Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajai J. B. (ankstesnė pavardė Š.) ir jos gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

kaltinamajai I. G. ir jos gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B. (ankstesnė pavardė Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „I.” administratore, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (vėliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, 289 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti VšĮ „S.“ socialine darbuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje,

M. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „S.“ vairuotoju – sandėlininku, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje,

O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „O.“ direktoriumi, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje; 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

I. G., pasinaudodama savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, pažadėdama paveikti tą asmenį, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai pati susitarė priimti kyšį savo ir to asmens naudai bei tiesiogiai jį priėmė, o taip pat tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji (I. G.), dirbdama VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika ir būdama pažįstama bei turėdama ryšių su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – viešąsias paslaugas teikiančia šios poliklinikos medicinos registratore J. B. (jos ankstesnė pavardė Š.), kuri šios poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-46(1) buvo paskirta atsakinga už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą, 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai su O. Š. susitarė, kad ji (I. G.), pasinaudodama savo pažintimi su asmeniu, atsakingu už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą, bei pinigais paveiks tą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. suvestų į sistemą „esveikata“ duomenis apie asmenų paskiepijimą, nors šie skiepijami nebus, o už tokį poveikį O. Š. jai (I. G.) asmeniškai bei per ją medicinos darbuotojui, kurį ši paveiks ir kuris neteisėtai į sistemą „esveikata“ suves duomenis apie asmenų paskiepijimą, nors šie skiepiami nebus, O. Š. už kiekvieną neteisėtą duomenų suvedimą sumokės po 200 eurų, t. y. duos kyšius, o ji (I. G.) savo ir paveikto medicinos darbuotojo naudai tuos kyšius priims;

2021 m. rugsėjo 24 d., 10 val. 57 min., iš O. Š. telefonu gavusi M. M. ir J. B. tapatybes patvirtinančių dokumentų nuotraukas, ji (I. G.) 2021 m. rugsėjo 24 d., nuo 10 val. 57 min. iki 12 val. 55 min., tas nuotraukas telefonu persiuntė J. B., kuri 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 21 min., ir 2021 m. spalio 15 d., 07 val. 46 min., į kompiuterizuotą sistemą „Med.i.S.“ suvedė duomenis, kad M. M. bei J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, nors šie asmenys skiepijami nebuvo. J. B. atlikus minėtus neteisėtus veiksmus, O. Š. 2021 m. nuo rugsėjo mėn. 24 d. iki spalio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perdavė jai (I. G.) jos ir J. B. naudai ne mažiau kaip 400 eurų, po ko ji (I. G.), pasilikusi sau ne mažiau nei 100 eurų kaip kyšį už pažadėtą ir J. B. padarytą poveikį, tuo pačiu laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose J. B., neteisėtai veikusiai vykdant įgaliojimus, perdavė kaip kyšį ne mažiau nei 300 eurų.

Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

M. M., siekdamas, kad O. Š., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims paveiktų tuos asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, su O. Š. tiesiogiai susitarė dėl kyšio jam ir kitiems asmenims, netiesiogiai davė jam kyšį, o taip pat netiesiogiai, t. y. per O. Š. ir I. G., davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

jis (M. M.), žinodamas, kad O. Š. yra pažįstamas su valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, t. y. asmenimis, dirbančiais (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir teikiančiais viešąsias paslaugas, t. y. vykdančiais asmenų skiepijimą nuo Covid-19 ligos, suvedančiais duomenis apie tokį paskiepijimą į sistemą „esveikata“, siekdamas, kad O. Š. pasinaudodamas tomis pažintimis ar kita tikėtina įtaka bei pinigais paveiktų tuos asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. į minėtą sistemą suvestų jo (M. M.) ir J. B. duomenis, kaip nuo Covid-19 ligos paskiepytų asmenų, tačiau žinodamas, kad nei jis (M. M.), nei J. B. skiepijami nebus, 2021 m. rugsėjo 23 d., 12 val. 59 min., skambindamas iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į O. Š. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu su pastaruoju susitarė, kad už minėtą O. Š. poveikį VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika darbuotojams ir už pastarųjų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jo (M. M.) ir J. B. duomenų į sistemą „esveikata“ suvedimą kaip pasiskiepijusių nuo Covid-19 ligos, nors jie skiepijami nebus, jis (M. M.) O. Š. asmeniškai ir tiems medicinos darbuotojams sumokės pinigus, t. y. duos kyšį;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 23 d., nuo 13 val. 04 min. iki 13 val. 37 min., jis (M. M.), susirašinėdamas su O. Š. SMS žinutėmis telefonu, nusiuntė pastarajam savo asmens tapatybės kortelės ir J. B. paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukas, gavo iš O. Š. pastarojo sąskaitos numerį, po ko tą pačią dieną laikotarpiu nuo 13 val. 37 min. iki 13 val. 49 min. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į O. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartą neteisėtą paslaugą pervedė 700 eurų, t. y. O. Š. už poveikį VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika darbuotojams ir pastariesiems už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. jo (M. M.) ir J. B. duomenų į sistemą „esveikata“ suvedimą kaip pasiskiepijusių nuo Covid-19 ligos, nors jie skiepijami nebus, netiesiogiai davė kyšį;

gavęs minėtus pinigus, O. Š. 2021 m. rugsėjo 24 d., 10 val. 57 min. M. M. ir J. B. tapatybes patvirtinančių dokumentų nuotraukas telefonu persiuntė I. G., kuri 2021 m. rugsėjo 24 d., nuo 10 val. 57 min. iki 12 val. 55 min., tas nuotraukas telefonu persiuntė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – viešąsias paslaugas teikiančiai VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika medicinos registratorei J. B., kuri šios poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-46(1) buvo paskirta atsakinga už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą. J. B. 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 21 min., ir 2021 m. spalio 15 d., 07 val. 46 min., į kompiuterizuotą sistemą „Med.i.S.“ suvedus duomenis, kad M. M. bei J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, nors šie asmenys skiepijami nebuvo, O. Š., pasilikdamas sau 300 eurų kaip kyšį už savo neteisėtą poveikį medicinos darbuotojams, 2021 m. nuo rugsėjo mėn. 24 d. iki spalio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perdavė I. G. jos ir J. B. naudai kaip kyšį ne mažiau nei 400 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 100 eurų I. G. pasiliko sau, o ne mažiau kaip 300 eurų tuo pačiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose perdavė J. B. už minėtą pastarosios neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

J. B. (Š.), būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai pati susitarė priimti kyšius savo naudai bei netiesiogiai, t. y. per tarpininkus, savo naudai priėmė iš M. M. kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei pasisavindama valstybės tarnautojo vardą, suklastojo dokumentus, t. y.:

ji (J. B.), būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama medicinos registratore ir teikdama viešąsias paslaugas viešajame juridiniame asmenyje – VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika, esančioje (duomenys neskelbtini), šios poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-46(1) būdama paskirta atsakinga už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą, poliklinikos patalpose, 2021 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytu laiku, susitarė su toje pačioje poliklinikoje dirbančia I. G., kad pastaroji siųs asmenų, norinčių gauti patvirtinimą apie pasiskiepijimą nuo Covid-19 ligos, anketinius duomenis, ji (J. B.) tų asmenų, kaip paskiepytų, duomenis suves į sistemą „esveikata“, nors tie asmenys realiai skiepijami nebus, o už tokį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ji (J. B.) netiesiogiai, t. y. per I. G., savo naudai priims iš kiekvieno tokio asmens ne mažesnius kaip 150 eurų kyšius už kiekvieną neteisėtą duomenų suvedimą;

realizuojant tokį susitarimą, 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 13 val., būdama poliklinikos patalpose ir SIGNAL programėle susirašinėdama su I. G., iš pastarosios mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į savo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. gavo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelės ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukas, po ko, pasinaudodama A. L. išduota USB laikmena, suteikiančia prieigą prie kompiuterizuotos sistemos „Med.I.S.“, suvedė į šią sistemą duomenis, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 21 min., ir 2021 m. spalio 15 d., 07 val. 46 min., M. M. bei tomis pačiomis dienomis J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, nors šie asmenys tuo metu poliklinikoje nebuvo ir minėtomis vakcinomis nesiskiepijo. Už šį savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, 2021 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 24 d. iki spalio mėn. vidurio, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose, J. B. netiesiogiai, t. y. per I. G., o ši per O. Š., priėmė iš M. M. ne mažesnį kaip 300 eurų kyšį;

neteisėtai pasinaudodama A. L. išduota USB laikmena, suteikiančia prieigą prie kompiuterizuotos sistemos „Med.I.S.“, 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 21 min., ir 2021 m. spalio 15 d., 07 val. 46 min., (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), prie šios sistemos prisijungdama A. L. vardu, į šią sistemą prieš tai paminėtais laikais A. L. vardu suvesdama duomenis, kad M. M. bei tomis pačiomis dienomis J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, nors šie asmenys skiepijami nebuvo, ir taip atlikdama neteisėtus veiksmus, J. B. tuo pačiu pasisavino A. L., kaip viešojo administravimo funkcijas atliekančio (viešąsias medicinos paslaugas teikiančio) asmens, vardą bei suklastojo tikrą dokumentą – vakcinacijos įrašą elektroninėje erdvėje – sistemoje „esveikata“, suteikusį M. M. ir J. B. teisę gauti galimybių pasus bei jais naudotis.

Šiais savo veiksmais J. B. (Š.) padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje.

O. Š., pasinaudodamas savo pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, pažadėdamas paveikti juos, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tiesiogiai pats susitarė priimti kyšį savo ir tų asmenų naudai bei netiesiogiai jį priėmė, t. y.:

jis (O. Š.), būdamas pažįstamas bei turėdamas ryšių su valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis – VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika darbuotojais, teikiančiais viešąsias paslaugas, t. y. vykdančiais asmenų skiepijimą nuo Covid-19 ligos, suvedančiais duomenis apie tokį paskiepijimą į sistemą „esveikata“, 2021 m. rugsėjo 23 d., 12 val. 59 min., M. M. paskambinus iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (O. Š.) mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu su M. M. susitarė, kad už jo (O. Š.) poveikį pažįstamiems medicinos darbuotojams, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. suvestų į sistemą „esveikata“ kaip pasiskiepijusių nuo Covid – 19 ligos M. M. ir J. B. duomenis, nors šie asmenys nesiskiepys, jam (O. Š.), ir tiems medicinos darbuotojams M. M. sumokės pinigų, t. y. duos kyšį.

2021 m. rugsėjo 23 d., nuo 13 val. 04 min. iki 13 val. 37 min., susirašinėdamas su M. M. SMS žinutėmis, jis (O. Š.), telefonu gavo iš pastarojo jo asmens tapatybės kortelės ir J. B. paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukas, nusiuntė M. M. savo sąskaitos numerį, po ko tą pačią dieną nuo 13 val. 37 min. iki 13 val. 49 min., iš M. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) O. Š. savo naudai už savo pažadėtą poveikį ir kitų asmenų naudai – medicinos darbuotojų papirkimui gavo 700 eurų kyšį.

Šiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

Be to, O. Š., siekdamas, jog I. G., pasinaudodama savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, paveiktų tą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, su I. G. tiesiogiai susitarė dėl tokio jos poveikio bei dėl kyšių jai ir kitiems asmenims, tiesiogiai davė kyšį I. G. už pažadėtą bei padarytą poveikį bei netiesiogiai, t. y. per I. G., davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.:

jis (O. Š.), būdamas pažįstamas su I. G., žinodamas, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, yra pažįstama ir turi ryšių su valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, t. y. tos pačios poliklinikos darbuotojais, teikiančiais viešąsias paslaugas – vykdančiais asmenų skiepijimą nuo Covid-19 ligos, suvedančiais duomenis apie tokį paskiepijimą į sistemą „esveikata“, siekdamas, kad I. G., pasinaudodama tomis pažintimis, ryšiais ar kita tikėtina įtaka bei pinigais paveiktų tuos asmenis, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. suvestų į sistemą „esveikata“ duomenis apie asmenų paskiepijimą, nors šie skiepijami nebus, 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, tiesiogiai su I. G. susitarė dėl tokio jos poveikio bei dėl to, kad už tokias neteisėtas paslaugas I. G. asmeniškai bei per ją medicinos darbuotojams, kuriuos ši paveiks ir kurie neteisėtai į sistemą „esveikata“ suves duomenis apie asmenų paskiepjimą, nors šie skiepiami nebus, jis (O. Š.) už kiekvieną neteisėtą duomenų suvedimą sumokės po 200 eurų, t. y. duos kyšius, o ji (I. G.) savo ir paveiktų medicinos darbuotojų naudai tuos kyšius priims.

2021 m. rugsėjo 23 d., nuo 13 val. 04 min. iki 13 val. 37 min., susirašinėdamas SMS žinutėmis su M. M., telefonu gavę iš pastarojo jo asmens tapatybės kortelės ir J. B. paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukas, tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 13 val. 37 min. iki 13 val. 49 min., iš M. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavęs 700 eurų, jis (O. Š.) 2021 m. rugsėjo 24 d., 10 val. 57 min., M. M. ir J. B. tapatybes patvirtinančių dokumentų nuotraukas telefonu persiuntė I. G., kuri 2021 m. rugsėjo 24 d., nuo 10 val. 57 min. iki 12 val. 55 min., tas nuotraukas telefonu persiuntė valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – viešąsias paslaugas teikiančiai VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika medicinos registratorei J. B., kuri šios poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-46(1) buvo paskirta atsakinga už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą. J. B. 2021 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 21 min., ir 2021 m. spalio 15 d., 07 val. 46 min., į kompiuterizuotą sistemą „Med.I.S.“ suvedus duomenis, kad M. M. bei J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, nors šie asmenys skiepijami nebuvo, jis (O. Š.) 2021 m. laikotarpiu nuo rugsėjo mėn. 24 d. iki spalio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perdavė I. G. jos ir J. B. naudai kaip kyšį ne mažiau nei 400 eurų, po ko I. G., pasilikusi sau ne mažiau kaip 100 eurų už pažadėtą ir J. B. padarytą poveikį, tuo pačiu laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) poliklinikos patalpose J. B., neteisėtai veikusiai vykdant įgaliojimus, perdavė ne mažiau kaip 300 eurų.

Šiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

II. IŠTIRTI ĮRODYMAI

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji I. G. kalta prisipažino. Parodė, kad ji ir kaltinamoji J. B. (Š.) kartu dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Ji (I. G.) buvo socialinė darbuotoja, J. B. tikslių pareigų negali įvardinti, atrodo, pastaroji buvo administratorė, registratorė (registravo pacientų vizitus pas gydytojus, tvarkė vaistų išrašymus, tyrimus ir pan.). Pažįsta kaltinamąjį O. Š., jis dirba autoservise, yra remontavęs jos automobilį. Su pastaruoju kartais pabendraudavo, palaikė draugiškus santykius (jų pažintis ir bendravimas tęsėsi apie porą metų iki nagrinėjamų įvykių). Tikslios datos neatsimena, tačiau O. Š. paklausė jos, ar yra galimybė paskiepyti žmogų faktiškai neatliekant skiepo, t. y. sutvarkant tik dokumentus. Ką konkrečiai reikia tariamai paskiepyti, kiek tokių asmenų, O. Š. jai neminėjo. Kodėl kaltinamasis kreipėsi į ją su tokiu prašymu, nežino, tačiau tuo metu skiepų tema buvo dažna, aktuali, O. Š. žinojo, kad ji dirba poliklinikoje. Kaltinamosios teigimu, ji atsakė pasidomėsianti, konkretaus laiko, kada duos atsakymą, nenurodė, neminėjo, su kuo konkrečiai kalbės apie tai. Vėliau dėl O. Š. prašymo ji kreipėsi į J. B. (kur vyko toks pokalbis, nebeatsimena, tačiau galimai poliklinikoje). J. B. sutiko įvesti duomenis apie asmens paskiepijimą; konkrečiai, ar ji pati tą darys, ar kažkas kitas, J. B. nepasakojo, o ji (I. G.) tuo nesidomėjo, jai tas nebuvo svarbu. Tuo pačiu kaltinamoji I. G. pažymėjo, kad ji pati duomenų dėl asmens paskiepijimo suvesti ir sutvarkyti negalėjo, su sistema nedirbo. Skiepo įforminimui reikėjo atitinkamo asmens duomenų (jei neklysta, vardo, pavardės, asmens kodo). Po to, kai J. B. sutiko suvesti duomenis apie tariamą asmens paskiepijimą, ji pasakė O. Š., kad yra galimybė padaryti tai, ko jis prašė, ir nurodė, kad yra reikalingi atitinkamo asmens duomenys. Vėliau O. Š. jai pateikė kaltinime nurodytų asmenų, t. y. M. M. ir J. B., duomenis, po ko ji tuos duomenis perdavė J. B.. Tiksliai nebeatsimena, kokiu būdu buvo perduoti duomenys, atrodo, O. Š. jai atsiuntė telefonu tų asmenų dokumentų kopijas, kurias ji (I. G.) perdavė (persiuntė) J. B.. Nebeatsimena, ar pastaroji ją vėliau informavo, kad duomenys jau yra suvesti, tačiau greičiausiai ši apie tai pasakydavo. Nors nei ji, nei J. B. neprašė jokio atlygio, tačiau O. Š. už duomenų dėl M. M. ir J. B., kaip pasiskiepijusių, įvedimą į sistemą, jai (I. G.) perdavė 400 eurų (negali atsakyti, kur konkrečiai buvo perduoti pinigai). Gavusi pinigus, 300 eurų ji atidavė J. B., o 100 eurų pasiliko sau. Supranta, kad tokiais savo veiksmais paveikė J. B., kuri dirbo poliklinikoje, gavo kyšį iš O. Š. ir perdavė jį J. B.. Savo elgesį vertina neigiamai (25 t., b. l. 13-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji I. G. kalta taip pat prisipažino, iš viso buvo atliktos kelios jos apklausos (23 t., b. l. 9-10, 28-30, 32-34), taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Dėl byloje nagrinėjamų kaltinimų ikiteisminio tyrimo teisėjai I. G. parodė dirbant socialine darbuotoja (užimtumo specialiste) VšĮ „S.“ senelių globos namuose, taip pat dirba ir (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, dalyvauja projekte „Ž.“ paslauga Vilniaus mieste (pagalba narkomanams). J. Š. yra jos kolegė (dirba poliklinikoje), su O. Š. susipažino asmeniškai, ne darbo reikalais. Pastarasis yra jos pažįstamas, remontavo jos automobilį. O. paprašė, ar yra galimybė vakcinuotis nesivakcinuojant, ar yra galimybė gauti dokumentus be vakcinacijos, kitaip tariant, įvesti duomenis į sistemą. Ji pasakė, kad pasidomės ir pasidomėjo. Pati neturėjo prieigos prie sistemos ir niekada nevedinėjo duomenų į ją. Paklausė J. Š., ar yra galimybė vakcinuotis nesivakcinuojant, įvesti duomenis į sistemą „e.sveikata“ nesivakcinuojant nuo Covid-19. Nežino, ar J. Š. asmeniškai turėjo prieigą suvesti duomenis. J. Š. jai atsakė, kad pasidomės. Daugmaž po savaitės ar dviejų J. atsakė, kad gali tai padaryti, tik neminėjo, kas konkrečiai suvedinės duomenis (pati J. ar kažkas kitas), jai reikėjo perduoti asmenų duomenis (įvardino, kad reikalingas asmens kodas). Visa tai vyko 2021 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, galimai rugsėjo mėnesį (buvo mokslo metų pradžia, rugpjūčio pabaiga, rugsėjo pradžia). Tuomet O. Š. jai (I. G.) perdavė kažkokių kelių asmenų duomenis su asmens kodais (past. – vėlesnėje apklausoje I. G. nurodė, kad jai buvo perduoti M. M. ir kažkokios moters duomenys), kuriuos ji perdavė J. Š.. Kai viskas buvo sutvarkyta, J. Š. ją informuodavo per Signal programą (past. – apklausiama I. G. parodymuose nurodė buvus ne tik byloje nagrinėjamus atvejus). O. Š. jai (I. G.) perduodavo pinigus už tokią paslaugą, tuos pinigus ji (I. G.) atiduodavo J. Š. (23 t., b. l. 16-19). Vėlesnės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu I. G. sutiko, kad už byloje tiriamų dviejų asmenų fiktyvų paskiepijimą O. Š. jai perdavė pranešime apie įtarimą nurodytą pinigų sumą, sau pasiliko iki 100 eurų (23 t., b. l. 32-34).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. M. pripažino savo kaltę. Iki nusikalstamų veikų kaltinamojo O. Š. nepažinojo, jo numerį gavo iš savo motinos G. K.. Tuo metu klausėsi įvairių naujienų apie skiepus, sekė šią temą, nuomonės dėl skiepų buvo skirtingos ir jis nusprendė, kad pats nenori būti paskiepytas, tačiau darbe jam visgi buvo reikalingas skiepų pasas. Telefoninio pokalbio su motina metu atsitiktinai užėjo kalba apie skiepus, jis paminėjo pastarajai, kad nenori skiepytis ir po kiek laiko mama jam pasakė, kad yra žmogus, kuris gali padėti tuo klausimu, davė jo telefono numerį. Kaip suprato, mama to žmogaus, kaip vėliau paaiškėjo O. Š., numerį gavo per savo draugę G., kadangi paskambinęs kaip tik turėjo nurodyti, jog „nuo G.“. Jis (M. M.) nežinojo, kuo O. Š. užsiima (ar šis pats skiepija žmones, ar gali kažkaip kitaip padėti), kalbėjo su juo tik telefonu. Paskambinęs prisistatė, kad „nuo G.“, paklausė, ar galėtų padėti gauti įrašą apie skiepą faktiškai nesiskiepijant, paprašė dėl dviejų žmonių (neįvardino, kokiems konkrečiai asmenims). Pokalbis buvo trumpas, O. Š. pasakė, kad yra galimybė padaryti fiktyvų skiepą, nurodė, kad reikės atsiųsti tų asmenų duomenis, taip pat nurodė, kad už du žmones reikės sumokėti 700 eurų. Sąlygos tiko, todėl vėliau į O. Š. telefono numerį išsiuntė savo ir savo uošvienės J. B. duomenis (savo, t. y. M. M., asmens tapatybės kortelės kopiją ir J. B. paso lapo su anketiniais duomenimis kopiją), taip pat į O. Š. atsiųstą banko sąskaitą pervedė 700 eurų. Kiek pamena, turėjo būti atlikti iš viso du įrašai apie skiepus; konkreti jų padarymo diena nebuvo sutarta. Kažkuriuo metu prisijungęs prie sistemos „esveikata“ pamatė, kad yra įrašai apie jo paskiepijimą. Kaltinamojo M. M. teigimu, jis nežinojo, kaip O. Š. turėjo padaryti įrašus apie skiepus, t. y. ar pats, ar per kažką kitą; taip pat jam nebuvo žinoma, kam konkrečiai turėjo atitekti pinigai. Jis nei J. B. (Š.), nei I. G. nepažįsta, visus kaltinamuosius, taip pat ir O. Š., pirmą kartą pamatė teisme. Uošvienei J. B. nieko nesakė, kad paprašė padaryti ir jai fiktyvius įrašus apie paskiepijimą, taip pat tai, kad už tokią paslaugą sumokėjo 350 eurų. Jis žinojo, kad uošvienė taip pat nebuvo pasiskiepijusi, todėl atsiradus galimybei fiktyviai pasiskiepyti, sugalvojo tokios paslaugos paprašyti ir dėl jos (kaltinamojo žodžiais, „padaryti jai staigmeną“); turėjo jos asmens dokumentą, todėl nebuvo sudėtinga nusiųsti reikiamus duomenis (gyvena viename bute, turėjo paso kopiją, kuri buvo reikalinga sudarant sutartis su rangovais dėl buto remonto darbų). Apie viską J. B. būtų pasakęs vėliau, kai būtų įsitikinęs, jog yra abu įrašai apie paskiepijimą, tačiau to iki sulaikymo padaryti nespėjo. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį S. J. atsakomybei. Su pastaruoju yra ne tik kolegos, tačiau ir geri draugai. Bendrauja darbe ir po darbo, kartu sportuoja. S. J. yra jam vienas artimiausių žmonių. Apie tai, kad ruošiasi fiktyviai skiepytis, mokant už tai pinigus, S. J. nieko nepasakojo, vėliau, kai jau viskas išaiškėjo, kalbėjosi su pastaruoju, S. J. tokį jo poelgį vertino neigiamai, žino, kad šis pats yra pasiskiepijęs. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. M. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, kadangi buvo pasimetęs, išsigandęs dėl sulaikymo; 14 metų praleido gyvendamas užsienyje, nežinojo Lietuvoje veikiančios teisinės sistemos, nutarė parodymus duoti būtent teisme (25 t., b. l. 13-22).

Ikiteisminiame tyrime kaip įtariamasis M. M. pozicijos dėl kaltės neišsakė, parodymų nedavė (24 t., b. l. 69, 71, 75).

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta kaltinamoji J. B. (anksčiau Š.) kaltę dėl jai inkriminuotų veikų pilnai pripažino. Nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje registratore, papildomos pareigos – skiepų koordinatorė. Turėjo suorganizuoti skiepų darbo vietą, paruošti priemones (skiepijama buvo tiek vietoje, tiek ir išvykus), sudaryti darbo grafiką. Pagal pareigas neturėjo teisės suvesti į sistemą duomenis apie asmenų paskiepijimą. Iš kaltinamųjų pažįsta tik I. G., kurią dažnai matydavo darbe, nes I. G. dirbo su „Ž.“ programa, kuri apėmė darbą su senjorais, dėl jų joms neretai tekdavo bendrauti (dėl senjorų priregistravimo į polikliniką, laboratoriją ir kt.). Vieną dieną (2021 m. rugsėjo pradžioje ar viduryje) I. G. (pastarosios pareigos su pacientų skiepijimu niekaip nebuvo susijusios) pokalbio, kuris vyko poliklinikoje arba netoli jos, metu pasakė, kad yra keletas žmonių, kuriems reikia padaryti fiktyvų įrašą apie paskiepijimą, tų žmonių faktiškai neskiepijant. Prašymas buvo bendro pobūdžio, nebuvo nurodyti nei konkretūs asmenys, nei jų skaičius, apie pinigus nebuvo užsiminta. Kaltinamoji J. B. parodė iš karto jokio atsakymo nedavusi, pasakė, jog pagalvos. Po pokalbio galvojo apie tokį I. G. prašymą, iš kitų slaugytojų sužinojo, kad tokie dalykai yra daromi, ir nors jai buvo baisu, tačiau ryžosi pabandyti. Kai po kelių savaičių poliklinikoje (galėjo būti ir prie poliklinikos) sutiko I. G., pasakė šiai, kad galima pabandyti. Tuomet to antro pokalbio metu I. G. pasakė, kad yra du asmenys, kuriems reikia fiktyvių skiepų (konkreti vakcina nebuvo svarbi). Kaip suprato iš pokalbio, vienas jų buvo lyg sergantis onkologine liga (moteris), dėl kito asmens kažkokios informacijos nebuvo nurodyta. To susitikimo metu I. G. pasakė ir tai, kad už vieną žmogų sumokės 100 ar tai 150 eurų (konkrečios datos, kada turėjo būti sumokėti pinigai, nenurodė, jos dėl to tiksliai nieko nesusitarė). Tuomet ji pasakė I. G., kad atsiradus galimybei suvesti įrašus apie skiepijimą, informuos I., po ko ši turės atsiųsti tų asmenų duomenis (asmens dokumento su nuotrauka ir asmens kodu kopijas). Vėliau vykdydama tokį prašymą, ji (J. B.) kaltinime nurodytą dieną, 2021 m. rugsėjo 24 d. (tą dieną poliklinikoje vyko skiepijimas), rado galimybę suvesti fiktyvius įrašus. Parašė I. G., kad ši atsiųstų nurodytus duomenis, po ko per Signal programėlę iš pastarosios gavo M. M. asmens tapatybės kortelės ir J. B. (nė vieno iš jų nepažinojo) paso lapo su anketiniais duomenimis kopijas. Tuomet pasinaudodama kolegės A. L. USB raktu, kurio pagalba yra jungiamasis prie sistemos, įvedė duomenis apie tai, kad M. M. ir J. B. yra paskiepyti Comirnaty vakcinomis, nors faktiškai tokie asmenys nebuvo paskiepyti. Anot kaltinamosios, tuo metu, kai buvo atlikti fiktyvūs įrašai, A. L. neturėjo atostogauti; jai atrodo, kad ji dar minėjo A. L., kad pasinaudodama šios prisijungimo duomenimis padarys fiktyvius įrašus dėl kelių savo pažįstamų, tačiau greičiausiai A. L. to nesuprato (pasakė greitai ir trumpai, nieko nedetalizuodama). Taip pat pažymėjo, kad A. L. nemokėjo naudotis elektroniniu parašu, ji pastarąją apmokė, USB laikmena buvo laikoma atvirai jų bendrame kabinete, o slaptažodis suvestas ir išsaugotas kompiuteryje, prie kurio dirbo taip pat dviese (ji ir A. L.). Be to, kaltinamoji J. B. parodė, kad duomenis apie fiktyvius skiepus ji suvedė ne į sistemą „esveikata“, o į poliklinikoje naudojamą vidinę sistemą „Med.I.S.“; neturėjo prieigos prie „esveikata“, kiek jai atrodo, tik gydytojas gali sistemoje „esveikata“, gali pildyti 63 formą. Antrą įrašą padarė kaltinime nurodytą dieną (2021 m. spalio 15 d.) tomis pačiomis aplinkybėmis. Apie tai, kad jau laikas atlikti įrašus apie antrąjį skiepą, jai parašė (priminė) I. G.. Po to, kai buvo įvesti duomenys apie antrą skiepą, susitiko su I. G. ir ši jai perdavė 200 ar 300 eurų (gali būti, kad būtent 300 eurų, t. y. kaip nurodyta kaltinime). Žino, kad kažkiek pinigų už viską gavo ir I. G., tačiau konkrečios sumos nurodyti negali. Savo veiksmus vertina itin neigiamai, labai gailisi, supranta, kad neturėjo teisės taip elgtis. Su I. G. prašymu sutiko, kadangi darbe gaudavo nedidelį atlyginimą, be to, kaip suprato, vienas iš asmenų buvo onkologinis ligonis (iš praktikos žino, kad sergantiems tokia liga dėl skiepo gali būti kontraindikacijos) (25 t., b. l. 13-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. B. parodė pilnai prisipažįstanti kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos (22 t., b. l. 9). Iš apklausos protokolo turinio matyti, kad duodama parodymus J. B. nurodė aplinkybes dėl galimų kitų fiktyvaus skiepijimo atvejų, nurodė, kad fiktyvus duomenų suvedimas buvo atliekamas ne tik pasinaudojus A. L. prisijungimo duomenimis (tokiu būdu teigė padariusi įrašus daugmaž 10 asmenų), tačiau ir veikiant kartu su medicinos registratore B. U., parodė iš tokios veikos užsidirbusi apie 10 800 eurų, tačiau, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų kaltinimų apimtį, tokie parodymai nėra tiesiogiai susiję su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, todėl detaliai šie parodymai nedėstytini. Pažymėtina, kad apklausiama J. B. yra nurodžiusi, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje medicinos koordinatorės pareigose neturėjo prisijungimo duomenų prie e.sveikatos. Būtent I. G. jai pasiūlė neva padėti žmonėms, kuriems reikia pažymėti, kad jie yra skiepyti, nes dėl savo sveikatos būklės jie negalėjo pasiskiepyti, I. G. pasakė, kad pasidalins 200 eurų ant dviejų. Ji (J. B.) iš karto nepateikė atsakymo, bet po to pagalvojusi nusprendė, kad nori užsidirbti pinigų. Patvirtino turėjusi A. L., kuri yra bendrosios praktikos slaugytoja, prisijungimus prie „Med.I.S.“ sistemos. Ši sistema yra gydytojų programa, kurioje galima pažymėti, kad asmuo yra paskiepytas. Prisijungimus turėjo, nes A. L. jai juos buvusi davusi, kadangi abi kartu dirbo. (duomenys neskelbtini) poliklinika turėjo „skiepobusą“, kuris tam tikroje vietoje skiepydavo asmenis. Norint pasiskiepyti šiame autobusiuke nereikėjo išankstinės registracijos. Ji (J. B.) taip pat dirbdavo tame „skiepobuse“, jos funkcijos buvo kompiuterių pajungimas, asmenų registracija, pati jokių skiepų neatlikinėjo. Ji nusprendė, kad šiame „skiepobuse“ ir bus įvedami asmenys, už kuriuos ji gaus pinigus. Tuomet I. G. jai per programėlę „Signal“ atsiųsdavo asmenų dokumentų kopijas arba asmens kodus, o ji (J. B.), dirbdama „busiuke“, su A. L. prisijungimais įvesdavo asmenų duomenis. I. G. pinigus perduodavo joms susitikus asmeniškai. Apie tai, kad jau reikia atlikti įrašą apie antrą kiepą, jai pranešdavo I. G.. Tuo metu, kai ji (J. B.) žymėdavo, kad asmenys atvyko skiepytis, nors faktiškai jie nebūdavo atvykę, skystį iš buteliukų ji išpildavo į atliekų dėžutę, kuri vėliau buvo priduodama sunaikinimui, o pačius buteliukus pasiimdavo į kabinetą, kadangi poliklinikoje buvo numatyta būtent tokia tvarka. Asmenų, kuriems darė įrašus apie neva atliktus skiepus, vardų bei pavardžių neturi užsirašiusi, jų konkrečiai neatsimena. Nežino, kas I. G. teikdavo kodus, bet pastaroji jai yra minėjusi, kad šios pažįstami asmenys. Labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų (22 t., b. l. 10-14).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis O. Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė iš kaltinamųjų pažįstantis tik I. G., kuri lankydavosi jo autoservise, remontuodavo pastarosios automobilį. Pažinojo ją apie porą metų, susibičiuliavo, kartais susitikdavo pabendrauti, išgerti kavos. Žinojo, kad I. G. yra kažkiek susijusi su medicina, dirba toje srityje – senelių prieglaudoje ir dar poliklinikoje, tačiau tikslių jos pareigų nurodyti negali. Kai vieną dieną jam paskambino Anglijoje gyvenanti ilgametė pažįstama G. (past. – G. K.), su kuria kažkada kartu mokėsi, ir paprašė sužinoti, ar yra galimybė jos draugės ar tai bendradarbės sūnui padaryti įrašą apie skiepą (paties asmens neskiepijant), jis pažadėjo sužinoti, po ko ir kreipėsi būtent į I. G.. Pokalbis su ja vyko 2021 m. rugpjūčio pabaigoje; iš pradžių apie tą temą jis užsiminė servise (Naujojoje Vilnioje), paskui pakalbėti dar nuvažiavo į kavinę. Jis paklausė I., ar būtų tokia galimybė padaryti fiktyvius įrašus; kam tai yra reikalinga, nenurodė, keliems asmenims – neįvardino, tiksliau, anot O. Š., tuo metu jis dar net pats nežinojo, kad reikės dviem asmenims. I. G. jam atsakė, kad pati toje sistemoje nieko nedaro, tačiau susižinos (detaliau neaiškino, ar kreipsis į kažką, ar pati bandys kažkaip padaryti). Praėjus savaitei ar dviem jie vėl susitiko ir I. G., pasakė, kad galima padaryti fiktyvų paskiepijimą, nurodė, kad tai kainuos 300 eurų už žmogų, pasakė, kad reikės to asmens duomenų. Tuomet jis paskambino minėtai pažįstamai G., ir nurodė šiai, kad tas žmogus, kuriam reikalingas įrašas apie skiepą, jam paskambintų. Vėliau su juo susisiekė vyriškis, jis pastarojo nepažinojo, kaip dabar nustatyta, tai buvo M. M.. Pokalbio metu kaltinamasis nurodė pastarajam atsiųsti paso duomenis ir pinigus. M. M. pasakė, kad skiepų reikės iš viso dviem žmonėms (konkreti vakcina nebuvo svarbi), kas tas antras asmuo, pastarasis neaiškino, o jis (O. Š.) neklausė, jokios kalbos apie asmenų sveikatos problemas nebuvo. Kai jam buvo pasakyta, kad fiktyvūs įrašai apie skiepus yra reikalingi dviem asmenims, nurodė M. M. atsiųsti 700 eurus; po pokalbio nusiuntė M. M. SMS žinutę su savo banko sąskaitos numeriu, po ko tą pačią dieną į jo sąskaitą buvo pervesti 700 eurų. Paskui tą pačią dieną Naujojoje Vilnioje susitiko su I. G. ir perdavė šiai grynais 600 eurų, sau pasiliko 100 eurų (vėliau juos išleido maisto produktams). Pinigus perdavė iki sutartų paslaugų (fiktyvių įrašų apie skiepus) atlikimo, nežino, kam konkrečiai tie pinigai atiteko. Iš M. M. SMS atsiųstus duomenis (M. M., ir I. B. asmens dokumentų kopijas) telefonu persiuntė I. G.. Apie tai, ar įrašai buvo padaryti, jis (O. Š.) neturėjo būti atskirai informuotas; pamena, jog kažkuriuo metu susitikęs I. G., klausė šios, ar viskas gerai, o ji atsakė, kad viskas normaliai. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Tuo metu galvojo padedantis, pats du kartus yra paskiepytas, po antrojo skiepo pateko į reanimaciją, jam buvo nurodyta, jog komplikacijas sukėlė skiepas nuo Covid infekcijos. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sutuoktinės žinion. Tuo metu jo žmona apie jo nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, jis jai nieko nesakė, bijojo prisipažinti. Viskas paaiškėjo, kai į namus atvyko pareigūnai, buvo atliekama krata. Yra įsitikinęs, kad žmona gali jį teigiamai paveikti, visada jos klauso, ji jam yra autoritetas. Pats pergyvena dėl savo veiksmų, daugiau toks jo elgesys niekada nepasikartos (25 t., b. l. 13-22).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis O. Š. parodymų nedavė, išsakė poziciją, jog dėl kaltės pasisakys teisme, parodymus duos taip pat nagrinėjant bylą teisme (23 t., b. l. 110, 118-121).

Atsižvelgiant į tai, jog visi kaltinamieji pripažino savo kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant aiškioms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir kaltinamųjų gynėjams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklaustos A. L. apklausos protokole užfiksuoti šie liudytojos parodymai: kiek prisimena, nuo 2013 m. iki 2021 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje bendrosios praktikos slaugytoja. Darbo reikalais visiems medicinos darbuotojams (duomenys neskelbtini) poliklinika užsakė Registrų centre elektroninius parašus. 2021 m. nuo balandžio mėn. ji poliklinikoje dirbo skiepų nuo Covid 19 kabinete. Elektroniniu parašu turėjo patvirtinti pažymą, kad žmogui padarytas skiepas, po šio patvirtinimo pažyma buvo perkeliama į www.esveikata.lt bazę. 2021 balandžio mėn. iš Registrų centro ji gavo elektroninį parašą, kuris buvo įrašytas į USB laikmeną, kartu su juo gavo ir parašo slaptažodžius. USB raktą laikė savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, bendrame skiepų kabinete. Tame pačiame kabinete savo darbo knygoje buvo ir vokas, kuriame buvo ant lapo atspausdinti slaptažodžiai. Jos darbo grafikas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo kiekvieną darbo dieną nuo 7.00 val. iki 15.30 val. Tuo laiku atostogų neturėjo, nedarbingumas nebuvo suteiktas. Be jos kabinete tokiu pat grafiku dirbo slaugytojos A. S. ir D. B. (jos darė skiepus) ir kas antrą dieną viena po kitos – medicinos koordinatorės B. U. ir J. Š. (registratorės, ne medicinos darbuotojos). Pažymi, kad B. ir J. negavo USB su el. parašais, nes joms nepriklausė. 2021 m. gegužės 28 d. ji (A. L.) pasirašė trišalę sutartį su (duomenys neskelbtini) poliklinika, (duomenys neskelbtini) poliklinika (darbo Litexpo rūmuose organizatorė), kad ji dirbs 3 mėnesius Litexpo rūmuose, kuriuose laikinai buvo įrengtos kabinos, skirtos skiepijimui nuo Covid -19 ligos. Taip pat tokias sutartis pasirašė ir kitos jų poliklinikos darbuotojos (A. S., D. B., B. U.). J. Š. liko dirbti (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Pasirašius sutartį ji (A. L.) iškart pradėjo dirbti Litexpo rūmuose ir tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) poliklinikoje laikinai nedirbo. Kai laikinai išeidinėjo iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos į Litexpo rūmus, iš darbo kabineto pasiėmė tik darbo chalatą, norėjo paimti ir USB su elektroniniu parašu bei slaptažodžiais. Pamačiusi, kad ji nori pasiimti USB su elektroniniu parašu, medicinos koordinatorė J. Š. pasakė, kad ji (A. L.) gali jį palikti kabinete, nes čia yra saugu. A. L. teigimu, ji sutiko su J. patarimu ir išėjusi dirbti į Litexpo rūmus paliko savo USB raktą su parašu ir slaptažodžiais savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Litexpo rūmuose jos dirbo po vieną, pačios skiepijo žmones ir į kompiuterį įvesdavo patvirtinimus dėl suleistų skiepų. Dar kartą pažymi, kad Litexpo jai USB rakto su elektroniniu parašu nereikėjo. Litexpo dirbo iki 2021 m. liepos vidurio. Dar bedirbant Litexpo kažkas iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos jai pasakė, kad poliklinika įsteigė „skiepobusą“, kuris važiuodavo į skirtingus mikrorajonus Vilniuje, kur buvo skiepijami Vilniaus gyventojai. Sumažėjus darbui Litexpo, ji buvo perkelta dirbti į „skiepobusą“. Taigi nuo 2021 m. liepos vidurio pradėjo dirbti „skiepobuse“. Jame darbo dienomis dirbo dviem pamainomis: nuo 07.00 val. iki 11.30 val. bei nuo 15.30 iki 20.00 val. Kiek pamena, reikėjo dirbti ir vieną šeštadienį. „Skiepobuse“ buvo dirbama įvairiai: iš pradžių dirbdavo dvi medicinos koordinatorės ir dvi bendrosios praktikos slaugytojos (A. S. ir D. B.), vėliau koordinatorės tarpusavyje keitėsi. Pas jas buvo koordinatorės B. U. ir J. Š.. Medicinos koordinatorės buvo atsakingos už asmenų patikrinimą, o ji (A. L.) tik paskiepydavo asmenį. Ji „Skiepobuse“ elektroninio parašo nenaudojo, nes tik skiepijo žmones. Nežino, ar tokį parašą naudojo medicinos koordinatorės. „Skiepobuse“ po skiepo buteliukai būdavo sudedami atskirai (Pfizer ir Jansen į skirtingas dėžutes), buteliukai būdavo suskaičiuojami, už tai buvo atsakinga J. Š., taip pat ji sandėliuodavo buteliukus. „Skiepobuse“ dirbo iki 2021 spalio 1 dienos. Po darbo „skiepobuse“ buvo išleista atostogų dviem savaitėms nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 18 d. Per visą darbą „skiepobuse“ manė, kad jos USB raktas su elektroniniu parašu ir slaptažodžiais yra jos darbo kabinete (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. M. M. ji nepažįsta. Liudytoja pažymėjo, kad 2021 m. spalio mėn. jai grįžus iš atostogų jos USB rakto darbo kabinete (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nebuvo; kiek pamena, klausė D. B., kur jos USB raktas. Priėjusi J. Š. pasiteiravo, ko ji ieško. A. L. nurodžius, kad ieško savo USB su elektroniniu parašu ir slaptažodžiu, J. Š. iš kažkur ištraukė USB raktą. Paklausus, kur yra vokas, niekas jai nieko neatsakė. Po kelių dienų, kai ji jau dirbo po atostogų, paskambino kažkuris gydytojas iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos ir pasakė pastebėjęs, kad jos vardu pasirašyta, jog yra paskiepyta daug žmonių Naujosios Vilnios poliklinikoje. Jis atkreipė dėmesį, kad ji (A. L.) poliklinikoje nedirbo nuo 2021 m. balandžio mėn. pabaigos, tačiau tuo laikotarpiu jos vardu yra patvirtinimų apie žmonių paskiepijimą, t. y. pasakė, kad be jos buvo naudojamas jos el. parašas. Ji šią informaciją pasakė A. S. ir D. B.. Kartu pasižiūrėjo sistemoje „Med.I.S.“ ir pamatė, kad tuo metu, kai ji nedirbo poliklinikoje, tikrai yra jos vardu paskiepytų asmenų. Prisiminusi, kad USB grąžino J. Š., paklausė jos, kodėl buvo be jos (A. L.) žinios naudojamas jos USB su el. parašu. Tada J. pasakė, kad vieną kartą ji panaudojo jos (A. L.) el. parašą, nes sistemoje ji (A. L.) padarė klaidą. Liudytoja pažymėjo, kad niekam nebuvo leidusi pasinaudoti savo USB raktu. Naudojimosi tvarka USB rakto niekur nenurodyta, poliklinikos vadovybė naudojimosi USB raktu niekaip nekontroliavo, tai buvo kiekvieno asmens atsakomybė. 2021 spalio mėn. pabaigoje į (duomenys neskelbtini) polikliniką atvažiavo policija. Jos (A. L.) jau darbe nebuvo, tačiau kitą dieną sužinojo poliklinikoje, kad buvo sulaikyta J. Kažkas iš darbuotoju pasakė, kad jos USB raktą su el. parašu išėmė iš J. Š. kompiuterio (1 t., b. l. 137- 139). Analogiškas aplinkybes A. L. nurodė ir apklausiama kaip įtariamoji (1 t., b. l. 105-109).

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė esantis kaltinamasios I. G. tėvas, prašė būti paskirtas jos laiduotoju, atleidžiant dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tvirtino labai artimai bendraujantis su savo dukra, jos sūnumi (savo anūku). Yra dukrai autoritetas, turi jai didelę įtaką. Tiek su dukra, tiek savo anūku praleidžia daug laiko, dažnai matosi. Nori būti laiduotojas, kad ateityje nepasikartotų nusikalstami veiksmai. To nebūtų atsitikę, jei prieš darydama dukra būtų pasitarusi su juo. Apie dukros poelgį daugmaž prieš dvejus metus sužinojo iš jos pačios. Atsimena, kad ryte sulaukė dukros skambučio, ji pasakė negalinti nuvežti sūnų į mokyklą. Atvažiavęs pamatė policijos pareigūnus. Kai dukra buvo paleista, pasakojo norėjusi padėti žmonėms greičiau pasiskiepyti, už tai gavo pinigus. Tiksliau konkrečiai nežino, už ką šiai buvo mokami pinigai, smulkiai to neklausinėjo (apie tai, kad ji galimai susitarė duoti kyšį savo, kitų asmenų naudai, davė kyšį nekalbėjo, jis nežinojo, kad tokie veiksmai vertinami kaip kyšis). I. G. labai išgyvena dėl to, ką padarė, gailisi, tuo metu nepagalvojo apie pasekmes, neįsigilino į savo elgesį. Jis dar labiau bendraus su dukra kalbėsis, yra įsitikęs, kad daugiau jokie neteisėti veiksmai nepasikartos, turi jai didelę įtaką ir šia įtaka pasinaudos, kad paveiktų dukrą. Pats pasitiki medicina, tris kartus yra pasiskiepijęs, tą jo dukra gerai žinojo, bendravo su ja dėl skiepų (25 t., b. l. 58-72).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. J. parodė esantis kaltinamojo M. M. bendradarbis ir bičiulis. Bendrauja apie porą metų. Susipažino sportuodami, po truputį susidraugavo; vėliau M. M. rekomenduojant, įsidarbino darbovietėje, kurioje dirbo ir pats M. M.. Nors M. pagal amžių yra kiek net jaunesnis už jo sūnų, tačiau, nepaisant amžiaus skirtumo, jie pakankamai artimai susibičiuliavo, bendrauja ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu, kartais susitinka šeimomis. Kurį laiką matė, kad M. M. yra susikrimtęs, dėl kažko pergyveno, tačiau iš pradžių nieko nenorėjo pasakoti, tačiau beklausiant vieną dieną pastarasis pasakė turintis nemalonumų, papasakojo, kad turi pasidaręs skiepą, nors faktiškai nesiskiepijo. S. J. teigimu, jis pats yra tris kartus pasiskiepijęs, todėl tokį M. poelgį vertina neigiamai. Visgi mato, kad pastarasis dėl savo veiksmų pergyvena, jaučiasi suklydęs. Kalbėjo su M., kodėl šis taip pasielgė, jis jam pasakojo, kad prisiklausė visokių visuomenėje sklandžiusį gandų, jog dėl skiepų ateityje gali būti blogai, išsigando ir nutarė faktiškai nesiskiepyti. Prieš taip pasielgdamas, M. su niekuo nepasitarė, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Yra artimas M. M., moka ir geba su juo tėviškai pakalbėti, mato, kad pastarasis jį supranta, todėl galėtų būti tinkamas laiduotojas. Jie tarpusavyje pasikalba apie viską (pradedant technika, baigiant santykiais su sutuoktinėmis), tikrai galėtų jį paveikti, kaip laiduotojas būtų atsakingas už jį. Pats nėra niekada teistas, per 45 metų vairavimo stažą šiais metais padarė nedidelį eismo įvykį, dar administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjo (25 t., b. l. 58-72).

Teisme apklausta kaip liudytoja Ž. Š. prašė būti paskirta sutuoktinio O. Š. laiduotoja, perduodant pastarąjį jos atsakomybėn, neskiriant užstato. O. yra ne tik jos sutuoktinis, bet ir draugas, labai svarbus žmogus jos gyvenime. Kaip sutuoktinė, ji taip pat yra atsakinga už jo poelgius. Supranta, jog kaip laiduotoja turės dar daugiau bendrauti su juo, kalbėtis, skirti dar daugiau dėmesio ir laiko. Toks vyro poelgis, kuris yra nagrinėjamas šioje byloje, buvo pastarojo priimtas jai nieko nežinant, šiam pirmą kartą nepasitarus su ja. Apie viską sužinojo tada, kai namuose pasirodė policijos pareigūnai. Kiek jai žinoma, sutuoktinis padėjo kažkam pasidaryti fiktyvų skiepą. Jos vyras davė koordinates moters, kurią pažinojo kaip savo klientę (atvažiuodavo į servisą remontuoti automobilį), ji pati ar tai kažkas ką ši pažinojo, galėjo suteikti paslaugą dėl fiktyvaus skiepo. Už tai jos sutuoktinis gavo kažkokią nedidelę pinigų sumą. Po to, kai grįžo iš policijos, su sutuoktiniu turėjo rimtą pokalbį. Pastarasis apgailestavo, jog taip pasielgė nepasitaręs su ja, jam buvo ir yra gėda. Neneigia, kad ir ji pati buvo nustebusi dėl tokio O. poelgio. Jie yra artimi, 6 metus kartu kovojo dėl jo gyvybės, po ko jam yra nustatytas neįgalumas (turi tik 20 proc. darbingumą). Sutuoktinis pasielgė nesąžiningai, pažeidė įstatymą. Pati turi sau paaiškinimą, kad tokiam jo poelgiui įtakos turėjo tai, kad po pirmo skiepo O. Š. pateko į reanimaciją, todėl vėliau galvojo, kad padėdamas kažkam gauti fiktyvų skiepą, neva tikrai padės tokiam asmeniui. Yra įsitikinusi, kad daugiau toks vyro poelgis nepasikartos, ji dėl to pati dės visas pastangas, domėsis visais sutuoktinio reikalais, su kuo šis bendrauja ir pan. Žino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos sutuoktinis buvo kviečiams į apklausą (du ar tris kartus), ji sakė pastarajam prisipažinti, duoti parodymus; kiek žino, jis galiausiai prisipažino, tačiau negali tiksliai nurodyti, kada tai įvyko. Užstatą sumokėti būtų itin sudėtinga (turi paimtas dvi paskolas, vyro darbingumas nedidelis), laisvų pinigų neturi, tektų imti dar vieną paskolą (25 t., b. l. 58-72).

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas užregistravus Vilniaus aps. VPK KP NNTV 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. (A. B.) 2021 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą, kad Vilniaus aps. VPK KP NNTV 3-iame skyriuje gautas 2021 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-22(DS)-3289-RN dėl to, kad M. M. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į O. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 700 eurų už tai, kad tinklalapyje www.e-sveikata.lt M. M. būtų įvesta, kad jis neva gavo skiepus nuo COVID-19. O. Š. perdavė M. M. duomenis I. G., kuri dirba Všį Naujosios Vilnios poliklinikoje ir Všį „Sevilis“ (1 t., b. l. 1-3).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu I. G. atpažino J. Š. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus; atpažino iš veido bruožų (23 t., b.l. 37-38).

2021 m. spalio 21 d. atlikus kratą I. G. gyvenamojoje vietoje buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini) (22 t., b.l. 121-123). Šis telefonas buvo apžiūrėtas, 2021 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad I. G. naudojamame telefone Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini), įstatyta UAB „Tele2“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Telefone esančioje programėlėje pavadinimu „Užrašai“ rasti albumai (jų pavadinimai – (duomenys neskelbtini) toma“, „oleg na budusheje jurgita į jolanta“, „1. (duomenys neskelbtini)10.22 ded“, „jania“, (duomenys neskelbtini) ruta nera psd“, „liko“, „asm k“, „deti ira“) rasti bendrai 79 asmenų asmens kodai. Albume, pavadinimu „ira 9 pojus 7-4000+“, kuris paskutinį kartą buvo koreguotas 2021 m. spalio 22 d., 22.58 val., rasti įrašai su sumomis: „ira 9 pojus 7 – 4000+“, „ruta 5 – 1500“, „daina1 – (duomenys neskelbtini) – 280“, „kira 1 – 300“, „oleg 2 - 600+“. Programėlėje „Užrašai“ rasti ir ištrinti albumai (duomenys neskelbtini) ira“, (duomenys neskelbtini) ira+“, (duomenys neskelbtini) ira“) su asmens kodais, viename iš albumų (pavadimu (duomenys neskelbtini) ira“) rasti 3 asmenų asmens kodai ir vardai su skaičiais nuo1 iki 5 prie jų. Užėjus į telefone esančią nuotraukų saugojimo vietą, rastas albumas, pavadinimu „Paslėpti“, kuriame yra I. G. susirašinėjimas Telegram programėle su asmenimis, siuntusiais I. G. tekstines žinutes ir kitų asmenų asmens kodus, taip pat nuotraukos su kitų asmenų asmens tapatybės dokumentais. Šiame albume taip pat rastas susirašinėjimas, vykęs 2021 m. spalio 13-15 d., Signal programėlėje su J. (J. Š.), susirašinėjimo metu I. G. siunčia J. Š. duomenis su skirtingų asmenų asmens kodais.

Užėjus į telefone esančią nuotraukų saugojimo vietą, rastas albumas „Neseniai ištrinti“, kuriame yra nuotraukos su 43 asmenų asmens kodais (asmens tapatybės dokumentų nuotraukos arba nuotraukos lapų su rankraštiniais užrašais), tarp kurių rasta:

1) asmens tapatybės kortelė, išduota M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, ekrano nuotrauka padaryta 2021 m. rugsėjo 24 d., 10.57 val.

2) asmens pasas, išduotas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, ekrano nuotrauka padaryta 2021 m. rugsėjo 24 d., 10.57 val.

Tame pačiame aplanke rastas 2021 m. rugsėjo 30 d. susirašinėjimas Signal programėlėje su J. (J. Š.) dėl asmens kodų siuntimo. Be to, SMS žinutėse rastas 2021 m. gegužės 18 d. susirašinėjimas su J. (J. Š.), telefono numeris (duomenys neskelbtini), susirašinėjama dėl galimų kitų fiktyvių skiepijimo atvejų, neapimančių byloje nagrinėjamus kaltinimus. Tai, kad kiti asmenys siuntė I. G. asmens kodus, užfiksuota pastarosios su kitais asmenimis susirašinėjimuose Signal, Whats app, Messenger programėlėse, SMS žinutėse (22 t., b. l. 128-133, 134-138, 139-169).

Ikiteisminiame tyrime apklausiamas kaip liudytojas E. P. (VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika direktorius (t. 1, b. l. 47-49) pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-46(1) J. B. (Š.) buvo paskirta atsakinga už vakcinacijos COVID-19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą (t. 1., b.l. 52).

2021 m. spalio 21 d. atlikus J. B. asmens kratą buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 158-160)

2021 m. spalio 24 d. apžiūros protokolu apžiūrėta J. B. naudojamame telefone Iphone IMEI (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad telefone įstatyta UAB „Tele2“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini)) užfiksuota informacija.

Telefone esančioje Signal programėlėje yra adresatas, kuris pavadintas I. S., asmens telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje programėlėje rastas žemiau nurodyto turinio susirašinėjimas:

2021 m. rugsėjo 24 d., 12.55 val., I. S. rašo – „yra dar du. Siūsti?“, J. B. rašo – „siusk“; I. S. atsiunčia dvi nuotraukas. Pirmoje nuotraukoje yra asmens tapatybės kortelė, išduota M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Antroje nuotraukoje yra pasas, išduotas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (21 t., b. l. 161-166).

Minėtoje greitųjų žinučių programėlėje yra ir daugiau J. B. ir I. S. susirašinėjimų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 13 d., susirašinėjimų metu J. B. yra atsiunčiami asmenų kodai (per nurodytą laikotarpį atsiųsta ne mažiau kaip 160 asmens kodų). Kitoje J. B. telefone rastoje greitųjų žinučių susirašinėjimo programėlėje Messenger fiksuotas pastarosios susirašinėjimas su B. U., D. B., dar vienoje programėlėje Telegram – susirašinėjimas su adresu „R. K“, kuriuose įvardinti adresatai taip pat siunčia J. B. asmens kodus. SMS žinučių apžiūra taip pat patvirtina, kad J. B. duomenis su asmens kodais, asmenų vardais bei pavardėmis siunčia ir kiti asmenys. Be to, užėjus į telefone esančią nuotraukų saugojimo vietą, rastas albumas pavadinimu „Neseniai ištrinti“, kuriame rastos kitų 10 asmenų vardu išduotų asmens asmens tapatybės dokumentų nuotraukos (21 t., b. l. 167-168, 169-187).

2021 m. spalio 21 d. kratos, atliktos kaltinamojo O. Š. jo gyvenamojoje vietoje, be kitų daiktų paimtas ir mobiliojo ryšio telefonas Iphone, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 23, b.l. 73-75)

2021 m. lapkričio 4 d. buvo atlikta paimto telefono apžiūra, nustatyta, kad telefone įdėta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Užėjus į telefone esančią nuotraukų saugojimo vietą, albume, kurio pavadinimas „Neseniai ištrinti“, rastos 9 asmenų asmens dokumentų (asmens tapatybės kortelės arba paso) nuotraukos. SMS žinutėse rastas susirašinėjimas su asmeniu, kuris pavadintas „Galia druzja“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tai M. M. naudojamas telefono numeris. Susirašinėjimo turinys:

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.04 val., O. Š. rašo – „?“, M. M. rašo – „gavai?“; O. Š. rašo – „taip. O. Š. (duomenys neskelbtini)“; M. M. rašo – „tiek pat kaip ir už pirma?“, O. Š. – „Taip. Gavau“, M. M. – „gerai“.

2021 m. rugsėjo 25 d., 09.32 val., O. Š. rašo – „(duomenys neskelbtini)“ (23 t., b. l. 84-90).

2021 m. spalio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. M. savanoriškai pateikė telefoną Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (24 t., b. l. 41-42).

2021 m. lapkričio 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. M. naudojamame telefone Samsung, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra įdėta UAB „Bitė Lietuva“ SIM kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Telefone esančioje nuotraukų saugojimo vietoje rastas albumas su nuotraukomis, tarp kurių, be kita ko, yra ir J. B. bei M. M. asmens dokumentų nuotraukos:

1) asmens paso, išduoto J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, nuotrauka padaryta 2021 m. rugsėjo 23 d., 13.02 val.;

2) asmens tapatybės kortelės, išduotos M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuotrauka padaryta 2021 m. rugsėjo 23 d., 13.08 val.

Telefone esančioje atsiustų failų saugojimo vietoje, be kita ko, rastas 2021 m. spalio 15 d. atsiųstas skiepijimo pažymėjimas, išduotas M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini).

SMS žinutėse rastas susirašinėjimas su asmeniu, kuris užvadintas „G.“, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tai O. Š. naudojamas telefono numeris.

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.04 val., O. Š. rašo „?“, 13.06 val. – M. M. išsiunčia savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką ir parašo – „Emaila atsiusk tuoj imesiu“ (past. – prie žinutės matyti šauktukas, reiškiantis, kad nuotrauka neišsiusta); 13.08 val. M. M. išsiunčia J. B. išduoto paso nuotrauką ir savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką.

13.11 val. M. M. rašo – „Gavai?“, 13.11 val. O. Š. rašo – „Taip“, 13.12 val. O. Š. rašo – „O. Š. (duomenys neskelbtini)“, o 13.13 val. M. M. rašo – „Tiek pat kaip ir uz pirma?“, 13.37 val. O. Š. rašo – „Taip“, 13.49 val. O. Š. rašo – „Gavau“, 13.49 val. M. M. atrašo – „Gerai“.

2021 m. rugsėjo 25 d., 09.33 val. O. Š. rašo – „(duomenys neskelbtini)“.

Programėlėje Messenger rastas susirašinėjimas su asmeniu, kuris užvadintas „G. K.“.

2021 m. rugsėjo 2 d., 11.48 val., G. K. rašo – Labas rytas. M. G. sakė kad tikrai čia yra patikimas zmogus sakė galit neabejoti jinai žino“, M. M. rašo – „Nu ziuresim“.

2021 m. rugsėjo 23 d., 12.19 val., G. K. rašo – „M. dabar man vel skambino G. tas zmogus laukia kol jus paskambinsite“, M. M. rašo – „Tuoj skambinu“.

2021 m. rugsėjo 23 d., 12.42 val., G. K. rašo – „(duomenys neskelbtini) sakė skambinti situo numeriu“, M. M. rašo – „O cia tas pats zmogus?“, G. K. rašo – „Taip tas pats“.

Užėjus į telefone esančią išsaugotų adresatų vietą, rasta: 1) telefono numeris (duomenys neskelbtini) išsaugotas ir užvadintas „G.“ ir 2) telefono numeris (duomenys neskelbtini) išsaugotas ir užvadintas „G. Žmogus“ (24 t., b. l. 43-59).

2022 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota (duomenys neskelbtini) poliklinikos pateikta informacija apie poliklinikoje vakcinuotus asmenis, tarp kurios yra ir informacija apie M. M. ir J. B. tariamą vakcinavimą šioje poliklinikoje:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vakcinavimo data – 2021 m. rugsėjo 24 d., imunobioliginis preparatas – Comirnaty; vakcinavimą atliko – I. G.; duomenis įvedęs specialistas – A. L. 2021 m. rugsėjo 24 d., 13:21:00 val.; vakcinavimo data – 2021 m. spalio 15 d.; imunobioliginis preparatas – Comirnaty; vakcinavimą atliko – I. G.; duomenis įvedęs specialistas – A. L. 2021 m. spalio 15 d., 07:46:00 val.

J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vakcinavimo data – 2021 m. rugsėjo 24 d.; imunobioliginis preparatas – Comirnaty; vakcinavimą atliko – A. S.; duomenis įvedęs specialistas – A. S. 2021 m. rugsėjo 24 d.; vakcinavimo data – 2021 m. spalio 15 d., imunobioliginis preparatas – Comirnaty; vakcinavimą atliko – I. G.; duomenis įvedęs specialistas – A. L. 2021 m. spalio 15 d. (16 t., b. l. 1-7, 8-9).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2022 m. vasario 18 d. rašto Nr. 1-125 matyti, kad nei M. M., nei J. B. šioje poliklinikoje nėra registruoti (16 t., b. l. 80, 81).

Apklausiama 2021 m. spalio 26 d. A. L. nurodė, kad iki 2021 m. spalio 1 d. (pirmos tariamos M. M. ir J. B. vakcinacijos laiku) ji poliklinikoje nedirbo, dirbo „skiepobuse“, o po to dviem savaitėms buvo išleista atostogų (1 t., b. l. 105-109).

Apklausiamas kaip liudytojas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika direktorius E. P. (1 t., b. l. 47-49) pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. spalio 18 d. (antros tariamos M. M. ir J. B. vakcinacijos laiku) A. L. atostogavo (1 t., b. l. 50).

2022 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota J. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių apžiūra, analizuojant juos pagal duomenų apie skiepijimą įvedimo laiką ir vietą.

Www.esveikata.lt duomenų bazėje yra informacija, kad J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo paskiepyta nuo COVID19 ligos 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. spalio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ((duomenys neskelbtini)) Comirnaty.

Apžiūrint ir analizuojant J. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotinę nustatyta, kad tiek 2021 m. rugsėjo 24 d., tiek 2021 m. spalio 15 d. šis numeris prisijunginėjo Šiauliuose prie skirtingų bokštų, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į skirtingus numerius ir iš skirtingų numerių buvo skambinta į numerį (duomenys neskelbtini). Minėta informacija rodo, kad J. B. negalėjo būti Vilniuje tuo metu, kai 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. spalio 15 d. jai buvo įvesti įrašai apie skiepus nuo COVID19 (16 t., b. l. 158-160).

2022 m. lapkričio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota M. M. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikacinių įvykių apžiūra, analizuojant juos pagal duomenų apie skiepijimą įvedimo laiką ir vietą.

Www.esveikata.lt duomenų bazėje yra informacija apie tai, kad M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo paskiepytas nuo COVID19 ligos 2021 m. rugsėjo 24 d., 13.21 val., ir 2021 m. spalio 15 d., 07.46 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje adresu (duomenys neskelbtini), Comirnaty vakcina.

Apžiūrint ir analizuojant M. M. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių pokalbių išklotinę nustatyta, kad:

2021 m. rugsėjo 24 d., 12.05 val., šis telefono numeris prisijungė prie bokšto, esančio Klaipėdoje, Šilutės pl., 26, 13.05 val. – prie bokšto, esančio Klaipėdos r. sav., Žiedo g. 2, 14.05 val. – prie bokšto, esančio Kretingoje, Vilniaus g. 2. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į skirtingus numerius, taip pat iš skirtingų numerių buvo skambinta į Nr. (duomenys neskelbtini);

2021 m. spalio 15 d., 07.27 val., ir 08.27 val., mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) prisijungė prie bokšto, esančio Šiauliuose, Gamybos g. 2a. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta į skirtingus numerius bei iš skirtingų numerių buvo skambinta į Nr. (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolu užfiksuota informacija patvirtina, kad M. M. negalėjo būti Vilniuje tomis dienomis ir tuo laiku, kai į sistemą buvo suvesti duomenys apie jo tariamą paskiepijimą Comirnary vakcinomis.

Tame pačiame apžiūros protokole užfiksuota, kad M. M. bendravo telefonu su O. Š., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini):

2021 m. rugsėjo 23 d., 12.59 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į numerį (duomenys neskelbtini); skambutis vyko 38 sekundes;

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.04 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini);

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.11 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini);

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.11 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini);

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.12 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini);

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.13 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini);

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.37 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.49 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 23 d., 13.49 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugsėjo 24 d., 11.01 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į numerį (duomenys neskelbtini) (pokalbis neįvyko);

2021 m. rugsėjo 24 d., 11.18 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į numerį (duomenys neskelbtini) (pokalbis neįvyko);

2021 m. rugsėjo 24 d., 11.25 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) skambinta į numerį (duomenys neskelbtini) (pokalbis vyko 76 sek.);

2021 m. rugsėjo 25 d., 09.33 val., iš numerio (duomenys neskelbtini) išsiųstas SMS pranešimas į numerį (duomenys neskelbtini) (20 t., b.l. 15-18)

2023 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota informacija apie pinigų judėjimą O. Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d., 13:48:50 val., į O. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 700 eurų. Pinigai pervesti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. M.. Mokėjimo paskirtis nenurodyta (20 t., b. l. 160-162, 166).

2023 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota informacijos apie pinigų judėjimą M. M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, apžiūra. Jos metu nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. iš M. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 700 eurų į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso O. Š.. Mokėjimo paskirtis nenurodyta (20 t., b. l. 163-166).

III. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR TEISMO IŠVADOS

Nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti keturiems asmenims – I. G., M. M., J. B. ir O. Š., byloje tiriamos korupcinės veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat BK 289 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai.

BK 226 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

Pagal BK 227 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus. Papirkimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, kad kyšiu siekia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, 2K-439-788/2016, 2K-276-693/201, 2K-88-303/2020, 2K-9-719/2021).

Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020; 2K-111-976/2023). Pažymėtina, kad BK 225 straipsnyje numatytam nusikaltimui yra būdingas specifiniais požymiais pasižymintis subjektas, o būtent – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo yra tas, kas dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytus požymius. Turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešasis interesas, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24-895/2015, Nr. 2K-161-693/2019).

Šioje byloje apklausti kaltinamieji pilnai pripažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad pirmiausia M. M., iš savo motinos gavęs O. Š., kaip asmens, galinčio padėti gauti fiktyvų įrašą apie atliktą skiepijimą, telefono numerį, kreipėsi į pastarąjį (O. Š.). Telefoninio pokalbio metu O. Š. patikino M. M., jog yra galimybė įrašyti duomenis apie tariamą paskiepijimą. Apklaustas O. Š. parodė, kad dar iki M. M. skambučio, pažįstamos G., t. y. M. M. motinos, prašymu, domėjosi galimybe atlikti minimus įrašus, tuo klausimu kreipėsi į savo pažįstamą I. G., dirbančią medicinos srityje, žinojo, kad viena iš jos darboviečių yra (duomenys neskelbtini) poliklinika. Kaltinamoji I. G. pripažino iš savo pažįstamo O. Š. sulaukusi klausimo, ar yra galimybė paskiepyti žmogų faktiškai neatliekant skiepo, t. y. sutvarkant tik dokumentus. Ji pažadėjo pasidomėti, ką vėliau ir padarė kreipdamasi į kaltinamąją J. B.. Pati I. G. pagelbėti prašomu klausimu niekaip negalėjo, kadangi nedirbo su skiepais, neturėjo prieigos prie sistemos. Apklausiama kaltinamoji J. B. pripažino, kad I. G. kreipėsi į ją su prašymu dėl duomenų apie tariamą paskiepijimą į sistemą suvedimą, faktiškai asmens neskiepijant. Iš pradžių konkretaus atsakymo jai nedavė, tačiau pagalvojusi sutiko, o, atėjus galimybei, nurodė, kokius duomenis ši turi atsiųsti. Iš kaltinamųjų parodymų galima matyti, kad buvo susitarta bendrai dėl to, kad į sistemą bus suvesti duomenys apie tariamą asmenų paskiepijimą, t. y. iš anksto nebuvo tiksliai susitarta, dėl kokio konkrečiai asmens ar asmenų reikės atlikti skiepų įrašus. Po to, kai telefoninio pokalbio metu O. Š. patikino M. M. esant galimybę atlikti fiktyvius įrašus apie skiepus, O. Š. į mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųsti dviejų asmenų – paties M. M. ir J. B. – duomenys (asmens tapatybės kortelės ir atitinkamai paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukos), kuriuos šis mobiliojo ryšio telefonu persiuntė I. G., o ši – atitinkamai J. B.. Apklausiami kaltinamieji patvirtino ir tai, kad už neteisėtą veikimą suvedant fiktyvius įrašus buvo sutartas piniginis atlygis. M. M. į O. Š. banko sąskaitą pervedė 700 Eur, kuriuos išgryninęs O. Š. ne mažiau kaip 400 Eur atidavė I. G., ši ne mažiau kaip 300 Eur davė J. B., o 100 Eur pasiliko sau. Kaltinamoji J. B. patvirtino, jog už piniginį atlygį ji atliko sutartus neteisėtus veiksmus, t. y. kaltinime nurodytu laiku suvedė į sistemą duomenis apie tai, kad M. M. ir J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis. Tokius veiksmus kaltinamoji J. B., kuri poliklinikos direktoriaus 2021 m. vasario 1 d. įsakymu buvo paskirta atsakinga už Covid 19 ligos vakcina organizavimą bei koordinavimą, tačiau pati neturėjo teisės prisijungti prie sistemos, į kurią buvo suvedama informacija apie asmenų skiepijimą, atliko pasinaudodama svetima, t. y. jos kolegei A. L., išduota USB laikmena, suteikiančia teisę prisijungti prie sistemos. Tokiu būdu J. B. ne tik susitarė savo naudai priimti bei, kaip nustatyta, per I. G. (šiai perduodant per O. Š.) priėmė iš M. M. ne mažesnį kaip 300 Eur kyšį, tačiau ir pasisavino viešojo administravimo funkcijas (teikiančio viešąsias medicinos paslaugas) asmens – A. L. – vardą bei elektroninėje erdvėje suklastojo vakcinacijos įrašus.

Analizuojant parodymus, galima pastebėti, kad tam kaltinamųjų nurodytos aplinkybės skiriasi. Antai, O. Š. tvirtina, kad tai I. G. jam įvardino kainą už vieno asmens fiktyvių duomenų suvedimą, t. y. 300 Eur, tuo tarpu I. G. aiškina, kad O. Š. pats jai davė pinigus (iš viso 400 Eur). Nepaisant šių skirtumų, tiek O. Š., tiek I. G. neneigia kyšio, susijusio su susitarimu paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, davimo, priėmimo faktų. Pabrėžtina, kad I. G. dar ikiteisminiame tyrime yra davusi parodymus apie tai, kad O. Š. dar iki J. B. įvedant fiktyvius duomenis apie skiepijimą, jai perdavė pinigus, paduodavo po 200 Eur už asmenį (iš šių pinigų dalį – 50 Eur – pasiimdavo sau, dalį – 150 Eur – perduodavo J. B.), pinigus imdavo, kadangi nusprendė, jog tokiu būdu galima užsidirbti. Tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, jog I. G. neigė susitarimą priimti iš O. Š. kyšį savo ir asmens, atsakingo už Covid 19 vakcinacijos organizavimą ir koordinavimą, naudai. O. Š. parodymuose nurodyta I. G. perduota kyšio suma (kaltinamasis teigė perdavęs 600 Eur, o sau pasilikęs 100 Eur) neatitinka kaltinamosios I. G. parodymų, tačiau kaltinimų esmės nekeičia. O. Š. prisipažino tiek savo, tiek kitų asmenų naudai (medicinos darbuotojų papirkimui) iš M. M. gavęs 700 Eur, iš kurių dalį pasiliko sau, o dalį perdavė I. G., kad ši papirktų darbuotoją, galintį atlikti fiktyvų vakcinavimą. Kaltinamojo nurodyta mažesnė sau pasilikto kyšio dalis neleidžia spręsti, jog O. Š. tokiais parodymais nesutiko su kaltinimu, siekė sumenkinti savo veiksmus. Iš teisme duotų O. Š. parodymų matyti, kad pastarasis iš karto po to, kai valstybinis kaltintojas paskelbė kaltinamąjį aktą, tvirtino pilnai pripažįstantis savo kaltę, tokios pozicijos laikėsi viso bylos nagrinėjimo teisme metu, atitinkamai nėra pagrindo spręsti esant neaiškumų dėl kaltinime inkriminuotos aplinkybės „O. Š. 2021 m. nuo rugsėjo 24 d. iki spalio mėn. vidurio, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis perdavė I. G. jos ir J. Š. naudai kaip kyšį ne mažiau kaip 400 Eur“. Taigi nepaisant tam tikrų nesutapimų, visgi bendrai galima konstatuoti, jog visų kaltinamųjų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nesiskyrė, yra aiškūs, sutampantys ir nesudarantys pagrindo spręsti esant abejonių ir neaiškumų dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Atskirai tik pasisakytina dėl kaltinimuose inkriminuotos aplinkybės, jog duomenys apie M. M. ir J. B. paskiepijimą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje Comirnary vakcinomis, buvo suvesti į sistemą „esveikata“. Apklausiant kaltinamąją J. B., ši, pripažinusi visas kaltinimų aplinkybes, pažymėjo, kad, pasinaudojusi A. L. vardu, prisijungė ne prie sistemos „esveikata“, o prie sistemos „Med.I.S.“, kurioje yra įvedami duomenys apie tai, ar asmuo paskiepytas. J. B. teigimu, būtent šioje sistemoje ji ir suvedė duomenis apie tariamą M. M. ir J. B. vakcinavimą (25 t., b. l. 13-22). Ikiteisminio tyrimo metu J. B. taip pat nurodė, kad svetimu vardu jungėsi prie sistemos „Med.I.S.“, kur suvedė fiktyvius įrašus apie asmenų paskiepijimą (22 t., b. l. 10-14). Bylos medžiagoje yra pateikta informacija apie poliklinikoje vakcinuotus asmenis, tarp kurių yra duomenys apie M. M. ir J. B. tariamą vakcinavimą minėtoje medicinos įstaigoje. Tiek iš šių duomenų apžiūros protokolo (16 t., b. l. 1-7, 8-35), o taip pat peržiūrint skaitmeninėje laikmenoje (15 t., b. l. 176) esančią informaciją galima matyti, kad įrašai apie asmenų vakcinavimą buvo suvedami į poliklinikos kompiuterizuotą sistemą (programą) „Med.I.S.“ (viršutinėje kairėje pusėje matomas šios programos logotipas). Kaip minėta, kaltinamoji J. B. kaip tik ir tvirtino duomenis apie tariamą vakcinavimą suvedusi būtent į nurodytą sistemą ir tokiais kaltinamosios parodymais nėra pagrindo netikėti. Bylos medžiaga rodo ir tai, kad analogiški duomenys apie nurodytų asmenų paskiepijimą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje atsispindi ir sistemoje „esveikata“ (16 t., b. l. 158-159; 20 t., b. l. 15-8), tačiau kaltinamoji teigė, kad ji pati šių duomenų į nurodytą sistemą nesuvedinėjo ir prie sistemos, pasinaudodama A. L. vardu, prisijungusi nebuvo, jungėsi išskirtinai tik prie sistemos „Med.I.S.“. Galima pastebėti, kad apklausiama A. L. yra nurodžiusi, jog elektroniniu parašu patvirtinus duomenis apie tai, kad asmeniui yra atliktas skiepas (iš parodymų galima suprasti, jog liudytoja kalba taip pat apie sistemą „Med.I.S.“), po patvirtinimo tokie duomenys (pažyma) yra perkeliami į sistemą „esveikata“ (1 t., b. l. 137-139). Kokiu būdu šie duomenys perkeliami į kitą, t. y. „esveikata“, sistemą, nėra aiškiai nustatyta (darbuotojui atskirai prisijungus prie šios sistemos ar abiem minėtoms sistemoms sąveikaujant ir duomenis ar atitinkamai dalį jų automatiškai perkeliant/integruojant į apjungiančią sistemą „esveikata“). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos aplinkybės nėra aiškiai nustatytos, tačiau nekyla abejonių, kad J. B. duomenis apie M. M. ir J. B. tariamą vakcinavimą suvedė, svetimu vardu prisijungdama prie sistemos „Med.I.S.“, šioje dalyje tikslintinas kaltinimas, nurodant, kad aptartų duomenų suvedimas buvo atliekamas kompiuterizuotoje sistemoje „Med.I.S.“. Kaltinimo dalis dėl to, jog buvo suklastotas tikras dokumentas – vakcinacijos įrašai elektroninėje erdvėje – sistemoje „esveikata“ paliktina netikslinta, kadangi šioje elektroninėje erdvėje netikri vakcinacijos įrašai yra neatsietini nuo kaltinamosios veiksmų, suvedant fiktyvius duomenis į poliklinikos sistemą „Med.I.S.“

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė grindžiama ir kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų bei įvertintų duomenų, pripažintinų įrodymais, visuma. Antai, ikiteisminiame tyrime atliktų kratų (gyvenamosiose vietose, taip pat asmens kratos) metu paėmus I. G., J. B., O. Š. mobiliojo ryšio telefonus, o kaltinamajam M. M. mobiliojo ryšio telefoną pateikus savanoriškai, buvo rasti reikšmingi duomenys, kurie apžiūrėti atitinkamais apžiūrų protokolais. Šių protokolų turinys pakankamai išsamiai aprašytas ankstesnėje nuosprendžio dalyje, todėl iš naujo nekartojant pažymėtina tik tai, jog telefonuose buvo rasti duomenys apie kaltinamųjų tarpusavio kontaktavimą dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių. Nustatyta, kad tarpusavyje buvo siunčiamos M. M. asmens tapatybės kortelės ir J. B. išduoto asmens paso lapo su anketiniais duomenimis nuotraukos, fiksuoti aktualūs susirašinėjimai tarp I. G. ir J. B., M. M. ir O. Š.. Informacija apie pinigų judėjimą M. M. ir O. Š. banko sąskaitose atskleidžia, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. M. M. pervedė į O. Š. sąskaitą 700 Eur (mokėjimo paskirtis nenurodyta). Taip pat byloje yra kitų objektų apžiūrų duomenys (iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, sistemos „esveikata“), patvirtinantys informaciją apie M. M. ir J. B. tariamą paskiepijimą Comirnaty vakcinomis. Tyrimo metu atlikus M. M. ir J. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų numerių telekomunikacinių įvykių analizę, nustatyta, kad nei vienas iš nurodytų asmenų negalėjo būti Vilniuje tuo metu, kai 2021 m. rugsėjo 24 d. ir 2021 m. spalio 15 d. buvo įvesti įrašai apie jų vakcinavimą nuo Covid 19 ligos. Detalesnė šių duomenų, teismo pripažintų įrodymais, analizė nesant ginčytinų kaltinimo aplinkybių, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nėra tikslinga. Teismo vertinimu, visų kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta. I. G., kuri, pasinaudodama savo pažintimi ir turėdama ryšių su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – J. B., susitarė su O. Š. paveikti jai pažįstamą valstybės tarnautoją, atsakingą už vakcinacijos organizavimą ir koordinavimą, kad šis asmuo neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. suvestų į sistemą duomenis apie asmenų paskiepijimą, nors tokie asmenys faktiškai nebuvo skiepijami, tiesiogiai susitarė priimti iš O. Š. savo ir minėto asmens naudai kyšį, vėliau tą sutartą kyšį priėmė, po ko dalį kyšio pasiliko sau, o kitą dalį (didesnę) davė J. B. už šios neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dėl tokių veiksmų I. G. pripažintina kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis O. Š., kuris siekė, kad jo pažįstama I. G., pasinaudodama savo pažintimi ar kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, paveiktų tą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, tiesiogiai susitarė su I. G. dėl tokio jos poveikio bei dėl kyšių jai ir kitiems asmenims, vėliau tiesiogiai davė kyšį I. G. už pažadėtą bei padarytą poveikį bei netiesiogiai, t. y. per I. G., davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą pastarojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Be to, O. Š., kuris susitarė su M. M., kad šis duos kyšį už tai, kad O. Š. paveiks pažįstamus medicinos darbuotojus, kad šie neteisėtų veiktų vykdydami savo įgaliojimus (suvestų į sistemą fiktyvius duomenis apie vakcinaciją), vėliau kaip tik gavo iš M. M. kyšį (pinigų sumą, pervestą bankiniu pavedimu), kurį priėmė savo ir kitų asmenų naudai, ir tokiais savo veiksmais padarė BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atitinkamai kaltinamojo M. M. veiksmais, kuriais pastarasis siekė, kad O. Š., pasinaudodamas pažintimis ar kita tikėtina įtaka paveiktų valstybės tarnautojui prilygintus asmenis, kad šie neteisėtai vykdydami įgaliojimus, suvestų į sistemą fiktyvius įrašus apie atliktą vakcinavimą, tiesiogiai susitarė su O. Š. dėl kyšio jam ir nurodytiems asmenims ir vėliau netiesiogiai davė sutartą kyšį, buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios J. B. veiksmai atitinka kitas baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Byloje nustatyta, kad J. B. tiesiogiai pati susitarė su I. G. priimti savo naudai kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (į sistemą suvedant duomenis, kad asmenys tariamai buvo paskiepyti nuo Covid 19 ligos) ir netiesiogiai per minėtąją I. G. (pastaroji per O. Š.) priėmė iš M. M. ne mažesnį nei 300 Eur kyšį. Teismo vertinimu, J. B. pilnai atitinka specifiniais požymiais pasižymintį BK 225 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektą, kadangi, kaip nustatyta, inkriminuotus veiksmus ji atliko teikdama viešąsias paslaugas viešajame juridiniame asmenyje – dirbdama medicinos registratore VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, šios poliklinikos direktoriaus įsakymu būdama paskirta atsakinga už vakcinacijos Covid 19 ligos vakcina organizavimą ir koordinavimą, jos veikla buvo susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos netinkamas vykdymas pasireiškė viešojo intereso pažeidimu, t. y. J. B. laikytina valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Kaltinamoji aiškiai suvokė savo atliekamų neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia). Taigi J. B. veiksmai pilnai atitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinime inkriminuotus veiksmus J. B. atliko prie sistemos „Med.I.S.“ prisijungdama A. L. išduota USB laikmena, tokiu būdu pasisavindama viešojo administravimo funkcijas atliekančio (teikiančio viešąsias medicinos paslaugas) asmens vardą, ir, įvesdama į sistemą fiktyvius duomenis apie tai, kad M. M. ir J. B. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje buvo paskiepyti Comirnary vakcinomis, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninius vakcinacijos įrašus, suteikusius M. M. ir J. B. teisę gauti galimybių pasus. Tokiais veiksmais kaltinamoji J. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 289 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Galiausiai nurodytina tai, kad nors pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019), tačiau šiuo atveju nuosprendžio nustatomojoje dalyje kaltinamųjų kaltinamųjų veikos aprašytos (išdėstytos) atskirai. Toks įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų išdėstymas pasirinktas, siekiant išvengti pernelyg gremėzdiško nusikalstamų veikų aprašymo, atsižvelgiant į tai, jog ne visos kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra tapačios, todėl atskiras veikų išdėstymas laikytinas aiškesniu ir suprantamesniu.

IV. BAUSMIŲ SKYRIMO IR ATLEIDIMO NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PAGAL LAIDAVIMĄ MOTYVAI

Dėl kaltinamajai J. B. skirtinų bausmių

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai J. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamiesiems tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltinamųjų asmenybę.

Kaltinamosios J. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji J. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, kurių dvi (BK 289 straipsnis ir 300 straipsnio 1 dalis) priskirtinos nesunkiems, viena – sunkiems (BK 225 straipsnio 2 dalis) nusikaltimams, visos veikos tyčinės, baigtos, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuota. Kaltinamoji anksčiau nė karto neteista (22 t., b. l. 112-113), administracine tvarka nebausta (22 t., b. l. 115), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, turinti darbą, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai J. B. jai inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą baudos bausmę, kurios dydis visais atvejais nustatytinas ženkliais mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės daugiau artimą minimaliai ribai). Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji šiuo metu nedirba, jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos (sprendžiant tai, kad vaikas gimė pakankamai neseniai, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn., tikslinių atostogų laikotarpis iš esmės yra tik prasidėjęs ir gali užsitęsti) (25 t., b. l. 8), turi finansinių įsipareigojimų (2020 m. gruodžio mėn. paimtos dvi paskolos, kurių padengimui kas mėnesį mokomos 207 Eur dydžio įmokos) (25 t., b. l. 49, 50), yra pagrindas nustatyti ženkliai ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą savanoriškam baudos sumokėjimui.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Nagrinėjant bylą teisme buvo pateikti prašymai kaltinamuosius I. G., M. M. ir O. Š., padariusius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (24 t., b. l. 180-181, 184-185, 186, 191-192, 193).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sąlygos atleisti kaltinamąją I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasisakant dėl pirmosios BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, pažymėtina, kad teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017). Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018).

Konstatuotina, kad I. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, I. G. veiksmais buvo realizuotas susitarimas paveikti valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis vykdydamas įgaliojimus veiktų neteisėtai (į sistemą įvestų fiktyvius įrašus apie asmenų paskiepijimą), už tai kaltinamoji susitarė tiesiogiai priimti kyšį savo bei to asmens naudai, vėliau kyšį priėmė, o taip pat tiesiogiai davė jį J. B., t. y. valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, už šios neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamosios padarytas veikas sieja bendra tyčia, veiksmai susideda iš vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, taigi, spręstina, kad I. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, padarytos idealiąją sutaptimi. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat tai, jog kaltinamoji anksčiau nė karto nebuvo teista (23 t., b. l. 62), konstatuotina, kad I. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, t. y. nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, numatyta sąlyga.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomos svarbiausios šios veikos padarymo aplinkybės. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

Kaltinamoji I. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tokios pozicijos pastaroji buvo viso proceso metu, detalius parodymus apie jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes davė dar ikiteisminio tyrimo metu (atsižvelgdamas į tai, prokuroras dar kaltinamajame akte nurodė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji savo kaltės taip pat neneigė. Nors duodama parodymus veikų aplinkybes pasakojo pakankamai lakoniškai, dėl ko teko užduoti daugkartinius klausimus, tačiau, kaip galima matyti, toks parodymų davimas buvo nulemtas kaltinamosios jaudulio, o ne nenoro atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes. Iš I. G. parodymų turinio matyti, kad pastaroji pripažino visas esmines nusikaltimų aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko nėra pagrindo abejoti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos buvimu. Byloje nagrinėjamais veiksmais žala nebuvo padaryta, dėl ko nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl trečios laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaip jau minėta anksčiau, I. G. teisiama pirmą kartą (23 t., b. l. 62), byloje esančiais duomenimis per 5 metus vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, administracinė nuobauda negaliojanti (23 t., b. l. 66). Kaltinamoji netekėjusi, viena augina mažametį vaiką, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (24 t., b. l. 183; 25 t., b. l. 25). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamoji I. G., kuri, kaip pati pabrėžė, padarė kritiškas dėl savo neteisėtų veiksmų, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąją I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, A. G. yra pateikęs prašymą perduoti I. G. jo atsakomybei pagal laidavimą (24 t., b. l. 180-181). Apklaustas teisme A. G. akcentavo artimus jo ir dukros I. G. santykius, pabrėžė daug bendraujantis ir su anūku, kurį jo dukra augina viena. Nors A. G. ir negalėjo tiksliai įvardinti, kokius nusikalstamus veiksmus padarė jo dukra, tačiau pastarajam buvo žinoma, kad šios elgesys prieštaravo teisei, už neteisėtus veiksmus ji gavo atlygį (25 t., b. l. 58-72). Akivaizdu, kad laiduotoju prašantis asmuo supranta ir žino, kad jo dukra nusikalto, o reikalauti, kad jis itin tiksliai žinotų visas inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybes, neprivalu. Išklausęs tiek I. G., tiek A. G., teismas neturi pagrindo abejoti, kad pastarųjų santykiai yra tvirti, pagrįsti abipusiu pasitikėjimu bei pagarba, kaltinamajai yra svarbi tėvo nuomonė ir ji į šią nuomonę įsiklauso. A. G. neteistas (24 t., b. l. 182), du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, Administracinių nusižengimo registro duomenimis, viena nuobauda sumokėta, dėl kitos nuobaudos (6 Eur dydžių baudos) informacijos apie sumokėjimą nėra (25 t., b. l. 40-41). Galima pastebėti, kad prokuroras, prašydamas neatleisti I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip tik akcentavo laiduotojo tinkamumo klausimą, nurodydamas, kad A. G. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi pats nėra sumokėjęs baudos už padarytą administracinį nusižengimą. Nors byloje ir nėra aiškių duomenų dėl A. G. paskirtos 6 Eur dydžio baudos sumokėjimo, visgi, teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė visų minėtą asmenį apibūdinančių duomenų kontekste negali būti suabsoliutinama ir rodanti, kad asmuo nėra tinkamas būti laiduotoju. Teismas atsižvelgia, kad padarytas administracinis nusižengimas yra nešiurkštus, paskirta vos kelių eurų dydžio bauda, todėl abejotina, kad asmuo vengė ją sumokėti (pabrėžtina, kad ankstesnę 12 Eur baudą jis sumokėjo operatyviai). Pats A. G. tvirtino, kad bauda tikrai yra sumokėjęs, pačiam nesuprantama, kodėl išraše nurodyta, kad informacijos apie sumokėjimą nėra. Pažymėtina, kad teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, buvo atsiųsta pažyma, kuri, įvertinus jos pateikimo laiką, detaliau neanalizuotina, tik bendrai nurodytina, kad joje užfiksuota, kad A. G. neturi jokių įsiskolinimų valstybei (25 t., b. l. 81). Teismo vertinimu, praeityje padaryti du nešiurkštūs administraciniai nusižengimai ir pažymoje nurodyta aplinkybė, kad jis nėra sumokėjęs kelių eurų baudos, negali būti vertinami formaliai, jie neleidžia spręsti, kad A. G. yra nepatikimas, linkęs nusižengti, ignoruoti jam skirtas finansines sankcijas. Įvertinus visus A. G. charakterizuojančius duomenis, jo ir I. G. santykių pobūdį, galima pagrįstai konstatuoti, kad jis yra vertas pasitikėjimo asmuo, galintis daryti teigiamą poveikį savo dukrai I. G..

Tokiu būdu konstatuotina, kad yra tikslinga atleisti kaltinamąją I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją A. G. atsakomybei pagal laidavimą. Įvertinus pakankamai aktyvų kaltinamosios vaidmenį nusikaltimų padaryme, laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams. Be to, dėl anksčiau aptartų duomenų, susijusių su A. G. padarytais administraciniais nusižengimais, taip pat siekiant, kad laiduotojas, kuris šiuo atveju privalės veikti kaip tam tikras teisinių santykių tarpininkas, ne formaliai, o faktiškai įsitraukti į šį santykį, kad būtų užtikrintas valstybės interesas, jog asmens nusikalstamas elgesys nepasikartos, kartu su laidavimu skirtinas užstatas, jo dydis nustatytinas 4 500 Eur. Sprendžiant iš teisme duotų A. G. parodymų, pastarasis yra pajėgus sumokėti tokio dydžio užstatą, galima matyti, kad laiduotojas įvardino ir didesnę galimą sumokėti sumą, tačiau, įvertinus bylos aplinkybes, tai, kad laiduotojas yra pensinio amžiaus, spręstina, jog yra pakankamas teismo nustatytas užstato dydis.

Sprendžiant dėl galimybės atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat aptartinos BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo institutui būtinos nustatyti sąlygos. Kaltinamasis M. M. praeityje nebuvo teistas (24 t., b. l. 92), šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl laikytina, kad M. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pozicijos dėl kaltės nebuvo išsakęs, parodymų nedavė, tačiau teisme, po to, kai buvos paskelbtas kaltinamasis aktas, sutiko duoti parodymus ir juos davė. Apklausiamas prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtino esmines veikų aplinkybes, gailėjosi nusikaltęs (25 t., b. l. 58-72). Teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo parodymai yra nenuoširdūs, liko neatskleistos reikšmingos veikų aplinkybės. Tiek M. M., tiek ir visų kitų kaltinamųjų parodymai, leido bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Valstybinis kaltintojas, nekvestionuodamas kaltinamojo prisipažinimo ir gailėjimosi teisme, akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauti M. M. parodymai, pastarasis jų nedavė, kaltės nepripažino. Toks pastebėjimas yra iš esmės teisingas (išskyrus tai, jog M. M. neigė kaltę, kadangi iš bylos matyti, jog pastarasis nebuvo išreiškęs savo pozicijos kaltės atžvilgiu), tačiau apsisprendimas neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, savaime nėra pagrindas spręsti nesant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ar BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos laidavimo sąlygos. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Nagrinėjamu atveju matyti, jog kaltinamojo prisipažinimas teisme duotas ne pakeitus ankstesnius parodymus, kuriais buvo klaidinamas tyrimas, neigiama kaltė, nurodomos tikrovę neatitinkančios aplinkybės. Apklausiamas teisme kaltinamasis iš karto pripažino kaltę, nurodė esmines veikų aplinkybes. Kaltinamojo gynėjas akcentavo tai, jog M. M. ilgą laiką negyveno Lietuvoje, nebuvo įsigilinęs į teisinę sistemą, anot gynėjo, buvo aptarta ikiteisminio tyrimo metu „nei nieko neigti, nei neneigti“, t. y. galima suprasti, jog kaltinamojo pozicijai parodymus duoti tik nagrinėjant bylą teisme įtakos turėjo ir gynėjas. Teismo vertinimu, teisme duotų parodymų turinys leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis M. M. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (atitinkamai nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga), toks prisipažinimas nors ir buvo išreikštas nagrinėjant bylą teisme, tačiau vien dėlto negalima spręsti, kad jis neatitinka kaltinamojo valios ir buvo išsakytas siekiant kuo palankesnės baudžiamojo proceso baigties. Kaltinamojo veiksmais žala nebuvo padaryta. M. M. anksčiau nebuvo teistas (24 t., b. l. 92), per penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už savo pobūdžiu nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo, administracinės nuobaudos negaliojančios (24 t., b. l. 93-94). M. M. yra vedęs, nuo 2007 m. iki 2021 m. balandžio mėn. buvo deklaravęs savo gyvenimą užsienyje (24 t., b. l. 90-91), sugrįžęs į Lietuvą iš karto įsidarbino ir iki pat šiol yra dirbantis, darbovietė jį charakterizuoja teigiamai (24 t., b. l. 188). Atsižvelgus į teisme duotus kaltinamojo parodymus, išsakytą kritišką požiūrį į padarytus nusikalstamus veiksmus, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas manyti, kad M. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Prašymą būti kaltinamojo M. M. laiduotoju yra pateikęs S. J.. Kaip matyti iš abiejų parodymų, jie yra ne tik bendradarbiai, tačiau bendrauja ir artimiau, yra draugai, kartu sportuoja, leidžia laisvalaikį, kartais susitinka šeimomis. Teisme apklaustas S. J. pažymėjo, kad su M. M. kalbasi įvairiomis temomis, būdamas vyresnis (pagal mažių M. galėtų būti tėvu, M. yra netgi kiek jaunesnis už jo sūnų) gali šiam patarti, kaltinamasis įsiklauso į jo nuomonę, jį supranta, yra įsitikinęs, kad gali daryti jam teigiamą įtaką (25 t., b. l. 58-72). Pateikti duomenys rodo, kad S. J. nėra teistas (25 t., b. l. 42), yra padaręs du administracinius nusižengimus, tačiau jie nėra grubūs, paskirtas baudas nedelsiant sumokėjo (25 t., b. l. 43-44). Antroji nuobauda yra dar galiojanti, tačiau toks faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad S. J., kuris per keliasdešimties metų vairavimo stažą du kartus nešiukščiai pažeidė kelių eismo taisykles, yra linkęs daryti administracinius nusižengimus. S. J. dirba, darbovietė jį apibūdina kaip pareigingą, atsakingą, neturintį žalingų įpročių, nepriekaištingai atliekantį pavestą darbą, jam niekada nebuvo skirtos drausminės nuobaudos (24 t., b. l. 188). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, dėl siejančių santykių su kaltinamuoju, taip pat savo amžiaus gali daryti jam teigiamą įtaką, kad M. M. laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Visgi, įvertinus tai, kad laiduoją ir kaltininką siejantys ryšiai yra palyginti neseniai užsimezgę, nepasižymintys ilgametyste, taip pat atsižvelgiant į socialinio santykio pobūdį (kolegiškumas, draugystė), nustatytinas didesnis už vidurkį laidavimo terminas, taip pat skirtinas 4 000 Eur dydžio užstatas (teisme laiduotojas nurodė apsvarstęs užstato sumokėjimo galimybę ir esantis pasiryžęs jį sumokėti).

Prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisme pateikė ir kaltinamasis O. Š., laiduoju prašoma paskirti jo sutuoktinę Ž. Š., kuri sutinka būti laiduotoja ir prašo būti ja paskirta (24 t., b. l. 191-192, 193). Analizuojant laidavimo instituto taikymui būtinas sąlygas, matyti, kad O. Š. anksčiau neteistas (24 t., b. l. 23-24), šioje byloje pripažintinas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, tačiau visos jos padarytos tais pačiais motyvais, siekiant to paties tikslo, veikiant vieninga tyčia, dėl ko sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tokia išvada leidžia spręsti esant nustatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Aptariant antrąją laidavimo sąlygą, numatytą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pažymėtina, kad O. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė (būdamas sulaikytas lakoniškai nurodė, jog kaltės nepripažįsta, parodymų neduos, nes turi pagalvoti, antros, o tuo pačiu ir paskutinės apklausos metu pozicijos dėl kaltės neišsakė, pažymėjo, jog teisme pasisakys tiek dėl kaltės, tiek ir duos parodymus) (23 t., 110, 118-121). Pradėjus nagrinėti bylą teisme, iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo, nurodė kaltu prisipažįstantis, sutiko duoti parodymus, apklausiamas pripažino esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, išsakė tokio savo elgesio priežastis, gailėjosi nusikaltęs (25 t., b. l. 26-36). Taigi kaltinamojo prisipažinimas ir pakankamai detalūs parodymai teisme buvo duoti tik pradėjus įrodymų tyrimą, kas kartu su kitų kaltinamųjų pripažintais kaltinimais ir duotais parodymais leido konstatuoti, jog nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, dėl ko ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tiek iš kaltinamojo O. Š., tiek ir pastarojo gynėjos teiginių matyti, jog kaltinamojo apsisprendimas parodymus duoti nagrinėjant bylą teisme buvo priimtas patariant gynėjai. Paminėtų aplinkybių visumoje teismas sprendžia, kad kaltinamojo O. Š. kaltės pripažinimas, parodymų davimas ir gailėjimasis teisme neužkerta kelio pripažinti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto numatytą sąlygą. Kita BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga šioje byloje nėra aktuali, kadangi kaltinamojo veiksmais žala nebuvo padaryta. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinamasis praeityje nebuvo teistas (24 t., b. l. 23-24), yra baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, nė viena administracinė nuobauda nėra galiojanti (24 t., b. l. 25-33). O. Š. vedęs, nors yra tik iš dalies darbingas (24 t., b. l. 190), jam nustatytas neįgalumas (25 t., b. l. 5), tačiau dirba, gauna legalias pajamas (24 t., b. l. 34, 190, 200; 25 t., b. l. 1-4). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų aplinkybes, galima daryti išvadą, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, o daugiau atsitiktinis ir yra pagrindas manyti, kad O. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Prašymą būti kaltinamojo O. Š. laiduotoja pateikė pastarojo sutuoktinė Ž. Š. (24 t., b. l. 193). Apklausiama teisme pastaroji tikino, kad jos santykiai su kaltinamuoju yra labai artimi ir tvirti, 6 metus kovojo dėl vyro gyvybės, šiuo metu jam nustatytas neįgalumas. Abu praleidžia daug laiko kartu, kalbasi ir tariasi dėl daugelio dalykų, todėl buvo labai nustebusi dėl vyro poelgio. Kiek jai žinoma, pastarasis sutiko su pažįstamos prašymu ir pagelbėjo gauti fiktyvius skiepus, taip pasielgė visiškai nepasitaręs su ja, nors iš esmės visada dėl visko pasitaria, o šis kartas buvo pirmas, kai vyras jai nieko nesakė. Po įvykio kalbėjosi su sutuoktiniu, ne tik jis, bet ir ji pati išgyvena dėl jo poelgio, supranta, jog kaip laiduotoja bus atsakinga už sutuoktinį, turės dar daugiau skirti dėmesio jam (25 t., b. l. 58-72). Teismas, išklausęs tiek laiduotoją, tiek kaltinamąjį, neturi pagrindo abejoti, kad O. Š. ir jo sutuoktinę Ž. Š. sieja išties glaudūs bei pagarbūs tarpusavio ryšiai ir Ž. Š. gali teigiamai paveikti savo vyro elgesį. Baigiamojoje kalboje valstybinis kaltintojas, nesutikdamas, kad Ž. Š. yra tinkama laiduotoja, išsakė iš esmės vienintelį argumentą, t. y. akcentavo tai, kad pastaroji nepaveikė kaltinamojo, kad šis ikiteisminiame tyrime duotų parodymus, pripažintų faktines nusikaltimų aplinkybes. Teismo vertinimu, toks reikalavimas laiduotoju prašančiam asmeniui nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad O. Š. teisines paslaugas teikė jo pasirinkta gynėja ir suprantama, kad būtent su ja pastarasis sprendė aktualius teisinius klausimus, klausė duodamų patarimų (arba įsiklausė į tokius patarimus), juo labiau, kad anksčiau niekada nebuvo susidūręs su baudžiamuoju procesu. Nesunku suprasti, kad nurodyto pobūdžio klausimai buvo sprendžiami su kvalifikuotu teisininku, todėl reikalavimas, kad šiuo atveju sutuoktinė paveiktų kaltinamąjį dėl parodymų davimo būtent ikiteisminio tyrimo stadijoje, yra perteklinis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. Š. yra dirbanti (pagal verslo liudijimą), įmonės, kurioje nuomojasi darbo vietą, direktorės charakterizuojama teigiamai (24 t., b. l. 197, 198), anksčiau neteista (24 t., b. l. 194), bausta administracine tvarka. Iš pačios laiduotojos pateiktos pažymos (25 t., b. l. 48), o taip pat teismui prieinamais Administracinių nusižengimų registro duomenimis (25 t., b. l. 75-79) matyti, kad pastaroji ne kartą buvo traukta administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių nusižengimus. Teisiamojo posėdžio metu buvo išsakyti teiginiai, kad nurodytus nusižengimus yra padaręs Ž. Š. sūnus N. T., kuris naudojasi jai priklausančia transporto priemone, tačiau nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius teiginius, laikytina, kad administraciniai nusižengimai yra padaryti pačios Ž. Š.. Faktai dėl padarytų administracinių nusižengimų yra pakankamai svarbi aplinkybė vertinant asmens, kaip laiduotojo, tinkamumą. Visgi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nė viena administracinė nuobauda nėra galiojanti, visos baudos yra sumokėtos, administraciniai nusižengimai yra išskirtinai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl laiduotojo asmenybės tinkamumo byloje atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės už visiškai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nesusijusias su transporto eismo saugumu. Teismo nuomone, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, o ne tik duomenis apie Ž. Š. ankstesnius administracinius nusižengimus, visgi yra pagrindas pripažinti, kad Ž. Š. yra tinkama laiduotoja, kuri, būdama kaltinamojo O. Š. sutuoktine, turi galimybes daryti jam teigiamą įtaką.

Visų anksčiau aptartų aplinkybių visumoje darytina išvada, kad yra tikslinga atleisti O. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės Ž. Š. laidavimą. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, susijusius su laiduotojai taikyta administracine atsakomybe (iš dalies įvertinus ir paties kaltinamojo administracinius nusižengimus), nustatytinas maksimalus laidavimo terminas, taip pat skirtinas 6 000 Eur dydžio užstatas. Nors apklausiama teisme laiduotoja akcentavo gana sudėtingą finansinę padėtį, tačiau pabrėžtina, kad ji yra dirbanti, turi bent kelias transporto priemones (nurodė, kad viena jai priklausančia transporto priemone („BMW“ markės) naudojasi jos sūnus, kitą („Lexus“ markės) vairuoja ji pati), duomenų apie išlaikytinius nėra, todėl turi galimybes rasti finansinių išteklių užstatui sumokėti. Be kita ko, pastebėtina, jog laiduotoja su sutuoktiniu vyksta į keliones (paskutinis leidimas kaltinamajam duotas kelionei į Nicą, anksčiau vyko į Italiją), šeimai nebuvo sunkumų į Generalinės prokuratūros sąskaitą pervesti daugiau nei 18 000 Eur sumą, kuri atitiko tuo metu laikinai apriboto nekilnojamo turto vertę. Nors Ž. Š. nurodė turinti finansinių įsipareigojimų (25 t., b. l. 60), tačiau tai niekaip nepaveikė jos apsisprendimo prašyti būti paskirta laiduotoja, žinant, kad teismas gali paskirti užstatą. Dėl aptartų aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti, kad užstato sumokėjimas laiduotojai yra objektyviai neįmanomas.

V. DĖL Į BAUSMĘ ĮSKAITYTINO LAIKO IR KARDOMŲJŲ PRIEMONIŲ IR KITŲ KLAUSIMŲ

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 21 d., 16.30 val., iki 2021 m. spalio 22 d., 13.56 val. (22 t., b. l. 1-4). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į J. B. paskirtą bausmę. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (22 t., b. l. 27-30) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. spalio 21 d., 08.10 val. iki tos pačios dienos, 15.39 val. (24 t., b. l. 93-94), M. M. laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 21 d., 07.30 val., paleistas – 2021 m. spalio 22 d., 10.30 val. (24 t., b. l. 61-63), O. Š. laikinai sulaikytas 2021 m. spalio 21 d., 10.00 val., paleistas – 2021 m. spalio 22 d., 08.50 val. (23 t., b. l. 122-123). Be to, visiems trims kaltinamiesiems ikiteisminiame tyrime buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (23 t., b. l. 35-36; 122-123; 24 t., b. l. 77-78), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu pas kaltinamąjį O. Š. atliktos kratos metu buvo paimtas pistoletas „PM 9x18“, Nr. Pe2240, su dviem dėtuvėmis bei 142 šoviniais (gamintojas „Barnal“), leidimas laikyti (nešiotis) ginklą Nr. LI-0014352, ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2021 m. spalio 26 d. kvitą serija BBB Nr. OVS005244 perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui (24 t., b. l. 6, 7). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu O. Š. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą toks atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra kliūtis asmenį vertinti kaip nepriekaištingos reputacijos, kas atitinkamai nesudaro pagrindo teisės turėti ginklus ir šaudmenis apribojimams pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą), nuosprendžiui įsiteisėjus, nurodyti daiktai (pistoletas su dėtuvėmis, šoviniai, leidimas laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo pažymėjimas), grąžintini O. Š..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. B. (ankstesnė pavardė Š.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 240 MGL (12 000) dydžio baudą.

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 289 straipsnyje, ir skirti jai 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 70 MGL (3 500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. B. 240 MGL (12 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti J. B. 160 MGL (8 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti J. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 21 d., 16.30 val., iki 2021 m. spalio 22 d., 13.56 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bauda yra 158 MGL (7 900 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 20 (dvidešimties) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. G., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų šešių mėnesių laidavimo terminą su 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą dėl I. G. nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų dviejų mėnesių laidavimo terminą su 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą dėl M. M. nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

O. Š. (O. Š.), padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą su 6 000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą dėl O. Š. nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

O. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti O. Š. kratos metu paimtą pistoletą „PM 9x18“, Nr. Pe2240, su dviem dėtuvėmis bei 142 šoviniais (gamintojas „Barnal“), leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. LI-0014352, ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie pagal 2021 m. spalio 26 d. kvitą serija BBB Nr. OVS005244 perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui.

Išaiškinti laiduotojams A. G., S. J. ir Ž. Š., kad šiuo nuosprendžiu paskirtus užstatus jie turi įnešti per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703, esančią Luminor banke, banko kodas 40100 (gavėjas – Vilniaus apygardos teismas, įmonės kodas 193312970). Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti I. G., M. M. ir O. Š., kad jiems laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jie, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojams A. G., S. J. ir Ž. Š., kad jie turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmenų, už kuriuos jie laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šių asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.