- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-820-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24471-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ ieškinį, pareikštą atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo R. B. 2 300 Eur negrąžinto kredito, 201,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 16 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 1 035 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 002,51 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 16 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. spalio 9 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką; 2) priteisti 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas R. B., 2021 m. spalio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-8nm9t9ys, kuria atsakovui buvo suteiktas 2 300 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą:1 204 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 1 035 Eur sutarties sudarymo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01. 2022 m. balandžio 22 d. ieškovė atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Ieškovė tinkamai perėmė pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su aksesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.
3. Atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. spalio 10 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-8nm9t9ys bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą; 2) priteisė ieškovei, iš atsakovo 2 300 Eur negrąžinto kredito, 201,49 Eur pelno palūkanas, 73,03 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 002,51 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 577,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė 271,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, jog pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei. Atsakovas buvo informuotas apie kreditorės pasikeitimą. Ieškovės pateikti įrodymai taip pat formaliai patvirtina tai, kad atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nebuvo grąžinęs 2 300 Eur jam suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2 300 Eur dydžio negrąžinto kredito. Teismas vertino ir tai, jog prašymas priteisti mokėjimo palūkanas taipogi buvo formaliai pagrįstas ir ieškovei iš atsakovo priteisė 201,49 Eur mokėjimo palūkanų.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o, atsižvelgiant į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2022 m. kovo 16 d., o ieškovės teisėtas lūkestis apima tik laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, atsižvelgiant į tai, teismas priteisė ieškovei 73,03 Eur dydžio skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį.
7. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, nuo 2022 m. kovo 16 d. iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2026 m. spalio 9 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 1 002,51 Eur palūkanų. Šios mokėjimą funkciją atliekančios palūkanų sumos ieškovė negaus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių esminių kredito sutartimi prisiimtų prievolių pažeidimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 002,51 Eur negautų pajamų atlyginimą yra pagrįstas.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog pradinė kreditorė su atsakovu individualiai aptarė sutarties 6.2 punktą, t. y., kad atsakovui buvo tinkamai atskleista, jog pažeidus sutartį (sutartinės prievolės įvykdymo terminą), atsakovui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad sutarties specialiosiose sąlygose minėtos kompensacinio pobūdžio palūkanos nenurodytos ir vertino, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytai atsakovo atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, esant neproporcingai didelei bei nesant duomenų, kad pradinės kreditorės ir atsakovo minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Atitinkamai, teismas sprendė, jog šių sąlygų pripažinimas negaliojančiomis neatima iš ieškovės teisės reikalauti įstatyme nustatytų 5 procentų palūkanų bei priteisė 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą už akių dalyje dėl 1 035 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei 293 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 2) priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įgijo teisę sutarties sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Šalys sutarties 1.18 punkte aiškiai apsibrėžė sutarties sudarymo mokesčio paskirtį bei mokėjimo tvarką. Atsakovas sutartį sudarė laisva valia, šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl protingumo kriterijus ir vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančio sutarties sudarymo mokesčio dydžio. Aiškiai sutarties sudarymo mokestis nurodomas ir sutarties specialiosiose sąlygose – nurodoma, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą 72 mėn. laikotarpį sudarys 1035 Eur, o mokėjimo grafike aiškiai išskirta grafa, kurioje nurodoma, kad sutarties sudarymo mokestis per mėnesį sudaro 17,25 Eur. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad tai, kad atsakovas turėdamas plačias galimybes pasirinkti vartojimo kredito davėją, pasirinko pradinę kreditorę ir sutiko su visomis sutarties sąlygomis, joms neprieštaravo, rodo, kad pateiktas pasiūlymas buvo konkurencingas ir priimtinas atsakovui.
9.2. Teigia, jog išdėstytos aplinkybės lemia ir tai, kad teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimų, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių ieškovės reikalavimas dėl 1 035 Eur sutarties sudarymo mokesčio buvo patenkintas iš dalies – teismas vertino, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą, galima priteisti sutarties sudarymo mokestį tik už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog už šį laikotarpį priteistina suma yra 73,03 Eur, kurią paskaičiavo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. kovo 16 d.
15. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu už akių nesutinka ir prašo pakeisti sprendimo už akių dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 1 035 Eur sutarties sudarymo mokesčio.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo prievoliniai santykiai atsirado 2021 m. gegužės 19 d., tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu. Pradinė kreditorė su atsakovu 2021 m. spalio 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteikė 2 300 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 4 539 Eur, kurią sudarė : 2 300 Eur suteikiamas vartojimo kreditas, 1 204 Eur palūkanos, 1 035 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles ir nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, t. y. neatliko nei vienos įmokos, 2022 m. kovo 16 d. vartojimo kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta.
17. Nustatyta, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutartyje šalys sulygo dėl 0,75 procento mėnesinio sutarties sudarymo mokesčio, o vartojimo kredito grąžinimo grafike buvo nurodytas mokėtinas vartojimo kredito sutarties sudarymo mokestis. Taigi sutarties sudarymo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sulygta sutarties sudarymo mokesčio suma apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju ieškovė turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.
18. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai).
19. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
20. Atsižvelgiant į CK normas bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose buvo sutarta konkreti sutarties sudarymo mokesčio suma (1 035 Eur), savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas (šiuo atveju – ieškovė) turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosiose sąlygose pateiktos sutarties sudarymo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei vykdymo kontrole sutartį sudarius. Kaip jau buvo minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo. Kadangi sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties sudarymo mokestį skaičiavo laikotarpiui nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo momento ( 2022 m. kovo 16 d.), todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio, netinkamai apskaičiavo sutarties sudarymo mokestį, atmestinas.
22. Išdėstytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių bei tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei aktualias materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Taigi, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.