Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad važiavo žvyrkeliu iš Riešės link namų ir nepastebėjęs kito automobilio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu. Jis nurodė, kad užsižiūrėjo ir nepastebėjo atvažiuojančios transporto priemonės. A. R. teigė, jog važiavo normaliai ir negali paaiškinti, kaip įvyko eismo įvykis. Paaiškino, kad kelias buvo žvyruotas, o matomumas išvažiuojant iš posūkio – prastas. Nurodė, kad kelio plotis buvo apie šešis metrus, tai buvo dvipusis kelias, o jis važiavo arčiau kelio vidurio. Kodėl nevažiavo arčiau dešiniojo krašto, pasakyti negalėjo. Kaltę dėl eismo įvykio A. R. pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Jis teigė, kad kelio atkarpoje kelio ženklų nebuvo, o greičio riba – 70 km/h, tačiau tiksliai neatsimena, kokiu greičiu važiavo. Paaiškino, kad po įvykio su nukentėjusiosiomis bendravo telefonu, tačiau susitikimų nebuvo – viskas buvo aiškinamasi policijoje. Nurodė, kad dirba vairuotoju bendrovėje ir ūkininkauja, todėl be transporto priemonės neišsiverstų. A. R. paaiškino, kad po įvykio išlipo iš automobilio – nukentėjusiosios taip pat buvo išlipusios, kartu laukė policijos. Kita pro šalį važiavusi transporto priemonė iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusiosios laukė kartu su juo; viena iš jų skundėsi pilvo skausmu, o pats kaltinamasis jautėsi prastai, buvo šoko būsenoje. Teigė, kad visą laiką žiūrėjo į kelią, tačiau galėjo būti trumpam nukrypęs dėmesys – jei būtų pamatęs atvažiuojantį automobilį, būtų pasitraukęs į šoną. Nurodė, jog susidūrimo metu kelio atkarpoje buvo kalniukas ir nedidelis posūkis. A. R. teigė, kad iš karto pripažino, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiosiomis nebuvo susitikęs. Turėjo ketinimą dar kartą atsiprašyti, tačiau vėliau sulaukė iš jų grasinimų, kad jam bus atimta teisė vairuoti. Paaiškino, kad telefonu su nukentėjusiąja S. D. bendravo praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio, ir tai buvo pati nukentėjusioji, kuri su juo susisiekė. Sutinka būti perduotas žmonos atsakomybėn pagal laidavimą ir nurodė, kad jo žmona yra tinkama laiduotoja, nes visada pataria ir ji yra jam autoritetas. Jie santuokoje gyvena 17 metų, turi bendrų vaikų, kuriems yra 12 ir 15 metų, o vaikai mokosi Nemenčinės gimnazijoje. A. R. pažymėjo, kad atsižvelgia į žmonos nuomonę, ji jam – autoritetas dėl išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties. Teigė, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2000 metų, o įvykio metu turėjo veikiančią laisvų rankų įrangą, tačiau ji buvo atsijungusi. Nurodė, kad anksčiau yra viršijęs greitį, bet dabar situacija pasikeitusi. A. R. nurodė, kad įvykio metu švietė saulė, kelias buvo sausas, tačiau paties įvykio momento jis neprisimena. Po avarijos jo automobilio durelės buvo užstrigusios, prie jo priėjo nukentėjusioji, o vėliau atvykęs kaimynas padėjo atidaryti dureles. Pats jautė skausmą kojoje, buvo patyręs šoką, nes išsiskleidė oro pagalvės. Tai buvo pirmas rimtas eismo įvykis jo gyvenime. Teigė, kad neprisimena, ar tuo metu atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau vėliau po įvykio su viena iš jų kalbėjo telefonu. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji jam skambino dėl draudimo klausimų. Pokalbio metu jis pasidomėjo nukentėjusiosios draugės sveikata – sužinojo, kad ji buvo trumpam išleista iš ligoninės, bet vėl grįžo dėl pablogėjusios sveikatos. Paaiškino, kad manė, jog dėl įvykio žalą padengs draudimas, todėl asmeniškai piniginių sumų niekam nesiūlė ir niekas iš jo to nereikalavo. Kaltinamasis A. R. teisme dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Jis taip pat paaiškino, kad vairuoja kombainą, traktorių bei lengvąjį vilkiką, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas jo ūkininkavimo veiklai. Šiuo metu vaikus į mokyklą vežioja jo žmona, kuri taip pat turi vairuotojo pažymėjimą. Pasak A. R., kai nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę, kitą dieną ji jam paskambino dėl draudimo klausimų. Tada jis domėjosi nukentėjusiosios draugės sveikatos būkle, tačiau po to pokalbio daugiau nebesidomėjo. Kaltinamasis nurodė neturėjęs duomenų, kad nukentėjusiosios sveikata galėjo pablogėti dėl to paties eismo įvykio. A. R. pabrėžė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Laiduotoja B. D.– R. teisme nurodė, kad laidavimo esmę supranta. Ji paaiškino, jog jos vyras A. R. yra santūrus, empatiškas žmogus, su kuriuo palaiko šiltus ir darnius santykius. Pasak jos, vyras prisiima kaltę dėl įvykio ir supranta, kad reikia būti atsargesniam vairuojant. B. D.– R. pabrėžė, kad sutuoktinis yra geras vyras ir tėvas, o ji dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Ji prisiminė, kad atvykusi į eismo įvykio vietą pamatė, jog vyras buvo šoko būklėje. Pirmiausia paklausė, kaip jaučiasi kiti asmenys. Pasak B. D.– R., jos vyras yra labai santūrus, todėl su nukentėjusiąja vyko trumpas pokalbis, kurio metu buvo konstatuota, jog viskas gerai. Jie davė nukentėjusiajai draudimo bendrovės telefono numerį, o iš brokerės sužinojo, kad bus atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, todėl jiems pasidarė ramiau. Laiduotoja nurodė, kad jų šeimai tokio pobūdžio procesas – pirmas kartas, o dėl ūkininkavimo veiklos dienos praeina greitai. Ji paaiškino, kad po įvykio sulaukė nukentėjusiosios skambučio, kuris buvo nemalonus, nes pokalbį girdėjo ir vaikai. Dėl šios priežasties šeima nusprendė daugiau nebendrauti su nukentėjusiomis. B. D.– R. pabrėžė, jog jie supranta, kad žmonėms gali būti fiziškai skaudu, ir jie su vyru yra empatiški. Atsakydama į prokuroro klausimus, B. D.– R. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir finansiškai nuo vyro nepriklauso. Ji nurodė, kad kartu su vyru turi finansinių įsipareigojimų bankui. Užstato sumos įvardinti negalėjo, nes niekada tuo nesidomėjo, tačiau mano, kad jos turėtų būti logiškos. Teigė, kad turėtų galimybę sumokėti užstatą, jei to prireiktų. B. D.– R. pažymėjo, kad iki šiol, kai artėja teismo posėdžiai, vyras jaučiasi nemaloniai ir išgyvena dėl situacijos. Ji teigė, jog abu su vyru nesitikėjo, kad dėl šio įvykio teks stoti prieš teismą. Paaiškino, kad supranta, jog sutuoktinis po įvykio nepaskambino nukentėjusiajai, tačiau, jos manymu, iniciatyva bendravimui buvo kilusi iš pačios nukentėjusiosios. Pasak jos, jei pokalbis būtų vykęs be įtampos ir kaltinimų, viską būtų buvę galima išspręsti taikiai – net ir, pavyzdžiui, apmokant nukentėjusiajai gydymą sanatorijoje. Tačiau, B. D.– R. teigimu, pokalbio metu pasireiškę neigiami žodžiai, tonas bei emocijos paskatino juos su šeima atsiriboti nuo tolesnio bendravimo su nukentėjusiomis. B. D.– R. patvirtino, kad, ji gali laiduoti ir užtikrinti, jog jos sutuoktinis daugiau nenusikalstų.

Nukentėjusiojo ir civilinė ieškovė S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš draudimo bendrovės yra gavusi viso 1 100 eurų kompensaciją. Ji prašė papildomai priteisti 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. S. D. paaiškino, kad gyvena rajone ir augina mažus vaikus, kuriuos reikia vežioti į mokyklą, tačiau po eismo įvykio jos automobilis buvo visiškai sunaikintas. Pasak civilinės ieškovės, po penkių–šešių dienų po avarijos gydytojai jai diagnozavo smegenų sukrėtimą. Ji taip pat nurodė, kad po įvykio A. R. iš karto neatsiprašė, todėl ji pikta paskambino jam pati, nes jautėsi atsakinga už savo keleivę. S. D. teigė, kad po eismo įvykio jai svaigo galva, tačiau vis tiek turėjo vežioti vaiką į mokyklą. Be to, jai buvo nustatyta krūtinės srities hematoma, kurios ilgalaikės pasekmės dar nėra aiškios. S. D. nurodė, kad draudimo bendrovei pateikė visus reikalingus dokumentus dėl krūtinės sužalojimų. Ji patvirtino, kad kitą dieną po įvykio paskambino kaltinamajam A. R., tačiau pastarasis nei su ja, nei su keleive V. M. po įvykio nebendravo ir net nebuvo priėjęs. Nukentėjusioji teigė, kad po šio įvykio labai stengiasi tuo keliu nebevažiuoti. S. D. paaiškino, kad eismo įvykio metu didžioji jos automobilio dalis buvo šalikelės pusėje – ji kiek įmanoma stengėsi išvengti susidūrimo. Nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko visiškai. Ji taip pat pažymėjo, jog nežino, kaip toliau klostysis jos sveikata – gydytojai nurodė, kad, jei pasireikš pakitimų ar hematoma padidės, reikės kreiptis į ligoninę. Po įvykio galvos svaigimas tęsėsi daugiau nei dvi savaites, šiuo metu jis yra praėjęs. S. D. teigė, kad skambindama kaltinamajam klausė, kodėl šis nei karto nepaskambino ir nepasiūlė jokios pagalbos. Ji nurodė, kad jos draugė, kuri buvo keleivė, viena augina vaiką, todėl jautė moralinę pareigą padėti jai. Ji paaiškino, kad kaltinamasis teiravosi tik apie jos keleivės sveikatą, tačiau apie pačios S. D. savijautą neklausė. Nukentėjusioji nurodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažinojo – pažinojo tik jo brolį, o kaltinamojo telefono numerį gavo iš pastarojo žmonos. Ji patvirtino, kad neturi tikslo kaltinamojo bausti, o į teismą kreipėsi su civiliniu ieškiniu, siekdama, kad įvykis jam taptų pamoka. Civilinė ieškovė paaiškino, kad paskambino kaltinamajam pikta, tačiau, jos manymu, žmogiškai buvo galima parodyti daugiau dėmesio ir pasiūlyti pagalbą. Ji žinojo, kad A. R. yra brolis pažįstamo asmens, nes pavardės sutapo ir jie buvo panašūs. S. D. taip pat nurodė, kad šiuo metu vaistų nebevartoja, tačiau po įvykio išgyvenimai buvo itin sunkūs. Paaiškino, kad eismo įvykis įvyko neasfaltuotame kelyje, oro sąlygos buvo geros – buvo saulėta, tačiau kaltinamasis važiavo labai dideliu greičiu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. M. teisme nurodė, kad visiškai palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį, kurį grindžia savo sveikatos būkle po eismo įvykio. Ji paaiškino, kad visą vasarą negalėjo įsidarbinti, nes dėl sveikatos apribojimų jai buvo draudžiama kelti daugiau nei dviejų kilogramų svorį. Ji nurodė, kad prašo papildomai priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji paaiškino, kad po eismo įvykio gydytojai jai buvo išrašę leidžiamus vaistus „Diclofenac“, o draudimo bendrovei ji pateikė vaistų įsigijimo čekius. V. M. paaiškino, kad tuo laikotarpiu jos vyras buvo išvykęs, todėl namuose likę šuo ir du katinai liko be priežiūros, o sūnus, kuriam tuo metu buvo 13 metų, laikinai gyveno pas giminaičius. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad po eismo įvykio jai liko baimė vairuoti, o draudimo bendrovė jai išmokėjo 3000 eurų kompensaciją.

Teisiamojo posėdžio metu A. R., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 15.00 val., važiavo jam priklausančiu UAB „Swedbank lizingas“ automobiliu „Volkswagen Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Riešės kaimo, Vilniaus rajono savivaldybės, link savo namų Asiūklės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje. Važiavo vienas, žvyrkeliu. Oro sąlygos buvo geros – oras saulėtas, matomumas taip pat geras. Kelias ėjo tarp laukų, vietomis buvo vingiuotas. Tikslaus savo važiavimo greičio jis neprisimena. Važiuodamas žvyrkeliu, esančiu Vilniaus rajono savivaldybėje, Žudiškių kaime, Ežero gatvėje, staiga pajuto smūgį į savo vairuojamą automobilį. Pats tuo metu buvo neprisisegęs saugos diržo, o po smūgio kaire ranka atsitrenkė į priekinį stiklą, kuris dužo. Tada pamatė, kad susidūrė su „Mercedes-Benz“ markės automobiliu (valstybinių numerių neprisimena), kurį vairavo jam nepažįstama, maždaug apie 40 metų moteris. Po smūgio A. R. iš karto iš automobilio neišlipo. Jis matė, kaip iš „Mercedes-Benz“ automobilio išlipo vairuotoja, o iš keleivio pusės – kita jam nepažįstama moteris, kuri skundėsi skausmu krūtinės srityje ir prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Minėto automobilio vairuotoja priėjo prie jo ir paklausė, ar jam viskas gerai. Po kurio laiko į eismo įvykio vietą atvyko jo kaimynas Tomas Kovera, kuris paties įvykio nematė, tačiau padėjo atidaryti automobilio dureles, nes jos buvo prispaustos ir sulenktos. Kaltinamasis paaiškino, kad paties susidūrimo momento detaliai neprisimena – tikėtina, dėl patirto šoko. A. R. visiškai pripažįsta savo kaltę ir sutinka, kad važiuodamas minėtu keliu privalėjo laikytis kairiojo eismo juostos krašto kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau to nepadarė, todėl ir įvyko eismo įvykis. Pats eismo įvykio metu rimtai nenukentėjo – patyrė tik kairės rankos ir kairės kojos sumušimus. Jis taip pat nurodė, kad jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Gjensidige) bei Kasko draudimu (AB „Lietuvos draudimas“). Daugiau aplinkybių pateikti negalėjo. Papildomai apklaustas, A. R. parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Jis dar kartą patvirtino, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad viskas įvyko taip, kaip pažymėta pranešime apie įtarimą, ir kad jis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildomų paaiškinimų neturi (1 b. t., b. l. 138–140, 151–152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 15.00 val., važiavo kartu su savo drauge S. D. tvarkyti asmeninių reikalų. Jos važiavo iš Užugriovio kaimo, Vilniaus rajono, link Bajorų kaimo, automobiliu „Mercedes-Benz“, kuris priklauso S. D. (valstybinio numerio neprisimena). S. D. vairavo automobilį, o V. M. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Važiuojant Vilniaus rajono savivaldybės Žudiškių kaimo Ežero gatve, žvyrkeliu, iš po kalniuko staiga išvažiavo tamsios spalvos „Volkswagen Amarok“ automobilis (valstybinio numerio neprisimena). Kadangi toje vietoje buvo kelio vingis, „Volkswagen Amarok“ vairuotojas privalėjo laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau to nepadarė, vairo nesuko dešinėn ir važiavo tiesiai į priešais atvažiuojantį „Mercedes-Benz“. Šio automobilio vairuotojas atsitrenkė į S. D. vairuojamą automobilį. Po smūgio „Mercedes-Benz“ automobilyje išsiskleidė oro pagalvės, dėl ko S. D. ėmė dusti. Ji ištraukė V. M. iš automobilio, kuri atsisėdo ant žolės šalikelėje, patirdama šoką ir stiprų stresą. Į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada V. M. išvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo nustatyti kairės pusės X šonkaulio lūžimas, kairio klubo ir pilvo sienos sumušimai. Eismo įvykio dieną į ligoninę ji nebuvo paguldyta, tačiau vėliau gydėsi Santaros klinikose, kur paaiškėjo, kad yra blužnies sužalojimas. Nukentėjusioji paaiškino, kad važiuojant žvyrkeliu S. D. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h. Koks buvo leistinas greitis toje kelio atkarpoje, V. M. nežinojo. Ji patvirtino, kad S. D. važiavo laikydamasi kelių eismo taisyklių ir laikėsi dešiniojo kelio krašto, kaip numato Kelių eismo taisyklės. Oro sąlygos eismo įvykio metu buvo geros – šviesus paros metas, geras matomumas, kelias buvo sausas ir vingiuotas, ėjo tarp laukų. Tiek ji, tiek S. D. eismo įvykio metu buvo prisisegusios saugos diržais. Po susidūrimo prie jų priėjęs „Volkswagen Amarok“ vairuotojas pasakė, kad važiuodamas jų tiesiog nepamatė. Nukentėjusiosios teigimu, „Volkswagen Amarok“ vairuotojas važiuodamas į jas nestabdė, o jo greičio ji nežino, tačiau atrodė, kad jis važiavo greitai. S. D. dar bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko. Eismo įvykio metu buvo stipriai apgadinti abu automobiliai (1 b. t., b. l. 122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. D. parodė, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 15.00 val., tikslaus laiko neprisimena, ji kartu su drauge V. M. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tvarkyti asmeninių reikalų. Važiavo žvyrkeliu, kelias buvo platus, matomumas geras, oras saulėtas. Leistinas greitis toje kelio atkarpoje buvo 70 km/h, o jos važiavimo greitis siekė apie 40–50 km/h. Ji važiavo laikydamasi kelių eismo taisyklių, laikėsi dešiniojo kelio krašto, kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelias ėjo tarp laukų, vietomis buvo vingiuotas. Važiuojant Vilniaus rajono savivaldybės Žudiškių kaimo Ežero gatve, ji pamatė priešais dideliu greičiu atlekiantį juodos spalvos automobilį „Volkswagen Amarok“ (valstybinių numerių neprisimena). Koks buvo šio automobilio greitis, tiksliai nurodyti negalėjo, tačiau, jos manymu, „Volkswagen Amarok“ vairuotojas važiavo didesniu nei 70 km/h greičiu. Staiga „Volkswagen Amarok“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. S. D. bandė išvengti susidūrimo – spaudė garso signalą, pasitraukė kiek įmanoma dešiniau, jos automobilis dalinai buvo ant pievos, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. „Volkswagen Amarok“ automobilio vairuotojas atsitrenkė į jos vairuojamą „Mercedes-Benz“. Smūgis buvo labai stiprus, kliudė vairuotojo pusę, nuo smūgio jos automobilis nučiuožė atgal, išsiskleidė oro pagalvės. Eismo įvykio metu labiausiai nukentėjo keleivė V. M., kuri negalėjo išlipti iš automobilio ir bijojo, kad transporto priemonė nesprogs, nes joje buvo įrengtos dujos. S. D. padėjo draugei išlipti. Į įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė V. M. į Lazdynų ligoninę. S. D. taip pat nukentėjo – patyrė vadinamąją „diržo traumą“, jai skaudėjo šonus, liko mėlynės. Greitoji medicinos pagalba jos į ligoninę nevežė, tačiau tą pačią dieną ji savarankiškai nuvyko į Lazdynų ligoninę apžiūrai. Gydytojai ją apžiūrėjo, tačiau į ligoninę neguldė. Po dviejų dienų ji apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri nusiuntė ją į Santaros klinikas papildomai apžiūrai. Ten atlikus galvos kompiuterinę tomografiją buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos automobilis eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas ir tapo netinkamas eksploatuoti. S. D. taip pat paaiškino, kad po eismo įvykio „Volkswagen Amarok“ vairuotojas, su kuriuo ji bendravo pirmą kartą, pripažino savo kaltę. Jos manymu, šis vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo, nes eismo įvykio metu galva atsitrenkė į priekinį stiklą. Ji teigė, kad jei jis būtų buvęs prisisegęs, saugos diržas būtų apsaugojęs nuo tokio smūgio. Nukentėjusioji daro prielaidą, kad vairuotojas galėjo būti pasilenkęs salone ką nors pakelti, nes po eismo įvykio matė, jog keleivio pusėje ant kilimėlio gulėjo butelis vandens (1 b. t., b. l. 125–127).

Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs kairiojo dešimto šonkaulio lūžiu ir poodine kraujosruva kairiojo klubo srityje. Nurodyta, kad šie sužalojimai padaryti vienos traumos metu, tačiau skirtinguose traumavimo etapuose, ir kad jie buvo padaryti neužilgo iki apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. 2024 m. gegužės 13 d. Specialisto išvadoje pažymima, jog kūno sumušimas su kairiojo dešimto šonkaulio lūžiu ir poodine kraujosruva kairiojo klubo srityje pagal sužalojimų pobūdį kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui, todėl tikėtina, jog jie atsirado dėl išorinės mechaninės traumos. Ekspertas pažymėjo, kad V. M. sužalojimo metu turėjo jausti fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 86–88).

Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. D. buvo konstatuotos kraujosruvos dešinės krūties bei papilvės srityse. Specialisto teigimu, šie sužalojimai padaryti kontaktavus su kietais bukais daiktais, kuriais galėjo būti automobilio dalys, taip pat saugos diržas ar išsiskleidusi oro pagalvė. Nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vienos autotraumos metu, galimai vienmomentiškai, t. y. beveik tuo pačiu metu, vienas po kito. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš sužalojimų buvo padarytas anksčiau, o kuris vėliau. Nustatyti sužalojimai, tiek viso komplekso, tiek atskirai vertinami, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymima, kad šie sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog sužalojimai padaryti iki kreipimosi į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyrių 2024 m. gegužės 13 d., 20 val. 20 min., ir neatmetama galimybė, kad jų padarymo metu S. D. galėjo jausti fizinį skausmą (1 b. t., b. l. 96–99).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Eismo įvykio vietoje nustatyta, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po susidūrimo stovėjo Vilniaus rajono Žudiškių kaimo Ežero gatvėje, priekine dalimi nukreiptas į Gudelių kaimo pusę, o galine dalimi – į Eitminių kaimo pusę. Eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje automobilis „Mercedes-Benz“ pažymėtas numeriu „2“. Šio automobilio priekinės kairės pusės rato ašis pažymėta indeksu „2.1“, o galinės dešinės pusės rato ašis – indeksu „2.2“. Automobilis „Volkswagen Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo toje pačioje Ežero gatvėje, priekine dalimi nukreiptas į pastato, pažymėto numeriu 92, pusę, o galine dalimi – į Bebrų gatvės pusę. Eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje šis automobilis pažymėtas numeriu „1“. Automobilio priekinės dešinės pusės rato ašis pažymėta indeksu „1.1“, o galinės dešinės pusės rato ašis – indeksu „1.2“ (1 b. t., b. l. 22-29).

2025 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Žudiškių kaimo Ežero gatvėje. Apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis Ežero gatvėje. Išoriškai apžiūrint automobilio kėbulą nustatyta, kad yra apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris, dešinės pusės sparnas, dešinės pusės ratas, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, taip pat dešinės pusės priekinis žibintas ir jo posūkio signalas. Automobilio galiniai ir šoniniai žibintai yra be matomų pažeidimų ir veikiantys. Priekinis informacinis skydelis automobilio viduje taip pat veikiantis. Padangų protektoriaus raštas yra paprastas, o padangų būklė atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilio viduje įrengti saugos diržai yra be pažeidimų, neužstrigę. Akumuliatorius automobilio metu nebuvo atjungtas, pavarų svirtis buvo padėtyje „P“ (parkavimas), o rankinis stabdis – neužtrauktas. Nustatyta, kad automobilio saugos pagalvės buvo išsiskleidusios, o valytuvai – veikiantys. Spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas, o vairą sukant, jo judesiai persiduoda ratams, kas rodo vairavimo mechanizmo veikimą. Po apžiūros automobilis perduotas savininkui. Ant automobilio išorės ir jo viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, todėl niekas nebuvo paimta (1 b. t., b. l. 39-40).

2025 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Žudiškių kaimo Ežero gatvėje. Apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis Ežero gatvėje. Išoriškai apžiūrint automobilio kėbulą nustatyta, kad yra apgadinti priekiniai, dešinės ir kairės pusės ratai, variklio dangtis, kairės pusės priekinis žibintas ir posūkio signalas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis stiklas bei valstybinis numeris. Automobilio galiniai ir šoniniai žibintai yra be matomų pažeidimų ir veikiantys. Priekinis informacinis skydelis automobilio viduje taip pat veikiantis. Automobilio padangos turi protektorių, kurio raštas yra paprastas, o padangų būklė atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Viduje įrengti saugos diržai yra be pažeidimų, neužstrigę. Akumuliatorius nebuvo atjungtas, automobilis turi automatinę pavarų dėžę. Saugos pagalvės po eismo įvykio buvo išsiskleidusios. Valytuvai veikiantys. Stabdžių būklė – spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė – judinant vairą, jo judesiai persiduoda ratams, todėl vairavimo mechanizmas veikiantis. Po apžiūros automobilis perduotas savininkui. Ant automobilio išorės ir jo viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, todėl niekas nebuvo paimta (1 b. t., b. l. 54-55).

Pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3S-9904 nustatyta, kad ši įstaiga ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-18235-24 pateikė draudimo bendrovei pretenziją Nr. 15511 dėl 166,84 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 84 ct) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje po 2024 m. gegužės 13 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (1 b. t., b. l. 106).

Vėliau, pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 3S-2838, nurodyta, kad į ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikta patikslinta pretenzija Nr. 15511-1, kuria prašoma papildomai atlyginti 1 899,00 Eur turtinės žalos už nukentėjusiųjų V. M. ir S. D. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose po 2024 m. gegužės 13 d. eismo įvykio. Bendra nukentėjusiųjų gydymo paslaugų kaina sudaro 2 065,84 Eur, iš kurių 166,84 Eur draudimo bendrovė jau buvo atlyginusi pagal pradinę pretenziją (1 b. t., b. l. 117–118).

Pagal ADB „Gjensidige“ raštą „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. S04-2067430 nustatyta, kad draudimo bendrovė informavo apie 2024 m. gegužės 13 d. įvykusį eismo įvykį, po kurio nukentėjusiosios kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Žalų bylų administravimo metu, remiantis pateiktais žalos faktą ir dydį patvirtinančiais dokumentais, buvo nustatyta ir išmokėta, kad V. M. 2025 m. vasario 28 d. paskaičiuota ir išmokėta 3 000,00 Eur draudimo išmoka asmens neturtinei žalai atlyginti, o S. D. tą pačią dieną paskaičiuota ir išmokėta 900,00 Eur draudimo išmoka asmens neturtinei žalai atlyginti bei 2025 m. kovo 14 d. išmokėta 64,70 Eur draudimo išmoka už gydymo išlaidas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2025 m. vasario 27 d. paskaičiuota ir išmokėta 166,84 Eur draudimo išmoka už V. M. gydymą. Pažymima, kad S. D. žalos dydis už apgadintą transporto priemonę dar nėra apskaičiuotas ir išmokėtas (1 b. t., b. l. 113).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

BK 281¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti svarbios Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Pažymėtina, kad KET 99 punktas įtvirtina taisyklę, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. KET 127 punkte įtvirtinta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Teismo vertinimu, A. R. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais ir kitų įrodymų visuma. Kaltinamasis pripažino, kad 2024 m. gegužės 13 d., apie 15 val. 20 min., Vilniaus r. sav., Riešės sen., Žudiškių k., Ežero g., prieš pastatą Nr. 92, vairuodamas UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį „Volkswagen Amarok“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neišlaikė važiavimo dešine kelio puse ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepastebėjo priešpriešais atvažiuojančio automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. D.. Jis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodė galėjęs trumpam nukreipti dėmesį ir iš karto po įvykio pripažino, kad susidūrimas įvyko dėl jo veiksmų. Kaltinamojo parodymai atitinka nukentėjusiųjų S. D. ir V. M. paaiškinimus, t. y. kad jos važiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, eismo sąlygos buvo geros (saulėta, sausa danga, pakankamas matomumas), kelias vingiuotas, o „Volkswagen Amarok“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešą, S. D. bandė trauktis dar dešiniau (iki šalikelės), tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos planas ir matavimų lentelė (transporto priemonių padėtys po susidūrimo Ežero g. atkarpoje), taip pat 2025 m. gegužės 14 d. atliktų abiejų automobilių apžiūrų protokolai, fiksuojantys tipinius frontalinio smūgio pažeidimus (priekinių mazgų, žibintų, grotelių, priekinių stiklų apgadinimai). Sveikatos sutrikdymą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos išvados: Nr. (duomenys neskelbtini) – V. M. nustatytas kairiojo X šonkaulio lūžis ir poodinė kraujosruva kairiojo klubo srityje, kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas vienos traumos metu; Nr. (duomenys neskelbtini) – S. D. konstatuotos kraujosruvos krūties ir papilvės srityse, būdingos kontaktui su automobilio dalimis (įskaitant saugos diržą, oro pagalvę) ir kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai laike siejami su minėtu eismo įvykiu ir dera su kitais byloje esančiais duomenimis.

Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, nesilaikė KET 99, 119 ir 127 punktų reikalavimų – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tinkamo kelio vingio ir reljefo sąlygoms, bei išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Būtent šis pavojingas manevras sudarė būtinas sąlygas eismo įvykiui kilti, kadangi priešpriešine kryptimi važiavęs automobilis neturėjo objektyvios galimybės išvengti susidūrimo. Įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, eismo įvykio vietos apžiūros duomenis ir transporto priemonių apgadinimų pobūdį, akivaizdu, kad susidūrimas įvyko kaltinamajam esant priešpriešinėje eismo juostoje. Jeigu kaltinamasis būtų važiavęs savo eismo juosta, laikydamasis dešiniojo krašto ir pasirinkęs tokį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, eismo įvykis ir jo metu nukentėjusiųjų patirti sveikatos sutrikdymai nebūtų kilę. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo būtina ir dėsninga nagrinėjamų padarinių atsiradimo sąlyga, t. y. priežastiniame ryšyje su nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniais.

Kaltinamojo kaltė pagrįsta jo prisipažinimu, nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, įvykio vietos dokumentais, transporto priemonių apžiūrų bei medicininėmis specialistų išvadomis, pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu nėra. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo A. R. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo A. R. sutuoktinė B. D.– R. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

A. R. padarė nusikaltimą, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). Byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės B. D.– R. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti galimos laiduotojos paaiškinimai.

B. D.– R. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Kartu su prašymu perduoti A. R., jo sutuoktinės B. D.– R. atsakomybėn pagal laidavimą, teismui buvo pateikta pažyma dėl charakteristikos, iš kuriuos matyti, kad B. D.– R. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. balandžio 1 d., pasižymi atsakingu požiūriu į darbą, profesionalumu ir iniciatyvumu, puikiai išmano veiklą reglamentuojančius teisės aktus, geba efektyviai organizuoti savo darbą, dirbti komandoje ir savarankiškai priimti sprendimus. Ji pareigas atlieka sąžiningai, racionaliai planuoja darbo laiką, geba analitiškai mąstyti ir spręsti iškilusias problemas, užduotis vykdo laiku ir pasiekia teigiamų rezultatų. Taigi, iš teismui pateiktų dokumentų, teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, darytina išvada, kad B. D.– R. yra charakterizuojama teigiamai.