Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Kosrima“ atstovams R. K., advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui, atsakovės UAB „Pusbroliai“ atstovams G. J., advokatui Dovydui Cvetkovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kosrima“ ieškinį atsakovei UAB „Pusbroliai“ dėl skolos priteisimo, ir pagal atsakovės UAB „Pusbroliai“ priešieškinį ieškovei UAB „Kosrima“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 5953,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-4). Nurodė, kad 2015-09-25 tarp šalių buvo sudaryta nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimą atsakovės nurodytoje vietoje, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal sudarytą sutartį ji atliko nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) ir pateikė atsakovei 2015-10-27 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 Eur sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0029 421,08 Eur sumai už apvalios medienos kirtimą, kurias atsakovė apmokėjo. Kadangi atsakovė prašė ieškovės palaukti ir nepateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų bei PVM sąskaitų – faktūrų už nelikvidžios medienos kirtimą ji tik 2016-01-20 pateikė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0033 5953,20 Eur sumai už nelikvidžios medienos kirtimą ir 2016-01-20 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad nelikvidžios medienos kiekis yra 2460 erdviniai metrai. Atsakovė 2016-01-25 raštu nurodė, kad atsisako priimti PVM sąskaitą – faktūrą ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi ieškovė neatliko nelikvidžios medienos kirtimo (duomenys neskelbtini) Ieškovė pažymi, kad aplinkybę, jog ji atliko nelikvidžios medienos kirtimo darbus patvirtina tai, kad UAB „Šeduvos šilas“ atliko iškirstos medienos traukimo darbus. UAB „Šeduvos šilas“ pateikė atsakovei atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad ištraukta 2460 erdviniai metrai nelikvidžios medienos. Atsakovė UAB „Šeduvos šilas“ pretenzijų dėl pateikto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir PVM sąskaitos – faktūros nereiškė, už atliktus darbus sumokėjo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015-09-25 tarp šalių buvo sudaryta nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimą atsakovės nurodytoje vietoje, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal šią sutartį ji nurodė ieškovei atlikti kirtimo darbus 2 vietose: (duomenys neskelbtini) Ieškovė atliko medienos kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) išrašė jai 2015-12-15 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KOS0028 ir 2015-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KOS0030, kurias ji apmokėjo. Atsakovė nurodo, kad vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kirtimo plotas susidarė iš dviejų sujungtų žemės sklypų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,0100 ha, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,0300 ha. Minėtuose žemės sklypuose ieškovė įsipareigojo atlikti apvalios medienos kirtimo darbus miško žemės plote ir nelikvidžios medienos kirtimo darbus ne miško žemės plote (laukuose). Ieškovė pradėjo vykdyti apvalios medienos kirtimą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau delsė pradėti nelikvidžios medienos kirtimą šiame sklype ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė įspėjusi ieškovę susitarė, kad nelikvidžios medienos kirtimą minėtuose žemės sklypuose atliks D. B. individuali veikla. Laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2015-11-26 D. B. individuali veikla žemės sklypuose iškirto 2370 erdvinius metrus nelikvidžios medienos. Atsakovė pažymėjo, kad 2015-10-01 tarp atsakovės ir UAB „Šeduvos šilas“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. ŠŠ15/10/01, pagal kurią UAB „Šeduvos šilas“ įsipareigojo atlikti medienos ir nelikvidinės medienos (krūmų) traukimo darbus žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai nebuvo surašomi. 2015-12-30 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas sudarytas UAB „Šeduvos šilas“ vienašališkai, atsakovei to neprašant. Minėtame akte pateikti duomenys yra klaidinantys, kadangi jame nurodyta, jog UAB „Šeduvos šilas“ ištraukė 2460 erdvinius metrus nelikvidžios medienos, tačiau pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras UAB „Šeduvos šilas“ ištraukė iš viso 4623 erdvinius metrus nelikvidžios medienos. Be to, į šią sumą patenka ir medienos kirtimo atliekos. Atsakovė taip pat nurodė, jog svarbu įvertinti tai, kad darbai minėtame žemės sklype buvo atlikti 2015 spalio mėnesį, tačiau PVM sąskaitą – faktūrą ieškovė pateikė tik 2016-01-20.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 1053,91 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2015-09-25 nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartimi susitarė, jog už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2,00 Eur už erdvinį metrą plius PVM, už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5,00 Eur už erdvinį metrą plius PVM. Ieškovė pateikė jai 2015-10-27 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 Eur sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0029 421,08 Eur sumai už apvalios medienos kirtimą, kuriose nurodyta 6,00 Eur kaina už apvalios medienos erdvinį metrą. Atsakovė nepastebėjusi, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas, pateiktas sąskaitas apmokėjo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priešieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė turėjo atlikti kirtimo darbus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemėje ir (duomenys neskelbtini) miško žemėje, kurioje turėjo atlikti apvalios medienos kirtimą, bei žemės ūkio paskirties žemėje, kurioje turėjo atlikti nelikvidžios medienos kirtimą. Ieškovė atliko apvalios medienos kirtimą miško žemėje (duomenys neskelbtini), tačiau delsė pradėti nelikvidžios medienos kirtimą žemės ūkio paskirties žemėje (duomenys neskelbtini), todėl jie pasamdė kitą rangovą – D. B. individualią veiklą. Pažymėjo, kad atliekant apvalios medienos kirtimą turi būti sutvarkomos ir kirtimo atliekos, t.y. už kirtimo atliekų sutvarkymą atskirai nemokama. Taigi, ieškovė atlikusi apvalios medienos kirtimą miško žemėje (duomenys neskelbtini) turėjo sutvarkyti ir medienos atliekas – šie darbai buvo įskaičiuoti į apvalios medienos kirtimo kainą. Šiuo atveju atskirai yra mokama tik už kirtimo atliekų išvežimą.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys tarpusavio susitarimu sutarė pakeisti sutarties nuostatas dėl kainos.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-34). 2015-09-25 tarp šalių buvo sudaryta nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimą atsakovės nurodytoje vietoje, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus (b. l. 6-7). Ieškovė išrašė atsakovei 2015-10-27 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 Eur sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0029 421,08 Eur sumai už apvalios medienos kirtimą (b. l. 8-9). Ieškovė 2016-01-20 parengė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, pagal kurį atlikti 2460 erdvinių metrų nelikvidžios medienos kirtimo darbai (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Ieškovė išrašė atsakovei 2016-01-20 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0033 5953,20 Eur už nelikvidžios medienos kirtimą (b. l. 11). Atsakovė 2016-01-25 raštu Nr. S-16-23 kad nepriima 2016-01-20 atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir PVM sąskaitos – faktūros, kadangi ieškovė neatliko nelikvidžios medienos kirtimo darbų bei prašė ieškovės 1053,91 Eur permoką (b. l. 12).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5953,20 Eur skolą. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.644 straipsnis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad ieškovė atliko medienos kirtimo darbus miško žemės plote, esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, pagal šalių sudarytą sutartį turi sumokėti ir už apvalios, ir už nelikvidžios medienos kirtimą. Atsakovė su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad ji turi sumokėti tik už apvalios medienos kirtimą, kadangi nelikvidžios medienos kirtimas įtrauktas į apvalios medienos kirtimo kainą.

Šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė pagal 2015-09-25 nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartį atliko medienos kirtimo darbus ne miško žemės plote (laukuose), esančiame (duomenys neskelbtini) bei miško žemės plote, esančiame, (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodo, kad miško žemės plote, esančiame, (duomenys neskelbtini) ji iškirto apvalią medieną bei nelikvidžią medieną, tačiau atsakovė už nelikvidžios medienos kirtimą jai nesumokėjo. Atsakovė nurodo, kad nelikvidžios medienos, kaip tai numatyta sutartyje, kirtimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) kadangi ten esantis žemės sklypas yra ne miško žemės plotas (laukai) ir jame buvo tik nelikvidi mediena. Tuo tarpu miško žemės plote, esančiame, (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas apvalios medienos kirtimas. Kertant medieną miško žemės plote susidarė ne nelikvidi mediena, kaip nurodo ieškovė, o kirtimo atliekos. Šios kirtimo atliekos neišvengiamai susidaro kertant mišką, todėl už kirtimo atliekas atskirai nemokama, o jų kirtimo kaina būna įtraukta į apvalios medienos kainą. Pažymėjo, kad ieškovė atlikdama kirtimo darbus miško žemės plote, esančiame, (duomenys neskelbtini) nelikvidžios medienos, kaip tai numatyta šalių sutartyje, kirtimo neatliko, o pagamino kirtimo atliekas.

Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-107/2009; ir kt.). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

Atsakovė nurodo, kad 2015-09-25 sutartyje numatyta sąvoka „nelikvidi mediena“ apima tik medieną, kuri buvo iškirsta ne miško žemės plote (laukuose), o tuo tarpu miško žemės plote, esančiame, (duomenys neskelbtini) buvo tik apvali mediena bei kirtimo atliekos. Pažymi, jog šias aplinkybes patvirtina, tai, kad sąvoka „nelikvidi mediena“ nėra apibrėžta bei vartotina teisės aktuose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose miško kirtimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.8 punkte numatyta, kad miško kirtimo atliekos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai. Minėtas teisės aktas sąvokos „nelikvidi mediena“ neapibrėžia. Vis dėlto, teismas pažymi, kad ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog šalys 2015-09-25 sutartyje šalys sąvoka „nelikvidi mediena“ apibrėžė tik medieną, esančią ne miško žemės plote (laukuose). Visų pirma, minėta sąvoka yra pavartota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. D1-474 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. D1-568 „Dėl valstybės įmonių Kėdainių miškų urėdijos ir Nemenčinės miškų urėdijos patikslintų vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“. Antra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinis poskyris 2016-03-07 pranešime nurodė, kad nelikvidinė mediena yra laikytina kirtimo atliekomis (b. l. 61). Trečia, iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog ši sąvoka yra vartotina tarp kirtimo darbus atliekančių asmenų ir yra suprantama kaip mediena, susidariusi mišką iškirtus plynai (b. l. 78, 80). Be to, 2015-10-01 tarp atsakovės ir UAB „Šeduvos šilas“ buvo sudaryta rangos sutartis Nr. ŠŠ15/10/01, pagal kurią UAB „Šeduvos šilas“ įsipareigojo atlikti medienos ir nelikvidinės medienos (krūmų) traukimo darbus žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Šeduvos šilas“ vadovas A. S. paaiškino, kad UAB „Šeduvos šilas“ ištraukė visą ieškovės nukirstą medieną miško žemės plote, esančią (duomenys neskelbtini) ir medieną, esančią ne miško žemės plote (laukuose), (duomenys neskelbtini) Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, jog nors UAB „Šeduvos šilas“, vykdydamas 2015-10-01 rangos sutartį ištraukė visą medieną, esančią tiek miško žemės plote, kurią ieškovė nagrinėjamu atveju apibūdina kaip kirtimo atliekas, tiek ne miško žemės plote (laukuose), kurią atsakovė apibūdina kaip nelikvidinę medieną, tačiau 2015-10-01 rangos sutartyje minėta mediena apibrėžta vartojant sąvoką „nelikvidinė mediena (krūmai)“, atskirai neišskiriant sąvokos „kirtimo atliekos“.

Kita aplinkybė, kurią svarbu įvertinti yra tai, jog 2015-09-25 sutarties 5.2 punkte numatyta, kad nelikvidžios medienos kirtimo kaina yra 2,00 Eur (be PVM), apvalios medienos kirtimo kaina 5,00 Eur (be PVM). Taigi, šalys sudarytoje sutartyje numatė apmokėjimą tiek už apvalios, tiek už nelikvidžios medienos kirtimą. Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju nelikvidžios medienos kirtimas miško žemės plote buvo įtrauktas į apvalios medienos kirtimo kainą. Pagal byloje pateiktus VĮ „Anykščių miškų urėdija“, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, VĮ „Biržų miškų urėdija“, VĮ „Tauragės miškų urėdija“, VĮ „Šiaulių miškų urėdija“, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, VĮ „Mažeikių miškų urėdija“ raštus nustatyta, kad šie juridiniai asmenys už kirtimo atliekų ruošimą gaminant žaliavinę medieną atskirai nemoka. Vis dėlto teismas, pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti tai, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog apmokėjimo už apvalią ir nelikvidinę medieną sąlygos ir tvarka yra nustatoma šalių susitarimu, t. y. šalims susitarus dėl to, kad bus apmokama tik už apvalią medieną ir už nelikvidinę medieną atskirai nemokant, apvalios medienos kaina būna atitinkamai didesnė, o mokant atskirai ir už apvalią, ir už nelikvidinę medieną, apvalios medienos kaina būna atitinkamai mažesnė (b. l. 78-81). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas A. S. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad praktikoje yra susiklosčiusi įvairi apmokėjimo už nelikvidinę medieną, esančią miško žemėje, tvarka, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad už nelikvidinę medieną, atsiradusią kertant mišką, yra nemokama, vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovės atstovas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei buvo mokama didesnė kaina už apvalios medienos kirtimą, kadangi tai apėmė ir nelikvidžios medienos kirtimą, tačiau atsakovė nepateikė teismui duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kokią kainą atsakovė analogiškose situacijose moka kitiems rangovams, bei tai, ar iš tiesų ieškovei sumokėta kaina už apvalios medienos kirtimą yra vertintina kaip didesnė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo šalys yra juridiniai asmenys, t.y. verslo subjektai, todėl jiems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai reiškia, kad ieškovė sudarydama sutartį turėjo atidžiai įvertinti sutarties sąlygas, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo valią dėl apmokėjimo už medienos kirtimą sąlygų ir tvarkos, tačiau nors suprato, jog medienos kirtimas bus atliekamas skirtingose vietovėse bei skirtingos paskirties žemės sklypuose, bet derindama sutarties sąlygas į tai neatsižvelgė.

Teismas taip pat pažymi, jog atsakovė nurodė, kad ieškovės reikalavimų nepagrįstumą įrodo tai, kad atliktų darbų aktas bei PVM sąskaita - faktūra už nelikvidžios medienos kirtimą buvo atsiųsta tik 2016-01-20, o darbai atlikti 2015 metų spalio – lapkričio mėnesiais, PVM sąskaitos – faktūros už apvalios medienos kirtimą pateiktos 2015-10-27 ir 2015-12-23, t.y. gerokai anksčiau. Teismo posėdžio metu ginčo šalys patvirtino, kad iškirstos medienos kiekį suskaičiuoja užsakovas, kuomet mediena yra ištraukta, šią informaciją perduoda rangovui, kuris pagal pateiktus duomenis išrašo PVM sąskaitą – faktūrą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei iškirtus medieną jos ištraukimo darbus atliko UAB „Šeduvos šilas“. UAB „Šeduvos šilas“ 2015-10-19, 2015-10-28, 2015-11-06, 2015-11-30 ir 2015-12-23 pateikė atsakovei PVM sąskaitas – faktūras už medienos traukimo darbus. Taigi, visas nukirstos ir ištrauktos medienos kiekis buvo apskaičiuotas tik 2015-12-23. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovė duomenų apie iškirstą nelikvidžią medieną ieškovei nepateikė. Ši informacija jai tapo žinoma tik pateikus užklausą UAB „Šeduvos šilas“. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pateikė ieškovei informaciją apie iškirstos medienos kiekį, nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė sąskaitos už nelikvidžios medienos kirtimą atsakovei pateikti 2015 metų spalio – lapkričio mėnesiais negalėjo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 5953,20 Eur skola.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1053,91 Eur be pagrindo įgytas lėšas. Nurodo, kad šalys 2015-09-25 nelikvidžios ir apvalios medienos kirtimo sutartimi susitarė, jog už nelikvidžios medienos kirtimą bus mokama 2,00 Eur už erdvinį metrą plius PVM, už apvalios medienos kirtimą bus mokama 5,00 Eur už erdvinį metrą plius PVM. Ieškovė pateikė jai 2015-10-27 ir 2015-12-23, kuriose nurodyta 6,00 Eur kaina už apvalios medienos erdvinį metrą. Ji nepastebėjusi, kad ieškovė vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas, pateiktas sąskaitas apmokėjo. Ieškovė su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymėdama, jog šalys žodiniu susitarimu sutarė pakeisti sutarties sąlygas ir nustatė 6,00 Eur kainą už apvalios medienos erdvinį metrą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys 2015-09-25 sutarties 5.2 punkte numatė, kad nelikvidžios medienos kirtimo kaina yra 2,00 Eur (be PVM), apvalios medienos kirtimo kaina 5,00 Eur (be PVM). Sutarties 7.2. punkte numatyta, jog visi sutarties pakeitimai galioja tik sudaryti raštu ir patvirtinus abiejų šalių parašais. Ieškovė išrašė atsakovei 2015-10-27 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. KOS0024 5902,38 Eur sumai ir 2015-12-23 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. KOS0029 421,08 Eur sumai už apvalios medienos kirtimą, kuriose numatyta 6,00 Eur kaina. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog nors ieškovė nurodo, kad šalys susitarė dėl kainos pakeitimo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų bei nurodė, kad šalys šio susitarimo raštu neįtvirtino. Be to, nors ieškovė nurodo, jog aplinkybę dėl žodinio susitarimo patvirtina tai, kad liudytoju apklaustas UAB „Šeduvos šilas“ vadovas A. S. paaiškino, kad atsakovė ir UAB „Šeduvos šilas“ dėl medienos ištraukimo kainos pakeitimo sudarė žodinį susitarimą, tačiau svarbu įvertinti tai, kad kiekvienas sudaromas susitarimas yra individualus, jį sąlygoja įvairios susiklosčiusios aplinkybės. Taigi, vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo sudariusi žodinį susitarimą dėl kainos pakeitimo su UAB „Šeduvos šilas“, nesudaro pagrindo konstatuoti tokio susitarimo buvimą ieškovės atžvilgiu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteistina 1053,91 Eur be pagrindo įgytų lėšų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 4899,29 Eur skola.

Teismas pažymi, jog nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino, jog prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1058,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 179,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 879,00 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 1058,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 24,00 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą, 600,00 Eur atstovavimo išlaidos. Ieškinį patenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistina 624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Pusbroliai“ 4899,29 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4899,29 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 434,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Kosrima“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.