Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Daliai Andraitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir A. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. bei atsakovo M. S. patikslintą priešieškinį ieškovams G. G. ir A. G. dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčio sutikimo, dalies kadastrinių matavimų išlaidų atlyginimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos .

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai G. G. ir A. G. 2025 m. kovo 26 d. pateiktu patikslintu ieškiniu (dok - 18724) prašo:

1. Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 562 kv. m., kadastro duomenų bylą, įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

2. Nustatyti naudojimosi 3 562 kv. m. žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. vasario25 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:

2.1. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis skirti 1 542 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „B“ (subrūkšniuota geltona spalva);

2.2. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudotis skirti 1542 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva);

2.3. Bendrai ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti naudotis 478 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „C“ (subrūkšniuota mėlyna spalva) po 239 kv. m., iš kurių: 384 kv. m. sudaro kiemai ir įvažiavimai, tai yra kiekvienam iš dviejų bendraturčių po 192 kv. m., ir 94 kv. m. po gyvenamuoju namu tai, yra po 47 kv. m.

2. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 478 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 386 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojamame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

3. Nustatyti, kad 384 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai, bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo plotą naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai G. G. ir A. G.; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų 31 d. imtinai M. S..

4. Priteisti ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 125 Eur už 3 562 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur.

5. Priteisti ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir teismo išlaidas valstybei.

Arba nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi tvarkos planą ir išdėstyti patikslinto ieškinio reikalavimus taip:

1. Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti VĮ Registrų centrui matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 562 kv. m., kadastro duomenų bylą, įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

2. Nustatyti naudojimosi 3 562 kv. m. žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini)tvarką pagal matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:

2.1. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksais „B-1“ ir „B-2“ (subrūkšniuota geltona spalva);

2.2. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva);

2.3. Bendrai ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti naudotis 524 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu C (subrūkšniuota mėlyna spalva), po 215 kv. m., iš kurių po 47 kv. m. po gyvenamuoju namu.

3. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 524 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 430 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

4. Nustatyti, kad 430 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo ploto naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai G. G. ir A. G.; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų 31 d. imtinai M. S..

5. Priteisti ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 125 Eur už 3562 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur.

6. Priteisti ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir teismo išlaidas valstybei.

Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio naudojimosi tvarkos nuolat kyla konfliktai, sudaromos kliūtys ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklype esančiu turtu. Ieškovų reikalavimas dėl 2025 m. vasario 25 d. kadastrinių matavimų bylos pateikimo įregistravimui į Nekilnojamojo turto kadastrą VĮ Registrų centrui be atsakovo sutikimo turėtų būti teismo patenkintas dėl to, kad teisingas žemės sklypo išorinių taškų koordinates 2023 m. birželio 19 d. nustatė ieškovų samdytas matininkas G. P., sudarydamas žemės sklypo išorinių ribų paženklinimo – parodymo aktą, su kuriuo sukomplektuota 2025 m. vasario 25 d. kadastrinių matavimų byla. Ieškovų matininko G. P. bylas tikrino Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT), surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos Tikrinimo aktą 2023 m. rugpjūčio 2 d. Nr. KAM-52530-(10.9 E.), kuriuo iš esmės patvirtino, kad išorinės žemės sklypo ribos nustatytos teisingai. 2025 m. vasario 25 d. kadastro duomenų byla pateikta patikrai ir priimtas 2025 m. kovo 5 d. Kadastro tvarkytojo sprendimas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre negali būti pakeisti tik dėl to, kad atsakovas nepasirašė 2023 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir žemės sklypo plane. Ieškovams priimtinesnis, labiausiai bendraturčių interesų pusiausvyrą atitinkantis ir socialinės taikos didžiausią tikimybę užtikrinantis naudojimosi tvarkos planas yra pirminis. Dėl itin konfliktiškų šalių santykių šalims turi būti skirti naudotis tik būtiniausi patekimo plotai. Atsakovas neturi racionalaus poreikio vaikščioti pro ieškovų statinius, kuriuos šie naudoja pagal paskirtį: ūkinius pastatus ir lauko tualetą, todėl 2025 m. vasario 25 d. naudojimosi tvarkos planas yra tinkamiausias bendraturčiams bendrai naudotis skiriant minimaliausiai įmanomą žemės sklypo plotą, kuriame nė vienas negalėtų laikyti jokių kilnojamųjų daiktų. Tai neapima privažiavimo, išlaipinimo, įlaipinimo, daiktų išsikrovimo – reikalavimas susijęs su daiktų laikymu, kas trukdo kitam bendraturčiui naudotis bendru žemės sklypo plotu pagal paskirtį. Atsakovas jam atskirai naudotis skiriamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, turi vietos dar iki jo paties įsirengtų vartų pasistatyti net tris transporto priemones, įskaitant sunkųjį transportą. Pastatęs dvi transporto priemones, vieną iš jų po apgenėto ąžuolo šakomis, atsakovas turi laisvą pravažiavimą trečia transporto priemone į atskirai jo naudojamą ir užsitvertą daugiau nei 15 arų teritoriją (atskirai naudojamą kiemą). Po ąžuolo šakų apgenėjimo atsakovas nekliudomai gali statytis automobilius atskirai naudojamoje teritorijoje, juolab įvertinus atsakovo reikalavimą – statytis automobilį po obelimis 35 kv. m. plote (pagal 2025 m. vasario 14 d. naudojimosi tvarkos planą) – netenka prasmės ginčytis, kurie medžiai numes daugiau lapų, krentantys obuoliai, jų šakos. Ieškovai nesutinka, kad atsakovas išrautų alyvos medį, sodintą ieškovės motinos per ieškovų vestuves, ir dėl šios priežasties atsakovas turėtų gyvenimą planuotis koncentruotame viename ir iki kilusio bendraturčių ginčo atskirai naudotame žemės sklypo plote. Atsakovui skirti atskirai naudotis 35 kv. m. žemės sklypo plotu prie gyvenamojo namo po obelim ir alyvų krūmu neturi racionalaus pagrindimo ir dėl to, kad atsakovo laikomi tame plote kilnojamieji daiktai apribotų ieškovų patekimą prie jų ūkinių pastatų ir jau seniai įrengtų ir naudojamų komunikacijų. Atsakovas nepagrįstai reikalauja jam atskirai naudotis skirti 35 kv. m. plotą prie pat patekimo į gyvenamojo namo rūsį, kadangi toks atsakovo naudojimasis padarytų neįmanomu rūsio vandens išsiurbimo darbus. Ieškovų siūlomas 2025 m. vasario 25 d. naudojimosi žemės sklypu planas ir alternatyvus 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu planas užtikrina būtinų priežiūros darbų atlikimą. Ieškovai turi poreikį kanalizacijos duobės ištraukimui, o atsakovui nuolat laikant kilnojamus daiktus plote tarp gyvenamojo namo ir ieškovų ūkinių pastatų, ieškovams būtų visiškai apribota galimybė naudotis savo komunikacijomis pagal paskirtį. Ieškovai nesutinka skirti atsakovui naudotis atskirai žemės sklypo plotu prie gyvenamojo namo, kadangi toks daiktų laikymas ne tik aštrintų ir taip komplikuotus bendraturčių santykius, bet ir neleistų naudotis nuosavybe pagal paskirtį. Ieškovų teikiamas su patikslintais reikalavimais 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi tvarkos planas yra iš esmės kompromisinis ir mažiau priimtinas ieškovams, kadangi atsakovui būtų pripažinta teisė vaikščioti pro ieškovų statinius, lauko tualetą, o tai provokuoja ne tik ginčus, bet ir ikiteisminius tyrimus. Atsakovo siekis naudoti ginčo žemės sklypo dalį dėl lengvesnio patekimo į (duomenys neskelbtini) neproporcingai apriboja ieškovų teises racionaliai ir efektyviai naudotis savo nuosavybe, ūkininkauti, kaip jie tai darė ginčo valdoje dešimtmečiais. Atsakovas nė vieno statinio prie gyvenamojo namo neturi: visi viešajame registre įregistruoti ūkiniai pastatai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra ieškovų nuosavybė, todėl atsakovui objektyviai nėra jokio poreikio „painiotis“ (maišytis) ir inicijuoti konfliktines situacijas ieškovų atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje, kurioje verda visas ieškovų gyvenimas ir siūlyti teismui tokius naudojimosi tvarkos planus, pagal kuriuos atsakovui skiriamas tai vienas, tai du plotai atskirai naudotis, kurie yra įsiterpę į ieškovų atskirai naudojamą vientisą žemės sklypo plotą.

Atsakovas M. S. patikslintu priešieškiniu (2025 m. vasario 24 d., dok-11773, 2025 m. kovo 13 d. dok-15682) prašo

1. Pripažinti atsakovui M. S. teisę be bendraturčių ieškovų G. G. ir A. G. sutikimo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pateikti įregistruoti viešajame registre (Valstybės įmonei Registrų centrui) 0,3562 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeistus kadastro duomenis pagal 2025 m. vasario 14 d. kadastrinių matavimų bylą, parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 12 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

a. atsakovui M. S. paskirti naudotis 1535 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);

b. ieškovams G. G. ir A. G. paskirti naudotis 1535 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva)

c. atsakovui M. S. ir ieškovams G. G. bei A. G. paskirti bendrai naudotis 492 m² ploto žemės sklypo dalį, t.y. po 246 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“, subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t.y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – ieškovai G. G., A. G., neporiniais kalendoriniais metais – atsakovas M. S.; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.

Arba – teikiamas alternatyvus priešieškinio reikalavimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo:

2. Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą 2024 m. rugpjūčio 30 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

a. atsakovui M. S. paskirti naudotis 1540 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);

b. ieškovams G. G. ir A. G. paskirti naudotis 1540 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva);

c. atsakovui M. S. ir ieškovams G. G. bei A. G. paskirti bendrai naudotis 482 m² ploto žemės sklypo dalį, t.y. po 241 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“ („B1“, „B2“), subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t.y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – ieškovai G. G., A. G., neporiniais kalendoriniais metais – atsakovas M. S.; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.

Arba – teikiamas antrasis (II) alternatyvus priešieškinio reikalavimas dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo:

2.Nustatyti naudojimosi 0,3562 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 14 d. parengtą pataisytą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą su 2025 m. kovo 10 d. ištaisytais koordinačių žiniaraščio duomenimis, pagal kurį:

a. atsakovui M. S. paskirti naudotis 1494 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 1 (subrūkšniuotą raudona spalva);

b. ieškovams G. G. ir A. G. paskirti naudotis 1494 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu 2 (subrūkšniuotą žalia spalva);

c. atsakovui M. S. ir ieškovams G. G. bei A. G. paskirti bendrai naudotis 574 m² ploto žemės sklypo dalį, t.y. po 287 m² kiekvienai šaliai (iš kurių 94 m² yra po gyvenamuoju pastatu), plane pažymėtą indeksu „B“ („B1“, „B2“), subrūkšniuotą kryžmai mėlyna spalva ir nustatyti, kad šiame bendrai naudojamame žemės sklype (išskyrus užstatytą gyvenamuoju pastatu bendrai naudojamą žemės sklypo dalį) bendraturčiai neturi teisės laikyti jokių kilnojamųjų daiktų, turi teisę naudoti jį įvažiavimui-išvažiavimui, išsikrovimui-pasikrovimui; privalo jį prižiūrėti, t.y. nušienauti pavasario-vasaros-rudens sezonu, nuvalyti sniegą žiemos sezonu kiekvienais metais pakaitomis: poriniais kalendoriniais metais – ieškovai G. G., A. G., neporiniais kalendoriniais metais – atsakovas M. S.; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę netrukdomas prižiūrėti, šalinti gedimus, remontuoti požemines ir antžemines komunikacijas, esančias bendrai naudojamame žemės sklype ar šalių individualiai naudojamuose žemės sklypuose, turėdami pareigą remonto, gedimų šalinimo, priežiūros darbus atlikti kaip galima greičiau; nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę be bendraturčio sutikimo savo individualiai naudojamoje dalyje įsirengti vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginius.

3. Priteisti atsakovui M. S. iš ieškovų G. G. ir A. G. 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) atsakovo M. S. patirtų kadastrinių matavimų ir naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimo 1/2 dalį išlaidų, t.y. po ½ dalį iš kiekvieno atsakovo.

4. Priteisti iš ieškovų G. G. ir A. G. subsidiariai lygiomis dalimis atsakovui M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje.

Patikslinto priešieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad nėra ginčo dėl tikslių žemės sklypo ribų. 2025 m. vasario 14 d. atsakovo užsakymu matininkė J. B. pateikė VĮ Registrų centrui naują prašymą skubiai patikrinti 2025 m. vasario 14 d. parengtą bylą, kurioje ištaisyti Registrų centro nurodyti trūkumai: parengtas naujas 2025 m. vasario 14 d. Žemės sklypo planas su koordinačių žiniaraščiu, kuriame nebėra Kadastro tvarkytojo nustatytų trūkumų; Byla iš naujo sukomplektuota, parengtas naujas 2025 m. vasario 14 d. Kadastrinių matavimų aiškinamasis raštas, nurodyti žemės sklypo kadastro duomenys 2025 m. vasario 14 d. data, Byloje yra 2022 m. lapkričio 28 d. ir 2023 m. liepos 3 d. Aktai, kuriuos pasirašyti atsisakė ieškovai, Byloje yra kvietimai ir pranešimai apie matininkės veiksmus, 2018 m. gruodžio 10 d. statinių išdėstymo planas ir kiti būtini dokumentai. 2025 m. vasario 17 d. Registrų centro Nekilnojamojo turto Kadastro tvarkytojas sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. vasario 18 d. patvirtinta šio sprendimo kopija pateikta užsakovui) patikrino kartu su prašymu pateiktą atsakovo naują 2025 m. vasario 14 d. Bylą ir nustatė, kad joje trūkumų nėra, išskyrus trūkumus, dėl kurių inicijuota ši civilinė byla, t.y. nėra bendraturčių parašų plane ir Akte. Tarp šalių kilo ir tebekyla nuolatiniai konfliktai dėl tariamai užstatyto įvažiavimo, išvažiavimo, pravažiavimo į/iš kiemo, dėl kurios nors šalies ar artimųjų kieme pastatyto automobilio, dėl vienoje ar kitoje vietoje esančios žemės ūkio technikos. Daug nesutarimų kyla dėl kieme statomo atsakovo šeimos lengvojo automobilio kieme, netoli gyvenamojo namo. Kiemas yra prie pat gyvenamojo namo, prie įėjimo į gyvenamąsias patalpas, taigi juo naudotis yra būtina kas dieną abiem šalims; kieme yra šulinys, kuriuo naudojasi abi šalys ir jų šeimos nariai. Ieškovai – dalyje žemės sklypo už obelų eilių, per visą žemės sklypą, tarp kelio (duomenys neskelbtini) ir atsakovo tėvo J. A. S. nuosavybės teise valdomo gretimo žemės sklypo; ten pastatyti naujesni ieškovų ūkiniai pastatai, yra ieškovų naudojamas ir jų pačių išsikastas šulinys, yra ieškovų daržinė, tvartas. Ieškovai tvirtina, kad patenka į šią savo naudojamą žemės sklypo dalį per vienintelį teisėtą pagrindinį įvažiavimą ir per kiemą, esantį prie gyvenamojo namo; ieškovai tvirtina ir įrodinėja, kad pravažiuoja į šią savo naudojamą žemės sklypo dalį bet kokia technika, važiuodami pro obelų eiles. Byloje nustatyta, kad iš tiesų ieškovai į minėtą žemės sklypo dalį ieškovai patenka nelegalia nuovaža nuo kelio (duomenys neskelbtini), įvažiuodami tiesiai nuo jos prie savo naudojamų ūkinių pastatų. Tuo įsitikino šalys, trečiasis asmuo ir teismas 2024 m. spalio 25 d. vietos apžiūros metu, tai patvirtina į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai. Visgi ši nuovaža yra neteisėta, nelegali, už naudojimąsi ja asmenys gali ir turi būti baudžiami, todėl atsakovas, siekdamas greičiausio ir priimtiniausio abiem šalims ginčo sprendimo, surinko institucijų duomenis bei dokumentus apie galimybę įrengti teisėtą nuovažą – antrą įvažiavimą į žemės sklypą. Šis įvažiavimas būtų naudingas iš esmės tik ieškovams, nes šia nuovaža būtų patenkama į žemės sklypo dalį, kuri abiejų šalių siūlymais atitektų naudotis tik ieškovams, tačiau nuovažos įrengimui, įteisinimui būtinas abiejų bendraturčių sutikimas ir bendri veiksmai. Seniūnija raštu patvirtino, kad padėtų įrengti nuovažą, atsakovas patvirtino, kad sutinka lygiomis dalimis pasidalinti nuovažos įrengimo ir įteisinimo išlaidas, tačiau ieškovai kategoriškai atsisakė duoti sutikimą įrengti nuovažą nuo kelio (duomenys neskelbtini) į ieškovų naudojamą žemės sklypo dalį, todėl nuovažos klausimas šioje byloje nespręstinas, iki ieškovai pakeis savo nuomonę. Atsakovai turi galimybę laikyti savo ūkinius padargus, techniką, įrankius žemės sklypo dalyje už ūkinių pastatų, patekdami į ją iš įvažiavimo į Žemės sklypą. Kiemas būtų naudojamas abiejų šalių įvažiavimui į jų individualiai naudojamus žemės sklypo plotus, išvažiavimui iš jų, patekimui prie ūkinių pastatų, prie bendrai naudotino šulinio. Greta kiemo abi šalys turėtų galimybes laikyti savo lengvuosius automobilius individualiai naudojamose Žemės sklypo dalyse, netrukdant viena kitai. Pritartina šalių pozicijai, kad bendrai naudojamame kieme – bendrai naudojamoje Žemės sklypo dalyje - neturėtų ir negalėtų būti nuolat laikoma jokia technika, transporto priemonės, įranga ar šalių daiktai; kad ši bendrai naudojama Žemės sklypo dalis skirtina tik įvažiuoti, privažiuoti, išsikrauti-pasikrauti, bet ne daiktų, technikos, įrangos, priemonių nuolatiniam laikymui. Sutinka priimti ieškovų siūlymą, pagal kurį vienais metais bendrai naudojama žemės sklypo dalimi rūpintųsi, ją prižiūrėtų viena šalis, kitais metais – kita šalis. Siūlytina priežiūrą apibrėžti kaip bendrai naudojamo žemės sklypo nušienavimą (pavasario-rudens laikotarpiu) ir sniego nuvalymą (žiemos laikotarpiu), nurodant, kad bet kuri šalis turi teisę atlikti bendrai naudojamo žemės sklypo pagerinimo darbus, pvz., dėl kiemo dangos pagerinimo, remonto, duobių užpylimo ir pan. Maždaug nuo 2019 m., kai paaštrėjo šalių konfliktai, ieškovai nuolat užgriozdina, užstato kiemą savo technika, įrenginiais, automobiliais; 2021-aisiais metais ieškovai buvo visą kiemą užėmę bosais, traktoriais, kitokia žemės ūkio technika, siekdami, kad į kiemą negalėtų įvažiuoti savo lengvuoju automobiliu atsakovas ir jo šeimos nariai. Kiemas būtų naudojamas bendrai, atitinkamai paliekant bendram naudojimui priėjimą prie bendro šulinio, protingai ir racionaliai padalinant obelų eiles, kad dalis vaismedžių tektų ir ieškovams, ir atsakovui; paliekant naudoti ieškovams individualiai tą žemės sklypo dalį, kurią jie per 2024 m. pritaikė pravažiavimui tarp obelų ir įvažiavimui į (jų pačių naudojamomis sąvokomis) ieškovų „ūkinį kiemą“ prie daržinės ir kitų naujesniųjų ieškovų ūkinių pastatų. 2024 m. rugpjūčio mėnesį ieškovai išpjovė obelų šakas su prinokusiais obuoliais ir jas išvežė, siekdami įrodyti, kad jie gali pravažiuoti pro obelų eiles bet kokia technika ir kad vienintelis patekimas į jų (ieškovų naudojamomis sąvokomis) „ūkinį kiemą“ prie daržinės, tvarto, kitų pastatų. Naudojamės pačių ieškovų pateiktais argumentais apie tai, kad jiems reikalingas pravažiavimas per kiemą; kitaip jie esą nepateks prie savo ūkinių pastatų, o nelegalios nuovažos įteisinti nesutinka ieškovai teigia, kad greta gyvenamojo namo yra įrengtos jų požeminės komunikacijos, kurios tęsiasi iki bendrai naudojamo šulinio; kad atsakovui negalima leisti naudotis žemės sklypu prie šulinio ir gyvenamojo namo, nes tai esą trukdytų ieškovų požeminių komunikacijų priežiūrai, gedimų šalinimui. Visų pirma, kaip teisingai 2025 m. sausio 24 d. teismo posėdyje pastebėjo NŽT atstovė, ieškovų plane ir naudojimosi tvarkos projektuose požeminės komunikacijos nužymėtos pagal ieškovų pasakymą ir nurodymus matininkui G. P., bet ne pagal objektyvius duomenis, dokumentus. Su žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektais nepateikti komunikacijų rengėjų projektai, planai, brėžiniai, suderinimai, leidimai, nėra duomenų apie bendraturčių informavimą, todėl teiginiai apie požemines komunikacijas kol kas nėra įrodyti. Nežiūrint to, siekiant užkirsti kelią šalių tarpusavio nesutarimams, teismo sprendimu abi šalys turi būti įpareigotos netrukdyti viena kitai prižiūrėti, remontuoti savo naudojamas požemines ir antžemines komunikacijas, netrukdyti viena kitai šalinti komunikacijų gedimus, o gedimus šalinanti, komunikacijas prižiūrinti, remontuojanti šalis privalo įsipareigoti gedimus pašalinti, priežiūros, remonto darbus atlikti per kaip įmanoma trumpiausią laiką. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad artimiausiu metu šalys – lygiai taip pat, kaip ir visi kiti Lietuvos Respublikos gyventojai – privalės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo įrenginių, todėl nustačius šalių pareigas šioje srityje bus išvengta naujų teisminių ginčų.

Ieškovas A. G. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2023 m. birželio 19 d. atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo ieškovai, matininkas G. P., atsakovas M. S., J. A. S. ir ieškovo dukra G.. M. S. reiškė pretenzijas matininkui, kodėl atlieka matavimus be bendraturčio, nors jie iki tos dienos nežinojo, kad J. A. S. sūnui padovanojo jam priklausančią žemės sklypo, pastatų dalis. M. S. atsisakė pasirašyti teigdamas, kad jo niekas apie matavimus neinformavo, taip pat teigė, kad jie pasidarys savo matavimus, nors po to pasidaro lygiai tokius pačius. 2023 m. liepos 3 d. kadastrinius matavimus atvyko atlikti atsakovų matininkė J. B.. Jie dalyvavo. Tada J. B. sutikrino G. P. pažymėtus taškus. J. B. neprašė jų pasirašyti. Pradinis ginčas kilo dėl 5 riboženklio. Šiuo metu jų matininko G. P. ir atsakovų matininkės J. B. atliktų matavimai nesiskiria. Su atsakovų atliktais matavimais nesutinka, kadangi jų matininkas G. P. pirmas atliko juos. S. išilgai obelų eile nesinaudojo niekada. Su lyg skliautu daržinės viduriu į kelią (duomenys neskelbtini) jie naudojosi, į kitą pusę naudojosi S.. S. skalbinių tarp obelų niekada nedžiaudavo. Tarp obelų eilių auga serbentai, agrastai, juos pasodino P. Ž. – pradinis savininkas. Visas sodas buvo sodintas jo dar iki 1975 m. (duomenys neskelbtini) yra jų ūkiniai pastatai, jie ten negyvena. S. niekada neprašė prie namo įsirengti nuotekų surinkimo sistemą. Jis minėjo, kad nori įsivesti, tačiau jis paprašė nurodyti, kur tiksliai jis nori įsivesti įrengimus, atstumus, pateikti palaną. Jų naudojimosi tvarka parengta remiantis šalių nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pasak atsakovo jam neva nėra kur pasistatyti automobilio, negali kur išsikepti šašlykų. Ieškovų pasiūlytoje naudojimosi tvarkoje yra numatyta bendras naudojimosi plotas, kur atsakovas galės išlaipinti vaikus, prekes parsinešti. Nuo 1992 m., sudaręs santuoką jis apsigyveno (duomenys neskelbtini), jau tada buvo įprasta, kad atsakovams numatyta naudotis atskira dalimi ir ieškovams numatyta atskiras naudotis dalis, naudojosi šalys. Pagrindas buvo – daržinės skliauto vidurys į kelio pusę – (duomenys neskelbtini) naudojosi G., o kitą pusę, kur yra taškai 3, 5, 4, 6 naudojosi tuo metu atsakovo tėvai. Jis padėjo uošviui pasistatyti pastatus pažymėtus taškais 13, 15, 14, 17, 16, 19, 18. Įsirengė šulinį, pasistatė rūkyklą. Statydami šiuos pastatus, jie orientavosi į daržinės sklypo skliauto dalį. Nuovaža jiems nebūtų niekada reikalinga, jei atsakovas jiems nesudarytų kliūčių įvažiuoti. Ties pastatu 13, 14, 15, 16, 18 sklypas yra nenaudingas, ten nuolat šlapia, drėgna, ten neįmanoma įvažiuoti. Pradžioj atsakovai mėgino įrodinėti, jog ieškovai įvažiuodavo pro namo priekį, tačiau nepavykus, sugalvojo nelegalią nuovažą, kuri niekam nereikalinga. Visi konfliktai vyksta dėl patekimo į sklypo dalis. Situaciją mėgino spręsti gražiuoju. Kai gyveno M. S. tėvai, jie niekada nestatė automobilio geltonoje zonoje (pateikta naudojimosi tvarka), statydavosi savo atskirai naudojamame plote. Kai gyventi atsikėlė M. S., jam prisireikė automobilį statyti prie namo. Nuotekas, tualetą gali įsivesti savo naudojamoje sklypo dalyje. Namo antrame aukšte, kur gyvena atsakovas, langų į kiemo pusę nėra. Jie automobilį gali laikyti prie jų nusitiestos tvoros.

Ieškovė G. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jų pasisamdytas matininkas žemės sklypo kadastro matavimus atliko pirmas, jie yra tikslūs. Atsakovų matininkės atliktų kadastrinių matavimų nepasirašė, nes 2022 m. lapkričio 28 d. buvo du trūkumai, nėra vieno iš bendraturčių parašo, bei plano parengimo data ankstesnė nei galiojančių teisės aktų patvirtinta forma, ženklinimo parodymų akte parašyta, kad buvo įkalti keturi nauji riboženkliai, nors atsakovų matininkė įkalė tik vieną naują žiboženklį. 2023 m. liepos 3 d. nepasirašė, nes juose buvo begalės klaidų: byla nėra iki šiol pateikta NŽT patikrai, jiems atsiųstas planas buvo liepos 3 d., nors Litpos laikas byloje nurodytas liepos 12 d., tai reiškia kad planas parengtas anksčiau nei nustatytos koordinatės, byloje nėra Litpos ataskaitos, žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nenurodyti visi asmenys, kurie nedalyvavo (NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius bei M. S.), byloje nėra kvietimo NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui. Planus pateikė skirtingomis datomis (jiems atsiuntė liepos 3 d., o teismui pateikė liepos 12 d.), ieškovams atsiuntė be komunikacijų, o teismui kadastrinių matavimų bylą tik su dalimi komunikacijų. NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui ir jiems atsakovų matininkė rašo pranešime – siunčiame fragmentą, nors byloje jo nebuvo. Jų (ieškovų) matininko G. P. 2023 m. birželio 19 d. atliktų kadastrinių matavimų atsakovas nepasirašė, kodėl – nepasakė. Jų pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarka yra parengta vadovaujantis seniai nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka. Jų naudojimosi tvarkoje yra numatytas mažiausias bendro naudojimosi plotas, kuriame mažiausiai sąlyčio taškų būtų tarp bendraturčių. Konfliktai prasidėjo 2019 m., kai J. A. S. leido naudotis sklypu sūnui M. S.. Jis turimomis transporto priemonėmis (lengvosiomis ir krovininėmis) pradėjo užstatinėti priėjimus prie ieškovams priklausančių pastatų. Nuolat kviečiamos institucijos su skundais. Atsakovų pateiktame naudojimosi plane nėra atstumų tarp pastatų, įbraižytos ne visos jų komunikacijos, nenurodytas žemės sklypo plotas, sau susiformavo vieną žemės sklypą, o ieškovams paliko tris atskirai naudojamas dalis, nenumatyta galimybė jiems patekti į žemės sklypą per įvažiavimą. Atsakovas siūlo ne faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, o naują. Atsakovas nori, kad jam būtų skirtas plotas 2 metrai nuo namo, po ieškovų langais, pasisėdėjimui su draugais, šašlykų kepimui, kas ieškovams sukels didelių nepatogumų dėl triukšmo, dūmų. Atsakovas niekada toje vietoje iki šiol nebuvo įsikūręs. Taip pat atsakovas pageidauja savo automobilį laikyti prie ieškovams priklausančių ūkinių pastatų, kai juos gali laikyti savo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Atsakovas niekada šalia alyvos nėra statęs savo automobilio. Siūlydami naudojimo tvarką, jie nedraudžia atsakovams privažiuoti prie namo, išsikrauti daiktus. Jie pageidauja, kad prie namo nebūtų nieko laikoma. Pro namo priekį nei viena iš šalių nevažinėjo. 1996 m. atsakovas yra apsitvėręs savo naudojamą plotą, ten laiko pašarus gyvuliams, techniką, automobilius, laiko paukščius. Daugiausiai yra mačiusi laikomas keturias lengvąsias transporto priemones. Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarką, jiems (ieškovams) nesudarytos lygiavertės sąlygos automobiliams laikyti. Jiems numatyta žemės sklypo dalis yra žema, ten drėgna, sklype laikosi vanduo. Vaismedžius sodino pirminis savininkas.

Atsakovas M. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su 2022 m. birželio 15 d. kadastriniais matavimais nesutiko dėl žemės sklypo ploto, nebuvo pažymėti visi pastatai, požeminiai tinklai, tiksliai – sodo ribos. 2022 m. lapkričio 28 d. kadastrinius matavimus jų užsakymu atliko matininkė J. B.. Tačiau ant jų nesutiko pasirašyti pradinis ieškovas. 2023 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu jie sutarė, kad yra galimybė padaryti bendrus matavimus. Po to posėdžio susisiekė su J. B., ji sutiko kartu su kitu matininku atlikti matavimus. Tačiau G. P. tada susiplanavo atostogas. Jie laukė, kol jis grįš. Po kiek laiko jo tėtis gavo kvietimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Jie neinformavo jų matininkės J. B., palaukė pagal kvietime nurodytos dienos 2023 m. birželio 19 d. Jie pamatė, kad atvyko G. P. atlikti matavimų, liepė tėčiui jiems pranešti, kad jis dalyvauja kaip gretimo sklypo savininkas, nes žemės sklypą (duomenys neskelbtini) jau buvo padovanojęs jam (atsakovui), o tuo metu jis mėgino susisiekti su J. B.. Iš karto neprisiskambino, tada pasiėmė nuosavybės dokumentus iš Registrų centro, nuėjo link matavimų, tada jam perskambino J. B., pasakė, kad ji nežino apie jokius matavimus. Nuėjęs į ribų paženklinimą, pamatė, kad jie jau baigė matuoti. Jis pasakė G. P., kad savininkas yra pasikeitęs, paklausė, ar jis yra reikalingas matavimuose, G. P. pasakė, jog nereikalingas, tačiau jis pasiliko matavimuose. G. P. atlikęs matavimus, nesiūlė nei jam, nei jo tėčiui pasirašyti. Nepasirašė dėl neatžymėto tako, vandentiekio į jų ūkinius pastatus, požeminius inžinerinius tinklus. Sklypų dydis ir ribos panašios, dėl to ginčo nekyla. Jie prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri iki šiol buvo nusistovėjusi tarp bendraturčių. Pagal ieškovų prašomą naudojimosi tvarką, jie neturės galimybės nieko prie gyvenamojo namo pasidėti, pasėdėti su draugais, negali greta namo pasistatyti automobilio. Ieškovai šiuo metu vaikšto per teritoriją už jų ūkinių pastatų, filmuoja. Jie gyvena antrame gyvenamojo namo aukšte: jis su sutuoktine ir dviem vaikais, bei jo brolis. Pirmame aukšte gyvena atsakovų tėvai. Ieškovai gyvena kitu adresu. Gyvenamajame name yra du išėjimai. Kai prasidėjo pykčiai, ieškovai nustojo naudotis kitu išėjimo. Dėl bendrų matavimų buvo susitarimas teismo posėdyje, nei jis nei jo tėtis nebuvo atšaukę to susitarimo. Tvoros vietos jie niekada nekeitė. Žemės sklype yra dvi obelų eilės, už jų buvo ir slyvų eilė, tačiau kai ieškovai pradėjo statyti ūkinį pastatą, daugelį slyvų iškirto, liko vos kelios. Viena eile naudojosi jie, kita ieškovai. Vidury obelų eilių, jo tėvas 1981-1982 m. pasodino serbentus. Jie skynė vaisius, pjovė žolę, rinko lapus. Jei teismas patvirtintų ieškovo naudojimosi tvarką, jiems liktų tik 3 obelys, ieškovams – 10, pagal jų naudojimosi tvarką ieškovams – 7, jiems- 6. Varteliais naudojasi jie, per juos patenka prie savo ūkinių pastatų, į gretimą jo tėvams priklausantį žemės sklypą. Nuo 1978 metų jie naudojasi takeliu, kai prasidėjo ginčai, ieškovai, jų dukra pradėjo kliudyti juo naudotis (užstatė konteinerius, techniką). Jie yra laikę automobilį savo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Ieškovai naudojasi nelegalia nuovaža apie 20 metų. Prie nuotekų sunkioji technika per pagrindinį įvažiavimą neprivažiuotų. Iki 2021 m. jie naudojosi lauko tualetu, tačiau po to ieškovai sudarė kliūtis juo naudotis. Jie norėjo įsirengti vietines nuotekų šalinimo įrangą, tačiau negavo ieškovų sutikimo. Jis atliekant matininkei J. B. kadastrinius matavimus dalyvavo. Kai ieškovai padarė antrus matavimus, 2023 m. birželio 20 d. žemės klypo planą, jie pradžioje nepasirašė, jų užsakymu buvo padaryti matavimai. Tada byla pateko į teismą ir jie planavo pasirašyti ieškovų matavimus, nes jame nurodytas realus žemės sklypo išdėstymas su visomis konfigūracijomis, tačiau jame nepažymėtas jų vandentiekis, praėjimas, pažymėjo netaisyklingas sodo ribas, elektros linijos nevisos, tik jų naudojamoje teritorijoje pažymėtas kiemas. Todėl jie reikalavo šių dalykų, ir jie būtų pasirašę. Bet ieškovai nesutiko koreguoti. Tokio plano įregistravimas turėtų įtakos naudojimosi tvarkos nustatymui, kadangi ieškovai tuo naudotųsi, sakytų, jog žemės sklype nėra jų naudojamo takelio, yra sodas, kur jo realiai nėra. Nepasirašė dėl to, kad planu nebūtų pasinaudota nustatant naudojimosi tvarką. Jų naudojamoje žemės sklypo dalyje už ūkinių pastatų jie laiko remontuojamus automobilius. Sustačius visą ūkio techniką automobilių laikyti negalėtų. Taškuose 3 ir 4 tvorą tvėrė jo tėtis. Kai jam tėtis padovanojo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalį, apie tai informavo matininkę. Jai pasakė, kad kai derins matavimus su ieškovų matininku, ji informuotų apie pasikeitusį savininką. Atskirai jis neinformavo teismo, ieškovų, manė, kad šioje dalyje išspręs bylą taikiai. Atvažiavo matininkas G. P., galvojo, kad atvyks ir J. B., tačiau ji neatvyko, su ja susisiekti nepavyko. G. P., nederinęs su J. B., atliko matavimus. Kad tėvas gavo kvietimą į matavimus, jis žinojo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareikštą patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad bendraturčio parašo nebuvimas Žemės sklypo plane ir Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra trukdis žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą atliekančiai institucijai (šiuo atveju VĮ Registrų centrui), patikrinus Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, ir nenustačius kitų klaidų, konstatuoti, kad Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai ir neturi trūkumų. Kad nustatyti, ar konkretaus žemės sklypo planas parengtas teisingai, būtina administracinė procedūra. Šioje byloje teismas, priimdamas sprendimą, turėtų pasisakyti, ar gali būti teikiama kadastro duomenų byla VĮ Registrų centrui be vieno iš bendraturčių parašų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B. parengtame 2025 m. vasario 14 d., 0,3562 ha ploto Žemės sklypo plane, kaip ir matininko G. P. parengtame (2023 m. birželio 20 d. ar 2025 m. vasario 25 d.), 0,3562 ha ploto Žemės sklypo plane yra nurodyta, kad Žemės sklypo ribas žymi 9 riboženkliai, ir visų 9 riboženklių koordinačių reikšmės yra tos pačios, o tai reiškia, kad ginčo dėl Žemės sklypo ribų ir ploto tarp bendraturčių (Ieškovų ir Atsakovo) apskritai nėra. Kai Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės tos pačios, riboženkliai tie patys, tai ir Žemės sklypo plotas yra tas pats – 3562 kv. m, ir tai reiškia, kad Žemės sklypo ribas ir plotą abu kadastrinius matavimus atlikę matininkai nustatė vienodai, tik M. S. nesutinka pasirašyti G. G. ir A. G. užsakymu Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusio matininko G. P. parengtame Žemės sklypo plane, o G. G. ir A. G. nesutinka pasirašyti M. S. užsakymu Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusios matininkės J. B. parengtame Žemės sklypo plane. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, esant tokiai situacijai, teismas turėtų nustatyti, kuris bendraturtis pirmiau nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Teismui leidus pateikti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą institucijoms, turinčioms teisę tikrinti be vieno iš bendraturčių parašų, kito bendraturčio teisės neturėtų būti pažeistos, nes visas klaidas (jei tokios klaidos būtų nustatytos VĮ Registrų centre tikrinant kadastro duomenų bylą) privalėtų ištaisyti bylą parengęs matininkas ir vėl teikti tikrinti be vieno iš bendraturčių parašų. Vieno bendraturčio nenoras rašytis žemės sklypo plane, ar žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jei žemės sklypo ribos yra aiškios ir nustatyta tvarka paženklintos riboženkliais ir žemės sklypo plane pažymėti statiniai ir kartografuotos žemės naudmenos atitinka faktinę padėtį žemės sklype, neturi trukdyti kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisės kreiptis į Registrų centrą dėl kadastro duomenų pakeitimo ir išviešinimo. Taigi, nesirašymas negali būti laikomas pateisinamu, jei bendraturtis nenurodo pagrįstų argumentų ar pastebėtų klaidų (neatitikimų), kuriuos matininkas turėtų ištaisyti. Kad įvertinti, ar teisingai atlikti kadastriniai matavimai ir parengta ir sukomplektuota Žemės sklypo kadastro duomenų byla, nepriklausomai nuo šios civilinės bylos baigties, VĮ Registrų centre bus atliekamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Atsakovo pateiktos Tvarkos Nr. 2 planas atitinka tokiems planams keliamus reikalavimus (surašyti linijų ilgiai, nurodytos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėtos kiekvieno bendraturčio individualiai ir bendrai naudojamos Žemės sklypo dalys. Taip pat pažymėjo, kad matininkė J. B., taisydama Tvarkos Nr. 3 planą, pasirinko netinkamą klaidų taisymo būdą, t. y. matininkė turėjo sudaryti naują teisingą Tvarkos Nr. 3 planą su nauja faktine tokio plano parengimo data, nes visi taisymai atlikti ne nubraukiant skaičius ar įrašus ir įrašant naujus, o iš esmės modifikuojant dokumentą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tuo atveju, kai klaida taisoma keičiant dokumento, sudaryto iš dviejų lapų, atspausdinto ant A3 formato visą antrą pusę (koordinates), o pirmoje lapo pusėje padaromi papildomi įrašai (net ir pačio plano pavadinimas, kaip šiuo atveju), turi būti pateikiamas naujas teisingai parengtas dokumentas su jame nurodyta teisinga data (faktine tokio dokumento parengimo data). Matininko G. P. parengti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai atitinka tokiems planams keliamus reikalavimus (surašyti linijų ilgiai, nurodytos Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėtos kiekvieno bendraturčio individualiai ir bendrai naudojamos Žemės sklypo dalys, nurodyti praėjimo aplink namą, takų ir įvažiavimų pločiai), taip pat pažymėti visi pastatai, nurodytos pastatų kampų koordinatės, matyti, kad abu naudojimosi tvarkos sustatymo planai yra parengti 2025 m. vasario 25 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Matininko G. P. 2025 m. kovo 4 d. parengtame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane yra nepilnai užspalvinti du plotai (ties 59 tašku Ieškovų individualiai naudojamoje teritorijoje ir ties pažymėta vandentiekio linija bendrai naudojamoje teritorijos), tačiau tokie neatitikimai laikytini mažareikšmiais, nes bendrai ir individualiai naudojami plotai yra aiškiai atskirti linijomis.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad gretimų žemės sklypų savininkai ginčytų tiek ieškovų, tiek atsakovo pasiriktų matininkų nustatytas žemės sklypo ribas, nėra. Tai kad viename plane pažymėtos kartografuotos naudmenos nesudaro pagrindo nesirašyti plane. Ginčas šiuo atveju laikytinas beprasmis, nes tokio iš esmės nėra, kadangi šalys sutinka dėl žemės sklypo ribų. Nesvarbu, kurios iš šalių reikalavimas dėl leidimo pateikti parengtą kadastro duomenų bylą įregistravimui be bendraturčio sutikimo tenkins teismas, jos atitikimą vertins kompetentinga institucija, kuri nustačiusi klaidas, grąžins matininkui klaidų ištaisymui. Esmė – ar gali asmenys pateikti kadastro duomenų bylą pateikti be bendraturčių parašų. Nesutikimo pasirašyti priežastys turi būti pagrįstos, matininkui turi pateikti įrodymai, kad neteisingai atliko kartografavimą. Matininkas komunikacijas nurodo pagal šalių paaiškinimus. Komunikacijos, kurios yra centrinėse duomenų bazėse, prie kurių duomenų turi prieigas matininkai, turi atsispindėti plane. Jeigu jos nėra nurodytos, tai nėra kliūtis. Bendraturčio neinformavimas apie būsimų matavimų atlikimą yra svarbus.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad jis yra pažįstamas su bylos šalimis: S. jis žino, tačiau bendrų reikalų neturėjo, su G. artimiau bendravo. Kai jis buvo moksleivis, jo tėvas padėjo statyti tuo metu P. Ž. priklausančiame žemės sklype namą. Kai žemės sklypas su pastatais buvo perleisti G. ir S., jis nebegyveno tame kaime, tačiau jame lankydavosi, nes gyveno jo mama. Ar jie buvo pasidalinę sklypą, jis nežino, tačiau žino, jog kiemo pusėje, kurioje buvo tvartas, G. laikė malkas, jame turėjo garažą, vėliau pasistatė tvartuką, išsikasė šulinį. Jis padėjo elektrą vedžioti, vandentiekį tiesti į ūkinį tvartelį. O S., kiek matydavo, naudojosi teritorija už pirminio ūkinio pastato – daržinės, ten jie pasistatė tvartelį. G. pusėje S. nelaikydavo mašinų. Iki G. įsikėlimo į namą P. Ž. jau buvo pasodinęs obelų eilę ir vaiskrūmius – serbentus. Buvo dvi eilės, kurios tęsėsi nuo vieškelio, namo galą, pro ūkinį pastatą ir už ūkinio pastato pasibaigdavo. Pirminiais ūkiniais pastatais, kurie yra arčiausiai namo, naudojosi G.. Po to S. už pirminio ūkinio pasistatė ūkinį pastatą. Žemės sklype būdavo natūralus vandens telkinys, nuo vieškelio iki 5 metrų atstumu, tęsėsi iki tvarto galo. Ten augo gluosniai. Šiuo metu ten jo nėra. Jis užstumdytas. Sode tarp obelų lyg būdavo ariama žemė. S. pusėje – už pagrindinio ūkinio pastato, mano, kad nebuvo ariamos žemės, matydavo, kad jie ten laikydavo savo techniką. G. buvo išsikasę nuotekų duobę, važiuojant per kiemą link sodo pusės, tarp namo ir ūkinio. Įvažiuodavo per pagrindinį įvažiavimą, galu. Skundėsi, kad ten sunku privažiuoti, bet privažiuodavo. Kiek jis lankydavosi, nematydavo, kad S. sudarydavo kliūtis privažiuoti. Bet jis lankydavosi retai. Jis nėra matęs, kad S. būtų savo daiktus laikę prie pradinių ūkinių pastatų ar prie obelų eilės. Jis padėjo tiesti komunikacijas – vandentiekį. Nuo namo rūsio patalpų jis vedė vandentiekio trasą į ūkinį pastatą, kurį pasistatė G., vedė elektrą. Kitą trasą vedė nuo ūkinio pastato, kuriame S. G. turėjo dirbtuvėles – jos buvo iš kiemo pusės kairėje pastato pusėje. G. ūkinius pastatus, toje vietoje, kur anksčiau vandens telkinys buvo, pasistatė jau įsikėlę gyventi. Vandentiekį ir tiesė į naujai pastatytus ūkinius pastatus – nuo dirbtuvių kampo pro obelų eiles. Jie buvo išsikasę šulinį, tiesė į rūsį. Komunikacijas užkasė po žeme. Jokių pretenzijų prie jo S. neišsakė. Darbai truko apie savaitę. Prieš pusantrų metų yra lankęsi pas G. vasarą. Prie šulinio G. patekdavo per kiemą. Alyva buvo pasodinta vėliau, G. mama pasodino po vestuvių, jaunųjų garbei. Ar dėl jos buvo kokios pretenzijos S. išsakytos, nežino, niekas jam nėra apie tai sakęs. Iki 1976 m. jis gyveno tame kaime, vėliau išėjo į armiją. Nuo to sklypo gyveno apie 1 km. atstumu. Prie gyvenamojo namo, senuosius pastatus statė P. Ž., pirmiausia namą statė, vėliau ūkinius – panašiai tuo pačiu metu. Kiek jis lankydavosi, kieme automobilio stovinčio nematydavo. Į žemės sklypą yra vienas įvažiavimas. Kaip privažiuodavo prie naujų pastatų, jis negali pasakyti. Kur S. tualetas ir nuotekos buvo, nežino, G. – už ūkinio pastato.

Liudytoja G. K. parodė, kad ieškovai yra jos tėvai, su atsakovais nesutaria. Paliudijo, kad ginčo objekte ji užaugo ir šiuo metu praktiškai kiekvieną dieną ten lankosi. Su atsakovu M. S. buvo normalūs kaimyniški santykiai iki kol apie 2019 m. jo tėvai išsikėlė gyventi kaimynystėje, o jis pasiliko gyventi antrame aukšte. Tada ji pastebėjo pasikeitimus sklype – atsakovas pradėjo statyti savo automobilį prie jos tėvų (ieškovų) naudojamų ūkinių pastatų, prašomas jį patraukti, netraukdavo, aiškindamas kad tai bendra valda, stato, kur nori. Kai senelis pasikreipė į teismą, tada atsakovo elgesys, piktybiškumas suintensyvėjo. Sudarydavo kliūtis ieškovui nekliudomai naudotis jo pastatais, sklype pradėjo elgtis nieko nederindamas su jos tėvais, iki tol jos giminaičių naudojamoje žemės sklypo dalyje atsirado šašlykinė, kultivatorius, malkos, prie namo vaikų, žaislai, stalai, atsakovas užstatydavo pravažiavimą. Prasidėjo pykčiai, ne kartą buvo kviečiama policija. Neseniai atsirado išpiltas naujas takelis link (duomenys neskelbtini), šviestuvai susmaigstyti. Negali nueiti iki tualeto, kadangi ji atsakovo ir šeimos narių yra filmuojama. Iki tol įprastai atsakovo technika buvo laikoma už ūkinio, už tvoros, už ąžuolo. Ten laikydavo šieno rulonus, techniką. Lengvąsias transporto priemones laikydavo ten pat. Prie bendro šulinio 2023 m. rudenio atsirado vandens laistymo žarna. S. gyvulius laikydavo savo naudojamuose tvartuose. Kai būdavo vaikai, jokių daiktų prie namo nebūdavo. Už ūkinių pastatų atsakovo tėvai eidavo pro dešinę pusę. Pro kairę pusę, pro tualetą jie neidavo, nes ten buvo tvora. Šiai dienai jie pasidarė ten takelį. Jos seneliai laikė techniką prie savo ūkinių pastatų, prie tvarto už sodo, prie daržinės, rūkyklos. Jie prie ūkinių pastatų patekdavo važiuojant pro bendrai naudojamą šulinį, link rūkyklos, pro namą, rūsį. Patekimas į kiemą yra vienas. Pro įrengtą nuovažą nuo vieškelio pravažiuoti nėra įmanoma, yra važiavęs srutovežis, tačiau išvažiuojant reikėjo dviejų traktorių pagalbos. Ten labai šlapia, žema vieta. Žemės sklypo kadastriniuose matavimuose paskutinį kartą ji dalyvavo. Dalyvavo M. S., mama, tėtis, B., J. A. S.. Liepos 3 d., kai J. B. atliko matavimus, M. S. nedalyvavo, B., J. A. S. buvo, jos tėvai ir ji. Naujai įrengtu takeliu S. patenka į (duomenys neskelbtini). Anksčiau skalbinius jie džiaustėsi (duomenys neskelbtini), šiuo metu kabinasi ginčo objekte ant ištiestų trosų. Obuolius valgydavo jų šeimyna, S. sodas būdavo už tvoros, už tualeto, ten jų vaismedžiai buvo. Ji yra iniciavusi bylą su J. A. S.. Jos tėvai gyvena pirmame namo aukšte. Šiuo metu tarp namo ir alyvos yra įkalta atsakovo džiovyklė. Pro tą nuovažą yra mačiusi kaip du kartus yra važiavę. (duomenys neskelbtini) jos tėvai laiko gyvulius. Ji matavimus G. P. matė iki kuolų kalimo. Kokius dokumentus surašė, nežino. Iki bylos iniciavimo S. šašlykus kepdavo prie savo virtuvėlės už vartų.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad atsakovas yra užsakovas, ji pagal jo užsakymą atliko kadastrinius matavimus. 2022 m. lapkričio mėn. į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Siuntė kvietimus žemės sklypo savininkams ir gretimo sklypo savininkams bei žemėtvarkos tarnybai. Atliko paženklinimo darbus, kadangi žemės sklypo bendrasavininkai nepasirašė ženklinimo akte, jiems išsiuntė pranešimus su paženklinimo akto kopija. Parengė žemės sklypo naudojimosi tvarką. Vykstant teismo procesams, gavus informaciją dėl žemės sklypo paženklinimo darbų, naudojimosi tvarkos dar kartą buvo atlikti kadastriniai matavimai 2023 m. liepos mėn. Vėl nepasirašius bendrasavininkiams išsiųsti pranešimai. Per 30 dienų negauta jokių pretenzijų dėl žemės sklypo paženklinimo, pateikta žemėtvarkos tarnybai dėl patikrinimo, gautas atsakymas dėl trūkumų – nepasirašyti bendrasavininko. Atlikdama matavimus ji žinojo, kad jau kitas specialistas buvo atlikęs matavimus. Tačiau jie nebuvo užregistruoti, todėl reikėjo juos atlikti dar kartą. Jeigu pavyksta suderinti, abu matininkai atvyksta ir suderina atliktus kadastrinius matavimus. Šiuo atveju su kitos pusės matininku nepavyko susitarti. Kita šalis atliko matavimus, neinformavus jos ir jos užsakovų, nors buvo apie tai pakalbėję. Šiuo metu yra pakeitimas, atlikus kadastrinius matavimus, jeigu tai nėra valstybinis žemės sklypas, plotas atitinka ribines paklaidas arba yra toks koks Nekilnojamojo turto registre, tai keliauja į Registrų centrą, prieš tai atlikus pagal taisykles numatytus visus veiksmus. Registrų centras pateikė pastabas – ne visi žemės sklypo savininkai pasirašė paženklinimo akte, žemės sklypo plane, taip pat kad per mažai koordinačių pastatų kampuose nurodyta ir ne visi registruoti pastatai aprašyti. Kadangi buvo galima nekeičiant žemės sklypo, aprašyti kadastro duomenis apie neregistruotus pastatus, tą ir padarė – įtraukė du šulinius ir tvorą. Kai ištaisė trūkumus, į Registrų centrą pateikė prašymą atlikti patikrą, kad Registrų centras priimtų sprendimą dėl bylos tinkamumo registravimui žemės sklypo bylą registrų centre. Gavo atsakymą su dviem pastabom dėl parašų trūkumo paženklinimo akte ir žemės sklypo plane. Po teismo posėdžio, kuriame buvo numatyta, kad matininkai kartu suderinę atliktų kadastrinius matavimus, ji su kitos pusės matininku aptarė šią situaciją. Kitos pusės matininkas planavo atostogas, todėl šį darbą paliko po jo atostogų. Vėliau iš užsakovo sužinojo, kad vyksta matavimo darbai, nors apie tai ji iš anksto nebuvo informuota. Jai atliekant užsakovo matavimus, visais atvejais jis juose dalyvavo. Jai žinoma apie savininkų pasikeitimus. Sužinojo tik įvykus kitam ženklinimui, po kitos pusės matininko suplanuoto ženklinimo. Kai pasikeičia žemės sklypo savininkas, turėtų būti sutariama kita paženklinimo data. Iš naujo surašyti paženklinimo aktą, kuriame turi pasirašyti visi žemės sklypo ir gretimų savininkai. Iš anksto svarbu informuoti apie ženklinimo darbus, nes jo teisė susipažinti su dokumentais, susipažinti su planuojamais atlikti, atliktais darbais, susipažinti su žemės sklypo planu, susiplanuoti savo laiką – surinkti informaciją palyginimui. Paženklinimo aktas negali būti pasirašomas vėliau, jis turi būti pasirašytas paženklinimo metu, žemės sklypo planas, byla gali būti parengiami vėliau. Žemės sklypas dokumentuose buvo 36 arai. Kai atliko pirmuosius matavimus 2022 m., plotas pamažėjo, tačiau paklaida buvo leistinumo ribose. Kiti matavimai netiko dėl matuojamo žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo, ypač dėl vieno taško – 5 taško (S. pusėje), dėl kitų taškų nebuvo jokių netikslumų, kadangi dėl kitų sklypų jau buvo atlikti kadastriniai matavimai. Ginčo taške 2022 m. jau buvo sukalti riboženkliai, jis buvo gretimame žemės sklype. Atlikus antrus matavimus, 5 taško riboženklio vieta buvo keista, kadangi atliko matavimus pagal antros pusės atliktus matavimus. Riboženklis nuo ankstesnio jo riboženklio nesiskyrė ženkliai. Iš 36 a. liko 35 a, dėl to kad palyginus gretimų sklypų kadastrinius matavimų suformuotų sklypų linijų atstumus, jie kažkiek neatitinka su tuo kas yra ant jų žemės sklypo plano. Iš galo su kitu sklypu, kur ribojasi, sudėliojus atstumus, gaunasi toks plotas, kadangi preliminarūs matavimai buvo atlikti greičiausiai su juosta, gauta tokia paklaida arba tiesiog suapvalintas plotas taip, kaip būdavo anksčiau daroma. Ji yra parengusi tikriausiai 3 ar 4 naudojimosi tvarkas. Nusistovėjęs įvažiavimas yra vienas. O matavimo metu matė, jog kitoje sklypo pusėje yra ir kitos vėžios, greičiausiai skirtos privažiavimui prie ūkinių pastatų arba dėl papildomo įvažiavimo. Komunikacijos žymėtos pagal užsakovo pateiktą informaciją. Komunikacijos buvo tikrintos ir pagal oficialiai užfiksuotus duomenis. Koordinačių žiniaraštis tai jame nurodomos visos žemės sklypo posūkio ribų koordinatės, pastatų kampai, jei rengiama naudojimosi tvarka – kiekvienos dalis kampo koordinatės ir atstumai. Lipkos laikas naudojamas atliekant kadastrinius matavimus prisijungimo laikas (kai prisijungia su savo aparatais), kurie rodo, kada tiksliai buvo atliekami darbai, jis gali būti nenaudojamas naudojimosi tvarkai parengti. Pati kiemo teritorija nepasirodė labai didelė, nes visi pastatai, jos nuomone, nėra toli vienas nuo kito, tarp jų nėra dideli atstumai. Sodo teritorija nėra maža, tačiau ten yra pastatai, kurie apriboja sodo teritoriją, automatiškai sumažina vizualinį vaizdą, galinėje sklypo dalyje yra ūkiniai pastatai. Vietos apžiūros ribų paženklinimo akte privaloma nurodyti: paženklinimo data, vieta, žemės sklypo savininkai, aprašyta žemės sklypo situacija – nurodyta, kokioje vietoje, koks kaimas, sklypo plotas, projektinis numeris, sklypo adresas, kviestiniai asmenys, matininkas. Kadangi matavimai buvo atlikti ir prieš tai kito matininko, su juo sukontaktavus, jie pasidalino informacija, sutikrino vietovėje ar nėra jokių pasikeitimų, naujų pastatų, nesančių pastatų, naudmenos. Pirminis jos užsakovas buvo J. A. S., savininkai pasikeitė 2023 m. vasarą. Ribų paženklinime birželio 19 d. M. S. nedalyvavo, kadangi negavo informacijos. Jis tuo metu buvo namuose, pamatė ir išėjo pasidomėti, kas vyksta. Liepos 7 d. matininko G. P. ji prašė atsiųsti žemės sklypo ribą, kad galėtų suderinti su birželio 19 d. jo nustatyttomis ribomis. G. P. atsiuntė žemės sklypo ribą – atstumus ir koordinates, kaip buvo paženklintas žemės sklypas. Jie tada liepos 3 d. atliko pakartotinius matavimus, pasitikrino, ar pagal tas koordinates užkalti riboženkliai. Užsakovas matavimuose dalyvavo, dalyvavo M. tėtis ir kita pusė. Jos riboženkliai ir riba nesiskyrė. Ji rengė atskirą bylą liepos 12 d. pagal užsakovo pageidavimą, kad matytųsi jos atlikti darbai. M. S. negavo G. P. pranešimo apie atliktus matavimus. 2025 m. vasario mėnesį teikė Registrų centrui, gavo atsakymą su nurodytais trūkumais. Liepos 12 d. kadastrinę bylą nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei Registrų centrui neteikė. Nacionalinei žemės tarnybai buvo siųstas tik pranešimas. Tos bylos patikrai Registrų centrui neteikė, kadangi vyksta teisminiai procesai. Paskutinis Registrų centro atsakymas buvo tik dėl parašų. Žemės sklypas turi vieną oficialų įvažiavimą, tačiau matyti, kad G. turi galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų iš bendro naudojimo kelio, ne per kiemą. Jei žemės sklypas priklauso valstybei reikėtų kreiptis į savivaldybę, į seniūniją dėl leidimo įrengti nuovažą.

Liudytoja Ž. S. yra atsakovo sutuoktinė. Ji ginčo objekte gyvena nuo 2008 metų. Atsakovo tėvai kartu su jais negyvena. Kai ji pradėjo gyventi name, jie išsikėlė į gretimą sklypą. Pirmame aukšte gyvena S. ir I. G. G. gyvena (duomenys neskelbtini). G. pas tėvus atvyksta trumpam, lengvaisiais automobiliais, dviračiais. Nėra mačiusi, kad jie naktį praleistų name. Jie iki šiol statydavosi automobilius kieme, prižiūrėjo sodą, šienaudavo, rinkdavo vaisius. Šiuo metu kieme yra laikomi A. ir G. G. rulonai, vandens dvi cisternos, anksčiau stovėjo kita jų technika – priekabos, rulonų presas, šieno grėbtuvas, traktorius ne vienas. Taip pat stovi jų automobilis. Anksčiau jie automobilį statėsi kitoje vietoje, tačiau pakeitė jo laikymo vietą, kad ieškovai galėtų laisvai išvažiuoti, įvažiuoti su savo technika. Dabar jie laiko automobilį netoli laiptų, kad netrukdytų ieškovams išvažiuoti su sunkiąja technika iš kiemo, kad būtų įmanoma praeiti. Iki tol transporto priemonę laikydavo netoli šulinio ir niekam tas netrukdė iki kol neprasidėjo didieji konfliktai 2019 m. atsakovams kieme pradėjus statyti savo techniką. Automobilį jie visą laiką turėjo. Tarp obelų eilių yra serbentai. Jie visada prižiūrėjo obelis, serbentų krūmus, naudojo jų vaisius. Skalbinius jie džiovina prie obelų. Dėl skalbinių džiovinimo reiškė pretenzijas ieškovai. Pas juos vandentiekis, nuotekos neįrengtos, bendrasavininkiai neleidžia. Pradžioje, kai ji atsikėlė gyventi, buvo lauko tualetas, juo neleido naudotis, jį užrakindavo. Todėl eidavo pas tėvus, vaikai naudojasi biotualetu. Į jų žemės sklypą yra vienas įvažiavimas, tačiau juo įvažiuoja ne visa jų technika – A. G. ir kiti šeimos nariai įvažiuoja pro nelegalią nuovažą. Sode yra apleisti, nenaudojami ūkiniai pastatai, jie priklauso A. ir G. G., iš priekio yra vienas ūkinis pastatas, juo naudojasi. Jo vyro ūkiniai pastatai yra už galo. Paskutinė pasiūlyta naudojimosi tvarka, kuria numatytas tuščias kiemas, būtų patogi bei saugi, nebeturėtų kilti konfliktų. Jie norėtų jiems skirto ploto arčiau gyvenamojo namo, sodo, kuriame galėtų leisti laisvalaikį, džiovinti skalbinius, planuojamai transporto priemonei, nuotekų valymo įrenginiams, buičiai. G. savo techniką galėtų laikyti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų. Rūsyje kaupiasi ieškovų nuotekos, kadangi jie jų neištraukia. Jai ten gyvenant jie tik vieną kartą yra nuotekas traukę. Nuo jos atsikėlimo gyventi sodo teritorija pradžioje buvo žalia, šienaujama, per 5 metus sodas visiškai pasikeitė. Yra dvi obelų eilės, viena eile naudojosi jie, o kita ieškovai. Jai atsikėlus nebuvo sode jokių keliukų, pravažiavimui vietos nebuvo dėl išsikerojusių obelų. Tačiau prasidėjus konfliktams, ieškovai išpjaustė obelis, nupjovė serbentų krūmą toje vietoje, kurioje jie pravažiuoja dabar. Pastatai už sodo ieškovų nebuvo naudojami, jei būdavo poreikis prie jų privažiuoti, jie važiuodavo pro tą nelegalią nuovažą. Ji iki sutuoktiniui priklausančių ūkinių pastatų patekdavo takeliu pro kairę pusę žiūrint nuo namo, einant pro šulinį, pro tvoroje esančius vartelius, kurie, kiek prisimena, nuo jos atsikėlimo buvo. Vėliau jie įsirengė didesnius vartelius, kad pas kaimynus neitų jų auginamos vištos. Jiems būtų nepatogu, vaikams nesaugu, jeigu reikėtų eiti pro ąžuolą, iš dešinės pusės einant nuo namo, kadangi greta yra kelias. Vanduo iš šulinio pumpuojamas iki atsakovo ūkinių pastatų, į namus vandenį parsineša kibiru. Ūkiui vandenį irgi atsiveža. Jie niekada nestatydavo automobilio po ąžuolu. Viena mašina visada buvo statoma kieme. Ji nemato galimybės mašiną statyti po ąžuolu, nes tai yra nesaugu, kadangi visi lapai, šakos kris ant automobilio. Jos vaikams 7, 12 metų. Matininkei B. 2023 m. liepos 3 d. atliekant ženklinimus ji buvo darbe, vyras dalyvavo ženklinime.

Liudytojas J. A. S. – atsakovo tėvas. 1977 m. sukūrė šeimą su sutuoktine. Kolūkio valdyba jiems paskyrė butą antrame aukšte, kuriame šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jiems skyrė butą viršuje, pusę daržinės, pusę malkinės, bendrai šulinį ir lauko tualetą, sode esančią vieną lysvę vaismedžių arčiau namo, G. liko antra eilė ir trečia eilė – slyvos, vyšnios, gluosniai. Už sodo esančią pievą skyrė G.. Kiemas liko bendras. 1977 m. Kolūkio valdyba padarė buto remontą, pamatė, kad tvartas jiems kaip dvejoms šeimoms per mažas, o daržinės užteks per pusę. Tada nutarė antroje pusėje pastatyti jam garažą ir tvartą. Iki 1988 m. pastatė, tada jie pradėjo ten gyventi. Kai pradėjo gyventi, neturėjo žemės. Tada obelys buvo neseniai pasodintos, nedidelės, tarp jų būdavo vietos, todėl pasidarydavo daržiuką, pasisodindavo daržovių. Taip tris metus jie naudojosi ta žeme. Kai žmona laukėsi antro sūnaus, obelys paaugo, toje vietoje buvo per mažai žemės, paprašė kolūkio kad jam skirtų prie namų daugiau žemės. Toje vietoje, kurioje pastatyti jiems tvartai, jam paskyrė 5 arus. Tada ten pradėjo auginti daržoves, o sode pasodino 14 krūmų serbentų. Taip gyveno iki 1992 metų, tada prasidėjo privatizacija, nusipirko tuos pastatus. 1993 m. prasidėjus žemės reformai, jam paskyrė 3 ha žemės, pasodybinį sklypą prie namų. Nuo 1993 m. pradėjo plėsti ūkį, pradėjo statyti ūkinius pastatus. Šalia tvarto, kur yra jo rūsys, ten buvo G. sesers rūsys, šalia jo sandėliuko prie rūsio buvo jų šiltnamis. Jiems buvo paliktas tik įvažiavimas iki tvarto. O kieme laikydavo motociklą, iki 1992 metų šieną veždavo iš kiemo pusės, po to pasidarė per daržinę pertvarą. Iki 2021 metų lauko tualetu naudojosi bendrai. Kai prasidėjo konfliktai, jie lauko tualetą užsirakino. Tada (duomenys neskelbtini) pasistatė. G. pasistatė traktoriui garažą, tada dar vieną mažą pastatą, tada tvartą ir daržinę. Kai traktorių išsivarė G., traktoriaus garažą nugriovė. Tą gabaliuką siūlo jiems. Pirmiausia Kolūkio komisija jiems padalino kaip naudotis, 1989 metais buvo žemėtvarkos komisija atvykusi, tačiau nepavyko iki galo susitarti dėl jo pasodintų serbentų dirbamoje žemėje tarp dviejų obelų eilių. Galėjo išrauti tuos serbentus, bet neišrovė. Su ieškovų tėvais gerai sutarė. Padėjo sūnų auginti. Konfliktai prasidėjo nuo 2019 metų. G. prašė parduoti jiems priklausančią dalį, jie nesutiko, tada jie pradėjo skųsti institucijoms. Po to nepatiko, kad mašinas ant kiemo laikė, nors visada jame juos laikė. Jis padovanojo žemės sklypo, namo dalį, ūkinius pastatus sūnui. Kiemas buvo naudojamas bendrai. Žemės ūkio technika anksčiau nebuvo laikoma, tik dabar G. pradėjo savo techniką jame laikyti. Kas kuria puse naudosis jau buvo suderinta nuo jų įsikėlimo kolūkio komisijos. Jo nuomone, kiemas turėtų būti bendro naudojimo, bet jame būtų galima laikyti tik po vieną automobilį. Sodas galėtų visiems priklausyti. Jame yra jų visa eilė vaismedžių. G. su džipu pasidarė kelius, pasidarė kelią nuo šulinio link trobos, išgenėjo obelis, kurios trukdė pravažiuoti. G. su technika įvažiuodavo nuo pagrindinio kelio pro nuovažą. G. ūkinius pastatus pradėjo statyti nuo 1993 metų. Tarp ieškovo ūkinių pastatų ir (duomenys neskelbtini) yra tvora. Tvoros vieta niekada nebuvo keista. Jo statomas automobilis niekada niekam netrukdė. Jis pasodino alyvą prie šulinio, kur anksčiau buvo smėlio dėžė ir vaikai joje žaisdavo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje yra pasistatęs pirtelę. Skalbinius tiek jie džiovindavo, tiek sūnaus šeima džiovina tarp jiems priklausančių obelų eilės. Prie rūsio privažiavimas yra reikalingas tik rudenį susivežti daržoves, daugiau nereikia. Ieškovai turi vandentiekį, nuotekas. Ieškovų kanalizacija yra už ieškovų pastatyto tvartelio. Gyvenamajame name yra G. vietinė kanalizacija, kurią ištraukia gal kartą per 5 metus. Dėl jos apsemia rūsį. Obelų eilė buvo nuo kelio iki garažo kampo, kur tvora skiria (duomenys neskelbtini). Šiandien dienai sode yra daugiau vaismedžių, kuriuos visus pasodino jis (J. A. S.). Plotu, kuriuo naudojasi ieškovai, anksčiau buvo didelė pelkė. 1977 m. buvo atlikta melioracija. Ten sausa, išlyginta. Jis žodžiu kreipėsi į ieškovus, tėvus dėl vietinių nuotekų įsirengimo. Vienu metu jie buvo sutarę dėl ribų nustatymo, kviesti abu matininkus ir jie kartu padarytų bendrus planus. Tačiau neišėjo to padaryti, jų matininkas nepranešęs atvyko ir atliko matavimus. Birželio 12 d. jis žemės sklypą, pastatus padovanojo sūnui. Teismo neinformavo, kadangi niekas jam nesakė, jog reikia pranešti. Kai atvažiavo G. P. matuoti, jis iš karto pasakė, kad jis dalyvaus dėl (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 19 d. P. atliktuose matavimuose jis dalyvavo, kvietimą jis gavo, sūnus jo žinojo, jis skambino savo matininkei, kol pasikalbėjo, jie išmatavo. Jie užsitvertame kieme laiko gyvulius, paukščius, šieną, šiaudus, verda ten valgį. Vaikai ten žaisti negali. Ginčas pagrinde kyla dėl sodo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šios civilinės bylos iškėlimo metu žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise po ½ 2006 m. kovo 15 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 54-18154 pagrindu buvo registruotas S. G. vardu, 2014 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 28S-(14.28.3.)-18 – J. A. S. vardu, 1992 m. vasario 3 d., 1992 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimis po ½ Žemės sklype esantys: pastatas- daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kito inžinerinio statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. vardu taip pat registruotas pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas (duomenys neskelbtini), J. A. S. vardu: ½ pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1992 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu registruotas S. G. vardu, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais 1992 m. vasario 18 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu – J. A. S. vardu. J. A. S. taip pat nuosavybės teise turi žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), su statiniais: kuro baze, stogine, ūkiniu pastatu.

2022 m. darbų atlikimo sutarties Nr. 2022/GP/0604 pagrindu G. P., dirbantis pagal nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 3 d. kvietimu informavo J. A. S., Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių apie 2022 m. birželio 14 d. 10 val. numatytą atlikti Žemės sklypo ribų ženklinimą (J. A. S. įteikta – 2022 m. birželio 7 d.), 2022 m. birželio 14 d. nustatė Žemės sklypo ribas, jį paženklino riboženkliais, surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kurį pasirašė tik užsakovas S. G. ir matininkas G. P.. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu J. A. S., Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui išsiųsti susipažinti žemės sklypo plano kopija, pranešta, kad pastabos dėl kadastrinių matavimų gali pateikti raštu per 30 dienų nuo laiško gavimo (laiškas įteiktas – 2022 m. rugpjūčio 3 d.), parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. 2022 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu J. A. S. nurodė, kad dalyvavo 2022 m. birželio 14 d. atliekant Žemės sklypo ribų ženklinimą, išreiškė pastabas žodžiu. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius 2022 m. rugsėjo 22 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nustatė vieną trūkumą – žemės sklypo kadastro duomenų byla nepasirašyta vieno iš savininkų.

2022 m. lapkričio mėnesį uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ matininkė J. B. su užsakovu J. A. S. sudarytos sutarties pagrindu 2022 m. lapkričio 28 d. atliko žemės sklypo ribų paženklinimą, nedalyvaujant bendraturčiams, parengė žemės sklypo planą, Žemės kadastrinių matavimų bylą. 2022 m. gruodžio 8 d. el. paštu G. G. nurodė, kad nėra pagrindo mažinti žemės sklypo plotą beveik 30 kv.m., o atlikti matininko P. atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentus, įregistruotą viešajame registre plotą. 2023 m. sausio 23 d. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-7635-(10.9 E) nurodė, kad Žemės sklypo, 3572 kv. m. ploto, kadastro duomenų byloje, parengtoje matininkės J. B., nėra vieno iš žemės sklypo savininkų parašo bei plano parengimo data ankstesnė nei galiojančių teisės aktų patvirtinta plano forma. 2023 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė J. B. parengė Žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo planą. 2023 m. sausio 30 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-7635-(10.9 E) nurodyta, kad neištaisyti 2023 m. sausio 23 d. tikrinimo akte nurodyti trūkumai, nėra bendrasavininko parašo plane. 2022 m. gruodžio 19 d. J. A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. GL_2022_Š_1409, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus už 200 Eur, bei žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planą už 121 Eur.

2023 m. gegužės 23 d. Buto ir priklausinių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3036, S. G. ir I. G. G. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padovanojo ½ Žemės sklypo ir jame esančius pastatus. 2023 m. birželio 12 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 3523 J. A. S. ir jo sutuoktinė B. S. sūnui M. S. padovanojo ½ dalį Žemės sklypo, jame esančius kitus jiems priklaususius pastatus, inžinerinius statinius, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. birželio 5 d. tarp užsakovų G. G. ir A. G. bei matininko G. P. pasirašytos Darbų atlikimo sutarties pagrindu matininkas G. P. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių, J. A. S. informavo apie 2023 m. birželio 19 d. 18.00 val. numatytus atlikti Žemės sklypo ribų ženklinimą, 2023 m. birželio 19 d. nustatė Žemės sklypo ribas, jas, dalyvaujant J. A. S. ir M. S., paženklino riboženkliais, tačiau nei J. A. S., nei M. S. Žemės klypo ribų paženklinimo-parodymo akto nepasirašė, G. P. 2023 m. birželio 20 d. parengė Žemės sklypo planą. 2023 m. birželio 22 d. pranešimu J. A. S., M. S., Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui išsiųsti susipažinti žemės sklypo plano fragmento kopija, pranešta, kad pastabos dėl kadastrinių matavimų gali pateikti raštu per 30 dienų nuo laiško gavimo. 2023 m. birželio 21 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad M. S. atsisakė pasirašyti, teigdamas kad pasikvies savo matininką ir pasidarys matavimus kaip jiems reikia, nors dėl naujo paženklinimo, sukaltų naujų riboženklių pretenzijų neturėjo. 2023 m. liepos 3 d. raštais M. S. matininkui G. P. nurodė, kad 2023 m. birželio 19 d. atliekant Žemės sklypo matavimus nedalyvavo, nes nebuvo tinkamai informuotas, J. A. S. nurodė, kad matavimai buvo atlikti be Žemės sklypo bendraturčio M. S. informavimo. 2023 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. KAM-52530-(10.9 E.) nurodyta, kad matininko G. P. Žemės sklypo planas nepasirašytas vieno iš žemės sklypo savininkų. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. kovo 4 d. Nr. 43157479 nurodė, kad 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo plane, 2019 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nepasirašė žemės sklypo bendraturtis M. S..

Matininkė J. B. 2023 m. birželio 27 d. el. laišku prašė matininko G. P. pateikti jo gegužės 19 d. atlikto ženklinimo metu nustatytas žemės sklypo ribas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė J. B. 2023 m. liepos 3 d. atliko Žemės sklypo ribų ženklinimą, parengė Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kurio nepasirašė G. ir A. G., sudarė žemės sklypo planą. 2023 m. liepos 4 d. pranešimu A. G., G. G., J. A. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui išsiųsti susipažinti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija, plano (ištrauko) fragmentas, pranešta, kad pastabos dėl kadastrinių matavimų gali pateikti raštu per 30 dienų nuo laiško gavimo. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. vasario 14 d. Nr. 42929949 nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų byla yra netinkama žemės sklypo kadastro duomenims pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre, nes žemės sklypo plane, žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nepasirašė visi žemės sklypo savininkai.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2023 m. vasario 20 d. pažymose nurodyta, kad J. A. S. laiko 3 galvijus (1 pieninės veislės, 2 mėsinės veislės), 2 kiaules. S. G. ir I. G. nuo 2001 m. vasario 8 d. įregistravo ūkį adresu: (duomenys neskelbtini), G. G. 2004 m. spalio 12 d. įregistravo ūkininko ūkį. Byloje pateiktas 2024 m. sausio 23 d. antstolės V. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota žemės sklypo apžiūra.

Byloje pateiktas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2022 m. balandžio 13 d. raštas, kuriame nurodyta, kad G. G. pareiškimo dėl užstatyto automobilio pagrindu J. A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį (savavaldžiavimas), raštas (administracinių nusižengimų registras 2022 m. gegužės 20 d. – Nr. 67-ANR_K-4071-2022), kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 8 d. pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeniui vairavusiam traktorių ir padariusiam nusižengimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta piniginė nuobauda; 2022 m. gegužės 23 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2022 m. gegužės 8 d. G. G. pareiškimą dėl S. nuolat piktybiškai užstatomo privažiavimo prie pareiškėjos ūkinių pastatų; 2022 m. gegužės 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal G. G. ir S. G. pateiktus skundus dėl užstatomos privačios valdos; 2022 m. birželio 7 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. G. pranešimą dėl užstatyto privažiavimo; 2022 m. birželio 8 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal J. A. S. pranešimą dėl užstatyto pravažiavimo; 2023 m. sausio 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal gautą G. K. prašymą dėl J. A. S. valstybinės žemės naudojimo; 2024 m. kovo 14 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal A. G. skundą dėl M. S. užstatyto privažiavimo prie jam priklausančio ūkinio pastato ir šulinio; 2024 m. gegužės 17 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal G. K. skundą dėl M. S. bendrai naudojamoje sklypo teritorijoje sudėtos medienos, kuri užstatė pravažiavimą jos naudojamam automobiliui. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. II-7-471/2023, kuria nutarta 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal G. G. skundą dėl trukdymo naudotis jai priklausančiu turtu palikti nepakeistą; 2023 m. gegužės 10 d. Nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal J. A. S. skundą dėl S. G. naujai išvedžiotos elektros instaliacijos be jo sutikimo. 2023 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte nurodyta, kad gavo G. ir A. G. prašymą, kuriame teigia, kad jau daugiau kaip 4 mėn. prie įėjimo į rūsį stovi automobilis, kuris priklauso M. S., o jis atsisako jį patraukti; 2024 m. rugsėjo 16 d. – A. ir G. G. kreipėsi dėl M. S. prie gyvenamojo namo laikomų daiktų. 2024 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos raštas, iš kurio matyti, kad G. K. kreipėsi su skundu dėl Ž. S. namų valdoje (duomenys neskelbtini) išpylė muiluotą, panaudotą grindų plovimui vandenį (nuotekas) į aplinką namų valdos teritorijoje. 2024 m. balandžio 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu G. G. buvo pareikšti įtarimai dėl fizinio skausmo Ž. S. sukėlimo.

Dėl kadastrinių matavimų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugėtas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, taip bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl teisės pateikti įregistruoti viešajame registre matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą be bendraturčio sutikimo: ieškovams G. G. ir A. G. – matininko G. P. 2025 m. vasario 25 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą be bendraturčio M. S. sutikimo, atsakovui M. S. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės J. B. 2025 m. vasario 14 d. parengtą Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą be bendraturčių G. G. ir A. G. sutikimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovams atlikus kadastrinius matavimus (parengta matininko G. P.) ir pateikus juos VĮ „Registrų centras“ tikrinti 2025 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 43157479 nustatyti du trūkumai: nepasirašytas žemės sklypo planas ir 2019 m. birželio 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Kitų trūkumų dėl ieškovų matininko G. P. pateiktų duomenų sprendime nėra nurodyta. Analogiška situacija ir su atsakovų matininkės J. B. parengta Žemės sklypo kadastro duomenų byla. Byloje susiklosčius tokiai faktinei situacijai, jog tiek ieškovų, tiek atsakovo pateiktos kadastrinių matavimų bylos (matavimai) pripažinti teisingais (išskyrus dėl bendrasavininkų sutikimo nebuvimo), esant dviem pateiktiems kadastriniams matavimams, kurie savo turiniu iš esmės yra panašūs, spręstina, kurios iš šalies nesutikimas įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus yra teisėtas veiksmas ir ar tai kokiu nors būdu pažeistų jų teises ir teisėtus interesus.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje. Tai rodo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 78 punktas).

Bylai aktualiu laikotarpiu žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką ir reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Kadastro nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Kadastro nuostatų 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas). Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: be kita ko, žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas), suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), matininkas.

Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu informuoti kitus asmenis, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su atliekamais kadastriniais matavimais, gauti jų sutikimą. Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti teisinę registraciją, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš kadastrinių matavimų darbų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Panevėžio apygardos teisino 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-425/2019). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Atsakovas M. S. 2023 m. liepos 3 d. raštu matininkui G. P. nurodė, kad 2023 m. birželio 19 d. atliekant Žemės sklypo matavimus nedalyvavo, nes nebuvo tinkamai informuotas, teismo posėdžio metu papildė, kad G. P. sudarytame 2023 m. birželio 20 d. Žemės sklypo plane nepasirašė, kadangi jame nebuvo atžymėtų jų naudojamo tako, vandentiekio į jų ūkinius pastatus, požeminių inžinerinių tinklų, kas turės įtakos nustatant Žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pridėjo, kad matininkės J. B. nustatytos Žemės sklypo plotas ir ribos panašios, dėl to ginčo nekyla. Tai, kad ginčo dėl Žemės sklypo ploto ir ribų byloje nekyla liudija šalių pateiktos paskutinės atliktos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos, liudytojos matininkės J. B. teismo posėdžio metu nurodytas, kad atlikus jai antrus Žemės sklypo matavimus, buvo keista 5 taško riboženklio vieta, kadangi atliko matavimus pagal G. P. atliktus matavimus.

Ieškovai matininkės J. B. 2023 m. liepos 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, 2023 m. liepos 12 d. žemės sklypo plane nepasirašė, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė, matininkas G. P. pirmas atliko tikslius matavimus, matininkė J. B. sutikrino G. P. pažymėtus taškus ir parengė tokios pačio ploto ir ribų Žemės sklypo planą.

Pažymėtina, kad bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus žemės sklypo bendrasavininkus, gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad matininkas G. P. apie 2023 m. birželio 19 d. numatytus atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus 2023 m. birželio 6 d. kvietimais informavo NŽT, tuometinį Žemės sklypo bendrasavininką J. A. S.. Laikotarpiu nuo informavimo apie 2023 m. birželio 19 d. numatytus atlikti kadastrinius matavimus iki pačių matavimų, tarp pradinio atsakovo (M. S. tėvo) ir atsakovo M. S. buvo sudaryta 2023 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartis, kuria J. A. S. jam priklausiusią ginčo dalyko – Žemės sklypo, dalį perleido sūnui M. S.. Apie planuojamą sudaryti bei sudarytą dovanojimo sutartį nei pradinis atsakovas J. A. S., nei atsakovas M. S. iš anksto neinformavo nei bendraturčių, nei matininkų (matininkė J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie pasikeitusius Žemės sklypo savininkus sužinojo tik įvykus kitam ženklinimui, jau po matininko G. P. suplanuoto ženklinimo), nei teismo (teismas apie savininko pasikeitimą sužinojo iš ieškovo 2023 m. birželio 27 d., iš atsakovų – 2023 m. liepos 3 d.).

Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas patvirtino, kad apie planuojamus atlikti 2023 m. birželio 19 d. Žemės sklypo kadastrinius matavimus jis žinojo, matininkės J. B. neinformavo, laukė 2023 m. birželio 19 d. Tą patvirtina ir J. A. S., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad matininko G. P. 2023 m. birželio 6 d. kvietimą gavo, apie planuojamus matavimus žinojo jo sūnus M. S.. Įvertinus tarp šalių besitęsiančius ilgalaikius konfliktinius santykius, ieškovų ir jų matininko G. P. pasirinktas informavimo būdas apie numatytus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuris atitinka teisės aktų reglamentavimą, yra suprantamas ir pateisinamas, siekiant užkirsti kelią galimoms kitos šalies pretenzijoms dėl kadastrinių matavimų atlikimo nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tuo tarpu atsakovas, žinodamas apie J. A. S. gautą 2023 m. birželio 6 d. kvietimą dalyvauti 2023 m. birželio 19 d. atliekant Žemės sklypo kadastrinių matavimus, iš anksto neinformuodamas šalių apie Žemės sklypo savininko pasikeitimą, neinformuodamas ir nekviesdamas į matavimus savo pasirinktos matininkės J. B., kurios dalyvavimą jis laikė svarbiu, pats reikšmingai prisidėjo prie susidariusios situacijos. Kita vertus, faktiškai Žemės sklypo bendraturtis apie numatytus atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus žinojo, turėjo visas galimybes juose dalyvauti, išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų, tačiau savo pasirinkto veikimo būdu, bendradarbiavimo su kitais bendraturčiais stokos pats sudarė sąlygas ribotam savo teisių užtikrinimui. Todėl aplinkybė, kad atsakovui nebuvo išsiųstas Nuostatų 32.1.1.2 punkte nustatyta tvarka kvietimas, atsižvelgiant į tai, kad kvietimas buvo tinkamai išsiųstas ir įteiktas tuometiniam bendraturčiui, kuris iki numatytos kadastrinių matavimų atlikimo dienos nuosavybės teisę perleido atsakovui (sūnui) apie tai neinformuodamas bendraturčių, matininko, atsakovas žinojo apie kvietimą, laukė kadastrinių matavimų dienos, yra tik formalus pažeidimas, kuris negali būti savarankiškas pagrindas konstatuoti šio akto neteisėtumą. Tokį pažeidimą formaliu yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012. Be to, matininkui G. P. 2023 m. birželio 19 d. atlikus Žemės sklypo ribų ženklinimą, 2023 m. birželio 22 d. pranešimu M. S. buvo išsiųstas pranešimas informuojant apie galimybę teikti pastabas dėl kadastrinių matavimų. Taigi net ir nedalyvaujant Žemės sklypo ribų ženklinime, atsakovui nebuvo sudarytos kliūtys pareikšti prieštaravimus.

Tuo pačiu pažymėtina, kad sklypų kadastro duomenys nėra nustatinėjami teisme, o tai yra daroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Tą patį viso proceso metu pabrėžė ir suinteresuotas asmuo NŽT savo atsiliepimuose nurodydama, kad įvertinti, ar teisingai atlikti kadastriniai matavimai ir parengta ir sukomplektuota Žemės sklypo kadastro duomenų byla, nepriklausomai nuo šios civilinės bylos baigties, VĮ Registrų centre bus atliekamas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas, nustačiusi klaidas, kadastro duomenų byla bus grąžinta matininkui klaidų ištaisymui. Todėl pateikus VĮ Registrų centrui matininko G. P. parengtą 2025 m. vasario 25 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą bendraturčio M. S. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Išdėstyto pagrindu, įvertinus ir tai, kad bylos eigoje tarp šalių neliko ginčo dėl Žemės sklypo ploto ir ribų, teismas tenkina ieškovų reikalavimą pripažinti ieškovams G. G. ir A. G. teisę pateikti VĮ Registrų centrui matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 562 kv. m., kadastro duomenų bylą, įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio M. S. sutikimo.

Ieškovai taip pat prašė priteisti ieškovams iš atsakovo M. S. 125,00 Eur už Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur.

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis).

Byloje pateikta matininko G. P. išrašyta 2023 m. birželio 27 d. sąskaita-faktūra Serija GP Nr. 28, pinigų priėmimo kvitas Serija GP Nr. 28 patvirtina, kad atsakovas A. G. matininkui už atliktas paslaugas sumokėjo 250,00 Eur, kurios proporcingai turimai Žemės sklypo daliai ( ½) priteistinos iš atsakovo po lygiai kiekvienam ieškovui.

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką yra patvirtinama, kuriomis konkrečiomis šio daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia nekilnojamojo daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu daiktu tvarkos nustatymo tikslas – nenutraukiant bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių nustatyti konkrečias bendraturčiams naudoti tenkančias daikto dalis ir sudaryti jiems galimybę atskirai, be kitų bendraturčių jomis naudotis. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinis teismas suformavo esminius naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles ir kriterijus, kad: negalima nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais dėl ko pažeistos ir trečiųjų asmenų teisės (teisėtumo kriterijus); pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja (adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus); ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taigi, pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į tai, kad siūloma tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti maksimalios naudos gavimą daiktu naudojantis pagal paskirtį, išlaikant visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepažeidžiant bendraturčių teisės ir užkertant būsimų konfliktinių situacijų susidarymą (socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus); siekiama užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą (naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad tarp šalių nuolat kyla nesutarimai dėl Žemės sklypo dalies esančios greta gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos. Tą patvirtina tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, tiek teismo posėdžio metu jų, liudytojų duoti paaiškinimai, byloje pateikti įvairių institucijų sprendimai pagal šalių, jų giminaičių gautus skundus dėl nuolat Žemės sklype užstatomo pravažiavimo, užfiksuotos nuotraukos kieme. Tai, kad šalis sieja ypač konfliktiniai santykiai, galima spręsti jau vien iš Žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo proceso – byloje buvo galimybė Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą suformuoti taikiai bendru šalių sutarimu, tačiau dėl šalių asmeninių ambicijų, nuoskaudų to nepavyko padaryti. Todėl teismas spręsdamas, kuri byloje pateikta Žemės sklypo naudojimosi tvarkų yra racionaliausia, patogiausia, labiausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikia socialinės taikos ir proporcingumo kriterijui. Tuo labiau kad šioje byloje mėginant išsiaiškinti iki šiol vyravusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, šalys iš esmės davė visiškai priešingus paaiškinimus, kiekviena jų aiškino, jog jų parengta Žemės sklypo naudojimo tvarka parengta vadovaujantis nusistovėjusia Žemės sklypo naudojimosi praktika, šalių kviesti liudytojai: ieškovų dukra, atsakovo tėvas, pradinis atsakovas byloje J. A. S., atsakovo pasisamdyta matininkė davė parodymus naudingus išskirtinai juos išsikvietusiai šaliai. Šioje byloje buvo apklaustas vienas neutralus liudytojas V. P., tačiau ir šis nurodė, kad Žemės sklype lankydavosi retai, patvirtino, kad pradinis gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkas P. Ž. jau buvo pasodinęs obelų eilę ir vaiskrūmius – serbentus, žemės sklype būdavo natūralus vandens telkinys, nuo vieškelio iki 5 metrų atstumu, tęsėsi iki tvarto galo, ką patvirtina ir J. A. S., kiek jis lankydavosi, kieme automobilio stovinčio nematydavo.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, tai, kad nėra galimybės neginčytinai nustatyti tarp šalių susiformavusią faktinę Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tuo labiau, kad Žemės sklypo bendraturčiai bylos nagrinėjimo metu (2023 m. ) pasikeitė, vadovaudamasis socialinės taikos ir proporcingumo principais, daro išvadą, kad ieškovų pasiūlyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal matininko G. P. parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (alternatyvus reikalavimas) geriausiai atitiks bendraturčių interesus.

Teismas atsakovų pateiktas 2023 m. liepos 12 d., 2024 m. rugpjūčio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkas atmeta dėl to, kad pagal jas nėra sudarytos lygiavertės sąlygos ieškovams per esantį vienintelį įvažiavimą į kiemą patekti prie jiems skirto naudotino Žemės sklypo ploto, jiems priklausančių ūkinių pastatų. Nors atsakovai nurodo, kad ieškovai turi galimybę į jiems priskirtiną naudotis Žemės sklypo dalį patekti per jų įvardijamą nelegalią nuovažą, tačiau tuo pačiu patikslintame priešieškinyje nurodo, kad ši nuovaža yra neteisėta, nelegali, už naudojimąsi ja asmenys gali ir turi būti baudžiami. Todėl nustačius Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuria nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos ieškovams patekti prie jų ūkinių pastatų, be kliūčių naudotis jiems skirtu Žemės sklypo plotu, būtų grubiai pažeistos jų kaip bendraturčių teisės į turimą turtą.

Be to, teismas sutinka su ieškove, kad, įvertinus šalių įsisenėjusius itin konfliktinius santykius, svarbu, jog nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka sudarytų sąlygas kuo minimalesniam kontaktui tarp šalių, todėl prioritetas teikiamas Žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kurioje numatyta kuo mažiau vienos iš šalių naudotino Žemės sklypo ploto įsiterpimų į kitos šalies naudotiną plotą. Tuo tarpu atsakovo kiekvienoje prašomoje nustatyti naudojimosi tvarkoje yra numatyti bent po vieną jiems priskirtiną naudoti žemės sklypo plotą, kuris yra įsiterpę tarp ieškovų ir bendrai naudotino žemės sklypo ploto, motyvuojant būtinybe jiems šalia gyvenamojo namo statyti automobilį, taip pat jo šeimai numatyti laisvalaikio zoną. Teismo vertinimu, tokios naudojimosi tvarkos būtų ydingos, nepašalintų Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindinės priežasties – nuolatinių konfliktų, priešingai – gali tik dar labiau paaštrinti šalių santykius, kas kenktų ne tik šalims bet ir Žemės sklype esančiame gyvenamajame name gyvenantiems mažamečiams vaikams. Atsakovai turi realias galimybes šias vietas nusimatyti jiems numatytame naudotis vientisame Žemės sklypo plote pagal 2025 m. kovo 4 d. G. P. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarką, taškuose 3, 4, 5, 6, 69, 60 pažymėtame plote. Tuo labiau, kad kaip byloje nustatyta Žemės sklype atsakovo naudojamuose ūkiniuose pastatuose gyvulius laikė pradinis atsakovas J. A. S.. Šiuo metu jis jam priklausiusią Žemės sklypo dalį su pastatais padovanojo sūnui (atsakovui). J. A. S. nuosavybės teise turi gretimą 2,07 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 2018 m. 100 proc. baigtumo pastatas – ūkinis pastatas, kuriame taip pat gali būti apsvarstytos galimybės dėl gyvulių perkėlimo iš atsakovo naudojamos Žemės sklypo dalies.

Atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad matininko G. P. 2023 m. birželio 20 d. žemės klypo plano nepasirašė, kad juo nebūtų pasinaudota nustatant naudojimosi tvarką. Plane nepažymėtas jų vandentiekis, visos elektros linijos, jų praėjimas, pažymėjo netaisyklingas sodo ribas, tik jų naudojamoj teritorijoj pažymėtas kiemas. Įregistravus tokį planą ieškovai tuo naudotųsi, sakytų, jog žemės sklype nėra jų naudojamo takelio, yra sodas, kur jo realiai nėra. Iš šio pasisakymo, pateiktų Žemės sklypo naudojimosi tvarkų matyti, kad atsakovui yra svarbus naudojimas jų turimu takeliu, dalimi vaismedžių. O šias galimybes būtent ir numato kompromisinė G. P. 2023 m. kovo 4 d. sudaryta Žemės sklypo naudojimosi tvarka – atsakovams palikta galimybė praeiti link jų naudojamo žemės sklypo ploto link taškų 58, 66. Taip pat atsakovui skirta dalis vaismedžių esančių plote pažymėtame taškais 3, 4, 73, 60, kuris yra iš esmės proporcingos atsakovų teiktame 2025 m. vasario 14 d. matininkės J. B. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Be to, visuose planuose matyti, kad vaismedžių yra ir atsakovo naudojamoje Žemės sklypo dalyje prie Žemės sklypo ribų pažymėtų taškais 5, 6.

Teismo vertinimu, Žemės sklypo naudojimosi tvarką nustačius pagal 2023 m. kovo 4 d. G. P. nustatytą planą, bus kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, bus išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, t. y. nei vieno jų teisės nebus nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. 2023 m. kovo 4 d. matininko G. P. parengtas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas nagrinėjamu atveju yra racionaliausias, visiems bendraturčiams užtikrinta sąlygas efektyviai naudotis bendru turtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje pateiktas prašymas priteisti iš atsakovo M. S. ieškovams lygiomis dalimis 7 890,00 Eur advokato pagalbos išlaidų, tai yra G. G. ir A. G. po 3 945,00 Eur. Advokatė Ineta Agazzi pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. 850 išrašė sąskaitas už teisines paslaugas: 2022 m. rugsėjo 29 d. – 1 200 Eur sumai, 2023 m. kovo 3 d. – 800 Eur, 2023 m. gegužės 9 d. – 600 Eur, 2023 m. gegužės 26 d. – 600 Eur, 2023 m. rugsėjo 18 d. – 400 Eur (visos sąskaitos apmokėtos 2023 m. spalio 30 d. dok-65981), 2024 m. rugsėjo 5 d. – 2 000 Eur, 2025 m sausio 24 d. – 950 Eur, 2025 m. kovo 18 d. – 1 000 Eur, 2025 m. balandžio 25 d. – 340 Eur (visos sąskaitos apmokėtos 2025 m. balandžio 29 d. dok-25828).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į bylos baigtį, atsakovė turi teisę į dėl ieškovės inicijuoto civilinio proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovams. Be to, už ieškinio reikalavimus sumokėta iš viso 220 Eur žyminis mokestis, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 50 Eur. Ieškinį tenkinus ir atsakovo ieškovams priteistinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tenkintas, žyminis mokestis už šį prašymą nepriteistinas.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis ir pašto išlaidos byloje sudaro 15,86 Eur. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo M. S. valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pateikti valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. vasario 25 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3 562 kv. m., kadastro duomenų bylą, įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre be bendraturčio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Nustatyti naudojimosi 3 562 kv. m. žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko G. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą 2025 m. kovo 4 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą:

1.1. G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksais „B-1“ ir „B-2“ (subrūkšniuota geltona spalva);

1.2. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirai naudotis skirti 1 519 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „A“ (subrūkšniuota raudona spalva);

1.3. Bendrai ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti naudotis 524 kv. m. bendro žemės sklypo ploto, pažymėta indeksu „C“ (subrūkšniuota mėlyna spalva), po 215 kv. m., iš kurių po 47 kv. m. po gyvenamuoju namu.

2. Nustatyti, kad bendrai naudojamas 524 kv. m. žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu „C“ (subrūkšniuotas mėlyna spalva), iš kurio 430 kv. m. bendrai naudojamo žemės sklypo ploto yra skirta patekimui ir nė vienas iš bendraturčių neturi teisės bendrai naudojame kiemų ir įvažiavimų plote laikyti jokių kilnojamųjų daiktų.

3. Nustatyti, kad 430 kv. m. bendro naudojimo plotą, kurį sudaro kiemai ir įvažiavimai, bendraturčiai prižiūri ir tvarko pagal metų sezoną ir poreikį (savo lėšomis atlieka šienavimo darbus, sniego valymo, grunto dangos užpylimo darbus, nepablogindami esamos būklės, užtikrinant bendrai naudojamo žemės sklypo ploto naudojimą pagal paskirtį) rotacijos principą: poriniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai G. G. ir A. G.; neporiniais metais, pradedant sausio 1 d. ir baigiant tų pačių metų gruodžio 31 d. imtinai M. S..

Priteisti ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 125,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) už 3562 kv. m. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kiekvienam ieškovui po 62,50 Eur (šešiasdešimt du eurus 50 ct).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 8 110,00 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, tai yra G. G. ir A. G. po 4 055,00 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus).

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662, mokėjimo kvitą pristatant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.