- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-15199-1031/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07105-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- E. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant ieškovei L. B. ir jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. J. dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. J. nepilnametei dukrai L. J. 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2018 metų birželio ir liepos mėnesius bei priteisti kiekvieną mėnesį nepilnametės dukters L. J. išlaikymui po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną L. B. bei priteisti valstybei visas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti neribotą atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui E. J. gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) L. J.. Gimus dukrai ieškovė ir atsakovas bendrauja nereguliariai. Atsakovas nereguliariai teikia išlaikymą nepilnametei dukrai. Ieškovė nedirba, iš dalies yra darbinga ir šiuo metu augina mažametę dukrą L. J., be to, ieškovė dar privalo teikti išlaikymą ir savo nepilnametėms dukterims G. ir U. B. bei mokėti kreditoriams, todėl atsakovui reguliariai neprisidedant prie dukters išlaikymo, ieškovė viena neturi galimybės užtikrinti pilnaverčių ir visapusiškų sąlygų nepilnametei dukrai. Patikslino, kad L. J. išlaikymui per mėnesį reikia 340 Eur sumos. Kadangi ieškovės labai mažos pajamos, sudaro apie 564 Eur, iš kurių yra tenkinami keturių asmenų poreikiai, turi ribotas galimybes dirbti, todėl atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Ieškovė pažymėjo, kad vaikas turi sveikatos problemų.
Ieškovė, vertindama tai, kad atsakovas du mėnesius prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už 2018 metų birželio ir liepos mėnesius.
Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, tačiau vaikas gyvena su motina. Atsakovas vaikui išlaikymą teikia ir su vaiku bendrauja nereguliariai, nes dirba užsienio valstybėje. Atsakovas Lietuvoje nedirba, pajamų negauna, turto neturi. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas nedirba ir negalėtų teikti išlaikymo teismas nenustatė.
Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Esant draudimui šeimos byloje priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėja bylą pagal vienos šalies pateiktus įrodymus. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t.y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314).
Atsakovui E. J. procesiniai dokumentai – ieškovės ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2018 m. spalio 25 d. ir teismo šaukimas įteiktas 2018 m. lapkričio 15 d. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka, įteikiant per šeimos narį – jo motiną (44 b. l.). Vertindamas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis. Teismas šioje byloje nenustatė pagrindų, dėl kurių atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, tokios kaip atsakovo atvesdinimas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Teismas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą paprastai vertina kiekvieno iš tėvų aplinką ir buitines sąlygas, kiekvieno iš tėvų ryšį su vaiku, vaiko, galinčio išreikšti savo nuomonę, nuomonę ir kitus kriterijus. Tačiau šiuos aspektus teismas vertina esant šalies (šalių) valiai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ta šalimi. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Nesant atsakovo reikalavimo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo, teismas iš esmės nagrinėja, ar esama duomenų, dėl kurių šalių dukters gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters L. J. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, duktė ir taip nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ja, ieškovė rūpinasi dukra, jos auklėjimu, sveikata. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, neprieštaravo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į socialinės rizikos šeimas. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovė motinos valdžios turinį sudarančias pareigas įgyvendina tinkamai, tai, kad atsakovas dėl reikalavimo nustatyti dukters gyvenamosios vietos neprieštarauja, sprendžia šį ieškovės reikalavimą tenkinti, todėl teismas L. J. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jos motina L. B. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukterimi. Teismo posėdžio metu ieškovė šio reikalavimo atsisakė, nes ginčo tarp šalių nėra. Remiantis Lietuvos CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas sprendžia šį ieškovės prašymą tenkinti, atsisakymas nuo ieškinio minimoje dalyje priimti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).
Taigi, išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Kaip minėta, norminis reguliavimas numato du esminius kriterijus, taikomus sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą: 1) vaiko poreikiai ir 2) tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad tėvų turtinė padėtis neturi būti suprantama kaip statiškai fiksuojamas tėvų turimas turtas ir gaunamos pajamos bylos nagrinėjimo metu, o veikiau kaip realios ir adekvačios tėvų galimybės ir siekiai maksimaliai užtikrinti vaiko poreikius, nes priešingu atveju sąmoningas tėvų apsisprendimas negauti jokių pajamų sukurtų situaciją, kai tėvai iš esmės galėtų nevykdyti pareigos vaikams. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti.
Teismas šioje byloje surinkęs įrodymus nustatė, kad atsakovas jokio registruotino turto (nekilnojamųjų daiktų ar transporto priemonių) neturi, atsakovas taip pat negauna jokių pajamų. Pats atsakovas jokių duomenų į bylą nepateikė, todėl teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nenustatyta duomenų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, gauti pajamas, ar turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos privalėtų išlaikyti, ar išlaikymo objektyviai būtų reikalingas pats. Todėl teismas sprendžia priteisti dukters išlaikymą iš atsakovo.
Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiavimą, kuriame nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 370,97 Eur. Teismo posėdžio metu patikslino šį reikalavimą nurodydama, kad dukra nebelanko darželio, todėl dukters vidutiniams poreikiams per mėnesį reikalinga 340 Eur suma.
Teismas vertindamas vaiko poreikius laiko, kad L. J. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad šalių dukra turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad L. J. būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais. Ieškovė nurodė, kad duktė serga dermatitu ir jai yra nustatytas refliuksas, tačiau kaip nurodė pati ieškovė specialus gydymas jai netaikomas, specialūs medikamentai nevartojami, speciali priežiūra nepaskirta. Nagrinėjamojoje byloje ieškovei jokių kitų išlaidų nenurodžius, teismas vertina, šalių duktė L. J. yra vidutinių poreikių vaikas, todėl 340 Eur išlaikymas per mėnesį yra ir pagrįstas, ir realus.
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvam yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktas). Be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ginčo šalims nesudarius santuokos gimė dukra. Šalys kartu gyvena nereguliariai, mažametė šalių dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė kartu su nepilnamete dukra ir kitais dviem nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste (12-13 b. l.), kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją po 166,24 Eur (20 b. l.), našlės pensiją po 21 Eur (15 b. l.), išmokas trims vaikams po 45,60 Eur (16 b. l.), kitų pajamų ieškovė negauna, nedirba (15 b. l.), nekilnojamo turto ir transporto priemonių ieškovė neturi (29-30 b. l.), turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė yra iš dalies darbinga 40 proc (14 b. l.). Atsakovas dirba užsienyje, kaip nurodo ieškovė, gauna iš darbo teisinių santykių gaunamas pajamas, nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi. Atsakovas neturi ir kitų išlaikytinių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kažkokių sveikatos problemų, kurios jam trukdytų būti aktyvesniam ir siekti didesnių pajamų, neturi. Apie tokias aplinkybes procesiniuose dokumentuose nenurodo ir pats atsakovas bei nepateikia tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje ištirtais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad L. J. auklėjimu, jos sveikata, ugdymu, socialine aplinka rūpinasi ieškovė. Dėl to, kad be šalių dukters ieškovė augina dar du nepilnamečius vaikus, dėl savo sveikatos ir nedarbingumo lygio ieškovei, teismo vertinimu, yra apsunkinta galimybė ieškoti geriau apmokamo darbo. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė dėjo adekvačias pastangas ir ėmėsi adekvačių priemonių šalių dukters L. J. interesams užtikrinti.
Taip pat šiais kriterijais vertintinos ir atsakovo galimybės bei pastangos maksimaliai prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas dalinis darbingumas, nėra duomenų apie jo turimus skolinius įsipareigojimus, todėl atsakovo išlaikymo dydžio dalis turėtų būti proporcingai didesnė. Be to, ieškovei tenka nuolatinis rūpinimasis vaikais, jų kasdienė priežiūra.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu sumažino vaikui reikalingo išlaikymo dydį iki 340 Eur, toks išlaikymo dydis laikytinas būtinu, proporcingu, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistinas 200 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. vasario 5 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti dukrai 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ir nurodo, kad atsakovas du mėnesius išlaikymo vaikui visiškai neteikė. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą jį skaičiuoja po 250 Eur kas mėnesį, už du mėnesius.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsakovui šiame procese nepateikus jokios pozicijos ir ieškovei nurodant, kad atsakovas vaikui du mėnesius, t.y. 2018 m. birželį ir liepą išlaikymo neteikė, sprendžia, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametės dukters išlaikymui buvo priteista šiek tiek mažesnė suma už prašomą, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti aplinkybės, kad nepilnametės L. J. poreikiai, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ir jų gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. pradžios iki ieškinio padavimo dienos ir bylos nagrinėjimo dieną būtų iš esmės skirtingos, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiais atvejais, teismas nutaria ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 2 mėn., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį išlaikymą, viso 400 Eur išlaikymo skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2006; 1-4 b.l.).
Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukters pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.
CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė šioje byloje pareiškė tris atskirus ieškinio reikalavimus – 1) šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo, 2) išlaikymo įsiskolinimo, 3) išlaikymo priteisimo.
Pirmasis ieškovės reikalavimas patenkintas visa apimtimi. Antrasis ir trečiasis reikalavimas patenkintas iš dalies – ieškovė prašė priteisti išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur, teismas ieškovei priteisė išlaikymą mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur, jos reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra patenkintas 80 procentų, ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 500 Eur, teismas ieškovei priteisė išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur, jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas 80 procentų. Vertinant tai, kad minėti trys ieškinio reikalavimai sudaro bendrą ieškinio patenkinimo ar atmetimo proporciją, kurioje kiekvienam reikalavimui tenka po vieną trečiąją dalį, teismas, sumuodamas visas ieškinio reikalavimų patenkintas dalis 100 proc.+80 proc.+ 80 proc. ir gautą vidurkį apvalinant iki sveiko skaičiaus sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 87 procentais ir pagal šią proporciją paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo teismas valstybei priteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pateikiamą pažymą – 257,76 Eur (296,28 Eur x 87 proc.) Taip pat priteisia žyminį mokestį. Šioje byloje turėjo būti sumokėtas toks žyminis mokestis: už neturtinį vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą - 75 Eur, žyminis mokestis už vaiko išlaikymo reikalavimą – 68 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 11 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies 87 procentais iš atsakovo valstybei priteistina 134 Eur žyminio mokesčio (75+68+11=154) x 87 proc.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl atsakovo E. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 134 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 257,76 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 76 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.