- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-03
- Bylos Nr.
- II-946-496/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00098-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
nutarimą priėmusios institucijos (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, D. B., jo atstovui, advokatui E. Z.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 518 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 16 eurų baudą, už tai, kad jis 2021 m. liepos 11 d. apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), esant teismo sprendimui, kuriame numatytas laikas, ir dienos, kuriomis gali pasiimti vaikus, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs A. P., vykdydamas savo tariamą teisę, neinformavęs A. P. pasiėmė ir iš namų išsivežė sūnų G. B., gim. (duomenys neskelbtini)
Išnagrinėjęs 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautą D. B. atstovo advokato E. Z. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo Nr (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos D. B. atžvilgiu nutraukimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. įvertino teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo aplinkybes ir nurodė, kad D. B. veikoje, pasiimant ir iš namų išsivežus sūnų G. B. gim. (duomenys neskelbtini) apie tai neinformavus A. P., nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, todėl nutarė panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo L. J. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį D. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nutraukti.
Šalies argumentai
A. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Skunde nurodyta, kad traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius - asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais - savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-383/2018). Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Kaip nurodoma skundžiamame nutarime, D. B. 2021 m. liepos 11 d. apie 12 vai. 24 min. (duomenys neskelbtini), esant teismo sprendimui, kuriame numatytas laikas, ir dienos, kuriomis gali pasiimti vaikus iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs A. P., neinformavęs A. P. pasiėmė ir iš namų išsivežė sūnų G. B. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mano, kad minėtos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad D. B., piktnaudžiaudamas savo teise, pažeisdamas teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, tyčia, savavališkai pasiėmė sūnų ir įsivežė nesant vaiko motinos, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, sutikimo. ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose įstatymuose. Šiuo atveju D. B. pažeidė būtent minėtą teismo sprendimą, kuriuo aiškiai įtvirtinta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tuo tarpu skundžiamame nutarime cituojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, teismų praktikos bendrosios nuostatos dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Šiuo konkrečiu atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais, todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Šiuo konkrečiu atveju, D. B. tyčia, žinodamas teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nurodytais veiksmais pažeidė įsitesėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. Tuo tarpu skundžiamame nutarime analizuojama ir vertinamas priverstinis teismo sprendimų vykdymas. D. B. savavališkumas pasireiškė tuo, kad jis piktnaudžiavo savo teise ir pasirinko tokį teisės bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo būdą, kuris pažeidžia įsiteisėjusi teismo sprendimą, neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Šalies argumentai
Skundą pateikusi A. P. teismo posėdžio metu skundą palaiko, prašo jį tenkinti, palikti nutarimą, kuriuo D. B. buvo nubaustas. Ji paaiškino, kad teismo sprendimu yra nustatyta jos ir D. B. bendravimo tvarka su vaikais. Vasaros atostogų metu jie turi susitarti, kaip bendrauja. Šiais metais elektroniniu laišku geranoriškai buvo susitarta, kad nuo liepos 1 dienos iki 15 dienos vaikai bus su ja, o nuo 16 dienos vaikai bus pas tėvą. Liepos 11 dieną vaikai buvo jos namuose su jos sugyventiniu, kuris jai paskambino ir pasakė, kad D. B. išsivežė vaiką, jam nieko nepaaiškinęs. Tada ji skubiai važiavo namo ir pastebėjo D. B. sms, kad jis išsivežė sūnų. Pareiškėja mano, kad D. B. prieš pasiimdamas vaiką turėjo sulaukti jos atsako į sms. Nes priešingu atveju gaunasi vaikų tampymas. Pareiškėja vertina, kad D. B. atvažiavo prie jos namų kiemo ir išsiviliojo vaiką. Jai grįžus į namus, atvyko policijos pareigūnai, su jais kartu atvažiavo D. B. su sūnumi G. ir, kol pareigūnai aiškinosi, sūnus apie dvi valandas prasėdėjo mašinoje.
Pareiškėjos atstovas prašo tenkinti skundą, nurodo, kad 2021-08-12 dienos nutarimu D. B. buvo pagrįstai nubaustas. Atstovas nurodo, kad D. B. puikiai žinojo, kokia yra nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau jos nesilaikė, tuo pasireiškė tyčia. Jis pažeidė teismo sprendimo privalomumą, o ne sprendimo vykdymo tvarką, todėl turi atsakyti ne pagal CPK normas. Šiuo atveju asmuo savo subjektine teise naudojosi piktnaudžiaudamas.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, palikti 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti, nurodė, kad pasiimdamas vaiką D. B. galimai nesilaikė nustatytos tvarkos, tačiau tai nėra savavaldžiavimas, o yra šalių civiliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
D. B. atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad D. B. tenkinant jo nepilnamečio vaiko norus ir atliepiant nepilnamečio vaiko išsakytus interesus, bei veikiant išimtinai savo nepilnamečio vaiko interesais, jo veiksmuose nėra ir nebuvo tyčios, todėl jo veiksmai, kurie buvo nukreipti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesų bei poreikių tenkinimą, nesudaro savavaldžiavimo sudėties, todėl D. B. atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Tai pripažino ir institucija (policija) surašiusi nutarimą, kurį nepagrįstai skundžia pareiškėja. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius - asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju D. B. veiksmai, veikiant išimtinai nepilnamečio vaiko interesais ir atliepiant vaiko teisėtą ir įstatymais saugomą interesą bendrauti ir savo tėvu, nesudaro pagrindo konstatuoti D. B. kaltės padarius saivavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį - veikimą tyčia, ar konstatuoti jog D. B. veiksmais buvo padaryta kokia nors žala pareiškėjos ar šalių nepilnamečio vaiko teisėms arba teisėtiems interesams. Įvertinus spekuliatyvius ir deklaratyvius pareiškėjos teiginius natūraliai kyla klausimas, nuo kada atviras, nuoširdus tėvo ir vaiko bendravimas neatitinka vaiko interesų, bei geros moralės, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Teismai bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nustato ne tėvų naudai ar interesais, o nepilnamečių vaikų naudai tam, kad vaikas kurio tėvai gyvena skyriumi išlaikytų ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK3.170 str. 4 dalis). Pareiškėja nepagrįstai siekia patraukti D. B. administracinėn atsakomybėn. Pagal kasacinio teismo praktiką tas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas turi pareigą kooperuotis su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, stengiantis sustiprinti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pradinėje situacijoje D. B. nepagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už tai, kad vykdė savo, kaip tėvo, pareigą nepilnamečiam vaikui, t.y. sūnaus G. B. interesais ir prašymu, su vaiku vyko prie ežero maudytis. Pastebėtina tai, jog D. B., paėmęs vaiką ir važiuodamas su sūnumi prie ežero maudytis, iš karto SMS žinute apie tai informavo ir vaiko motiną, kuri buvo realiu laiku ir tinkamai informuota, kur tuo metu yra šalių nepilnametis vaikas ir ką jis veikia. Esamoje situacijoje, D. B. veikė išimtinai savo nepilnamečio vaiko interesais, nes minėtą dieną buvo labai karšta, ir vaikas norėjo atsigaivinti ežere, o D. B., kaip vaiko tėvas, tą tuo metu galėjo užtikrinti, nes buvo laisvas. Be to, kad su nepilnamečiu vaiku vyksta maudytis, jis iš karto informavo ir pareiškėją, kad ji žinotų, kur tuo metų yra jų nepilnametis sūnus ir ką jis veikia. Tai rodo jog toks D. B. elgesys atitiko geros moralės ir pareigingumo principus. Taigi, D. B. toje situacijoje veikė išimtinai savo nepilnamečio vaiko interesais ir naudai, jo elgesys ir veiksmai aplinkinių šeimos narių atžvilgiu buvo atsakingi ir rūpestingi, ir visi šie veiksniai nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų, bei nepadarė nei jam, nei kitiems asmenims žalos. Pagal ANK 518 straipsnį, kurio dispozicijoje yra nurodoma, jog šis administracinis nusižengimas yra padaromas tuo atveju, kai nepadaroma esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šiuo atveju pareiškėja nenurodo, kokia žala jai aptariamu atveju buvo padaryta, o žalos faktas yra būtina sąlyga ANK 518 straipsnio taikymui. Po pareiškėjos skambučio policijai D. B. su nepilnamečiu vaiku buvo sustabdyti policijos pareigūnų ir apgręžti nuo ežero, dėl to nepilnametis vaikas buvo išsigandęs, nes vaikas, suvokdamas jog jis su savo tėčiu nieko blogo nepadarė, buvo sustabdytas policijos ir jiems buvo neleista maudytis, ko vaikas labai norėjo. D. B. šioje situacijoje tiesiog negalėjo ir nesugebėjo vaikui paaiškinti, kodėl jie čia taip staigiai tapo tokiais nusikaltėliais, kurių ieško policija, kas yra blogo būti su tėvu ir kartu vykti maudytis. Akivaizdu, jog situacija dėl pačios pareiškėjos neadekvačių veiksmų sukėlė nepilnamečiui vaikui stresą ir daug išgyvenimų, dėl to vaikas ir save kaltino, kad juos kaip nusikaltėlius prižiūrėjo policija. Šiuo atveju, D. B. atliepdamas vaiko norus ir įgyvendindamas nepilnamečio vaiko interesus nesiekė pažeisti jokių įstatymų ir jų D. B. vertinimu nepažeidė, o veikė išimtinai savo nepilnamečio vaiko interesais ir gerovei, todėl savo elgesiu nepadarė ir negalėjo padaryti jokios žalos savo nepilnamečio vaiko interesams.
Asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, D. B. prašo skundo netenkinti. Jis paaiškino, kad važiuodamas pro šalį (duomenys neskelbtini), kieme pamatė savo vaikus. Jis norėjo pasikalbėti, todėl sustojo. Sūnus G. prie jo pribėgo, sakė, kad nori maudytis. Tada jis parašė sms sūnaus mamai ir su sūnumi išvažiavo. Jie apie pusę valandos užtruko jo tėvo namuose, ruošdamiesi maudytis. Kai jau važiavo maudytis, jo mašiną sustabdė policijos pareigūnai ir jie su policijos pareigūnais grįžo prie A. P. kiemo. Visą laiką aiškinantis, sūnus sėdėjo jo mašinoje. D. B. nurodė, kad jis reaguoja į vaikų norus, nori juos patenkinti, todėl ir vežėsi sūnų maudytis. Tai buvo momentinis reikalas, todėl negalėjo informuoti motinos prieš dvi dienas. Jis, atsižvelgdamas į vaikų norus, leidžia vaikams bendrauti su mama ir tais laikotarpiais, kai pagal nustatytą tvarką, vaikai turi būti su juo. Tarp jo ir A. P. yra daug teisminių ginčų. Šioje byloje ji jį skundžia už norą bendrauti su vaiku. Vaikui jis jokios žalos nepadarė, tik vaiko mama į jo veiksmus reaguoja blogai. Mano, kad jis jokio nusižengimo nepadarė, o tik norėjo išpildyti sūnaus norą.
Atsiliepimas
Asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, D. B. atstovas nurodė, kad atsiliepime į skundą yra detaliai išdėstyta pozicija. Vaikų nuomonė yra labai svarbi, visi sprendimai turi būti priimami vaiko naudai. Pareiškėja, gavusi sms dėl vaiko paėmimo, galėjo skambinti pačiam D. B. ir pasiaiškinti, tačiau ji kreipėsi į policiją. Tokį elgesį atstovas vertina kaip siekį išgąsdinti vaiką, kad šis daugiau nenorėtų bendrauti su tėvu, nes nežinia, ką turi pagalvoti vaikas, kai jam važiuojant su tėvu, juos sulaiko policijos pareigūnai. Dėl savavaldžiavimo turi būti tyčia pažeisti įstatymą, o D. B. tokios tyčios neturėjo, jis tik atsiliepė į vaiko norą.
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 569 straipsnio 4 dalis įpareigoja, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).
Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Veikos kvalifikavimui pagal ANK 518 straipsnį yra reikšminga nustatyti aplinkybę, ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais.
Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (b. l. 6-12). Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pagal tėvų susitarimą elektroniniu laišku 2021 m. liepos 11 dieną G. B. turėjo būti su mama, o nuo liepos 16 dienos prasideda laikas, kai vaikai, tame tarpe ir G. bus pas tėvą D. B.. 2021 m. liepos 11 d. apie 12.10 val. D. B. pasiėmė ir iš A. P. namų išsivežė sūnų G. Apie vaiko pasiėmimą ir vykimą maudytis jis parašė sms A. P., kurios nebuvo namuose vaiko paėmimo metu. Dėl vaiko paėmimo A. P. kreipėsi į policiją. D. B. su sūnumi važiuojant maudytis, juos sustabdė policijos pareigūnai, apgrąžė D. B. su sūnumi ir prie A. P. namų ilgoką laiką, apie dvi valandas aiškinosi susidariusią situaciją.
Pareiškėja kaltina A. B., kad šis apie vaiko pasiėmimą neinformavo jos prieš dvi kalendorines dienas, kaip yra numatyta teismo sprendime.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. įvertino teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo aplinkybes ir nurodė, kad D. B. veikoje, pasiimant ir iš namų išsivežus sūnų G. B. gim. (duomenys neskelbtini), apie tai neinformavus A. P., nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje, sudėties, todėl nutarė administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį D. B. atžvilgiu, nutraukti. Teismas sutinka su šiuo nutarimu ir sprendžia, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakomybė už teismo sprendimo vykdymą yra numatyta civilinio proceso įstatymuose.
Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kaip anksčiau minėta, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta D. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Tarp konfliktuojančių vaiko G. B. tėvų nėra ginčo, kad liepos 11 dieną vaikas turėjo būti mamos namuose, kad apie vaiko paėmimą tėvas turi informuoti motiną prieš dvi dienas sms žinute. Tačiau teismo sprendime yra ir tvarkos 1 punktas, kuriuo nustatyta, kad nepilnamečių vaikų R. B. ir G. B. tėvas D. B. gali nekliudomai, visomis jam priimtinomis priemonėmis ir būdais bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime vadovaujantis išimtinai vaikų interesais. A. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su nepilnamečiais vaikais... Teismas neturi pagrindo prieštarauti D. B. aiškinimui, kad liepos 11 dieną susitikus su sūnumi G., šis išreiškė norą važiuoti maudytis, nes buvo karšta diena, t.y. tai buvo spontaniškas vaiko noras, kurį tėvas, turėdamas tam laiko, nusprendė patenkinti. Dėl šios priežasties D. B. niekaip negalėjo įspėti motinos prieš kelias paras. Teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai vaiko motinos nebuvo namuose, tėvo trumpalaikis susitikimas su vaiku, pranešus motinai sms žinute apie vaiko paėmimą ir vykimą maudytis, nepadarė jokios žalos kitų asmenų teisėms ir interesams. Užuot kreipiantis į policiją pagalbos, pareiškėjai tikslingiau būtų buvę paskambinti vaiko tėvui ir išsiaiškinti situaciją, ar pareikšti prieštaravimus. Net iki šiol, pareiškėja nėra nurodžiusi jokių priežasčių, dėl kurių vaiko paėmimu jai ar vaikui būtų buvusi padaryta žala, ar būtų buvę sugriauti kokie nors pareiškėjos planai. Įstatymai numato tėvų pareigą bendradarbiauti tarpusavyje, atsižvelgdami į vaikų interesus. Šiuo konkrečiu atveju galima vertinti, kad buvo nepakankamas tėvų bendradarbiavimas, galima įžvelgti formalų nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimą, tačiau nėra padaryta žalos asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.
Taip pat negalima teigti, kad D. B. turėjo tyčią pažeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, ar kokiu nors būdu pažeisti kitų asmenų teises. Savo elgesiu D. B. siekė teigiamų pasekmių, siekė suteikti džiaugsmo vaikui, tuo pačiu nekenkiant ir pareiškėjos interesams, tuo labiau, kad jos namuose nebuvo. Teismas sutinka su 2021 m. rugsėjo 2 dienos nutarimo motyvais ir D. B. atsiliepime į skundą pateiktais argumentais, jų nekartoja. Teismas sutinka, kad 2021 m. rugsėjo 2 dienos nutarimu pagrįstai nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Pareiškėjos A. P. skunde nurodyti D. B. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę, padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia, ar tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala jos teisėms arba teisėtiems interesams. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes priimant nutarimą institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo D. B. veiksmuose. Nutarimo išvadų nepaneigia pareiškėjos skunde nurodyti argumentai.
D. B. atstovas pateikė prašymą priteisti D. B. 500 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš A. P.. Prie prašymo pridėtas kvitas 550 Eur sumai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama nuotoliniu būdu, nereikėjo vykti į teismą, prašo priteisti 500 Eur. Remiantis ANK 666 straipsniu ir BPK 105 straipsniu teismas sprendžia, kad tenkintinas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nes procesas šioje byloje buvo užvestas pagal A. P. pareiškimą ir skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. skundo netenkinti.
Priteisti D. B. iš A. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutarčiai įsiteisėjus, Institucijai grąžinti administracinio nusižengimo bylą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.