Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ nustatytas terminas pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į pareiškime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. vandentiekio tinklus, esančius: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškime nurodė, kad šie tinklai yra priduoti į įmonės buhalteriją ir apskaitomi kaip pareiškėjos ilgalaikis materialus turtas. Daugiau dokumentų įmonėje neišlikę, jų nėra ir Kauno regioniniame archyve. Inžineriniai tinklai yra apskaitomi kaip pareiškėjos ilgalaikis materialus turtas, tačiau jie nėra teisiškai įregistruoti kaip pareiškėjos nuosavybė. Tinklų paskirtis – vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.

5. Nurodė, kad pareiškimas pateiktas teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis ir yra išreikštas reikalavimas procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, todėl reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, mokėtiną žyminio mokesčio sumą indeksavus Vyriausybės nustatyta tvarka, turi būti apmokėtas 55 Eur žyminiu mokesčiu. Pareiškėja pareiškime suformulavo 9 reikalavimus dėl nuosavybės teisių įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo ir juos apmokėjo 55 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau susipažinęs su pareiškėjos reikalavimais, teismas nustatė, kad pareiškimu siekiama įgyti nuosavybės teises į 9 nekilnojamuosius objektus, kurie patogumo dėlei yra sugrupuoti ir išdėstyti 9 pareiškimo reikalavimuose. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog žyminiu mokesčiu apmokestinamas kiekvienas materialusis reikalavimas, t. y. apmokestinamas kiekvienas reikalavimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į konkretų nekilnojamąjį daiktą, pareiškimas turėjo būti apmokėtas 495,00 Eur žyminiu mokesčiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Kauno vandenys“ atskiruoju skundu teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio primokėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad UAB „Kauno vandenys“ tinkamai sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį.

7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

7.1. Nors pareiškimu yra siekiama įgyti nuosavybę į 9 nekilnojamus objektus, tačiau jie yra išsidėstę viename Kauno mikrorajone – (duomenys neskelbtini), gretimose gatvėse. Visi objektai yra skirti tiekti vandenį ir šalinti nuotekas, yra betarpiškai susiję ir susijungę. Nekilnojamojo turto kadastrinės bylos yra sudaromos kiekvienai gatvei atskirai, o kai kuriais atvejais ir vienai gatvei yra sudaromos dvi ir daugiau kadastrinių bylų.

7.2. Pareiškimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo (duomenys neskelbtini) turėtų būti traktuojamas kaip vienas tęstinis nekilnojamojo turto objektas ir apmokestintas 55 Eur žyminiu mokesčiu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Kauno miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajono inžinerinių tinklų nuosavybės formų žemėlapį, kuriuo siekia parodyti Aleksoto tinklų išsidėstymą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra nustatytų pareiškimo trūkumų (trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo) pagrįstumas ir teisėtumas, į tai, kad apeliantė nesuformulavo prašymo prijungti prie bylos naujai pateiktą įrodymą, darytina išvada, jog inžinerinių tinklų nuosavybės formų žemėlapis ir inžinerinių tinklų išsidėstymas Kauno mieste nėra aktualus bylos nagrinėjimo dalyko aspektu, todėl naujai pateiktą įrodymą atsisakytina priimti (CPK 180 ir 314 straipsniai).

Dėl ginčo esmės

13. Teismas, spręsdamas pareiškimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnis, 447 straipsnis), ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Nustatyta, kad pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ypatingosios teisenos tvarka, pateikdama pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, t. y. prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo teisę į pareiškime nurodytus vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų tinklus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškimo trūkumus, laikėsi pozicijos, kad pareiškėja, prašydama nustatyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu 9 sklypuose, suformulavo 9 savarankiškus reikalavimus, todėl ji įpareigota sumokėti žyminius mokesčius už 9 atskirus tokio pobūdžio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

16. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis).

17. Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo), todėl darytina išvada, kad visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-81-368/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-969-618/2022, Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1184-775/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2014-852/2024).

18. Nustatyta, kad pareiškėja (apeliantė), kartu su pareiškimu, pateiktu elektroninėmis ryšių priemonėmis, pirmosios instancijos teismui kartu pateikė ir 2024 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. PAV4171/1, patvirtinantį 55 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bei anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad nepaisant to, jog pareiškėja (apeliantė) pareiškime reikalavimus suformulavo 9 sklypų atžvilgiu, nagrinėjamu atveju pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą mokėtino žyminio mokesčio dydžiui, o byloje nėra reiškiami kiti turtiniai ar neturtiniai savarankiški reikalavimai, pakeičiantys mokėtino žyminio mokesčio dydį. Pareiškėjos (apeliantės) sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą atitinka CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 7 dalyje ir 82 straipsnyje nustatytus žyminio mokesčio dydžio kriterijus, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą sumokėti papildomą žyminio mokesčio dalį už pareiškimą, pateiktą ypatingosios teisenos tvarka, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį už tokio pobūdžio pareiškimą. Dėl to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.