Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-262-357/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-08
Bylos Nr.: 2A-262-357/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02642-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė
Ieškovas: S. Ž.
Atsakovas: S. G.

Kategorijos

77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-262-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02642-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Ž. ir atsakovės S. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei S. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui S. Ž. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas S. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsakovės S. G. priešieškinį tenkinti iš dalies - nustatyti sūnaus T. gyvenamąją vietą kartu su jo motina S. G., priteisti iš jo išlaikymą sūnui po 450 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Prašė nustatyti šią bendravimo su vaiku tvarką: 1) vaiko tėvas S. Ž. turi teisę kiekvieno mėnesio pirmą, antrą ir ketvirtą penktadienį, 18 val. pasiimti sūnų T. Ž. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo jį parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaikas turi būti pasiimamas pagal tvarką tarp 18 val. ir 19 val. 2) Tėvas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. 3) Bendravimas su vaiku, vaiko atostogų metu: 3.1. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą (darželį), iš anksto suderinus laikotarpį su atsakove S. G., ieškovas turi teisę pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su sūnumi, apie ketinimą pasiimti sūnų atostogų metu ieškovas privalo įspėti prieš 5 dienas iki atostogų pradžios, bei informuoti atsakovę kur sūnus praleis dalį atostogų; 3.2. Vasaros atostogų metu ieškovas S. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi 30 dienų, atostogų laikas turi būti suderintas su atsakove iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 d. Pasiimdamas sūnų vasaros atostogoms, ieškovas informuoja atsakovę, kur sūnus praleis atostogas. 4) Bendravimas su vaiku švenčių dienomis: ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienomis atitinkamais metais 10 val. ir privalo parvežti į namus (vaiko gyvenamąją vietą) atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.: 4.1. sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, - poriniais metais; 4.2. Gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją - Kūčių ir Kalėdų dienomis, - neporiniais metais; 4.3. Gruodžio 31 d., sausio 1 d., - poriniais metais; 4.4. Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, Motinos dieną su motina; 4.5. poriniais metais sūnaus gimimo dieną vasario 8 d. 5) Ieškovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, ieškovas privalo nedelsiant informuoti atsakovę ir imtis visų būtinų priemonių pasirūpinti vaiko sveikata. 6) Vaikui susirgus atsakovė nedelsiant privalo informuoti tėvą S. Ž. apie susirgimą, jei sūnus serga numatyto pasimatymo šioje tvarkoje laiku ir paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos nebus galima dėl ligos, apie tai atsakovė nedelsiant turi informuoti tėvą. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma.

Nurodė, kad su atsakovės priešieškinyje siūloma bendravimo su vaiku tvarka nesutinka, nes tai tėra trumpalaikiai pasimatymai su vaiku ir tik dalyvaujant atsakovei, nesudarant jam jokios galimybės palaikyti glaudesnius ryšius. Sutiko su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo sūnui priteisimo, tačiau jo manymu, sūnaus išlaikymui jis turėtų mokėti po 450 Lt, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka ir vaiko interesus ir jo turtinę padėtį. Jis šiuo metu yra tėvystės atostogose ir jo gaunamos pajamos iš VSDFV yra 1400 Lt per mėnesį. Jis yra sukūręs šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. Ž., kurią jis taip pat turi išlaikyti. Atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl ji turi galimybę daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą sūnui už praeitį, tai yra išlaikymo įsiskolinimą 40.500,00 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki priešieškinio teismui pateikimo dienos. Su tokiu reikalavimu jis nesutinka dėl to, kad gimus sūnui ieškovas su atsakove gyveno kartu jo tėvui priklausančiame nuosavame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovė bei sūnus buvo pilnai išlaikomi tiek iš jo pajamų, tiek padedant jo tėvams.

Atsiliepimas

Atsakovė S. G. nesutiko su ieškiniu ir pateiktu priešieškiniu sutiko su minimalia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka tik atsakovės namuose ir jai būnant kartu, vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 17 val. iki 19 val., prieš parą apie atvykimą informuojant vaiko motiną, per Kalėdas, Naujus metus bei vaiko gimimo dieną ieškovas bendrauti su sūnumi dvi valandas, apie būsimą susitikimą informuodamas atsakovę prieš parą. Prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 1500 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius po 1500 Lt kas mėnesį, ir tai sudarytų 40.500,00 Lt.

Nurodė, kad sūnus nėra pripratęs prie ieškovo, todėl jo paėmimas vaikui nematant mamos mažametį vaiką traumuotų. Paaiškino, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui ji išleidžianti apie 3000 Lt, įskaitant išlaidas drabužiams, avalynei, maistui, vitaminams, vaistams, įskaičiuojant ir komunaliniai mokesčius bei priemonės vaiko vystymuisi ir socialinei raidai. Mano, kad ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei jos.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. siūlė nustatyti nepilnamečio T. Ž. gyvenamąją vietą kartu su jo motina S. G., iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą sūnui tokio dydžio, kuris realiai atitiktų tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi dar vieną mažametį vaiką, kurio interesai neturėtų nukentėti. Tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką siūlo nustatyti tokią, kad ieškovas turėtų maksimalias galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvaut jo auklėjime.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi T. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: ieškovas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmą ir antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) keturias valandas per dieną pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G.. Bendravimas su vaiku švenčių dienomis: krikščionių Velykų antrą dieną 6 valandas, Kalėdų antrą dieną - 6 valandas, sausio 1 d. - 6 valandas, Tėvo dieną - 6 valandas, sūnaus gimtadienį - 6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę, ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu), internetu kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val., sūnui susirgus, atsakovė nedelsiant privalo informuoti tėvą apie susirgimą ir sudaryti sąlygas tėvui aplankyti sūnų. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-10-27, iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš ieškovo lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimui nuo 2011-06-12 iki priešieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2013-04-18, - 5830 Lt. Nepilnamečio lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę. Nustatė nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su motina. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 71,50 Lt žyminio mokesčio ieškovui, priteisė iš ieškovo 498 Lt žyminio mokesčio valstybei, pritesė iš ieškovo ir atsakovės po 35 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas sprendė, kad ieškovas turi su mažamečiu sūnuku bendrauti ne minimaliai, kaip to pageidauja atsakovė, bet pakankamai dažnai, kad atsirastų tarp tėvo ir sūnaus emocinis ryšys, vaikas priprastų prie jo ir pats norėtų būti ir bendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi ne tik atsakovės gyvenamojoje vietoje, bet ir pasiimant jį, bendraujant kitoje aplinkoje, tačiau be nakvynės kitoje vietoje, nes tokio amžiaus vaikas turi miegoti jam artimoje ir įprastoje aplinkoje ir vietoje, matyti šalia jam artimus ir pažįstamus žmones. Atkreipė dėmesį, kad bendravimo tvarka sūnui paaugus galės būti keičiama atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus bei į tėvų galimybes. Teismas sprendė, jog atsakovės pageidaujama 1500 Lt suma kas mėnesį trejų metų vaiko išlaikymui nėra reali, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei ieškovo turtinę padėtį, todėl priteisė 500 Lt sumą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad byloje yra pateikti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus bei mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, jog vaiko išlaikymui ieškovas ir jo motina atsakovei iš viso pervedė 5170 Lt, ši suma laikytina lėšomis vaiko išlaikymui teikimu, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas šiai sumai. Kadangi byloje nustatyta, jog šalys kartu negyvena nuo 2011-06-12, nuo šios datos teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą iki priešieškinio padavimo, t.y. iki 2013-04-18, iš viso už 22 mėnesius skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį. Viso atsakovei priteistina iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma – 11.000,00 Lt, tačiau ji turi būti mažintina 5170 Lt, ir išlaikymo lėšų įsiskolinimas sudaro 5830 Lt sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Ieškovas S. Ž. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 metų spalio 27 d. sprendimą. 1. Nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1.1. Ieškovas turi teisę kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį, 18 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, sūnų parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaikas turi būti pasiimamas pagal tvarką tarp 18 val. ir 19 val. 1.2. Ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro. 1.3. Bendravimas su vaiku vaiko atostogų metu: sūnui pradėjus lankyti mokyklą (darželį), iš anksto suderinus laikotarpį su atsakove, ieškovas turi teisę pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su sūnumi, apie ketinimą pasiimti sūnų atostogų metu ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš 5 dienas iki atostogų pradžios, bei informuoti atsakovę kur sūnus praleis dalį atostogų; vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi 30 dienų, atostogų laikas turi būti suderintas su atsakove iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 d. Pasiimdamas sūnų vasaros atostogoms, ieškovas informuoja atsakovę, kur sūnus praleis atostogas. 1.4. Bendravimas su vaiku švenčių dienomis: ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienomis atitinkamais metais 10 val. ir privalo parvežti į namus (vaiko gyvenamąją vietą) atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.: sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, - poriniais metais, gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją - Kūčių ir Kalėdų dienomis, - neporiniais metais, gruodžio 31 d., sausio 1 d. - poriniais metais, Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, Motinos dieną - su motina, poriniais metais sūnaus gimimo dieną (vasario 8 d.). 1.5. Ieškovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, ieškovas privalo nedelsiant informuoti atsakovę ir imtis visų būtinų priemonių pasirūpinti vaiko sveikata. 1.6. Vaikui susirgus atsakovė nedelsiant privalo informuoti ieškovą apie susirgimą, jei sūnus serga numatyto pasimatymo šioje tvarkoje laiku ir paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos nebus galima dėl ligos, tai apie tai atsakovė nedelsiant turi informuoti tėvą. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma. 1.6. Priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-10-27, iki vaiko pilnametystės. 1.7. Atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą pilnai priteisti iš S. Ž. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-06-12 iki priešieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2013-04-18. Priteisti visas S. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi T. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų bei apriboja tėvo teises bei pareigas vaiko atžvilgiu, nustatyta tvarka pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą ir nėra realiai įvykdoma. Teismas nustatė minimalų ieškovo bendravimą su sūnumi tam nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nėra duomenų bei įrodymų, kad S. Ž. netinkamai naudoja savo, kaip tėvo, valdžią sūnaus T. Ž. atžvilgiu, kad nemoka pasirūpinti savo sūnumi, ar jo bendravimas su sūnumi kenkia vaiko interesams, byloje nėra nustatyta, kad ieškovo bendravimas su sūnumi traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai, priešingai byloje surinkti įrodymai, vaizdo įrašas, fotonuotraukos, patvirtina, kad sūnus T. Ž. nori bendrauti su savo tėvu, kad bendravimas nekenkia vaiko psichinei-emocinei raidai, kad vaiko buvimas pas tėvą nesukėlė jokio diskomforto vaikui, kad tarp tėvo ir sūnaus yra susiformavęs emocinis ryšys ir sūnus myli tėvą, nori bendrauti, susitikti.

2. Pagrindinis teismo motyvas, kad sūnus yra tokio amžiaus, kad negali būti ilgesnį laiką atskirtas nuo motinos, nuo jam įprastos aplinkos. Tačiau teismas visiškai nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad sūnus yra labai dažnai savo motinos atsakovės paliekamas su kitais asmenimis, atsakovės seserimi, motina, drauge, aukle, kad vaiko gyvenamoji vieta nuolat keičiasi, kad pati motina nuolat keičia gyvenamąją vietą ir vaikas yra priverstas nuolat pratintis prie naujos aplinkos, naujų žmonių, atsakovės sugyventinių.

3. Teismas visiškai nenurodė kodėl nesprendė dėl tėvo ir vaiko bendravimo atostogų metu, neišaiškino kokie tokio bendravimo nenustatymo motyvai. Kadangi abu tėvai turi vienodą pareigą auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jais, todėl pagrįsta ir teisinga atostogų laikotarpiu sūnaus priežiūrą paskirti kiekvienam iš tėvų vienodai.

4. Teismo sprendimu nustatyta tvarka pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą, nes vaiko tėvas su savo sūnumi galės bendrauti tik antrą visų švenčių (Velykų, Kalėdų) dieną, tuo tarpu pagal susiformavusią teisminę praktiką yra nustatoma, kad vienais metais (pvz. poriniais, lyginiais) su vaiku per Kalėdas, Velykas (pirmąją švenčių dieną) bendrauja tėvas, kitais metais (pvz. neporiniais, nelyginiais) - motina.

5. Teismo nustatytos tvarkos vykdymas yra labai apsunkintas, neekonomiškas, nepagrįstai pažeidžiantis ieškovo teises, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Sūnus T. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovas - (duomenys neskelbtini) mieste, atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra apie 150 km. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką ieškovas turi vykti pirmos mėnesio savaitės šeštadienį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir 4 valandas gali bendrauti su savo sūnumi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame neturi jokios nuosavybės, kur galėtų pabūti, pabendrauti su savo sūnumi, žinoma bendravimas gali vykti prekybos ir pramogų centre, vaikų žaidimo kambaryje, kine, kavinėje, tačiau nemano, kad kiekvieną susitikimą ir visą susitikimo laiką. Po to sekančią dieną, sekmadienį, ieškovas vėl turi atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir 4 valandas gali bendrauti su savo sūnumi (duomenys neskelbtini) mieste. Tokia tvarka yra visiškai netinkama ir pažeidžianti tėvo, siekiančio realiai bendrauti su savo sūnumi, realiai dalyvauti jo auklėjime, teises, nes ši tvarka yra realiai sunkiai vykdoma. Mano, kad būtina puoselėti sūnaus ir tėvo bendravimą, sudarant galimybę vaikui ilgesnį laikotarpį būti kartu su tėvu jo aplinkoje, nes gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui, ieškovo gyvenamojoje aplinkoje nėra jokių svetimų žmonių, ieškovo sutuoktinė ir dukra, T. sesutė, T. yra pažįstami asmenys, sūnaus santykiai su jais yra šilti, draugiški, vaikas yra nakvojęs pas ieškovą.

6. Mano, kad sūnaus T. Ž. realių ir reikalingų poreikių patenkinimui reikia 900 Lt.

7. Nebuvo pagrindo teismui konstatuoti ieškovo prievolės išlaikyti sūnų T. Ž. nevykdymo ir priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-06-12 iki 2013-04-18, kadangi išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik vaiko išlaikymo pareigos nevykdymo atveju, tuo tarpu ieškovas savanoriškai teikė išlaikymą, atsakovė ieškovo teikiamo išlaikymo pobūdžiui neprieštaravo, priimdavo nupirktus daiktus, maistą, pinigus. Pažymi, kad sūnaus gimimo momentu ir iki 2012-08-01 MMA buvo 800 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma, tenkanti vienam tėvui, jei nebūtų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau civilinėje byloje Nr. 2-75-291/2014 konstatuota, kad atsakovė turi galimybę didesne suma prisidėti prie sūnaus išlaikymo nei ieškovas, mėnesiui - 400 Lt, laikotarpiu nuo 2011-06-12, šalių gyvenimo skyrium pradžios, dar reikia minusuoti vieną mėnesį, kai sūnus buvo išlaikomas tik ieškovo ir gyveno su juo, įsiskolinimo suma nuo 2011-06-12 iki 2012-08-01 susidarytų 400 Lt x 12 mėn.= 4800 Lt. Nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 MMA buvo 850, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 425 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidarytų 425 Lt x 5 mėn. = 2125 Lt. Nuo 2013-01-01 iki 2013-04-18 MMA yra 1000 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 500 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidarytų 500 Lt x 4 mėn. = 2000 Lt. Už visą laikotarpį nuo 2011-06-12 iki 2013-04-18 (21 mėn.) susidarytų 8925 Lt suma, tačiau ši suma turi būti mažinama tuo laikotarpiu ieškovo sumokėta suma 7726,95 Lt, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą, liktų 1198,05 Lt įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Atsakovė S. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą, ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad nesutinka su teismo sprendimu ieškovui suteikti teisę pasiimti mažametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovas dažnai atsakovę žemino, negerbė, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, tą patvirtina byloje pateikta 2011-11-04 specialisto išvada Nr. G1523/11(04), 2011-09-08 Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 40-44-S-14572 dėl baudžiamosios bylos Nr. 41-1-1429-11. Taigi viešai yra žinoma, jog ieškovas S. Ž. yra smurtaujantis, blogos reputacijos asmuo, dėl to nepilnamečio sūnaus palikimas su ieškovu pasimatymų metu nedalyvaujant atsakovei jam galimai padarytų blogą įtaką, taip pat gali kilti grėsmė šalių sūnaus saugumui. Laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2012 metų ieškovas už administracinės teisės pažeidimus buvo baustas net septyniolika kartų. Mano, kad vaiko interesus atitiktų jo bendravimas su tėvu dalyvaujant motinai.

2. Ieškovas 2014-01-29 susilaukė dukros M. Ž., todėl ieškovo bendravimas su sūnumi T. Ž. ieškovo namuose sukeltų diskomfortą šalių sūnui T. Ž., tokiu būdu pažeidžiant jo interesus.

3. Pažymi, kad nesutinka jog mažamečio vaiko gimtadienio dieną 6 valandas ieškovas bendrauja su sūnumi. Tokiu būdu visiškai eliminuojama atsakovės galimybė surengti sūnui gimtadienio šventę, eliminuojama ir mažamečio teisė praleisti savo gimtadienį su savo draugais, savo motina bei artimaisiais giminaičiais iš motinos pusės. Toks sprendimas visiškai neatitinka mažamečio interesų.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 10 val., iki 19 val., kadangi sūnaus dienos miegas trunka nuo 12 val. iki 15 val., vaikas nemoka naudotis telefonu, surinkti telefono numerio, įsijungti kompiuterio ir juo labiau paleisti programos „skype“, todėl laikytina, jog šios sprendimo dalies dėl objektyvių priežasčių įvykdyti negalima. Kad įvykdyti šią sprendimo dalį būtina aprūpinti mažametį telefonu, tiek laidiniu, tiek mobiliuoju bei kompiuteriu. Sūnus šių priemonių šiuo metu neturi, iš ieškovo priteista tik 500 Lt išlaikymo, taigi iš tokios pinigų sumos galima patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, tačiau jokių būdu ne vaiko poreikį telefonui ar kompiuteriui.

5. Mano, kad 500 Lt išlaikymo mažamečiui vaikui suma yra per maža, nes atsakovė vaikui išleidžia apie 3000 Lt ir pateikia šių išlaidų pagrindimą. Kadangi vaikui yra priteistinas 1500,00 Lt dydžio išlaikymas nuo sūnaus gimimo iki jo pilnametystės, atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovo įsiskolinimas už nepilnamečio sūnaus T. Ž. išlaikymą yra 40500,00 Lt (27 mėnesiai x 1500,00 Lt = 40500,00 Lt).

Atsiliepimas

Ieškovas S. Ž. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovės S. G. apeliacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš civilinėje byloje Nr. 2-75-291/2014 esančio vaizdo įrašo, kurį teismui pateikė pati atsakovė, akivaizdžiai matyti, kad ieškovo bendravimas su sūnumi dalyvaujant apeliantei S. G. kaip tik pažeis nepilnamečio T. Ž. interesus, nes atsakovė vaiko akivaizdoje elgiasi konfliktiškai, vartoja necenzūrinius žodžius ieškovo atžvilgiu. Pati apeliantė nuolat bylos nagrinėjimo metu ir net apeliaciniame skunde teigia, kad neva ieškovas ją žemina, naudoja jos atžvilgiu smurtą ir t.t, tačiau pati prašo, kad teismas nustatytų tokį ieškovo bendravimą su sūnumi (dalyvaujant atsakovei), kuris gali sukurti galimybę vėl kilti konfliktui tarp ieškovo ir atsakovės.

Atsiliepimas

2. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydama melagingas faktines aplinkybes dėl neva ieškovo grasinimo nužudyti vežimėlyje gulintį sūnų. Apeliantei yra puikiai žinoma, kad 2013 metų lapkričio 5 d. baudžiamoje byloje Nr. 2K-416/2013 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai konstatavo, kad viešosios tvarkos pažeidimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį S. Ž. buvo kaltinamas nepagrįstai, todėl jis išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. dėl atsakovės inicijuoto ikiteisminio tyrimo S. Ž. buvo išteisintas.

3. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydama tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kad neva ieškovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 2800 Lt. Pirmosios instancijos teismui yra pateikti įrodymai, kad ieškovas S. Ž. nuo 2013-04-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi yra nušalintas nuo UAB „Ekolita“ direktoriaus pareigų, teismas paskyrė laikiną įmonės administratorių, todėl jis nebegauna atlyginimo už darbą šioje įmonėje, t.y. 3000 Lt sumos nuo 2013-04-24 ieškovas nebegauna.

Atsakovė S. G. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas 2014-02-24 teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad paskutinį kartą sūnų matė gruodžio mėn., o to paties teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. ieškovas neskambino, jokių žinučių iš jo atsakovė negavo. Tai sudaro pagrindą abejoti ieškovo siekiu tinkamai auklėti šalių nepilnametį sūnų bei rodyti tinkamą elgesio pavyzdį.

2. Mano, kad 3 metų amžiaus vaikui būtinas žymiai ilgesnis pereinamasis laikotarpis iki tol, kuomet jis sąmoningai ir be emocinio diskomforto sugebės bendrauti su tėvu vienas, nedalyvaujant vaiko motinai. Mažamečio vaiko nakvojimas ne namuose dvi naktis iš eilės sutrikdytų vaiko gyvenimo ritmą bei psichologinę būseną.

3. Ieškovas, skaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo sumą, pripažįsta, kad šalių sūnui priteistinas išlaikymas lygus pusei MMA, tačiau vis dėlto prašo sūnaus naudai priteisti mažesnį išlaikymo dydį, nei pusę MMA, o tokie ieškovo motyvai ir reikalavimai yra vieni kitiems prieštaraujantys. Dėl šios priežasties ieškovo apeliacinis skundas dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo šalių sūnui yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto S. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliantės S. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su ginčo šalių mažamečiu vaiku tvarka, išlaikymo dydis bei išlaikymo įsiskolinimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

Šeimos reikšmė valstybei didiną viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką: ieškovas turi teisę kiekvieno mėnesio pirmą ir antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) keturias valandas per dieną pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G.; bendravimas su vaiku švenčių dienomis: Krikščionių Velykų antrą dieną 6 valandas, Kalėdų antrą dieną – 6 valandas, sausio 1d. - 6 valandas, Tėvo dieną - 6 valandas, sūnaus T. Ž. gimtadienį – 6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G.; ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu), internetu kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19 val.; sūnui T. Ž. susirgus, atsakovė nedelsiant privalo informuoti tėvą S. Ž. apie susirgimą ir sudaryti sąlygas tėvui aplankyti sūnų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog jis visą laiką gyvena ir būna su mama, su ieškovu iki šiol bendravo epizodiškai ir dalyvaujant atsakovei, jo paėmimas ilgesniam laikui iš nuolatinės jo aplinkos, buvimas su jam nepažįstamais žmonėmis (ieškovo sutuoktine) gali sukelti neigiamas emocijas, stresą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys duomenys įrodo, kad atsakovė mažametį vaiką palieka kitų asmenų priežiūroje, pati sukelia situacijas, trukdančias ieškovui bendrauti su mažamečiu sūnumi (antstolio M. J. 2013-03-25 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 96, antstolio R. S. 2011-11-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/11/107, antstolės V. Š. 2013-05-20 Aktas Nr. 0071/11/02623, 2013-10-25 Aktas Nr. 0071/13/01877, 2013-10-18 Aktas Nr. 0071/13/01877, 2013-10-11 Aktas Nr. 0071/13/01877) (12-43, 58, 63-64, 71-74 b. l., I t., 9, 177-179 b. l., II t.). Ieškovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos mažamečiui sūnui (54-58 b. l., I t.). Iš antstolės V. Š. 2013-07-10 Akto Nr. 0071/13/01176 matyti, kad mažametis sūnus noriai bendrauja su tėvu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę bendrauti su savo mažamečiu sūnumi nedalyvaujant atsakovei, kadangi bylos duomenys bei liudytojų parodymai įrodo, kad mažametis vaikas pats noriai bendrauja su tėvu, todėl būvimas kurį laiką atskirai nuo motinos vaikui žalos nepadarys. Teismas vertina, kad nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovui suteikta teisė pasiimti mažametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovė pati privalo imtis priemonių vaiko tinkamo bendravimo su tėvu užtikrinimui bei turi vengti konfliktinių situacijų. Tai, kad ieškovas yra padaręs administracinės teisės pažeidimų, kad konfliktavo su atsakove, negali daryti įtakos sūnaus teisei turėti tėvą ir su juo nuolat bendrauti, juo labiau, kad iš bylos duomenų matyti, kad ir pati atsakovė savo veiksmais sukuria neetiškas situacijas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi paliktas galioti S. Ž. išteisinamasis nuosprendis, kuriuo konstatuota, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (181-186 b. l., II t.).

Pažymėtina, kad pilnaverčio tėvo ir sūnaus bendravimo atstatymas turi būti vykdomas palaipsniui, kadangi vaikui tėra (duomenys neskelbtini) metukai, tačiau mažamečiui vaikui pripratus prie dažnesnio buvimo su tėvu, nėra pagrindo apriboti tėvo ir sūnaus bendravimo. Teisėjų kolegija vertina, kad tikslinga nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kurio metu:

1.1. Ieškovas turi teisę kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) keturias valandas per dieną pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..

1.2. Ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val.

1.3. Sūnui susirgus, atsakovė privalo informuoti ieškovą ir sudaryti sąlygas aplankyti sūnų. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma.

Teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybė, jog ieškovas turi kitą mažametį vaiką, nepakenks mažamečio sūnaus interesams, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo apriboti ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi ilgesnį laiko tarpą savo namuose. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka eliminuojama atsakovės galimybę surengti sūnui gimtadienio šventę, mažamečio teisę praleisti savo gimtadienį su savo draugais, todėl teisėjų kolegija vertina, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų poriniais metais sūnaus gimimo dieną (vasario 8 d.) ieškovas praleis su sūnumi, o neporiniais metais sūnaus gimimo dieną su sūnumi praleis atsakovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo bendravimą su sūnumi telefonu ir internetu turi užtikrinti atsakovė. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas buvo aprūpinęs mažametį sūnų telefonu. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir ribotas jo galimybes savarankiškai technologijų pagalba bendrauti su tėvu, atsakovė įpareigojama sudaryti sąlygas teismo nustatytu laiku ieškovui bendrauti su sūnumi technologijų pagalba. Teismas vertina, kad nėra pagrindo apriboti tėvo ir sūnaus bendravimo, todėl atsižvelgiant į sūnaus amžių ir į jo poreikius, pasibaigus pereinamajam trijų mėnesių laikotarpiui nustatoma maksimali sūnaus ir tėvo bendravimo tvarka, numatant išimtį, kad dalį vasaros atostogų ieškovas leidžia su sūnumi šiam sukakus ketveriems metukams, kadangi teismo vertinimu tik po pereinamojo laikotarpio praėjus daugiau laiko mažametis vaikas galės ilgesnį laiko tarpą praleisti atskirai nuo motinos.

Pasibaigus 3 mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka:

2.1. Ieškovas turi teisę kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą penktadienį 18-19 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pareigą sūnų parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.

2.2. Ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val. vakaro.

2.3. Bendravimas su vaiku vaiko atostogų metu:

2.3.1. Sūnui pradėjus lankyti mokyklą (darželį), iš anksto suderinus laikotarpį su atsakove, ieškovas turi teisę pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su sūnumi, apie ketinimą pasiimti sūnų atostogų metu ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš 7 dienas iki atostogų pradžios, bei informuoti atsakovę kur sūnus praleis dalį atostogų.

2.3.1. Sūnui sukakus ketveriems metukams vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi 30 dienų, atostogų laikas turi būti suderintas su atsakove iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 20 dienos. Pasiimdamas sūnų vasaros atostogoms, ieškovas informuoja atsakovę, kur sūnus praleis atostogas.

2.4. Bendravimas su vaiku švenčių dienomis:

2.4.1. Ieškovas, įspėjęs atsakovę prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienomis atitinkamais metais 10 val. ir privalo parvežti į namus (vaiko gyvenamąją vietą) atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.: sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, - poriniais metais, gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją - Kūčių ir Kalėdų dienomis, - neporiniais metais, gruodžio 31 d., sausio 1 d. - poriniais metais, poriniais metais sūnaus gimimo dieną (vasario 8 d.), Tėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, Motinos dieną - su motina.

2.5. Ieškovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, ieškovas privalo nedelsiant informuoti atsakovę ir imtis visų būtinų priemonių pasirūpinti vaiko sveikata.

2.6. Vaikui susirgus atsakovė nedelsiant privalo informuoti ieškovą apie susirgimą, jei sūnus serga numatyto pasimatymo šioje tvarkoje laiku ir paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos nebus galima dėl ligos, tai apie tai atsakovė nedelsiant turi informuoti tėvą. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma.

Dėl mažamečio vaiko išlaikymo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad iš ieškovo S. Ž. realiai priteistina suma jo sūnaus išlaikymui yra 500 Lt / 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, tokio dydžio išlaikymas iš vaiko tėvo atitinka ir vaiko interesus ir tėvo turtinę padėtį. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog savo trejų metų sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia 3000 Lt / 868,86 Eur, juolab, kad tokio dydžio išlaidos kas mėnesį vienam ikimokyklinio amžiaus vaikui nėra realios ir būtinos, atsakovė, pageidaudama pirkti prabangos prekes ar turėti ne pirmo būtinumo išlaidų, jas turėtų dengti pati.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas S. Ž. 2013-04-26 dirbo dviejose įmonėse - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 3700 Lt / 1071,59 Eur, išmokamas darbo užmokestis 2711,60 Lt / 785,33 Eur, iš bylos duomenų matyti, kad kitų pajamų jis neturėjo. Pažymėtina, kad ieškovo finansinė padėtis ženkliai pakito nuo Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kurios pagrindu ieškovas nušalintas nuo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas šiuo metu tėvystės atostogose, jam iš VSDFV mokama mėnesinė pašalpa, sudaranti apie 1400 Lt / 405,47 Eur. Ieškovas turi dar vieną mažametį vaiką - dukrą M. Ž. gimusią (duomenys neskelbtini). Esant tokiai ieškovo turtinei padėčiai ir turint pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad iš ieškovo gali būti priteisiamas išlaikymas tik mažamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams užtikrinti.

Atsakovė byloje pateikė vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų lentelę, kurios duomenimis išlaikymas siekia 3000 Lt / 868,86 Eur: maistas – 500 Lt / 144,81 Eur, rūbai, avalynė – 1000 Lt / 289,62 Eur, medikamentai – 100 Lt / 28,96 Eur, laisvalaikio prekės, pramogos – 1000 Lt / 289,62 Eur, sūnui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 400 Lt / 115,85 Eur (68 b. l., II t.). Teismas vertina, kad atsakovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma nėra protinga. Teismas vertina, kad būtinosios mažamečio vaiko maisto, rūbų, avalynės, medikamentų ir mokesčių išlaidos sudaro apie 900 Lt / 260,66 Eur. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas turi išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, teismas negali priteisti tokio išlaikymo, kuris pažeistų kito mažamečio vaiko interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt / 144,81 Eur per mėnesį išlaikymas mažamečiui sūnui iki pilnametystės mažintinas iki 450 Lt / 130,33 Eur per mėnesį. Analogišką sumą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti turi skirti ir atsakovė. Pažymėtina, kad laisvalaikio prekės, pramogos yra laikomos prabangos prekėmis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos nagrinėjamos bylos atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad trijų metų vaikui prašoma 1000 Lt / 289,62 Eur suma drabužiams ir avalynei yra itin didelė ir nepagrįsta, atsižvelgiant į bylos šalių turtinę padėtį. Norėdama sūnaus pramogoms ir drabužiams skirti dideles sumas, kas nėra būtina, atsakovė tą turi daryti iš savo lėšų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisiamas pagal CK 3.200 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuo 2011-06-12, kai šalys kartu nebegyvena, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iki priešieškinio padavimo, t.y. iki 2013-04-18, iš viso už 22 mėnesius, skaičiuojant po 500 Lt / 144,81 Eur kas mėnesį, sudaro 11.000,00 Lt / 3185,82 Eur, teismas šią sumą mažino 5170 Lt / 1497,34 Eur suma, kurią ieškovas teikė kaip išlaikymą, ir priteisė atsakovei 5830 Lt / 1688,48 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovė S. G. priešieškiniu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovo S. Ž. išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo šalių sūnaus gimimo, t.y. nuo 2011-02-08 iki priešieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2013-04-16, už 27 mėnesius, skaičiuojant po 1500 Lt / 434,43 Eur kas mėnesį, iš viso 40.500,00 Lt / 11729,61Eur.

Ieškovas S. Ž. teigia, kad už visą laikotarpį nuo 2011-06-12 iki 2013-04-18 (21 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas susidarytų 8925 Lt / 2584,86 Eur sumą, tačiau ši suma turi būti mažinama tuo laikotarpiu ieškovo sumokėta suma 7726,95 Lt / 2237,88 Eur, todėl liktų 1198,05 Lt / 346,98 Eur įsiskolinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo 2011-06-12, kadangi nuo šios dienos ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena, iki 2013-04-18, kai paduotas atsakovės priešieškinis, taigi išlaikymo įsiskolinimas pagrįstai skaičiuotas už 22 mėnesius. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad būtiniems vaiko poreikiams reikia 900 Lt / 260,66 Eur, t. y. po 450 Lt / 130,33 Eur iš kiekvieno tėvo, ši suma nėra skaičiuojama nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, kadangi tai yra tik orientacinis kriterijus išlaikymo sumos priteisimui įvertinti, o yra skaičiuojama atsižvelgiant į vaiko poreikius, tai išlaikymo įsiskolinimas už 22 mėnesius sudaro 9.900,00 Lt / 2867,24 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovo sūnui pirkti daiktai, žaislai nėra laikomi išlaikymo teikimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad 5170 Lt / 1497,34 Eur suma, kuri pagal byloje esančius mokėjimų nurodymus S. Ž. ir D. Ž. (ieškovo motinos) pervesta atsakovei S. G., laikytina išlaikymo vaikui teikimu, todėl teismas pagrįstai šia suma mažino išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas mažinamas iki 450 Lt / 130,33 Eur, išlaikymo įsiskolinimas atskaičiavus ieškovo teikto išlaikymo sumą sudaro 4730 Lt (9.900,00 Lt - 5170 Lt) / 1369,90 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis tenkintini iš dalies, šalys paliekamos prie pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismas ieškovo S. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, o atsakovės S. G. apeliacinį skundą atmetė, ieškovui priteisiama pusė jo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų 668,45 Lt / 193,60 Eur sumai (1336,90 Lt : 2) (120-121 b. l., IV t.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra paremta maksimaliu tėvų ir vaikų bendravimo siekiu, teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra atitinkanti mažamečio vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra keistina. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas ir jo įsiskolinimas yra mažintini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kuris ieškovo apeliacinio skundo motyvais yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apelianto S. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, apeliantės S. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

I. Nustatyti ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

1) nustatyti 3 mėnesių pereinamąjį bendravimo laikotarpį (iki 2015 m. birželio 30 d.), kurio metu:

1.2. Ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val.

1.3. Sūnui susirgus atsakovė privalo informuoti ieškovą ir sudaryti sąlygas aplankyti sūnų. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma.

2) pasibaigus trijų mėnesių pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia ieškovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka:

2.2. Ieškovas turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val. vakaro.

2.3. Bendravimas su vaiku vaiko atostogų metu:

2.4. Bendravimas su vaiku švenčių dienomis:

2.5. Ieškovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, ieškovas privalo nedelsiant informuoti atsakovę ir imtis visų būtinų priemonių pasirūpinti vaiko sveikata.

II. Priteisti iš ieškovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 130,33 Eur (šimtą trisdešimt eurų 33 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-10-27 iki vaiko pilnametystės.

III. Priteisti iš ieškovo S. Ž. 1369,90 Eur lėšų nepilnamečio sūnaus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-06-12 iki priešieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2013-04-18.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. G. 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo S. Ž. naudai.

Kolegijos pirmininkėRasa BartašienėTeisėjaiEgidijus MockevičiusVilija Valantienė