaustas Tauragės AVPK Šilutės PK 2012-05-17 nutarimu, o pirmosios instancijos teismas tik revizavo šį nutarimą pagal K. M. skundą, taigi teismas atmesdamas K. M. skundą turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u taria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012 m. gegužės 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis neskundžiama.