- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- II-7-471/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00015-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. G.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją Kelmės rajono policijos komisariatą atstovaujančio
asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta ( nepradėta ), M. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos G. G. 2022-11-23 skundą dėl Kelmės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2022 m. lapkričio 08 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ( kažkodėl pateikti du egzemplioriai – 1, 36 l., kuriuose dalis medžiagos yra skirtinga, pvz., adm. baustumo pažyma ) duomenys patvirtina, kad pareiškėja G. G. pateikė policijai 2022-10-06 parodymų protokolą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) keli mėnesiai krovininė mašina piktybiškai privaryta prie jai reikalingos mašininės priekabos, negali privažiuoti jos užsikabinti ir privažiuoti prie savo ūkinių pastatų. Paprašius M. S. atsakė, kad mašinos nepatrauks; įvykio laikas nurodomas 10-06 d. ( adm. b. 7 l. ). Dar viename 10-06 d. protokole ji nurodė norinti, kad M. S. ( dėl antro asmens nepasisakoma ) būtų nubaustas už savivaldžiavimą, kadangi piktybiškai atsisako patraukti krovininę a/m nuo jos priekabos prikabinimo ( adm. b. 11 l. ). 10-07 d. protokole ji nurodė, kad M. S. piktybiškai elgiasi bendroje valdoje, savivaldžiauja, neleisdamas jai patekti prie asmeninių daiktų ir pastatų ( 16 l. ). 10-08 d. protokole ji nurodė, kad M. S. ištisai piktybiškai ir savavališkai laiko bendroje valdoje, prie jos asmeninių ūkinių pastatų ir jos asmeninės mašininės priekabos privaręs krovininę mašiną, savivaldžiauja ( adm. b. 20 l. ).
Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjas 2022 m. lapkričio 08 d. nutarimu pagal Lietuvos ANK 591 str. 1 d. 1 p. nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ( 4-7 l. ).
Šalies argumentai
20221-11-24 policijai pateiktu 2022-11-23 skundu ( 2-3 l. ) pareiškėja G. G. prašė panaikinti minėtą nutarimą ir nubausti M. S. pagal ANK 417 str. 2 d. už KET 150.10 p. reikalavimų pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose G. G. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butų name. (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame bute gyvena ji su tėvais, o (duomenys neskelbtini) aukšte esančiame bute – M. S. tėvas J. S.. Sodyboje yra ūkiniai pastatai, atskirai priklausantys savininkams ( ne bendri ). (duomenys neskelbtini) a. dydžio žemės sklypas yra nepadalintas, po 1 / 2 dalį priklauso pastatų savininkams, dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo šiuo metu Kelmės teismo rūmuose nagrinėjama civilinė byla. (duomenys neskelbtini) apie 18 val. grįžusi į namus pastebėjo, kad prie ūkinio pastato pastatyta jos tėvui priklausanti automobilinė priekaba yra užstatyta M. S. krovininiu automobiliu. Paprašius jį patraukti M. S. atsisakė. Tos dienos transporto priemonių nuotraukas yra pateikusi. Vėliau S. krovininį automobilį kaitaliojo su lengvuoju automobiliu ( kai vienas išvažiuodavo, užstatydavo kitą ). Todėl 10 mėn. (duomenys neskelbtini) d. dėl to kreipėsi į policiją. Kieme vaizdo kamerų nėra, papildomų įrodymų neturi. Nuotraukose matoma „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jos tėvui S. G.. Policijos nutarimas yra nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti ir nubausti M. S. „už jiems padarytus nepatogumus, kad ateityje tai nesikartotų“ ( cituojama ). Dėl policijos atstovo nurodomo tariamai pakankamo priekabos prisikabinimui atstumo nurodo, kad nuotraukoje ( adm. b. 23 l. ) aiškiai matyti, jog tokio atstumo nėra.
Teismo posėdžiuose skundžiamą nutarimą priėmusią instituciją Kelmės rajono policijos komisariatą atstovaujančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas paaiškino, kad nėra duomenų, ar tiriant G. G. pareiškimą policijos pareigūnai buvo nuvykę į vietą, visos išvados daromos pagal administracinėje byloje esančią medžiagą. Tarp šių asmenų skundų buvo ne vienas, tokius duomenis policija yra pateikusi į Kelmės teismo rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą. Nuotraukos patvirtina, kad pareiškėja galėjo privažiuoti prie priekabos ir, ją pasukusi į šoną, prisikabinti prie automobilio. Kadangi tarp automobilio ir priekabos matomas apie 3 m. atstumas, pagrįstai padaryta išvada, kad abi priemonės viena kitai netrukdo, todėl nėra Lietuvos ANK 417 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėties. Taip pat nėra Lietuvos 518 str. numatyto nusižengimo sudėties, nes neaišku, kas pirmas kieme pastatė savo transporto priemonę ( abi pusės aiškina skirtingai ); be to, kiemas nepadalintas ir ginčas dėl jo naudojimosi tvarkos sprendžiamas teisme. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti.
Teismo posėdžiuose asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, M. S. paaiškino, kad jis nurodomoje sodyboje gyvena, o G. G. negyvena. Abiejų šeimų ginčai tęsiasi ilgą laiką, abu ( tiek G. G., tiek jis ) yra dėl to rašę skundus policijai, tačiau jis nei karto nebuvo nubaustas, o jo tėvas nubaustas nepagrįstai. Kai pirmą kartą nurodytoje vietoje pastatė savo krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. ( o ne G. ) priekabos ten nebuvo, ją atitempė maždaug po savaitės. Taip pat jis turi a/m „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl išvažiuodamas su vienu automobiliu, į jo vietą pastatydavo kitą, kad G. negalėtų užimti viso kiemo. Visada palikdavo ne mažiau kaip 1 m. atstumą iki priekabos, kad G. galėtų ją prisikabinti, tačiau netrukus pamatydavo, kad priekaba yra tyčia pristumta prie pat automobilio. Ją G. fotografuodavo ir rašydavo skundus policijai. Ir šiuo metu į priekabą yra pridėta įvairių daiktų, ji vis pristumiama prie jo a/m. Mano, kad G. galimai turi vaizdo kamerą, kuria kiemą filmuoja ir laukia, kad jo a/m netyčia pariedėjusi atsitrenktų į priekabą ir būtų galima jį apkaltinti turto sugadinimu. Jų tikslas yra, kad jo automobilių bendrame kieme nebeliktų. Pats jokių vaizdo įrašų ir kitokių įrodymų neturi. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinėje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pagal aukščiau nurodytus G. G. protokolus policijos pareigūnai įvykio vietoje aplinkybių nefiksavo, tik apklausė M. S. ( adm. b. 35 l. ) ir G. G. ( adm. b. 36 l. ), taip pat prijungė NTR duomenis apie žemės sklypo su pastatais nuosavybę ( adm. b. 38-41 l. ) bei priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( adm. b. 42 l. ). Neginčijama, kad nuotraukas ( adm. b. 23-34 l. ) pateikė G. G.. Bylos nagrinėjimo metu ji pateikė ( 18 l. ) nuotraukas ( 19-25 l. ), jas pateikė ( 39 l. ) ir M. S. 53-57 l. ). Bent dalis jo pateiktų nuotraukų su įvykiu nesusijusios, nes jose užfiksuotas sniegas ( t. y. darytos tikrai ne tiriamo įvykio laikotarpiu ), todėl vertinamos tik kaip patvirtinančios ginčų tęstinumą. M. S. ( adm. b. 35 l. ) ir G. G. ( adm. b. 36 l. ) apklausose aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai kaip teisme, todėl atskirai šios apklausos neaptariamos.
Taip pat nustatyta, kad teisme nagrinėjami asmenų ginčai dėl vieno pastato ( malkinės ) nuosavybės ( byla Nr. e2YT-236-446/2023 ) ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ( byla Nr. e2-324-322/2023 ) pagal parengtą planą ( 67 l. ); abi konflikto pusės ne kartą viena kitą kaltino trukdymu naudotis turtu bendrame kieme ( 44-52 l., bylos Nr. e2-324-322/2023 duomenys LITEKO sistemoje ).
Dėl skundo visų pirma pažymėtina, kad medžiagoje G. G. visą laiką prašė nubausti M. S. už savavaldžiavimą, dėl ko teisena buvo nutraukta vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p. , nes M. S. veika neturi 518 str. numatyto nusižengimo požymių. Gi skunde ji prašo asmenį nubausti pagal ANK 417 str. 2 d., t. y. reikalavimas formaliai pakeistas, tačiau faktinės aplinkybės ( jog užstačius krovininį automobilį tapo negalima naudotis priekaba ) nesikeičia. Todėl teismas visų pirma pasisako dėl nurodomų faktinių aplinkybių. Kaip minėta, žemės sklypas ( tame tarpe - kiemo dalis, kurioje laikomos transporto priemonės ) dviejų butų savininkams priklauso lygiomis dalimis. Naudojimosi sklypu tvarka tarp jų nėra nustatyta, todėl vadovautis pagal G. pageidavimą parengto naudojimosi tvarkos plano ( 67 l. ) duomenimis nėra pagrindo. Pateiktos nuotraukos aiškiai patvirtina, kad bendrame kieme laikomi ne tik M. S. krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ bei G. G. naudojama ( šiuo atveju teisinė registracija nereikšminga ) automobilinė priekaba, bet ir kitos priemonės – žemės ūkio technika „(duomenys neskelbtini)“ ( nurodoma – S. G. ), a/m „(duomenys neskelbtini)“ ( taip pat S. G. ) ir a/m „(duomenys neskelbtini)“ ( M. S. ).
Administracinėje byloje esančiose nuotraukose aiškiai matyti, kad tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir priekabos nėra beveik jokio tarpo ( pvz., 27-31 l. ), tačiau pati priekaba neaišku kodėl ( ypač įvertinus, kad ši kiemo dalis aiškiai nedidelė, joje bandoma sutalpinti daug transporto priemonių, dėl ko nuolat kyla ginčai tarp bendrasavininkių ) stovi už didelio ( žymiai didesnio už pačios priekabos ilgį – 24 l. ) atstumo nuo už jos esančio ūkinio pastato sienos ( pvz., 24, 27, 31 l. ). Be to, vienos ginčo šalies technika – „(duomenys neskelbtini)“, priekaba ir „(duomenys neskelbtini)“ - toje kiemo dalyje yra sustatytos taip, kad kitam sklypo bendrasavininkiui vargu ar lieka galimybė pastatyti bent vieną savo transporto priemonę ( pvz., 26 l. ). Įvertintina, kad civilinėje byloje būtent G. yra pareiškę reikalavimą šia sklypo dalimi ( tarp gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ) skirti naudotis tik jiems. Todėl M. S. argumentas ( jog taip pastatant transporto priemones specialiai siekiama, kad jo a/m kieme neliktų ) savaime negali būti vertinamas kritiškai. Abiejų ilgą laiką konfliktuojančių pusių paaiškinimai vertintini kaip lygiaverčiai patikimumo prasme ir vieni kitų nenusveriantys. Pareiškėjos pateiktos nuotraukos dėl aukščiau aptartų argumentų trukdymo naudotis priekaba ( jos užstatymo ) fakto nepatvirtina. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tyčinį priekabos užstatymą automobiliu, byloje nėra ir šiuo metu jų vargu ar begalima gauti ( t. y. papildomai ištirti neužfiksuotas praeities aplinkybes ). Tokioje situacijoje teismas sutinka su policijos atstovo argumentu, jog negalima nustatyti, kuri transporto priemonė buvo ( ir pagal beveik jokio tarpo nebuvimą manytina, jog tyčia ) pristumta prie jau stovinčios kitos. Tačiau bet kuriuo atveju akivaizdu, kad priekabą patraukus link pastato, ją nesunkiai galima būtų prikabinti prie automobilio bent nuo „(duomenys neskelbtini)“, o gal ir nuo „(duomenys neskelbtini)“ ( nes nuotraukose atstumai nėra aiškūs ) pusės. Todėl plačiau neanalizuodamas kitų susijusių aplinkybių ( už kokias veikas numatyta atsakomybė (duomenys neskelbtini) str. 2 d. ir 518 str. 1 d., kaip turėtų būti vertinami asmens veiksmai pasitvirtinus pareiškėjos nurodomam faktui ir kt. ) teismas konstatuoja, kad AN bylos teisena nutraukta pagrįstai, G. G. skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių AVPK Kelmės rajono policijos komisariato veikos skyriaus vyr. tyrėjo 2022 m. lapkričio 08 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.