Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-956-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-19
Bylos Nr.: e2A-956-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-00577-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Evaldas Burzdikas
Atsakovas: A. O. M.
Ieškovas: „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje

Kategorijos

2.1.6.1Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai
2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-956-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-51-3-00577-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; 2.6.1.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. O. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-221-922/2023 pagal ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei A. O. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės priteisti 1 018,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško priteistos sumos grąžinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. buvo aplietas butas, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), priklausantis S. V. (šiuo metu – S. J.). Minėtas butas, kuris buvo aplietas, buvo apdraustas ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS. Užliejimo židinio vieta buvo nustatyta bute, esančiame Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei A. O. M.. Ieškovė, atlikusi paskaičiavimus, išmokėjo aplieto buto savininkui draudimo išmoką 1 018,15 Eur bei raštu kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti padarytą žalą. Tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5652-922/2021 nusprendė ieškinį patenkinti.

3. Atsakovė 2022 m. birželio 20 d. pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą ir bylą nagrinėti iš esmės. Anot atsakovės, vandens nutekėjimas negalėjo būti iš jos buto, o kaimynės bute esančios apliejimo dėmės yra iš 2018 m. buvusio apliejimo.

Atsiliepimas

4. Ieškovė 2022 m. spalio 5 d. atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, t. y. priteista iš atsakovės A. O. M. 1 018,15 Eur žalai atlyginti ir 11,00 Eur žyminio mokesčio ieškovės „Swedbank P&C Insurance“ AS naudai. Teismas galutiniu sprendimu taip pat priteisė iš atsakovės A. O. M. 78,42 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas tokį sprendimą priėmė, padaręs išvadą, kad ieškovė įrodė, jog S. J. buto užpylimo židinys yra virš jos buto esantis atsakovės butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kiti šaltiniai. Teismas nustatė, kad apliejimo metu buvo aplietos S. J. buto virtuvės lubos, siena, besiribojanti su kambariu, aplieti virtuvėje tuo metu buvę daiktai: kompiuterio klaviatūra „CHICONY“, kompiuteris „X552C“ ASUS, batai „UGG Australija“, virtuvės užuolaidų komplektas (dieninės ir naktinės), dvi vilnonės pagalvės, vilnonis užklotas. Tuo tarpu nors atsakovė nurodė, kad priskaičiuoti 1 018,15 Eur už sugadintą turtą yra be pagrindo, tačiau ieškovės nurodyto žalos dydžio nenuginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieškinys dėl 1 018,15 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.

7. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad jos bute jokio vandens nutekėjimo negalėjo būti. Anot teismo, tokie atsakovės teiginiai yra gynybinė jos pozicija ir siekis išvengti atsakomybės, kadangi į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. J. butas 2019 m. gruodžio 2 d. galėjo būti aplietas ne iš viršuje esančio buto, pavyzdžiui, kad būtų įvykusi bendro naudojimo vamzdynų avarija arba aukščiau atsakovės gyvenantys asmenys būtų pranešę, kad jų bute būtų įvykę kokie nors santechnikos gedimai, arba pati atsakovė būtų pranešusi, kad jos butas taip pat buvo užlietas 2019 m. gruodžio mėn. Juolab, kad atsakovė 2022 m. vasario 11 d. su ieškove sudarė sutartį Nr. TU5279RG dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminariu sprendimu priteistos sumos (1 029,15 Eur) mokėjimo dalimis pagal sutartyje nurodytą grafiką (toliau – Susitarimas) ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė dengė skolą pagal sudarytą sutartį.

8. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad S. J. bute esančios dėmės yra iš ankstesnių jos buto apliejimų. Teismas pastebėjo, kad nors liudytoja J. L. patvirtino, kad 2010 metais kartą buvo apliejusi S. J. butą, padarytą žalą atlygino, byloje liudytoju apklaustas nukentėjusios S. J. butą apžiūrėjęs ekspertas E. J. patvirtino, kad S. J. butas buvo aplietas keletą kartų ir jis į apžiūras vykęs tris kartus, taip pat patvirtino, kad 2019 m. gruodžio 6 d. surašydamas Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, nurodė tik naujai atsiradusius defektus, remdamasis turimais sistemoje duomenimis apie ankstesnius buto apliejimus. Be to, ant teismo, pateiktos fotonuotraukos patvirtina egzistavusį apliejimą būtent 2019 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu pati atsakovė jokių tai paneigiančių duomenų nepateikė.

9. Nors atsakovė tiek pateiktuose prieštaravimuose, tiek teisme nurodė abejojanti ieškovės sprendimu atlyginti žalą už sulietą kompiuterį, teismas pažymėjo, jog žalos bylos administravimo metu buvo nustatyta, kad kompiuteris 2019 m. gruodžio 2 d. įvykio metu buvo paveiktas vandens, todėl nebeveikia, ką patvirtina 2019 m. gruodžio 6 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas. Be to, žalos bylos administravimo metu nukentėjęs asmuo S. J. nurodžiusi, jog kompiuteris buvo įsigytas išsimokėtinai bei pateikė mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, kad aplietas kompiuteris buvo įsigytas 2017 metais ir už jį sumokėtos 7 įmokos po 94,10 Eur, t. y. viso sumokėta 658,70 Eur. Kadangi kompiuteris buvo apgadintas 2019 metais, už jo apgadinimą buvo apskaičiuota atitinkamai mažesnė suma – 405 Eur.

10. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovė kėlė abejones dėl to kurioje vietoje apliejimo metu buvo laikomas kompiuteris, byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad buvo aplietas nešiojamas kompiuteris, kuris gali būti lengvai perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Atitinkamai apliejimo metu kompiuteris galėjo būti ir virtuvės patalpoje. Teismas pažymėjo, kad butų užliejimas vandeniu nėra itin dažnas reiškinys, todėl butuose gyvenantys asmenys neturi pareigos nuolat tikėtis ir būti pasiruošę galimam apliejimui. Priešingai, kiekvienas asmuo turi pagrįstą lūkestį, kad jo kaimynai elgsis tinkamai ir iš jiems priklausančio buto neišsilies vanduo, todėl asmuo neturi pareigos nuolatos saugoti brangių daiktų nuo galimos apliejimo rizikos. Kiti asmenys turi pareigą elgtis taip, kad savo elgesiu nepadarytų žalos aplinkiniams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. galutinį sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. J. butą apliejo būtent atsakovė ir būtent 2019 m. Anot apeliantės, byloje yra įrodymai, jog atsakovė 2019 m. gruodžio mėn. vandens apskritai virtuvėje nenaudojo, o byloje esančios nuotraukos patvirtina 2018 m., bet ne 2019 m. buvusį apliejimą (jau 2018 m. S. J. bute buvo matomos sienų medžio lentelių deformacijos, spalvos pakitimai, didelė balta dėmė virtuvės dešinėje pusėje prie lango). Juolab, kad S. J. nurodė, jog buvo aplieti apie 50 cm nuo sienos buvę kilnojamieji daiktai, kas, apeliantės įsitikinimu, reiškia, kad turėjo būti slėgis, kuris negalėjo atsirasti iš atsakovės buto;

11.2. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl patalynės, užuolaidų, kilimėlio, batų sugadinimo, taip pat kompiuterio apliejimo fakto ir jo vertės yra nepagrįstos. Atsakovė tvirtina, kad patalynė, užuolaidos ir kilimėlis nuotraukose užfiksuoti švarūs, o kompiuterio apgadinimai nuotraukose taip pat nesimato. Be to, atsakovė matė, kad vėliau šis kompiuteris buvo įjungtas į tinklą, kas kelia atsakovei abejonių ar kompiuteris apskritai buvo aplietas. Negana to, atsakovė abejoja ir teismo nustatyta kompiuterio verte, kadangi į bylą nepateikta kompiuterio įsigijimo sutartis, gamintojas 2020 m. nurodė, kad tokio modelio kompiuterių jau nebegamina, o trys kompiuterių pardavėjai nurodė identišką tokio modelio kompiuterio kainą;

11.3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad nustatyti apgadinimai „galimai dėl vamzdžių poveikio“, tačiau nėra aišku iš kurių byloje esančių duomenų teismas padarė tokią išvadą;

11.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad 2019 m. apžiūros metu drėgmės matuoklis rodė „0“;

11.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl buvo atmesti atsakovės į bylą pateikti dokumentai bei argumentai, tame tarpe nesivadovauta 2018–2019 metų nuotraukomis, susirašinėjimu su įvairiomis įstaigomis, eksperto atsakymu, nenurodyta, kodėl buvo priteista suma už virtuvės spintelių išmontavimą / sumontavimą (kai spintelės tik buvo perstumdomos arba nukabinamos) ir pan.;

11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų S. J. ir S. K. parodymais, kadangi jie nėra nuoseklūs;

11.7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovė ir ieškovas 2022 m. vasario 11 d. susitarė, jog atsakovė atlygins ieškovei žalą, tačiau neatkreipė dėmesio, kad atsakovė sutiko sumokėti tik dėl to, jog neturėtų antstolio areštų, bet nesutiko su pačiu apliejimo faktu;

Šalies argumentai

11.8. Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis, nes teismas nepateikė byloje esančio Susitarimo dėl žalos sumokėjimo dalimis vertinimo;

11.9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, nes ji, apeliantės nuomone akivaizdžiai nelogiška ir per didele, tuo labiau, kad dalis dokumentu byloje buvo siunčiami internetu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime ieškovė „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamą 2023 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-221-922/2023 palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir teisėtai bei pagrįstai konstatavo, jog nukentėjęs butas buvo aplietas ne vieną kartą, o šioje byloje reiškiami reikalavimai susiję tik su 2019 metais įvykusio apliejimo metu padaryta papildoma žala, nors atsakovė nėra atlyginusi ir 2018 metais padarytos žalos. Be to, tai, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo aplietas S. J. butas, patvirtino ir pati atsakovė, teigdama, kad 2019 m. nukentėjusio buto savininkė bandė patekti į atsakovės butą, tačiau atsakovė jos neįsileido dėl konfliktiškų santykių, jos kalbėjosi pro duris, S. J. tuomet jai tvirtinusi, kad jos butui yra daroma žala;

12.2. Pirmosios instancijos teismas netiksliai perskaitė 2019 m. gruodžio 6 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte esantį ranka rašytą ir sunkiai įskaitomą įrašą, todėl skundžiamame sprendime nurodė „dėl vamzdžių poveikio“, kai tuo tarpu iš tiesų akte buvo nurodyta „dėl vandens poveikio“. Tačiau ieškovė pabrėžė, jog atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad šis nedidelis netikslumas daro visą skundžiamą sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu ar keičia aplinkybes iš esmės;

Šalies argumentai

12.3. Ieškovė sutinka su atsakovės teiginiu, jog liudytojo S. K. parodymai nebuvo itin nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nesirėmė vien šio liudytojo parodymais. Teismas atsižvelgė į visų byloje surinktų įrodymų visumą. Be to, teismas nurodė, kad kitų liudytojų parodymai patvirtina kai kuriuos S. K. teiginius, todėl šioje apimtyje minėto liudytojo parodymai įvertinti kaip tinkami ir patikimi. Juolab, kad 2019 metais įvykusio užliejimo faktą patvirtina daugybė kitų byloje esančių įrodymų – užliejimo nuotraukos, 2019 m. gruodžio 6 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, nukentėjusį butą betarpiškai apžiūrėjusio E. J., nukentėjusiosios S. J. ir jos sutuoktinio V. J. parodymai. Visi šie liudytojai parodymus davė prieš tai prisiekę sakyti byloje tiesą, todėl nėra jokio pagrindo netikėti jų parodymais;

12.4. Padaryta žala yra fiksuojama ne tik apžiūros metu daromomis nuotraukomis, bet ir surašant sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktą. Be to, vertinant žalos dydį tam tikrais atvejais pasitelkiama ir reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai, pavyzdžiui, jei reikia įvertinti apgadintos kompiuterinės technikos būklę, remonto kaštus ir panašiai. Ginčo atveju padarytos žalos dydį įrodo ne tik teismui pateiktos nuotraukos, bet ir 2019 m. gruodžio 6 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, kompiuterio defektinis aktas. Galiausiai šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos S. J. parodymai. Taigi byloje surinkti įrodymai papildo vienas kitą ir jų visuma pirmosios instancijos teismui leido daryti teisėtą ir pagrįstą išvadą apie padarytos žalos dydį;

Atsiliepimas

12.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog atsakovės teismui pateikti UAB „Varėnos vandenys“ mokėjimo pranešimai įrodo, kad 2019 lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais virtuvės patalpoje nebuvo naudojamas vanduo. Šie pranešimai įrodo tik tai, kad atsakovė nedeklaravo naudojusi vandenį ir už jį neatsiskaitė pagal skaitiklio parodymus. Geriamojo vandens suvartojimas nustatomas ir mokėjimo pranešimai išrašomi pagal vartotojo deklaruotus duomenis. Vandenį tiekiančios bendrovės periodiškai atlieka skaitiklių patikrinimus, tačiau šie patikrinimai nėra atliekami kiekvieną mėnesį, todėl mokėjimo pranešimai yra išrašomi ne pagal faktiškai suvartotą vandens kiekį, o pagal vartotojo deklaruotą vandens sunaudojimą;

12.6. Ieškovė neprivalėjo įrodyti kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atsakovės bute išsiliejo žalą padaręs vanduo;

12.7. Atsakovė dėsto tik deklaratyvius teiginius, jog tam tikri darbai galėjo būti atliekami mažesnėmis kainomis, tačiau jokiais objektyviais duomenimis ar skaičiavimais šių teiginių nepagrindžia. Ieškovė pabrėžė, jog jo pateiktą remonto darbų sąmatą sudarė kvalifikuota sąmatininkė, o sąmata buvo sudaryta naudojant programinę įrangą „Sistela“ bei joje pateikiamus vidutinius darbų įkainius konkrečiu laikotarpiu. Sąmatoje nurodyta kokį darbą reikia atlikti, to darbo kodas, kiekis bei įkainiai. Tokiu būdu atsižvelgiant į rinkos sąlygas buvo apskaičiuota reali defektų pašalinimo kaina;

12.8. Atsakovė keliamos abejonės dėl žalos, kuri buvo patirta sugadinus nešiojamąjį kompiuterį, yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis bei rodo tik atsakovės siekį išvengti realiai padarytos žalos atlyginimo. Apie tai, kad apliejimo metu buvo sugadintas kompiuteris buvo nurodyta iš karto ieškovės atstovui atliekant nukentėjusio buto apžiūrą. Tai, kad kompiuteris sugadintas nepataisomai, įrodo teismui pateiktas defektinis aktas. Tai, kad kompiuteris buvo įsigytas už 658,70 Eur sumą įrodo teismui pateiktų mokėjimo kvitų kopijos. Galiausiai visas šias aplinkybes dar kartą patvirtina teisme du kartus kaip liudytojos apklaustos S. J. parodymai. Taigi laikytina, kad ieškovė tinkamai pagrindė savo reikalavimus šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo

15. 2023 m. rugsėjo 11 d. apeliantė (atsakovė) O. M. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais siekia papildyti savo apeliacinį skundą.

16. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir jais nesivadovaus, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, su draudėja S. V., kurios dabartinė pavardė J., sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GTD18117616/3, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Nukentėjusiojo buto savininkei S. J. (V.) pateikus ieškovei pranešimą apie turto draudimo įvykį, ieškovo atstovas 2019-12-06 apžiūrėjo ir surašė sunaikinimo, sugadinimo turto apžiūrėjimo aktą, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r., įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad: 1) sugadinta virtuvės patalpa (2-5): sienos, medžio lentelių (4 m²), fiksuojama lentelių spalvos pakitimai, deformacija sienų kampuose, lango nišoje, galimai dėl vandens poveikio, apgadinta 4 m² sienos, kurios bendras plotas 29,85 m²; 2) klaviatūra (1 vnt.) “CHICONY”, Nr. KU-0833, serijos Nr. 1304000700962E, galimi defektai, reikalinga patikra; 3) kompiuteris (1 vnt.) “X552C”, ASUS, Nr. DBNBCV096637450, galimi defektai, reikalinga patikra; 4) kambario patalpa (2-4), siena blokinė tapetuota, tapetai atšokę galimai dėl vandens poveikio, apgadinta 1 m² vienos sienos, kurios bendras plotas 8,94 m²; 5) batai “UGG Australija”, 36 dydis, fiksuojamos dėmės, klientės teigimu pirkti 2018 m., mokėta 120 Eur (1 vnt.); 6) pažymėtos pastabos: klientės teigimu, įvykio metu buvo aplieta: virtuvės užuolaidų komplektas (dieninės ir naktinės), vilnonės pagalvės (2 vnt.), vilnonis užklotas (1 vnt.); apžiūros metu ant minėtų daiktų dėmės nefiksuojamos, klientės teigimu, po įvykio daiktus išskalbė, išvalė, pageidauja kompensacijos už skalbimo/valymo darbus. Minėtame akte taip pat nurodyta, kad: 1) įvykio data 2019 m. gruodžio 2 d.; 2) tikėtinas apliejimas iš aukščiau esančių patalpų, galimai buto viršuje Nr. (duomenys neskelbtini); 3) buvo kreiptasi į kaltininką (duomenys neskelbtini), Varėnos r.; 4) pranešta bendrijai DNSB „(duomenys neskelbtini)“.

19. Ieškovė, įvertinusi žalą, išmokėjo aplieto buto savininkei (S. J. (V.)) draudimo išmoką 1 018,15 Eur bei raštu kreipėsi į atsakovę (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos raj., savininkę) su reikalavimu atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė gera valia žalos neatlygino.

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė įrodė, tiek tai, jog S. J. butas buvo aplietas iš apeliantės buto, o ne kitų šaltinių, tiek žalos dydį, kurio apeliantė nenuginčijo.

21. Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentuoja netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

23. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

24. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018,). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

25. Esminis apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentas, kad byloje esančios nuotraukos (apeliantės teigimu - jau 2018 m. S. J. bute buvo matomos sienų medžio lentelių deformacijos, spalvos pakitimai, didelė balta dėmė virtuvės dešinėje pusėje prie lango ir pan.) bei UAB „Varėnos vandenys“ mokėjimo pranešimai už 2019 m. lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius suvartotą vandenį (pagal šiuos pranešimus nebuvo deklaruotas vandens suvartojimas) neva patvirtina, kad S. J. butas buvo aplietas ne 2019 m., o 2018 m.

26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra itin deklaratyvūs, nepagrįsti iš esmės jokiais įrodymais arba grindžiami įrodymais, kurie skunde nurodyti selektyviai, negretinant jų su kitais įrodymais. Taigi apeliantė teigia, kad pateiktos nuotraukos neva patvirtina buto apliejimą 2018 m., tačiau visiškai jų negretina su buto apžiūros aktais (tiek 2018 m., tiek 2019 m.), nelygina butų apžiūros aktuose fiksuotų pažeidimų. Kaip matyti iš pačios apeliantės pateikto buto plano (prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo priedas), kuriame fiksuoti 2018 m. buto apliejimo pažeidimai ir buto plano (ieškinio priedas), kuriame fiksuoti 2019 m. buto apliejimo pažeidimai, pažeidimų vietos nesutampa. Palyginus 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. balandžio 18 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktus, matyti, kad 2018 metais buvo fiksuoti pažeidimai virtuvės lubose ir virtuvės grindyse, o 2019 metais buvo fiksuoti pažeidimai virtuvės sienose ir kambario (2-4) sienoje, t. y. visai kiti pažeidimai. Taigi, nurodyti įrodymai (kuriuos patvirtina ir liudytojai S. J., V. J., E. J.) patvirtina, kad butas buvo aplietas tiek 2018 metais, tiek 2019 metais, o prašoma priteisti žala yra už pažeidimus padarytus būtent 2019 metais (tą patvirtina pateikta 2019 m. gruodžio 12 d. lokalinė sąmata), o ne 2018 metais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti, kad S. J. butas buvo aplietas iš atsakovės buto, nes šią aplinkybę patvirtina: 1) liudytojai S. J. ir V. J.; 2) liudytojas E. J.; 3) liudytojas S. K. (bendrijos pirmininkas); 4) 2019 m. gruodžio 12 d. S. K. raštas ieškovei dėl įvykusio apliejimo; 5) 2019 m. gruodžio 6 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas; 6) atsakovės vengimas įsileisti į butą S. J. ir kitų asmenų įvykio dieną. Tuo tarpu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. kad buto apliejimo židinys buvo ne apeliantės butas (pvz.: buvo trūkęs bendrų namo komunikacijų vamzdis; apliejimas įvyko iš kito buto ir pan.).

27. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad UAB „Varėnos vandenys“ mokėjimo pranešimai už 2019 m. lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius suvartotą vandenį patvirtina, jog ji vandens virtuvėje nenaudojo, dėl ko negalėjo aplieti žemiau esančio buto. Pažymėtina, kad šie mokėjimo pranešimai (netiesioginiai įrodymai) nėra pakankami paneigti kitų byloje esančių įrodymų visumą apie nustatytą užliejimo židinį. Šie mokėjimo pranešimai įrodo tik tai, kad apeliantė nedeklaravo naudojusi vandenį ir už jį neatsiskaitė pagal skaitiklio parodymus, nes vandens suvartojimas nustatomas ir mokėjimo pranešimai išrašomi pagal vartotojo deklaruotus duomenis, tačiau tai nepatvirtina nei fakto, kad vanduo nebuvo vartojamas, nei fakto, kad negalėjo įvykti vandens nutekėjimas virtuvėje.

28. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad negalėjo būti aplieti apie 50 cm nuo sienos buvę kilnojamieji daiktai (kompiuteris ir kt.), nes apeliantės įsitikinimu tam turėjo būti slėgis (kad vanduo pasiektu daiktus), kuris negalėjo atsirasti iš jos buto. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiejo kilnojamųjų daiktų apliejimo su vandens čiurkšle (slėgio buvimu), todėl toks apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu, nes jis niekaip neįtakoja teismo sprendimo nepagrįstumo. Be to, esant užliejimui iš viršaus, vanduo skverbiasi, teka per perdangas, lubas ir leidžiasi, krenta žemyn jam patogiausiose vietose, kurios nebūtinai yra tik sienos, tai gali būti ir lašėjimas nuo lubų 50 cm ar 1 m atstumu nuo sienos. Taigi, visiškai logiška ir tikėtina, kad vanduo galėjo patekti ir ant kilnojamųjų daiktų, esančiu 50 cm nuo sienos.

29. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad visiškai nesuprantama, iš kur teismo nurodomose aplinkybėse, kalbant apie tai, kas nustatyta sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte, atsirado vamzdžiai. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš tikrųjų nurodyta, kad sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nustatyta, jog apgadinimai atsirado „galimai dėl vamzdžių poveikio“. Tačiau akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas (dėl sunkiai įskaitomos sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akto rašybos), nes sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nurodyta „galimai dėl vandens poveikio“. Taigi, toks apeliantės argumentas tik patvirtina jos siekį skundą grįsti ne turinčiais reikšmės (esminiais) teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui argumentais, bet skundą grįsti deklaratyviais, neesminiais argumentais.

30. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl patalynės, užuolaidų, kilimėlio, batų sugadinimo, taip pat kompiuterio apliejimo fakto ir jo vertės yra nepagrįstos. Sutiktina su tuo, kad patalynės, užuolaidų ir kilimėlio apliejimo požymių sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nefiksuota, tačiau tai nepadaryta dėl to, kad jų savininkė S. J., surašant aktą, juos jau buvo išplovusi (tą patvirtina nuotraukos, kuriose matosi, jog šie daiktai džiovinami), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šie daiktai buvo aplieti vandeniu ir juos reikėjo plauti. Kad buvo sugadinti batai yra fiksuota sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog jie buvo aplieti. Kad buvo galimai aplietas kompiuteris fiksuota sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte, be to tą patvirtino 2019 m. gruodžio 6 d. tele, video, audio taisyklos pažyma, kurioje konstatuota, kad kompiuteris aplietas vandeniu ir neremontuojamas.

31. Apeliantė taip pat kelia abejones dėl kompiuterio vertės, neva nenustatyta už kiek S. J. pirko kompiuterį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju svarbu, ne kokia buvo naujo kompiuterio vertė 2017 metais, bet svarbu, kokia jo vertė buvo 2019 m. gruodžio 2 d. (jo sugadinimo dieną). Kaip matyti, tą nustatė ieškovė (nuostolių ir draudimo išmokos paskaičiavimas), pasitelkusi kompiuterių pardavėjų portalus www.kilobaitas.lt, www.fortakas.lt ir www.pigu.lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta kompiuterio vertė 2019 m. gruodžio mėnesį 405 Eur yra pakankamai pagrįsta, apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nustatytą vertę. Apeliantės 2020 m. gruodžio 2 d. gautas atsakymas iš info@asusshop.lt, kuriame nurodyta, kad tokio modelio kompiuteris jau nebegaminamas niekaip nepaneigia, kad 2019 m. jo vertė buvo 405 Eur. Tai, kad 2020 m. gruodžio mėnesį tokio modelio kompiuteris jau nebegaminamas, nereiškia, kad jo nebuvo pardavime 2019 m. gruodžio mėnesį. Taip pat pažymėtina, kad visuotinai žinoma, jog kompiuterinė technika itin sparčiau vystosi ir tobulėja, todėl visiškai logiška, jog 2017 metais gaminti kompiuteriai 2020 metų pabaigoje jau nebegaminami, kaip technologiškai pasenę. Tikėtina, kad jie jau nebuvo gaminami ir 2019 metais, tačiau pardavime jie galėjo būti.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateikta 2019 m. gruodžio 12 d. lokalinė sąmata ir nuostolių ir draudimo išmokos paskaičiavimu. Apeliantė nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės nustatytą ir išmokėtą žalą.

33. Apeliantė nesutinka su teismo priteistomis procesinėmis palūkanomis, nes teismas nepateikė byloje esančio susitarimo dėl žalos sumokėjimo dalimis vertinimo. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš apeliantės šių procesinių palūkanų, nes 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus teismo rezoliucinėje dalyje tokio sprendimo nėra (nors motyvuojamojoje dalyje ir aptarta). Antra, šis apeliantės argumentas yra nesuprantamas, nėra aišku, ką pirmosios instancijos teismas negerai padarė. Apeliantė nenurodo, kaip turėjo būti įvertintas susitarimas dėl žalos atlyginimo dalimis, kokią jis reikšmę turi šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas susitarimas nėra reikšmingas ginčo atveju, nes, apeliantei nesilaikant susitarimo, ginčas dėl žalos atlyginimo sprendžiamas teisminiu būdu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis apeliantės argumentas niekaip nepaneigia procesinių palūkanų galimo priteisimo ir jų pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

35. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 78,42 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš apeliantės (atsakovės) valstybei priteisė 78,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios išlaidos (78,42 Eur) valstybei priteistos nepagrįstai.

38. Apeliantei yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro išlaidos, nuo kurių mokėjimo pareiškėjas atleidžiamas, tai yra: bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, <...>“. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad „turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, <...>“.

39. Taigi, apeliantė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, panaikinant teismo sprendimo dalį dėl 78,42 Eur išlaidų priteisimo valstybei.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. galutinį sprendimą patikslinti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„palikti 2021-09-30 preliminarų sprendimą nepakeistą.

Galutinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas