Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7851-294/2023 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, jog pradinis kreditorius BnP Finance, UAB suteikė kreditą atsakovui, tačiau atsakovas pagal sutartį su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, dėl to pradinis kreditorius nutraukė sutartį ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove pilnai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo

17. Apeliantės teigimu, sutarties sudarymo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Apeliantė pažymėjo, jog numatytas Sutarties sudarymo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.

18. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą, sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais.

19. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė 65,24 Eur sutarties sudarymo mokestį paskaičiavo nuo 2022 m. vasario 6 d. iki Sutarties pabaigos 2024 m. birželio 6 d., (29 nepadengtos įmokos x 2,25 (-0,01 Eur), viso 65,24 Eur). Apeliantė nurodė, jog neapmokėtas Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos Sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto Sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas Sutarties sudarymo mokestis).

20. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės argumentais, kad Sutarties sąlyga dėl Sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso Sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto Sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl Sutarties sudarymo mokesčio nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tik iki Sutarties nutraukimo dienos skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį – 9,00 Eur, o reikalavimą dėl likusios Sutarties sudarymo mokesčio sumos pagrįstai atmetė.

Dėl neaugtų pajamų (pelno palūkanų) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti 112,12 Eur negautų pajamų sumą, kuri buvo paskaičiuota sudėties būdu pagal mokėjimų grafiką už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. birželio 12 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 6 d.) sudedant visas atsakovo neapmokėtas įmokas pagal sutarties grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos iki mokėjimo grafiko pabaigos.

24. Apeliantė nurodė, kad už sutartą mokestį (pelno palūkanas) pradiniam kreditoriui paskolinus atsakovui pinigus, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė vartojimo kredito sutartį, tačiau apeliantė iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl darytina išvada, jog apeliantės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėjo, kad aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį, todėl apeliantė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu šioje dalyje neprašė priteisti negautas pajamas palūkanų forma, taip kaip ji būtų gavusi tinkamai vykdant sutartį, o prašė priteisti visas mokėjimo palūkanas (negautas pajamas) iki sutarties termino pabaigos.

27. VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Grąžindama vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino, atsakovas būtų privalėjęs sumokėti iki vartojimo kredito grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas bei mokesčius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys susitarė vartojimo kredito sutartyje. Todėl, darytina išvada, kad neperžengiant ieškinio reikalavimų ribų, ieškovės atitinkamai suformuluotas reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik toje negautų pajamų dalyje, kurių ji faktiškai negavo iki teismo sprendimo priėmimo. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktikoje, kurioje nurodoma, jog hipotetinės ateityje negautos pajamos negali būti priteistos, t. y. remiantis teismų praktika suma gali būti priteista už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo momento iki sprendimo priėmimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2022-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2683-981/2022 22 pastraipa, 2022-06-21 nutartis byloje Nr. e2A-1416-866/2022, 29 pastraipa).

28. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus ir patikslinti ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčas kilo pagal 2021 m. birželio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7p6w7gkh, tačiau specialiosios sutarties dalies ieškovė nepateikė, pateikė tik bendrąją sutarties dalį, dėl to teismas įpareigojo pateikti pilną sutarties tekstą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, tačiau ieškinio dalykas nėra aiškus ir jo pagrįstumas pagal ieškinyje nurodytas aplinkybės ir prie jo pateiktus įrodymus negali būti įvertintas, todėl teismas įpareigojo ieškovę nurodyti tiksliai kokias sumas ir už kokius laikotarpius prašo priteisti negautas pajamas po sutarties nutraukimo.

29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė formulavo ieškinio reikalavimą, kad prašoma priteisti negautų pajamų suma pagal mokėjimų grafiką, tačiau tokio grafiko nepateikė, t. y. ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, mokėjimų grafiko ir/ar specialiosios sutarties dalies nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas negalėjo apskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei nesant patikslintam ieškovės reikalavimui dėl negautų pajamų palūkanų forma priteisimo (nepašalinus ieškinio trūkumų), pirmosios instancijos teismas atitinkamai negalėjo peržengti ieškinio ribų ir nagrinėti klausimo dėl negautų pajamų priteisimo (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kadangi ieškovė nepašalino pirmosios instancijos teismo nutartyje minėtų ieškinio trūkumų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės šioje dalyje reikalavimą pagrįstai paliko nenagrinėtu.

30. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

33. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, jos prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

34. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.