Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Pusbroliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kosrima“ ieškinį atsakovei UAB „Pusbroliai“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Pusbroliai“ priešieškinį ieškovei UAB „Kosrima“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 5953,20 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-09-25 tarp šalių buvo sudaryta nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimą atsakovės nurodytoje vietoje, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal sudarytą sutartį ji atliko nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) ir pateikė atsakovei 2015-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 EUR sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0029 421,08 EUR sumai už apvalios medienos kirtimą, kurias atsakovė apmokėjo. Kadangi atsakovė prašė ieškovės palaukti ir nepateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų bei PVM sąskaitų – faktūrų už nelikvidžios medienos kirtimą ji tik 2016-01-20 pateikė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0033 5953,20 EUR sumai už nelikvidžios medienos kirtimą ir 2016-01-20 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad nelikvidžios medienos kiekis yra 2460 erdviniai metrai. Atsakovė 2016-01-25 raštu nurodė, kad atsisako priimti PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi ieškovė neatliko nelikvidžios medienos kirtimo (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymi, kad aplinkybę, jog ji atliko nelikvidžios medienos kirtimo darbus patvirtina tai, kad UAB „Šeduvos šilas“ atliko iškirstos medienos traukimo darbus. UAB „Šeduvos šilas“ pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad ištraukta 2460 erdviniai metrai nelikvidžios medienos. Atsakovė UAB „Šeduvos šilas“ pretenzijų dėl pateikto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir PVM sąskaitos – faktūros nereiškė, už atliktus darbus sumokėjo. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1053,91 EUR be pagrindo įgytas lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog šalys 2015-09-25 nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartimi susitarė, jog už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2,00 EUR už erdvinį metrą plius PVM, už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5,00 EUR už erdvinį metrą plius PVM. Ieškovė pateikė jai 2015-10-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 EUR sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0029 421,08 EUR sumai už apvalios medienos kirtimą, kuriose nurodyta 6,00 EUR kaina už apvalios medienos erdvinį metrą. Atsakovė nepastebėjusi, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas, pateiktas sąskaitas apmokėjo, todėl ieškovė be pagrindo įgijo 1053,91 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-06 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Pusbroliai“ 4899,29 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4899,29 EUR sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434,00 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kosrima“.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis). Šalys sutaria, kad ieškovė atliko medienos kirtimo darbus miško žemės plote, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pagal šalių sudarytą sutartį turi sumokėti ir už apvalios, ir už nelikvidžios medienos kirtimą. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad ji turi sumokėti tik už apvalios medienos kirtimą, kadangi nelikvidžios medienos kirtimas įtrauktas į apvalios medienos kirtimo kainą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatavo, jog atsakovė privalo sumokėti ieškovei už nelikvidžios medienos kirtimo darbus, ieškinį patenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė 5953,20 EUR skolą. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1053,91 EUR be pagrindo įgytas lėšas. Nurodė, kad šalys 2015-09-25 nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartimi susitarė, jog už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2,00 EUR už erdvinį metrą plius PVM, už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5,00 EUR už erdvinį metrą plius PVM. Ieškovė pateikė jai 2015-10-27 ir 2015-12-23, kuriose nurodyta 6,00 EUR kaina už apvalios medienos erdvinį metrą. Ji nepastebėjusi, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas, pateiktas sąskaitas apmokėjo. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovė nurodo, kad šalys susitarė dėl kainos pakeitimo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų bei nurodė, kad šalys šio susitarimo raštu neįtvirtino, todėl patenkino atsakovės priešieškinį. Atlikęs tarpusavio įskaitymą, teismas priteisė iš atsakovės 4899,29 EUR skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti 2016-06-06 pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmetant ieškovės ieškinį visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenustatė sutarties sąlygas pasiūliusios šalies. Ši aplinkybė svarbi siekiant tinkamai išaiškinti sutarties ir jos sąvokų reikšmę, kadangi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutartie sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą sąvokos „nelikvidi mediena“ reikšmės ir apmokėjimo už ją tvarkos, vadovavosi ieškovės pasiūlytu šios sąvokos aiškinimu ir rėmėsi iš esmės pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, ignoruodamas šalių tarpusavio santykių praktiką, taip pat praktiką, esančią medienos kirtimo versle. Ieškovė prašė priteisti skolą už kirtimo atliekas, kurios savaime susidarė jai atliekant apvalios medienos kirtimo darbus. Toks ieškovės reikalavimas yra akivaizdžiai nesąžiningas, o sutarties sąlygų aiškinimas tokiu būdu, jog sutartyje esanti nelikvidžios medienos sąvoka būtų prilyginama apvalios medienos kirtimo metu susidariusioms kirtimo atliekoms yra neteisingas, kadangi medienos kirtimo versle egzistuoja praktika, kad užsakovui užsakius iš rangovo apvalios medienos kirtimo darbus, už kirtimo atliekas nėra mokama, be to prieštarauja ekonominei logikai, nes priėmus tokį aiškinimą, gaunasi, jog atsakovė už apvalios medienos kirtimą sumoka dvigubai daugiau nei yra nusistovėjusi praktika. Teisės aktuose nėra sąvokos, kas yra nelikvidi mediena. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės į bylą pateiktu 2016-03-07 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio paaiškinimu Nr. S-6K-05, kuriame poskyrio vedėjas pateikia paaiškinimą, kas yra „nelikvidinė mediena“. Atsakovė laikosi pozicijos, kad teisės aktus aiškinti turi teisę tik teismas, bet ne valdininkai, tuo labiau, kai tai daroma taip nekorektiškai, tai yra teisės akte esanti sąvoka prilyginama kitai sąvokai, tai yra, kirtimo atliekoms.Dėl tos aplinkybės, jog PVM sąskaita faktūra Nr. KOS0033 5953,20 EUR sumai buvo išrašyta praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po darbų atlikimo pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimu, jog sąskaitos anksčiau atsakovei pateikti jis negalėjusi dėl to, jog atsakovas vengė paskaičiuoti kirtimo atliekų kiekį ir tik 2015-12-30 gavusi duomenis iš UAB „Šeduvos šilas“ sugebėjo tai padaryti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles dėl ko priėmė teisingą sprendimą.Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Valstybinę miškų tarnybą, miškų kontrolės skyrių, Šiaulių teritorinį poskyrį su prašymu, kad paaiškintų, kas yra sąvoka „nelikvidinė mediena“. Mano, kad yra aiškiai išaiškinta, kad nelikvidinę medieną sudaro miško kirtimo atliekos. Ieškovė pateikė teismui keletą sutarčių iš ankstesnių įvykdytų darbų, iš kurių aiškiai matosi, jog praktikoje kertant mišką yra mokama ir už apvalią medieną, ir už nelikvidinę medieną (kirtimo atliekas, susidariusias kertant mišką).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus apie apvalios medienos kirtimo darbų rinkos kainą ir 2015-09-01 Rangos sutartį Nr. ŠŠ15/09/01 su PVM sąskaitą – faktūra Nr. SS15/157. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus 2015-08-17 Rangos sutartį Nr. ŠŠ15/08/17, Rangos sutarties priedą, 2015-10-02, 2016-02-24 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus, 2015-10-02, 2016-02-24 PVM sąskaitas – faktūras, 2016-01-25 UAB „Pusbroliai“ rašto kopiją, UAB „Kosrima“ laiško siuntimo kopija. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už nelikvidžią medieną tvarkos, apeliantės pateikti įrodymai pridėtini prie bylos, ieškovės pateikti papildomi įrodymai taip pat pridėti prie bylos, išskyrus ieškovės pateiktą UAB „Pusbroliai“ 2016-01-25 rašto kopiją, kadangi šio rašto kopija yra byloje. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog 2015-09-25 Nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartimi šalys susitarė, jog už apvalios medienos bei nelikvidžios medienos, į kurios sąvoka patenka kirtimo atliekos, bus apmokama atskirai, todėl pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-09-25 tarp šalių buvo sudaryta nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimą atsakovės nurodytoje vietoje, naudodama savo įrangą, mechanizmus ir į savo darbo vietą atvykti savo transporto priemone, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus sutartyje nurodytais terminais, kainomis bei sąlygomis (Sutarties 1.1., 1.2., 2.1., 3.1. punktais). Ieškovė 2016-01-20 parengė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, patvirtinantį, kad ji atliko 2460 erdvinių metrų nelikvidžios medienos kirtimo darbų (duomenys neskelbtini). Ieškovė šio atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu išrašė atsakovei 2016-01-20 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0033 5953,20 EUR sumai už nelikvidžios medienos kirtimą. Atsakovė 2016-01-25 raštu Nr. S-16-23 informavo ieškovę, jog nepriima 2016-01-20 atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir PVM sąskaitos – faktūros, kadangi ieškovė neatliko nelikvidžios medienos kirtimo darbų.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą dėl sąvokos „nelikvidi mediena“ reikšmės ir apmokėjimo už ją tvarkos, vadovavosi ieškovės pasiūlytu šios sąvokos aiškinimu ir rėmėsi iš esmės pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, ignoruodamas šalių tarpusavio santykių praktiką, taip pat praktiką, esančią medienos kirtimo versle.Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nrt. 3K-3-288/2010, kt.). Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys sutartyje aptarė, kad už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2 EUR be PVM už erdvinį metrą, ir už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5 EUR be PVM už kietmetrį (Sutarties 5.2. punktas). Išmokama suma apskaičiuojama po susmulkinimo pagal darbų priėmimo – perdavimo akte nurodytą iškirstos nelikvidžios medienos tūrį erdviniais metrais (Sutarties 5.3. punktas). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad darbai dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas šioje byloje turėjo būti atliekami (duomenys neskelbtini), šioje vietovėje kertamos žemės plotas susidarė iš dviejų sujungtų žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose žemės sklypuose, dalį sklypų ploto sudarė miško žemė, kitą dalį ploto sudarė laukai (b. l. 31-35). Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde teigia, kad miško žemės plote turėjo būti kertama apvali mediena, o ne miško žemės plote turėjo būti kertama nelikvidi mediena. Tačiau iš Sutarties turinio matyti, kad šalys nesusitarė, kurioje vietovėje ir kokios rūšies medienos kirtimo darbus reikės atlikti, tik Sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad darbai atliekami atsakovės nurodytoje vietoje. Atsakovės teigimu, kertant apvalią medieną tuo pačiu metu yra pagaminami du produktai: apvali mediena ir kirtimo atliekos, už kurias nėra atskirai apmokama. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties turinio, joje nebuvo aptarta, jog iškirtus apvalią medieną už susidariusias kirtimo atliekas nebus apmokama. Taip pat nėra susitarta, kas šalių vertinimu yra laikoma kirtimo atliekomis ir nelikvidine mediena. Taigi, iš esmės šalys nesutaria dėl 2015-09-25 sutartimi sutartų bei ieškovės atliktų darbų apmokėjimo, kadangi skirtingai supranta ir aiškina sutarties sąlygas bei sąvoką „nelikvidi mediena“. Teisės aktuose nėra įtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, apibrėžimas ir išaiškinimas. Tačiau į bylą pateiktame 2016-03-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio rašte – paaiškinime minėto poskyrio vedėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis nelikvidinę medieną sudaro kirtimo atliekos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse (galiojanti redakcija nuo 2016-11-24) (toliau – Taisyklės) neįtvirtinta nelikvidžios medienos sąvoka, tokios sąvokos išaiškinimo taip pat nėra pateikta ir kituose teisės aktuose. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi toliau nurodomais argumentais, daro išvadą, kad įvertinus minėtose taisyklėse esančių sąvokų turinį, darytina išvada, jog faktiškai kirtimo atliekos patenka į nelikvidžios medienos sudėtį ir yra laikomos nelikvidžia mediena. Taisyklės privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams, nepriklausomiems medienos matuotojams, pardavėjams ir pirkėjams, atsiskaitant Lietuvoje už pirktą arba parduotą medieną, vykdant mainus, medienos gamintojams, atsiskaitant už medienos ruošos darbus, taip pat visais atvejais, kai nuo pagamintos, perkamos arba parduodamos medienos kiekio tiesiogiai priklauso valstybei skirtų mokesčių apskaičiavimas. Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės reglamentuoja apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo tvarką. Nors šios Taisyklės nepateikia nelikvidžios medienos sąvokos, tačiau Taisyklių 2.13 punkte pateikta likvidinės medienos sąvoka - padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų. Padarinė mediena – apvalioji mediena, skirta perdirbimui (Taisyklių 2.25 punktas). Likvidinės šakos – ąžuolo, beržo, pušies ir uosio šakos, iš kurių galima pagaminti standartus atitinkančią padarinę ar malkinę medieną (Taisyklių 2.52. punktas). Minėtos Taisyklių 2.53. punkte taip pat pateikta kirtimo atliekų sąvoka – stiebo kelmo antžeminė dalis, susmulkinta pjūvių mediena, padarinės medienos užlaidos, viršūnė, šakos, išskyrus likvidines šakas, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 5 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai. Aiškinant sistemiškai minėtų sąvokų turinį, darytina išvada, kad visa tai, kas nepatenka į likvidinės medienos sąvokos apibrėžimą (apvalioji mediena arba padarinė mediena, likvidžios šakos, stiebai bei malkinė mediena), laikytina nelikvidine (nelikvidžia) mediena. Kadangi taisyklėse kirtimo atliekos nepriskirtinos prie likvidinės medienos, darytina išvada, kad jos patenka į šalių sutartyje nelikvidine mediena laikomos medienos sudėtį ir laikytinos nelikvidine mediena. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad medienos traukimo darbus iš žemės sklypų (duomenys neskelbtini) atliko UAB „Šeduvos šilas“. Iš byloje pateiktos tarp atsakovės ir UAB „Šeduvos šilas“ 2015-10-01 Rangos sutarties ŠŠ15/10/01 turinio nustatyta, kad šalys susitarė, jog UAB „Šeduvos šilas“ įsipareigojo atlikti medienos traukimo darbus bei nelikvidinės medienos (krūmų) traukimo darbus, dėl kirtimo atliekų traukimo darbų šalys nesitarė. Atsakovė neginčija, kad UAB „Šeduvos šilas“ ištraukė visą ieškovės iškirstą medieną bei atsakovės teigimu kirtimo atliekas, tačiau iš UAB „Šeduvos šilas“ pateiktų sąskaitų – faktūrų atsakovei laikotarpiu nuo 2015-10-19 iki 2015-12-23, matyti, kad visos sąskaitos – faktūros išrašytos tik už apvalios medienos traukimą ir už nelikvidinės medienos (krūmų) traukimą. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė šios sutarties vykdymo apimtyje laikė, kad kirtimo atliekos buvo priskirtos prie nelikvidžios medienos. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pagal kitą sutartį, sudarytą vienu mėnesiu anksčiau, tarp atsakovės ir UAB „Šeduvos šilas“, nebuvo susitarimo dėl kirtimo atliekų apmokėjimo. Apeliantė vertinimu, tai patvirtina egzistuojančią praktiką šiame versle. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi UAB „Šeduvos šilas“ vadovas A. S. apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu duodamas parodymus teismui, paaiškino, jog apmokėjimas už kirtimo, traukimo darbus priklauso nuo šalių tarpusavio susitarimo ir sutartų sąlygų sutartyje. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog tai, kad UAB „Šeduvos šilas“ ir atsakovės sudarytoje 2015-10-01 sutartyje Nr. ŠŠ15/10/01 nėra išskirtos sąvokos nelikvidi mediena ir kirtimo atliekos, įrodo, jog šalys neskyrė traukiamos nelikvidinės medienos iš lauko žemės ir sklypo ir iš miško žemės sklypo. Apeliantė teigia, kad nors miško atliekų traukimo darbai nebuvo įtraukti į sutartį, tačiau iš pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, jog už nelikvidinės medienos traukimą iš laukų buvo numatytas vienas tarifas (2,50 EUR), už kirtimo atliekų traukimą iš miško ploto kitas tarifas - 2,35 EUR. Nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Liudytojas A. S. UAB „Šeduvos šilas“ vadovas 2016-05-17 teismo posėdžio metu atsakydamas į klausimą, dėl kainų sumažinimo už nelikvidžią medieną parodė priešingai, kad už žemės sklype (lauke) esančios nelikvidžios medienos traukimą kaina žodiniu susitarimu buvo sumažinta iki 2,35 EUR, o už nelikvidinės medienos traukimą iš miško lauko buvo sumokėta tokia kaina, dėl kurios buvo sutarta sutartyje - 2,50 EUR (2016-05-17 teismo posėdžio garso įrašo 1.09 val.). Tai patvirtina ir UAB „Šeduvos šilas“ 2015-12-30 atliktų darbų akte nurodytas nelikvidžios medienos kiekis ištrauktas iš miško ploto, bei UAB „Šeduvos šilas“ išrašytose sąskaitose - faktūrose nurodytas nelikvidinės medienos kiekis, už kurį buvo sumokėta 2,50 EUR, sutampa, tai yra sudaro 2460 erdviniai metrai. Atsakovė įrodinėdama, kad kertant apvaliąją medieną, už kirtimo atliekas (nelikvidinę medieną) papildomai nėra apmokama, kadangi jos įskaitomos į apvalios medienos kirtimo kainą, pateikė VĮ „Anykščių miškų urėdija“, VĮ „Rokiškio miškų urėdija“, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, VĮ „Biržų miškų urėdija“, VĮ „Tauragės miškų urėdija“, VĮ „Šiaulių miškų urėdija“, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, VĮ „Mažeikių miškų urėdija“ raštus, kuriuose urėdijos nurodo, jog papildomai už kirtimo atliekas, kai kertama plynai, nėra apmokama. Minėti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kokią apmokėjimo praktiką taiko miškų urėdijos už apvalios medienos kirtimą, tačiau ginčo sutartis sudaryta tarp miško savininko ir kirtimo darbus atliekančios įmonės, todėl daryti išvadą, kad ginčo atveju į apvalios medienos kirtimo kainą buvo įskaičiuota kirtimo atliekų (nelikvidžios medienos) kirtimo kaina, nėra pagrindo. Tokią išvadą taip pat patvirtina kitų įmonių, kurios užsiima miško ruošos darbais UAB „Judrės medis“ bei UAB „Solerta“ pateikti rašytiniai paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad taikoma dvejopa praktika dėl apmokėjimo už atliktus apvalios medienos bei nelikvidžios medienos kirtimo darbus. Tai yra, jei šalys susitaria dėl apmokėjimo ir už apvalią medieną, ir už nelikvidžią medieną, tokiu atveju apmokama už kiekvienos medienos kirtimą atkirai, tačiau už apvalią medieną sumokama mažesnė kaina. Jei šalys tariasi tik dėl apvalios medienos kirtimo, tokiu atveju už apvalią medieną sumokama didesnė kaina, nes už kirtimo atliekas (nelikvidžią medieną) kirtimo paslaugas teikianti įmonė naudos negauna. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas numato šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), todėl sutartyje esant sąlygoms, jog už apvalią medieną šalys sutarė mokėti 5 EUR, o už nelikvidinę medieną 2 EUR, nesant jokių papildomų susitarimų dėl apvalios medienos kirtimo kainos sudėties, yra pagrindas išvadai daryti, jog ieškovė turi teisę gauti apmokėjimą už kirtimo atliekas (nelikvidinę medieną).Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigia, kad tenkinus ieškovės ieškinį bei paskaičiavus kiek už apvalios medienos kietmetrį turi sumokėti atsakovė, susidaro kaina, kuri visiškai neatitinka rinkos kainos. Apeliantės vertinimu tai įrodo, kad atsakovė neplanavo ir neketino sudaryti sutarties su ieškove, kurioje už apvalios medienos kietmetrį būtų mokėjusi nuo 10,71 EUR iki 12,85 EUR. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu. Apeliantė pateikė su apeliaciniu skundu VĮ Kauno miškų urėdijos, VĮ Tauragės miškų urėdijos, VĮ Mažeikių miškų urėdijos VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos pranešimus, kuriuose nurodyta, kad už medieną ruošta plynose biržėse kainos svyruoja nuo 5,56 – 6,37 EUR be PVM. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dėl sutartų darbų kainos pirmosios instancijos teisme nebuvo, todėl plačiau dėl darbų kainos dydžio ir pagrįstumo nepasisako. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl turi būti vykdoma pagal joje numatytas sąlygas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad, ieškovė sutartimi sutartus darbus atliko, atsakovė pretenzijų dėl darbo kokybės, apimties nereiškė, šalys sutartyje numatė, kad už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5 EUR be PVM už vieną kietmetrį, už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2 EUR be PVM už vieną erdvinį metrą, byloje konstatuota, kad kirtimo atliekos priskiriamos prie nelikvidžios medienos, sutartį sudarė verslininkai, turintys patirtį medienos ruošimo versle, todėl minėtos sutarties sudarymas joje išdėstytomis sąlygomis (sutarimas dėl kainų dydžio) patvirtina šalių apsisprendimą elgtis būtent tokiu būdu. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sutarties sąlygas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei pateiktus rašytinius įrodymus, kad 2015-09-25 sutartimi šalys susitarė, jog į apvalios medienos kainą nebuvo įtraukta kirtimo atliekų kaina, kadangi šalys susitarė, jog atliekos laikytinos nelikvidžia mediena, už kurią šalys sutarė, jog bus apmokama atskirai, todėl pagrįstai patenkino ieškinį. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą nepateikė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą.

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Kosrima“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą 2016-01-25 UAB „Pusbroliai“ rašto Nr. S-16-23 kopiją ir grąžinti ją padavusiam asmeniui.