Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos išieškojimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d. šalys pasirašė Kompensuotinų išlaidų (nuostolių) apskaičiavimą (ieškinio priedas Nr. 6). Šiame dokumente išskirta, kad dėl Produkcijos sutarties nutraukimo ieškovė patyrė 16 239,59 Eur nuostolius. Nuostolių suma apskaičiuota atsakovo nepristatytą pupų kiekį – 159,996 t, padauginus iš Produkcijos sutartyje numatytos pupų kainos ir iš kitų asmenų ieškovės įsigytų pupų to paties kiekio kainos skirtumo (228,50 Eur/t – 330 Eur/t). Iš dubliko 2.1.17 punkto aišku, kad nurodytos pupų kainos buvo apskaičiuotos atsižvelgiant į transportavimo išlaidas. Išskirtina, kad įforminant apskaičiavimą (apie tai pasisakyta ieškinio 34 punkte) buvo padaryta skaičiavimo klaida: atsakovo nepristatytas pupų kiekis yra 159,966 t, o ieškovės nuostolių suma ne 16 239,59 Eur, bet 16 236,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, toliau dėstant motyvus laikytina, kad taikiu susitarimu susitarta būtent dėl 16 236,55 Eur nuostolių sumos kompensavimo.

8. Tą pačią dieną ieškovė su atsakovu sudarė ir taikų susitarimą prie Produkcijos sutartyje (ieškinio priedas Nr. 7). Pastarajame konstatuota, kad šalys sutaria, jog atsakovas neturi galimybės pristatyti 159,966 t pupų kiekio ir dėl to ieškovė patiria 16 236,55 Eur nuostolius. Susitarimo 2 punkte buvo nurodyta, kad ieškovė sutinka sumažinti nuostolių sumą iki 15 000 Eur. Šią sumą atsakovas įsipareigojo kompensuoti vienu iš alternatyvių būdų: arba pristatyti su ieškove suderintą produkcijos kiekį 15 000 Eur sumai, arba sumokėti ieškovei tokią sumą (susitarimo 3.1 ir 3.2 punktai). Tačiau to paties dokumento 3 ir 5 punktuose detalizuota, kad, jeigu atsakovas iki 2019 m. rugsėjo 15 d. neįvykdys savo įsipareigojimo, ieškovė turės teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų visą nurodytą nuostolių sumą – 16 236,55 Eur. Iš susitarimo teksto taip pat aišku, kad jis buvo papildytas ranka įrašant tokią sąlygą: „3.3. Pagal taikų susitarimą neatsiskaičius, dalį perkelti į kitus metus.“. Ginčo nėra dėl to, kad atsakovas nustatytu terminu ieškovės nuostolių nekompensavo. Pretenzijas dėl prievolės nevykdymo ieškovė siuntė atsakovui 2019 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. lapkričio 8 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2020 m. spalio 15 d. (ieškinio priedas Nr. 8). 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą, kuriame išdėstė teiginius, kad (ieškinio priedas Nr. 9): 1) dėl ieškovės veiksmų patyrė 5 700 Eur nuostolį (netinkamai apskaičiuota pristatytų pupų kaina, atsisakyta priimti 20 t pupų); 2) nuostolių apskaičiavime nurodyta produkcijos atpirkimo kaina – 330 Eur/t, nebuvo pagrįsta konkrečiais įrodymais; 3) ieškovės nuostolių suma turi būti mažinama iki 10 000 Eur ir jos mokėjimas išdėstomas trims metams. Šiuos atsakovo teiginius ir prašymus ieškovė atmetė kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 10).

9. Pareikštu ieškiniu ieškovė, remdamasi Produkcijos sutartimi ir jos priedu esančiu taikiu susitarimu, prašo priteisti iš atsakovo 16 236,55 Eur nuostolių atlyginimą. Nuo jam pareikštų reikalavimų atsakovas ginasi remdamasis keliais atsikirtimais: 1) ieškovė nepagrindė, kad patyrė nuostolių; 2) atsakovas turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes savo prievolių neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybės. Šie ginčo aspektai ir sudaro tarp šalių kilusio nesutarimo teisminio nagrinėjimo dalyką.

Ar ieškovė pagrįstai teigia, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių?

10. Atsakovas neneigia, kad tinkamai neįvykdė Produkcijos sutartimi prisiimtos prievolės parduoti ieškovei 200 t pupų. Prieš tai nurodyta, kad atsakovas ieškovei pristatė 40,034 t pupų. O tai reiškia, kad likęs nepristatytas atsakovo pupų kiekis yra 159,966 t. Netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę (atlikęs neteisėtus veiksmus), atsakovas turi atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius dėl savo nepagrįsto atsisakymo perduoti sutartą produkcijos kiekį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.324 straipsnio 1 dalis).

11. Sprendžiant, ar ieškovė iš tiesų dėl atsakovo veiksmų patyrė nuostolių ir kokio dydžio, reikšminga yra taikaus susitarimo teisinė prigimtis. Prieš tai pasisakyta, kad taikus susitarimas buvo pasirašytas kartu su Kompensuotinų išlaidų (nuostolių) apskaičiavimu. Taigi taikaus susitarimo sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į nuostolių apskaičiavimo turinį (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Iš susitarimo turinio aišku, kad atsakovas pripažino, jog neturi galimybių įvykdyti Produkcijos sutartimi prisiimtų prievolių ir kad dėl tokių jo veiksmų ieškovė patiria 16 236,55 Eur nuostolį. Taip pat nekyla abejonių, kad susitarimo 3 punktu atsakovas prisiėmė prievolė iki 2019 m. rugsėjo 15 d. padengti ieškovės nuostolį vienu iš susitarimo 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytu alternatyviu ir ieškovei priimtinu būdu. Abejonių dėl susitarime vartojamų kalbinių formuluočių, jų turinio prasmės nekyla. Tai yra, ieškovė ir atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 16 239,55 Eur nuostolius ir kad atsakovas turi sutartinę pareigą juos atlyginti ieškovei priimtinu būdu.

13. Įvertinus tai, kad taikaus susitarimo tikslas – užfiksuoti ieškovės dėl atsakovo nepristatytos produkcijos patirtų nuostolių dydį, o kartu sukurti teisinį aiškumą tarp bylos šalių dėl atsakovo civilinės atsakomybės apimties, tolesnių prievolių vykdymo sąlygų ir prielaidų, konstatuotina, kad susitarime numatyta ieškovės nuostolių suma pagal savo pobūdį ir tikslą yra panašiausia į netesybas, nustatytas konkrečia atsakovo mokėtina suma (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Panašaus pobūdžio susitarimai analogiškai kvalifikuojami ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018). Pripažinus, kad taikiu susitarimu susitarta dėl netesybų taikymo, pereitina kitų su tuo susijusių aspektų aptarimo.

14. Visų pirma, taikiu susitarimu atsakovas prisiėmė konkrečiai apibrėžtą prievolę per nustatytą terminą padengti ieškovės nuostolius. Atsakovas neneigia, kad to iki šiol nėra padaręs. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, jog civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taikiu susitarimu įforminto susitarimo esmė yra aiški. Taigi ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovas atlygintų įmonės patirtus šalių suderinto dydžio nuostolius.

15. Antra, sutarties laisvės principas leidžia šalims savo nuožiūra numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarčių pasirašymas ir vykdymas, be kita ko, yra grindžiamas prisiimtų įsipareigojimų privalomumo ir pagarbos savo prievolėms principais. Taigi, pažeidęs savo prievolę, skolininkas turi pareigą mokėti kreditoriui jų tarpusavyje laisva valia sutarto dydžio netesybas. Vis dėlto tai nereiškia, kad, gindamasis nuo kreditoriaus reikalavimo sumokėti netesybas, skolininkas negali ginčyti iš jo prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo, protingumo ir realumo.

16. Aiškindamas netesybų instituto paskirtį ir tikslus, kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kadangi netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, jos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

17. Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑562/2013).

18. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

19. Kvestionuodamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovas teigia, kad ieškovė siekia pasipelnyti jo sąskaita. Tiksliau atsakovas atsikerta, kad ieškovė faktiškai nepatyrė nuostolių, kuriuos nurodo ieškinyje.

20. Su nurodytu atsakovo faktinės situacijos vertinimu nėra pagrindo sutikti. Ieškovės patirtų nuostolių dydį atsakovas pats patvirtino ne tik taikiame susitarime, bet ir nuostolių apskaičiavime. Aplinkybę, kad nuostolių dydis buvo apskaičiuotas remiantis ne teoriniais, bet faktiniais duomenimis, patvirtina ieškovės pateikti įrodymai. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė 2018 m. vasario 9 d. sudarė Sutartį Nr. 07-EXP/2018, pagal kurią įsipareigojo parduoti pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“ 25 000 mt „Baltic Faba“ pupelių (pupų), pristatant jas į uostą pirkėjo pasirinkimu 2018 m. lapkričio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. (ieškinio priedai Nr. 1 ir 2). Pagal ieškovės paaiškinimus šių įsipareigojimų įvykdymui įmonė, be kita ko, sudarė ir Produkcijos sutartį. Pirkėjo „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 9 d. ir 2021 m. kovo 30 d. raštai patvirtina, kad ieškovė įvykdė 2018 m. vasario 9 d. sutartį (dubliko priedas Nr. 1, 2021 m. balandžio 6 d. paaiškinimų priedas Nr. 2). Pagrindo abejoti nurodytų patvirtinimų realumu nėra.

23. Pasirašydamas taikų susitarimą ir nuostolių apskaičiavimą atsakovas, be kita ko, pripažino, kad, apskaičiuojant ieškovės patirtą nuostolį, turi būti atsižvelgiama ir į produkcijos transportavimo kaštus. Pripažinęs tokį faktą, atsakovas procesiniuose dokumentuose be pagrindo ginčija taikytą nuostolių dydžio skaičiavimo formulę, įskaitant aplinkybę, kad į bendrą nuostolių sumą be pagrindo įtrauktos transportavimo sąnaudos. Taikytų išlaidų produkcijos transportavimui dydį patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią ieškovė buvo pasitelkusi kroviniams pervežti, taikyti įkainiai (dubliko priedas Nr. 4, 2021 m. gegužės 3 d. paaiškinimų priedas Nr. 1). Pagrindo abejoti transportavimo kaštų dydžiu, realumu nėra.

Ar atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės?

26. Atsakovas teigia, kad turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes savo prievolių ieškovei neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybės: stichinės sausros (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Šis atsakovo atsikirtimas, pritariant ieškovės pozicijai, yra teisiškai nereikšmingas. Pasirašydamas taikų susitarimą, atsakovas pripažino, kad nėra pagrindų (įskaitant nenugalimos jėgos aplinkybes), dėl kurių jis turėtų būti atleistas nuo pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Faktinė situacija bylos šalims, sudarant nurodytą susitarimą, buvo žinoma. Nuspręsdamas sudaryti susitarimą atsakovas kartu neteko ir galimybės nuo šioje byloje pareikšto reikalavimo gintis remiantis nenugalimos jėgos aplinkybės institutu. Gindamasis nuo ieškinio atsakovas neįrodinėjo, kad nenugalimos jėgos aplinkybės atsirado po taikaus susitarimo pasirašymo ir tai sutrukdė jam kompensuoti ieškovės nuostolius. Kita vertus, atsakovas nepagrindė ir to, kad Produkcijos sutarties neįvykdymą lėmė išimtinai nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, atitinkančios nenugalimos jėgos požymius.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, dėl kurių derlius būna didesnis ar mažesnis. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar pagrįstai prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Ne bet kokia sausra ar kitokios nepalankios gamtinės sąlygos gali būti vertinamos kaip nenugalima jėga, lemianti sutarties šalies atleidimą nuo sutartinės civilinės atsakomybės. Ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, gali ir turi numatyti galimas nepalankių gamtinių sąlygų pasekmes būsimam derliui, nes tokios situacijos yra būdingos žemės ūkio veiklai, t. y., sutardamas dėl užauginamos produkcijos kiekio, turi turėti omenyje galimą nuostolį dėl nepalankių gamtinių sąlygų ar prastą derlių ir atitinkamai spręsti dėl parduodamo produkcijos kiekio. Tačiau galimos tokios situacijos, kurių žemės ūkio produkcijos gamintojas, pasirašydamas sutartį, negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai, t. y. nebūdingi Lietuvos klimatui gamtos reiškiniai, kai dėl susiklosčiusių gamtinių sąlygų, pvz., stichinės ar arti stichinei sausros, kuri negali būti prognozuojama sutarties sudarymo metu, ūkininkas praranda realią galimybę užauginti reikiamą derlių ir jį patiekti pagal sudarytą sutartį, ir netgi ne vienerius metus ūkininkaujantis asmuo negali protingai numatyti, jog iškris neįprastai mažas kritulių kiekis ar įvyks kitokio pobūdžio stichinis (ekstremalus) gamtos reiškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-248/2021, 37 punktas).

28. Visų pirma, pagal Produkcijos sutarties 1.2 punktą atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei ne išimtinai savo užaugintą produkciją. Formaliai atsakovas savo prievolę galėjo įvykdyti ir supirkdamas reikiamą pupų kiekį iš kitų asmenų bei jį parduodamas ieškovei. Pastarąjį vertinimą suponuoja ir Produkcijos sutarties 6.2 punkto sąlyga, kad prastas derlius, nepalankios gamtinės sąlygos nėra aplinkybės, atleidžiančios bet kurią ginčo šalį nuo savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Sudaręs Produkcijos sutartį nurodytomis sąlygomis, atsakovas turėjo iš anksto numatyti, kokių priemonių turėtų imtis, kad galėtų tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (pvz., apdrausti pasėlius).

29. Vis dėlto, įvertinus aplinkybę, kad ginčo sutartį, parengtą pagal ieškovės standartines sąlygas, atsakovas sudarė ne kaip perpardavėjas, o kaip ūkininkas (žemės ūkio produkcijos gamintojas), pasisakytina ir dėl to, kokią reikšmę prievolių vykdymui galėjo turėti atsakovo nurodytos aplinkybės, kurias jis vertina kaip nenugalimos jėgos faktą.

30. Atsakovo į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2018 m. birželio 11 d. pažyma, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 29 d. įsakymas ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. pažyma patvirtina, kad nuo 2018 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinės sausros buvo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija (2021 m. balandžio 13 d. rašytinių paaiškinimų priedai). Ieškovės kaip dubliko priedas Nr. 9 pateikta mokslinio darbo santrauka „Stichinės sausros ir sausringi laikotarpiai pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (HTK) Lietuvoje 1961–2015 metais“ patvirtina, kad sausros Lietuvai yra būdingos, tačiau stichinės sausros yra pakankamai retos (registruotos 14 metų per 55 metų periodą). Dėl savo intensyvumo stichinė sausra objektyviai negali būti vertinama kaip įprastas gamtinis reiškinys. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką stichinė sausra, kaip ekstremalus įvykis, ūkininkų vykdomoje veikloje nelaikytina natūraliai prognozuojama sąlyga.

31. Nagrinėjamu atveju vien tik stichinės sausros faktas nėra pakankamas pripažinti, kad atsakovas savo prievolių neįvykdė dėl nenugalimos jėgos. Ieškovė pagrįstai proceso eigoje akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie individualizuotų sausros poveikį jo augintų pupų derliui. Taip pat atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kokį tiksliai pupų derlių jis nuėmė 2018 m. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas paaiškino, kad tikėjosi, jog pasėtų pupų derlingumas bus 8 t/ha. Tačiau tokie lūkesčiai yra objektyviai nepamatuoti. Lietuvos statistikos departamento 2021 m. kovo 1 d. raštas patvirtina, kad 2010–2020 m. laikotarpiu didžiausias pupų derlingumas (duomenys neskelbtini) rajone buvo 3,85 t/ha (dubliko priedas Nr. 10). Šie duomenys suponuoja, kad atsakovo lūkesčiai dėl būsimo pupų derliaus sudarant Produkcijos sutartį buvo paremti nerealiomis prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog įsipareigojimų ieškovei atsakovas neįvykdė ne dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, bet dėl netinkamo savo ūkinės veiklos planavimo. Pridurtina, kad 2020 m. lapkričio 3 d. pasiūlyme atsakovas sausros fakto neapibūdino kaip nenugalimos jėgos aplinkybės.

32. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nėra pagrindų atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl bylos baigties

33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovas sumokėtų įmonei 16 236,55 Eur nuostolių atlyginimą (netesybas). Ieškovės nuostolius atsakovas turėjo kompensuoti ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 15 d., kaip tai buvo numatyta taikaus susitarimo 3 ir 3.3 punktuose. Atsakovas nemotyvuotai teigia, kad jo prievolės, nustatytos taikiu susitarimu, vykdymas yra neapibrėžtas konkrečiu terminu ir priklauso nuo finansinių galimybių tą padaryti.

34. Susitarimo 3.3 punkto sąlyga kalbiniu požiūriu yra aiški ir ji reiškia, kad neįvykdyta atsakovo prievolės dalis yra perkeliama į kitus metus, t. y. turi būti įvykdyta iki 2020 m. rugsėjo 15 d. (CK 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Prielaidų aiškinti šią sąlygą kaip reiškiančią, kad atsakovo prievolės vykdymas susietas su jo finansinėmis galimybės, nėra. Sąlygos formuluotėje nevartojami žodžiai, kurie nukreiptų į atsakovo finansinės padėties aplinkybę. Juolab, kad pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nepateikė aiškių argumentų, kaip ir kokia apimtimi prievolės vykdymas turėtų būti subordinuotas jo finansinei padėčiai. Kiek tai susiję su prievolės termino klausimu, akivaizdu, kad prievolės įvykdymo terminas yra nustatytas ir aiškiai apibrėžtas susitarimo 3 ir 3.3 punktuose (CK 6.35 straipsnio 1 dalis). Aiškinant priešingai, aktuali tampa CK 6.53 straipsnio 1 dalies norma, kad kreditorius, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti. Nurodytų argumentų pagrindu laikytina, kad atsakovas yra praleidęs terminą patenkinti ieškovės reikalavimą.

35. Atsižvelgiant į aptartą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 16 236,55 Eur nuostolių atlyginimą tenkinamas. Įmonei iš atsakovo taip pat priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Procesine prasme bylos išsprendimo rezultatas palankus ieškovei.

37. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad įmonė teisminio proceso metu patyrė tokias išlaidas: 365 Eur žyminio mokesčio, 2 975 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 291,01 Eur už dokumentų vertimus.

38. Išlaidos žyminiam mokesčiui, dokumentų vertimams yra susijusios su bylos nagrinėjimu ir pagrįstos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

39. Advokatas ieškovei suteikė tokias teisines paslaugas: parengė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, dubliką, dvejus rašytinius paaiškinimus, atstovavo ieškovės interesus dviejuose teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko apie 3 val. 31 min. Formaliai ieškovės išlaidos teisinei pagalbai neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 punktai). Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos turinį, apimtį, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį pobūdį, spręstina, kad ieškovės advokatui sumokėta užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas suma yra pagrįsta ir adekvati suteiktai pagalbai.

40. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisiamas visų įmonės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 3 631,01 Eur. Valstybės bylos metu turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur. Dėl to šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Agrorodeo“ iš atsakovo V. J. 16 236,55 Eur (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų ir 55 ct) nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 631,01 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt vieno euro ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.