- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-75-291/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei S. G., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjat tvarkos nustatymo bei atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui S. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. Ž. prašo ptenkinti ieškinį ir nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Atsakovės S. G. priešieškinį tenkinti iš dalies, t.y. nustatyti sūnaus Tito gyvenamąją vietą kartu su jo motina, t.y. atsakove S. G., priteisti iš jo išlaikymą sūnui, tačiau ne po 1500Lt, o po 450Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nesutinka su atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, bei nesutinka su jos reikalavimu priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki priešieškinio teismui pateikimo dienos. Nurodo, jog gyvendami su atsakove faktinėje santuokoje, 2011-02-08 susilaukė sūnaus T. Ž.. Nuo vaiko gimimo iki 2011m. birželio mėnesio jie su atsakove ir sūnumi gyveno kartu, tačiau po ieškovo tėvo mirties tarpusavio santykiai pablogėjo ir atsakovė išsikėlė gyventi pas savo motiną į Šiaulius. Atsakovei išsikėlus gyventi atskirai, ji nuolat ribojo jo bendravimą su sūnumi, neleisdavo su juo pasimatyti, dėl ko kildavo nuolatiniai konfliktai. Kadangi su atsakove nepavyksta susitarti gražiuoju dėl bendravimo su sūnumi, prašo nustatyti šią bendravimo su vaiku tvarką: 1) vaiko tėvas S. Ž. turi teisę kiekvieno mėnesio pirmą, antrą ir ketvirtą penktadienį, 18 val. pasiimti sūnų T. Ž. iš jo gyvenamosios vietos ir privalo jį parvežti į namus pas vaiko motiną iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val. Vaikas turi būti pasiimamas pagal tvarką tarp 18 val. ir 19 val.
Tėvas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. mobiliuoju telefonu, internetu kiekvieną dieną nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Šalies argumentai
3) Bendravimas su vaiku, vaiko atostogų metu:
Sūnui pradėjus lankyti mokyklą (darželį), iš anksto suderinus laikotarpį su atsakove S. G., ieškovas turi teisę pusę sūnaus mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su sūnumi, apie ketinimą pasiimti sūnų atostogų metu ieškovas privalo įspėti prieš 5 dienas iki atostogų pradžios, bei informuoti atsakovę kur sūnus praleis dalį atostogų;Vasaros atostogų metu ieškovas S. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi 30 dienų, atostogų laikas turi būti suderintas su atsakove iki kiekvienų metų gegužės mėn. 20 d. Pasiimdamas sūnų vasaros atostogoms, ieškovas informuoja atsakovę, kur sūnus praleis atostogas;
Šalies argumentai
4) Bendravimas su vaiku švenčių dienomis:
Ieškovas, tėvas S. Ž., įspėjęs atsakovę S. G. prieš 3 kalendorines dienas, turi teisę paimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos žemiau nurodytų švenčių dienomis atitinkamais metais 10 val. ir privalo parvežti į namus (vaiko gyvenamąją vietą) atitinkamos šventės paskutinę dieną 20 val.
sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, - poriniais metais;Gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją - Kūčių ir Kalėdų dienomis, - neporiniais metais;Gruodžio 31 d., sausio 1 d., - poriniais metaisTėvo dieną sūnus praleidžia su tėvu, Motinos dieną su motina;poriniais metais sūnaus gimimo dieną vasario 8 d.
Ieškovui pasiėmus vaiką ir pastarajam susirgus, ieškovas privalo nedelsiant informuoti atsakovę ir imtis visų būtinų priemonių pasirūpinti vaiko sveikata.Vaikui susirgus atsakovė nedelsiant privalo informuoti tėvą S. Ž. apie susirgimą, jei sūnus serga numatyto pasimatymo šioje tvarkoje laiku ir paimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos nebus galima dėl ligos, tai apie tai atsakovė nedelsiant turi informuoti tėvą. Jei sūnus serga ir jo negalima pasiimti, tai patvirtinama gydytojo pažyma.
Su atsakovės priešieškinyje siūloma bendravimo su vaiku tvarka, ieškovas nesutinka, nes tai tėra trumpalaikiai pasimatymai su vaiku ir tik dalyvaujant atsakovei, nesudarant jam jokios galimybės palaikyti glaudesnius ryšius, todėl priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašo atmesti.
Ieškovas sutinka su atsakovės reikalavimu dėl išlaikymo sūnui priteisimo, tačiau jo manymu, sūnaus išlaikymui jis turėtų mokėti po 450Lt, nes tokio dydžio išlaikymas atitinka ir vaiko interesus ir jo turtinę padėtį. Jis šiuo metu yra tėvystės atostogose ir jo gaunamos pajamos iš VSDFV yra 1400Lt per mėnesį. Jis yra sukūręs šeimą, kurioje 2014-01-29 gimė duktė M. Ž., kurią jis taip pat turi išlaikyti. Atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl ji turi galimybę daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymą sūnui už praeitį, tai yra išlaikymo įsiskolinimą 40 500.00 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-08 iki priešieškinio teismui pateikimo dienos. Su tokiu reikalavimu jis nesutinka dėl to, kad gimus sūnui ieškovas su atsakove gyveno kartu jo tėvui priklausančiame nuosavame name, esančiame adresu Etnografų g. 4, Rumšiškių mstl., Kaišiadorių r. ir atsakovė bei sūnus buvo pilnai išlaikomi liek iš jo pajamų, tiek padėjo jo tėvai. Kartu su atsakove ir sūnumi jis gyveno keturis mėnesius iki 2011-06-12. 2011 metų vasarą ir rudenį, kai atsakovė išvykdavo į užsienį, sūnus gyveno pas jį ir jis sūnų visiškai išlaikė. Pradėjus gyventi skyrium su atsakove, t.y. po 2011-06-12, kai ieškovas gulėjo ligoninėje, pinigines įmokas atsakovei S. G. mokėjimo pavedimais teikė jo motina D. Ž., o vėliau jis pats teikė vaikui išlaikymą įvairiomis formomis: mokėjimo pavedimais, pirkdamas maisto produktus ir vaikui reikalingus daiktus bei siųsdamas juos autobusu. Iš viso vaiko poreikiams jis skyrė 7726,95 Lt., šią sumą padalijus iš 23 mėnesių , nes tiek laiko jie negyveno kartu, sūnaus išlaikymui skirta kasmėnesinė suma būtų 335,95 Lt , todėl jo manymu, tokio dydžio išlaikymas dviejų metų vaiko poreikių tenkinimui buvo pakankamas. Ieškovas sutinka su atsakovės reikalavimu, jog jų sūnaus T. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, t.y. S. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas H. O. prašo ieškinį tenkinti pilnai, tenkinti atsakovės reikalavimą dėl nepilnamečio T. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo, o kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti, bei priteisti iš jos ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė S. G. su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog su ieškovu kartu gyveno nuo sūnaus gimimo iki 2011-06-13, nes tolimesnis gyvenimas kartu dėl ieškovo netinkamo, grubaus elgesio, jo smurtavimo tiek prieš ją, tiek prieš kitus asmenis tapo neįmanomas. Būtent dėl ieškovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, dėl jo paties blogos reputacijos, polinkio pažeidinėti nustatytas teisės normas, neprognozuojamo ir spontaniško elgesio, atsakovė nesutinka su ieškovo pageidaujama bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Nurodo, jog jų sūnus yra tik trejų metų amžiaus, nėra pripratęs prie tėvo, nes visą laiką gyveno ir bendravo tik su motina, todėl vaiko paėmimas iš jam įprastos aplinkos, nematant motinos, gali vaiką traumuoti, paveikti jo psichologinę būseną. Ji sutiktų tik su minimalia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka tik jos, t.y. atsakovės namuose ir jai būnant kartu, vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 17 val. iki 19val., prieš parą apie atvykimą informuojant ją, vaiko motiną. Taip pat per Kalėdas, Naujus metus bei vaiko gimimo dieną galėtų bendrauti su sūnumi dvi valandas, apie būsimą susitikimą informuodamas atsakovę prieš parą. Kadangi sūnus visą laiką gyvena su ja, prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja jos gyvenamojoje vietoje, kur sūnui sudarytos visos sąlygos normaliam gyvenimui ir vystymuisi. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 1500Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodo, jog kas mėnesį sūnaus išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui ji išleidžianti apie 3000Lt. Į šią sumą įskaičiuojamos išlaidos rūbams, avalynei, maistui, vitaminams, vaistams, taip pat įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai bei priemonės jo vystymuisi ir socialinei raidai. Pasak atsakovės, ieškovo materialinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl jos pageidaujama sūnaus išlaikymui suma yra reali, atitinkanti vaiko poreikius bei ieškovo turtinę padėtį. Kadangi ieškovas nuo pat sūnaus gimimo neteikė jokios materialinės paramos sūnui, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesius po 1500Lt kas mėnesį, ir tai sudarytų 40 500Lt.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokato padėjėja N. Š. prašo ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti pilnai, bei priteiti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Virgilijus Tavoras siūlo nustatyti nepilnamečio T. Ž. gyvenamąją vietą kartu su jo motina S. G., iš atsakovo S. Ž. priteisti išlaikymą sūnui toki dydžio, kuris realiai atitiktų tokio amžiaus vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi dar vieną mažametį vaiką, kurio interesai neturėtų nukentėti. Tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką siūlo nustatyti tokią, kad ieškovas turėtų maksimalias galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvaut jo auklėjime.
Ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau - LR CK) 3.170 str., tiek Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. numato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jam turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, ypač kai šie negyvena kartu su juo. Dėl to. tėvams gyvenant skyrium, tėvas negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat. kaip ir motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.
LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuriuo vadovaujantis tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaikams, privalo vadovautis vaikų interesais ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis. Kadangi tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas harmoningai vystytųsi, antrajam iš tėvų turi būti sudaryta reali galimybė ne tik pasimatyti su vaiku, bet bendrauti su juo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje konstatavo, kad teisė matytis su vaiku yra garantuojama įstatymo tam, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu (motina). Tuo tarpu teisė bendrauti yra platesnė už galimybę matytis su vaiku, kadangi yra tiesioginė prielaida bei tikslas dalyvauti vaiko auklėjime. Todėl suteikti galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga.
Ieškovas S. Ž. pageidauja intensyvaus bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime, pasiimant sūnų iš nuolatinės gyvenamosios vietos tris savaitgalius per mėnesį, švenčių dienomis, atostogų metu, tuo tarpu atsakovė sutinka tik su minimalia tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Teismas mano, jog visiškai tenkinant ieškovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šiuo metu kai vaikui tėra treji metai, nėra galimybių. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, jog jis visą laiką gyvena ir būna su mama, t.y. atsakove, su ieškovu iki šiol bendravo epizodiškai ir tik dalyvaujant atsakovei, jo paėmimas ilgesniam laikui iš nuolatinės jo aplinkos, buvimas su jam nepažįstamais žmonėmis (ieškovo sutuoktine) gali sukelti neigiamas emocijas, stresą. Pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas, kaip to pageidauja ieškovas, gali emociškai traumuoti mažametį šalių sūnų. Vienok įstatymas suteikia abiems tėvams vienodas teises ir pareigas jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tėvas kaip ir motina turi tokią pat teisę matytis, bendrauti, auklėti savo vaiką, nors ir gyvendamas skyrium. Jam neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tėvų tarpusavio santykiai, jų konfliktai, asmeninės ambicijos negali būti priežastimi vienam iš tėvų trukdyti vaiko bendravimui su kitu. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vadinasi, bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta tokia, kad vaikas nebūtų nuolat vežiojamas iš vienų namų į kitus, tačiau kartu kiekvieno iš tėvų bendravimas neturi trukti tiek ilgai, kad vaikas prarastų su ryšį su kitu. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai ir nesutarimai dėl to kiek, kaip ir kokia apimtimi vaiko tėvas gali bendrauti su savo mažamečiu sūnumi. Teismas daro išvadą, jog ieškovas, t.y. vaiko tėvas turi teisę bendrauti su savo sūnumi ir nedalyvaujant atsakovei, tačiau vaiko išvežimas iš jo namų aplinkos kelioms paroms, jo buvimas, miegojimas kitoje, jam nepažįstamoje vietoje, neatitinka tokio amžiaus vaiko interesų. Tai numatyta ir įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9,18 ir kituose straipsniuose, LR CK 3.3 str. 1 dalyje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia vaiko interesai. Šalių sūnui paaugus, atsiradus tvirtesniam emociniam ryšiui tarp jo ir tėvo, dažniau bendraujant abiems, bendravimo tvarka gali ir keistis, tačiau šiuo metu vaikas negali būti ilgesnį laiką atskirtas nuo motinos, nuo jam įprastos aplinkos. Tačiau teismo nuomone, ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne minimaliai, kaip to pageidauja atsakovė, bet pakankamai dažnai, kad atsirastų tarp tėvo ir sūnaus emocinis ryšys, vaikas priprastų prie jo ir pats norėtų būti ir bendrauti su tėvu. Todėl teismo nuomone, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su sūnumi ne tik atsakovės gyvenamojoje vietoje, bet ir pasiimant jį, bendraujant kitoje aplinkoje, tačiau be nakvynės kitoje vietoje. Tokio amžiaus vaikas, kaip šalių, turi miegoti jam artimoje ir įprastoje aplinkoje ir vietoje, matyti šalia jam artimus ir pažįstamus žmones. Teismo nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, šalių sūnui paaugus, labiau pripratus prie tėvo ir jo aplinkos, galės bus keičiama, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus bei į tėvų galimybes.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str. 1 d.). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas LR CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvai, būdami vienodai atsakingi už teisių ir pareigų savo vaikams vykdymą (LR CK 3.156 str. 1 d.), turi teisę susitarti, kiek kiekvienas iš jų ir kokia forma teiks išlaikymą savo vaikams. Jeigu nors vienas iš tėvų išlaikymo pareigos nevykdo, kitas (išlaikymą teikiantis tėvas) gali kreiptis į teismą ir prašyti išlaikymą priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Taigi LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsj ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str.).
Ieškovas S. Ž. sutinka su atsakovės reikalavimu priteisti išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui, tačiau ginčas kyla dėl šio išlaikymo dydžio. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą, kurio turinys apsprendžia tai, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko protingų poreikių bei nuo jo tėvų turtinės padėties.
Teismas mano, jog atsakovės pageidaujama 1500Lt suma kas mėnesį trejų metų vaiko išlaikymui nėra reali, atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius bei ieškovo turtinę padėtį. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko Teisių Konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (LR CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą, kurio turinys apsprendžia tai, kad vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko protingų poreikių bei nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Šių principų teismas turi laikytis ir spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš bylos dokumentų matyti, jog ieškovas 2013-04-26 dirbo dviejose įmonėse UAB "Hkolita" ir UAB "Liprama Vilnius" ,jam priskaičiuotas darbo užmokestis buvo vidutiniškai 3700 Lt, išmokamas darbo užmokestis 2711,60 Lt, jokių kitų pajamų neturėjo. Nuo 2013-04-26 Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovas S. Ž. yra nušalintas nuo UAB "Ekolita" direktoriaus pareigų, todėl jo pajamos ženkliai sumažėjo. Šiuo metu ieškovas yra tėvystės atostogose ir iš VSDFV jam mokama pašalpa, kas mėnesį apie 1400 Lt. Ieškovas taip pat išlaiko 2014-01-29 gimusią dukrą M. Ž.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog iš ieškovo realiai priteistina suma jo sūnaus išlaikymui yra 500Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokio dydžio išlaikymas iš vaiko tėvo atitinka ir vaiko interesus ir tėvo turtinę padėtį. Atsakovė neįrodė, jog savo trejų metų sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia 3000Lt, juolab, kad tokio dydžio išlaidos kas mėnesį vienam ikimokyklinio amžiaus vaikui nėra realios ir būtinos. Atsakovė, pageidaudama pirkti prabangos prekes ar turėti ne pirmo būtinumo išlaidų, jas turėtų dengti pati. Tuo labiau, jog jos nurodytos gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovo, todėl ji turi galimybę didesne suma prisidėti prie sūnaus išlaikymo, jeigu tam yra būtinumas. Priteisus iš ieškovo išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė S. G..
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo konstatavo „(...) Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (...) ".
Atsakovė S. G. prašo priteisti iš ieškovo S. Ž. išlaikymo vaikui įsiskolinimą nuo šalių sūnaus gimimo, t.y. nuo 2011-02-08 iki priešieškinio pateikimo dienos, t.y. iki 2013-04-16, už 27 mėnesius, skaičiuojant po 1500Lt kas mėnesį, iš viso 40 500Lt. Ieškovas S. Ž. su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, nurodydamas, jog su atsakove kartu negyvena nuo 2011-06-12, tačiau sūnaus išlaikymui visą laką teikė išlaikymą piniginėmis lėšomis ir pirkdamas rūbus, žaislus, maistą bei kitus būtinus daiktus. Jo paskaičiavimu sūnaus išlaikymui jis per 23 mėnesius, t.y. nuo 2011-06-12 iki kreipimosi į teismą dienos išleido 7726, 95 Lt, t.y. kas mėnesį apie 335,95Lt, todėl nesutinka, jog iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Byloje yra pateikti nurodymai pervesti įmokėtus grynuosius pinigus bei mokėjimų nurodymai, iš kurių matyti, jog vaiko išlaikymui S. Ž. ir D. Ž. ( ieškovo motina) S. G. iš viso pervedė 5170Lt. (T.1, b.l.75-78) Teismas mano, jog šios sumos yra laikytinos lėšų vaiko išlaikymui teikimu, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas šiai sumai. Tai, jog ieškovas sūnui pirko kokius tai daiktus, žaislus ar drabužius nėra laikytina vaiko išlaikymu. Būtent iš pateiktų kvitų (T.1,b.l.79) matyti, jog žaislai buvo pirkti prieš pat vaiko gimtadienį. Kadangi byloje nustatyta, jog šalys kartu negyvena nuo 2011-06-12, nuo šios datos ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iki priešieškinio padavimo, t.y. iki 2013-04-18, iš viso už 22 mėnesius skaičiuojant po 500Lt kas mėnesį. Viso atsakovei priteistina iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma- 11 000Lt, tačiau ji mažintina 5170Lt, ir išlaikymo lėšų įsiskolinimas sudarytų 5830Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt litų). Ši suma priteistina iš ieškovo atsakovei.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. I vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Dėl nepilnamečio T. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo šalys sutaria ir ieškovas sutinka, jog jų nepilnamečio sūnaus gyvenamieji vieta būtų nustatyta su atsakove, t.y. vaiko motina S. G.. Šalių sūnus yra trejų metų amžiaus kuriam reikalinga nuolatinė atsakovės kaip motinos priežiūra bei rūpinimasis, sūnus prie atsakovės yra labai prisirišęs, jie yra labai artimi. Dabar atsakovė kartu su sūnumi gyvena kartu ir atsakovė juo rūpinuosi, kas atitinka LR CK 2.12 str. reikalavimus (LR CK 2.14 str., 3.59 str.. 3.174 str. 1 d.). Atsakovė vaikui yra sukūrusi tinkamas gyvenimo sąlygas, ką patvirtina ir 2014-04-14 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. BGTV-15, kai buvo patikrintos atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos, buvo konstatuota, kad ,,(...) T. Ž., gim. 2011-02-08, miega miegamajame kambaryje kartu su savo mama, kuriame yra dvigulė lova, daug žaislų (...) butas, kuriame gyvena T. Ž. su mama S. G. yra tvarkingas, šviesus. Bute yra daug žaislų. Buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos (...)". 2014-07-29 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. BGTV-36 konstatuota, kad „(...) T. Ž., gim. 2011-02-08, turi savo atskirą kambarį, kurio plotas - 14 kv. metrų. Yra lova, televizorius, daug žaislų. Kambarys tvarkingas, švarus. Butas yra naujos statybos name, tvarkingas, švarus, apstatytas baldais ir buitine technika. Sąlygos vaikui žaisti, ilsėtis yra sudarytos tinkamos (...)". Todėl nepilnamečio T. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina S. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93str. 2d. numato, jog ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo turėtos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, yra sumokėjęs 143Lt dydžio žyminį mokestį. CPK 93str.1d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, pusė ieškovo sumokėtos žyminio mokesčio sumos, t.y.71,50Lt priteistina S. Ž. iš atsakovės S. G..
Iš ieškovo priteistinas 498Lt žyminis mokestis (už išlaikymą, išlaikymo įskolinimą ir vaiko gyvenamosios nustatymą) valstybei.
Tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo išlaidų ryšium su advokatų pagalba, ruošiant dokumentus bei atstovaujant teisme. Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, šalių patirtos išlaidos atstovų darbui apmokėti nepriteistinos iš kitos šalies. (CPK 88str., 93str. 98str.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
1. Nustatyti ieškovo S. Ž. bendravimo su sūnumi T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
Ieškovas, tėvas S. Ž. turi teisę kiekvieno mėnesio pirmą ir antrą savaitgalį ( šeštadienį ir sekmadienį) keturias valandas per dieną pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Krikščionių Velykų antrą dieną 6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Kalėdų antrą dieną- 6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Sausio 1d. -6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Tėvo dieną -6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Sūnaus T. Ž. gimtadienį – 6 valandas, prieš 3 dienas informuojant apie konkretų vaiko pasiėmimo laiką atsakovę S. G..
Ieškovas S. Ž. turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi T. Ž. telefonu (tiek mobiliuoju, tiek laidiniu), internetu kiekvieną dieną nuo 10 val. iki 19val.
Sūnui T. Ž. susirgus, atsakovė nedelsiant privalo informuoti tėvą S. Ž. apie susirgimą ir sudaryti sąlygas tėvui aplankyti sūnų.
2. Priteisti iš ieškovo S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2014-10-27 iki vaiko pilnametystės.
3.Priteisti iš ieškovo S. Ž. lėšų nepilnamečio sūnaus T. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011-06-12 iki priešieškinio padavimo dienos, t.y. iki 2013-04-18- 5830Lt.(penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt litų).
4.Nepilnamečio T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę S. G..
5.Nustatyti nepilnamečio T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina S. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. G. 71,50Lt žyminio mokesčio ieškovui S. Ž..
Priteisti iš ieškovo S. Ž. 498Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo S. Ž. ir atsakovės S. G. po 35Lt pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.