- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-81-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01929-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės Įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-14938-952/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. L. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims: Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Registrų centras Šiaulių filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai, Radviliškio rajono savivaldybei, prašydama: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas J. R. iki mirties (data neskelbtina) nuosavybės teise valdė statinį garažą 1G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos tėvo J. R. mirties (data neskelbtina) mirusiojo palikimą priėmė jo žmona V. R.; 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos V. R. mirties (data neskelbtina) jos palikimą ir kartu garažą priėmė pareiškėja S. L.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai S. L. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl trijų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl turėjo sumokėti 150 eurų žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 9 p.) ir pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju prie bylos yra pridėtas 50 eurų sumokėtas žyminis mokestis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja S. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pareiškėjos nuomone, žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas už paduotą teismui patį pareiškimą, o ne prašymų skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
6. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėja įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus – sumokėti atitinkamą žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 9 p.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pareiškėja nesutinka su teismo nutartimi ir nurodo, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas pats pareiškimas, o ne pareiškime nurodytų prašymų skaičius, todėl mano, jog teismo nutartis yra nepagrįsta. Su šiuo pareiškėjos argumentu apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
8. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nustatė apeliantei terminą pareikšto pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai taikydamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja už pareikštą pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka turi sumokėti žyminį mokestį, kurio dydis priklauso nuo pareiškime reiškiamų keturių reikalavimų skaičiaus.
9. Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 str. 1 d. 9 p.). Lingvistinė CPK 80 straipsnio nuostatų analizė leidžia teigti, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose žyminio mokesčio dydis siejamas būtent su pareiškimo ypatingosios teisenos bylose pateikimu teismui. Kitokių nuostatų dėl žyminio mokesčio dydžio ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nei kad nurodyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte, CPK nėra numatyta (išskyrus CPK nuostatas, pagal kurias pareiškėjai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo), todėl darytina išvada, kad visais atvejais už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, nepriklausomai nuo to, kiek reikalavimų yra pareikšta teismui pateiktame pareiškime. Taigi pareiškime pareikštų reikalavimų skaičius neturi įtakos už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokėtino žyminio mokesčio dydžiui.
11. Konstitucinis Teismas inter alia (lot. be kita ko) pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo ir formuoti tokios teismų praktikos, kuriais būtų paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstitucinė prigimtis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
12. Kasacinis teismas išaiškino, kad pareiškimas, kuriuo vienas arba keli pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ar kelis tokius faktus, turi būti apmokamas vieno šimto litų (šiuo metu 50 Eur) dydžio žyminiu mokesčiu, kurio dydis kinta šį mokestį indeksuojant (pvz.: Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Tokią praktiką formuoja ir apygardų teismai (pvz.: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1982-260/2010, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-213-372/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2146-260/2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-88-210/2018).
13. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad už kiekvieną iš savarankiškų reikalavimų privalu sumokėti atskirą žyminį mokestį, todėl nepagrįstai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydį už pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, taip pat kartu ir ieškinio trūkumų šalinimą, nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjai pareiškimo trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją papildomai sumokėti žyminį mokestį. Ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.