Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2025-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-1240/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-01-27
Bylos Nr.
II-7-1240/2025
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00060-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Pareiškėjas
R. T.
Nukentėjusysis
K. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-7-1240/2025Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00060-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. sausio 27 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. T.,nukentėjusiajai K. K.,

nedalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu R. T. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta nuobauda – 90 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda R. T. paskirta už tai, kad jis 2024 m. birželio 3 d., apie 18.30 val., atvykęs prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, kreipdamasis į K. K., vartojo necenzūrinius, jos garbę ir orumą žeminančius žodžius, o be to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, įvažiavęs į minėtos sodybos kiemą, taip pat girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, toliau demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus, elgėsi demonstratyviai ir iššaukiančiai, tempė K. K. paėmęs ją už dėvimų rūbų. Tokiais savo veiksmais R. T. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

2. R. T. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant pareiškėjo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

2.1. Skunde nurodė, jog nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 3 d., apie 18.30 val., atvykęs prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, kreipdamasis į K. K., vartojo necenzūrinius, jos garbę ir orumą žeminančius žodžius, o be to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, įvažiavęs į minėtos sodybos kiemą, taip pat girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, toliau demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus, elgėsi demonstratyviai ir iššaukiančiai, tempė K. K. paėmęs ją už dėvimų rūbų, todėl konstatuotina, kad tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Mano, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka ANK 2 straipsnio 3 dalies, 4 dalies reikalavimų, pareigūnas, priimdamas nutarimą, šališkai vertino įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į susidariusią situaciją, liudytojų parodymus, todėl netinkamai taikė ANK 481 straipsnio nuostatas. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota administracinio nusižengimo sudėtis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kad šis nusižengimas gali būti padarytas tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2.2. Konkrečiu atveju nustatyta, jog sodyba (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė S. Z. ir V. Z.. Pažeidimo padarymo metu tarp šių asmenų buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, nes vyko santuokos nutraukimo procesas. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose pagal S. Z. ieškinį ir V. Z. priešieškinį buvo nagrinėjama civilinė byla. Iš byloje asmenų duotų paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. T. yra V. Z. (V. M.) draugas, o byloje nukentėjusiąja pripažinta K. K. – S. Z. sugyventinė, todėl akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. 2024 m. birželio 3 d. R. T. su V. Z. (V. M.) automobiliu atvažiavo į minimą sodybą, nes V. Z. (V. M.) norėjo pasimatyti su vaikais. S. Z. automobiliu užtvėrė kelią įvažiavimui į sodybą. Tada V. Z. (V. M.) išlipo iš automobilio ir nuėjo prie S. Z. automobilio, kuriame sėdėjo dukros ir S. Z. sugyventinė K. K., atidarė galines automobilio dureles ir dukrai K. Z. pasakė, kad eitų su ja, nes jos pasiilgo ir nori su ja pašnekėti. K.Z. sutikus, ji su dukra išėjo pasivaikščioti, po to pasiūlė kartu važiuoti į parką ir ramiai pabūti. Dukra sutiko. Jai kartu su dukra einant link R. T. automobilio, S. Z. pasakė, kad ji negali su dukra niekur važiuoti, kadangi jam iš anksto nepranešė. Tarp jos ir S. Z. kilo žodinis konfliktas, į kurį įsitraukė K. K. S. Z. mėginant ištraukti K.Z. iš mamos rankų, priėjo K. K., kuri taip pat bandė iš jos paimti dukrą, jai neleidus to padaryti, K. K. dešine ranka suėmė jai už dešinės rankos žasto ir jį spaudė, taip sukeldama jai fizinį skausmą, dėl to R. T. K. K. nustūmė tolyn.

2.3. Būtinasis administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1dalyje, požymis yra jo padarymo tikslas – siekis straipsnio dispozicijoje išvardintais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiuo atveju esant konfliktinei situacijai, visi šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. R. T. į konfliktą įsikišo tik po to, kai K. K. vartojo jėgą – užlaužė ranką V. Z. (V. M.). Be to, konfliktas vyko ne viešoje vietoje, o S. Z. ir V. Z. (V. M.) priklausančios sodybos kieme. Konfliktavo ne tik R. T. ir K. K., tačiau ir V. Z. (V. M.) ir S. Z., šio konflikto priežastis – ne noras pažeisti viešąją tvarką, o išspręsti nesutarimus tarp V. ir S. Z. dėl mamos teisės bendrauti su vaikais, o į šiuos nesutarimus savo noru įsitraukė R. T. ir K. K.. Pažymėtina, jog nei vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų nebuvo pašalinis stebėtojas. R. T. galimai išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti ne pažeisti viešąją tvarką, o išsakyti dėl kilusio susijaudinimo, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jos atliekamų veiksmų V. Z. (V. M.) atžvilgiu, t. y. R. T. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, jog analogiškai, kaip nesukėlusius viešosios tvarkos pažeidimo policijos pareigūnai vertino ir K. K. veiksmus, kai ji to paties konflikto metu vartojo fizinį smurtą V. Z. (V. M.) atžvilgiu (nutarimas pridedamas). 2024 m. birželio 3 d. įvykusio konflikto priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio, R. T. žodžiai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, nepasitenkinimą S. Z. ir K. K. veiksmais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad R. T. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. T. skundą ir jame išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl jame dalyvavusių asmeninių tarpusavio nesutarimų, savo pasakytais įžeidžiančiais žodžiais jis parodė nepasitenkinimą S. Z. ir K. K. veiksmais, visai nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ar sutrikdyti žmonių rimtį, viskas vyko privačioje buvusių sutuoktinių Z. namų valdoje, kitų pašalinių asmenų nebuvo. Vyko konfliktinė situacija, tiek pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, tiek jo paties atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Birželio 3 d. draugė V., kurios pavardė įvykio metu buvo Z., paprašė padėti nuvažiuoti pasimatyti su vaikais, nes jai piktybiškai nesuteikia galimybės bendrauti su vaikais. Kada abu nuvažiavo į sodybą, kieme nieko nebuvo, telefonu susisiekti nepavyko. Jiems jau išvažiuojant, jie grįžo. Tada pareiškėjas apsisuko ir važiavo iš paskos – taikiu tikslu – padėti motinai pasimatyti su vaikais. Jam bandant įvažiuoti į kiemą, kuris priklausė ne tik S. Z, bet ir V.Z., buvo visokių žodžių – ir iš pareiškėjo, ir iš jų pusės. Jis (R. T.) nieko nenorėjo įžeisti, tiesiog konflikto metu viskas liejosi savaime. Kokius gestus tie asmenys rodė pareiškėjui, tokius pat gestus ir pareiškėjas jiems parodė. Tie žmonės yra problematiški, jie bandė padaryti konfliktą. Jie dėl visko skundžiasi. Dėl tos dienos įvykių pareiškėjui yra surašyti du ar trys protokolai: už chuliganišką vairavimą, dėl kurio Panevėžio apygardos teismas pasisakė, kad nebuvo jokio agresyvaus vairavimo. Jau skyrybos įvykę, bet konfliktai nesibaigia. Įvykio metu konfliktas vyko ne viešoje vietoje, be dalyvavusių konflikte asmenų, jokių pašalinių žmonių nebuvo. Pripažįsta, kad įvykio metu tampė K. K. už rūbų, dėl to jos atsiprašo, bet tai buvo neišvengiama – ji išplėšė vaiką iš motinos rankų. Tai yra nufilmuota. Pareiškėjas į sodybą važiavo taikiu tikslu – padėti motinai pasimatyti su vaikais bei kažkaip taikiai išspręsti skyrybų konfliktą. Necenzūrinių žodžių vartojimą paaiškina įvykio metu jį užplūdusiomis emocijomis. Viskas vyko labai greitai. Visą konfliktą sukėlė jie, neįleisdami į kiemą, neleisdami motinai pasimatyti su vaikais.

Atsiliepimas

4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su R. T. skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2024 m. rugpjūčio 16 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą R. T. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuotą ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

5. Nukentėjusioji K. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo nepažįsta, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Įvykio metu vyko Z. skyrybų procesas. Šie asmenys atvažiavo į jos ir S. Z. gyvenamąją vietą. Liudytoja yra S. Z. sugyventinė, su juo veda bendrą ūkį, kartu augina ir jo vaikus. Būdama S. Z. artimu žmogumi, liudytoja rūpinasi jo vaikais ir jaučiasi už juos atsakinga. Konfliktas buvo po Biržų rūmų teismo posėdžio. Mano, jog V., vietoj to, kad spręstų skyrybų klausimą gražiuoju, kartu su savo draugu atvažiavo į jų kiemą sukelti konflikto. Jiems grįžtant iš parduotuvės į namus, R. T. juos sekė, važiuodamas iš paskos. S. Z. sustojo prie įvažiavimo į sodybą. V. pribėgo prie jų mašinos ir išplėšė vaiką. Tada pribėgo tėtis (S.Z.), jie pradėjo kažką kalbėti, visi trys nuėjo link sodybos. R. T. liko savo automobilyje, kuris stovėjo už jų automobilio. Liudytoja sėdėjo automobilyje kartu su vyriausia dukra, kuri viską girdėjo. Pareiškėjas ją (K. K.) įžeidinėjo visokiais necenzūriniais epitetais ir riksmais nepilnamečių vaikų ir suaugusių žmonių akivaizdoje. Jo žodžiai buvo nukreipti į tyčinį jos pažeminimą, jos autoriteto ir profesinio prestižo menkinimą. Šis asmuo peržengė privataus asmens ribas ir labai ją įžeidė. Asmuo buvo labai agresyviai nusiteikęs, neadekvatus. Nepagrįstai perdėtai ir užgauliai puldinėjo ją ir jos vyrą. Vyriausiajai dukrai pasakė: „ko čia baubi?“, kai ji pradėjo rėkti kieme. Liudytojos atžvilgiu buvo vartojami žodžiai, epitetai ir veiksmai, nesilaikant jokių etikos principų. Liudytoja jam nepasakė nei vieno blogo žodžio. Visas įvykis buvo nufilmuotas.

6. Liudytoja V. M. (buvusi V. Z.) teismo posėdyje paaiškino, kad R. T. yra jos draugas, su juo bendro ūkio neveda. Viskas prasidėjo nuo to, kad S. Z. ir K. K. jai neleido bendrauti ir matytis su vaikais. Paprašė draugo R.T., kad padėtų jai nuvažiuoti į sodybą susitikti su savo vaikais. Nuvažiavę į sodybą, nieko namuose nerado. Išvažiuojant iš sodybos, pakeliui susitiko juos grįžtančius, todėl nuvažiavo jiems iš paskos. Prie įvažiavimo S. Z. užstatė automobilį ir nebeleido jiems įvažiuoti. Liudytoja išlipo. Tada S. Z. taip pat išlipo, pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais, vyti juos iš kiemo, nors liudytoja atvažiavo į savo kiemą. Tuo metu sodyba jiems priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atidariusi automobilio dureles, liudytoja iš mašinos pasiėmė mažąją dukrą. Tuo metu vyko konfliktas – S. Z. ir R.T. vartojo necenzūrinius žodžius. Paskui K. K. sako: „ką tu čia darai? Tu turi perspėti, kad atvažiuoji“. Liudytoja nieko neprivalo perspėti, jos bendravimo su vaiku tvarka nėra nustatyta, be to, ji grįžo į savo namus. Tada liudytoja su vaiku nuėjo toliau, kad vaikas negirdėtų visų šitų konfliktų. Liudytoja su mergaite susitarė nuvažiuoti pabendrauti į ramesnę aplinką – į parką. Eidama link automobilio ji vaiką laikė glėbyje. S. Z. pradėjo vaiką traukti už rankos. Jai einant tolyn, jis vis tiek traukė vaiką. Tada prisijungė K. K. Ji sako: „V., ką tu darai, palik vaiką“. Ji suėmė liudytojai už rankos ir taip stipriai laikė, kad liudytoja pradėjo rėkti, sakė: „man skauda, paleisk“. Tada R.T., gindamas liudytoją, K. K. kažką pasakė. Ką tiksliai jis pasakė K. K., nurodyti negali. Įvykio metu K.K. elgėsi agresyviai, ji liudytoją sužalojo – atsirado mėlynės, yra tai patvirtinantys medicininiai dokumentai. K. K. išplėšė iš jos vaiką. Jie (S. Z. ir K. K.) sukėlė konfliktinę situaciją. Įvykio dieną konfliktą pradėjo jie, nes vijo lauk, neįleido jų į kiemą, kai atvažiavo taikiai pasimatyti su vaikais.

7. Liudytojas S. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo nepažįsta, įvykio dieną jį matė pirmą kartą. Birželio 3 d. 14 val. Rokiškio mieste vyko jo ir V. M. mediacijos procesas skyrybų byloje. Rokiškio mieste aikštelėje automobilyje buvęs R. T. elgėsi demonstratyviai ir iššaukiančiai, tokiu savo elgesiu bandydamas liudytoją pagąsdinti. Grįžęs į namus, su dukra K. nuvažiavo į parduotuvę. Jam būnant parduotuvėje, dukra M.Z. pranešė, kad atvažiavo mama „su savo seniu“. Jam grįžtant į savo namus, kurie teoriškai taip pat priklausė ir V.Z., pamatė R. T. automobilį, išvažiuojantį iš jo namų. Jis apsisukęs pradėjo važiuoti jam iš paskos. Jam (S. Z.) privažiavus prie sodybos, V.Z. jėga iš jo mašinos paėmė mergaitę ir pasakė, kad ją išsiveža. Liudytojas buvo atsakingas už mergaitę, nes vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Prieš tai mėnesį laiko V.Z. visai nesidomėjo savo vaikais. Liudytojui išlipus iš automobilio, jį necenzūriniais žodžiais pradėjo plūsti R.T. Liudytojas neleido jiems išvežti K.Z. Tada V.Z. nuėjo pabendrauti su mergaite. Ji nuėjo į kiemą prie kamerų, ten kažką su ja kalbėjo. Paskui kažką jai pažadėjo ir sutarė važiuoti, bet liudytojas jai to daryti neleido, nes yra atsakingas už vaikus. Tada vyko konfliktas, R.T. visaip plūdo K. K., vadino ją „karve“ ir panašiai, buvo visokių necenzūrinių žodžių. Po to R.T. juos bandė pagąsdinti, kieme visaip važiuodamas automobiliu. Daugiausiai konfliktavo R.T., kuris visokiais žodžiais plūdo liudytoją ir K.K.. Konflikto metu tiek R.T., tiek pats liudytojas vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas reikalavo, kad jis išvažiuotų iš jo kiemo, kuris tik teoriškai priklausė ir V.Z. Mano, kad R.T. tikslas buvo sukelti konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

11. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

12. R. T. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

13. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytomis veikomis yra kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais, kaip minėta, siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.). Nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis yra formalioji, t. y. administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).

14. Nagrinėjamu atveju R. T. nubaustas už tai, kad jis, atvykęs prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, kreipdamasis į K. K., vartojo necenzūrinius, jos garbę ir orumą žeminančius žodžius, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, įvažiavęs į minėtos sodybos kiemą, taip pat girdint kitiems įvykio vietoje buvusiems asmenims, toliau demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, plūdosi necenzūriniais žodžiais, rodė nepadorius gestus, elgėsi demonstratyviai ir iššaukiančiai, tempė K. K. už rūbų.

15. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas – siekis išvardytais alternatyviais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta, kuo remiantis buvo nustatytas R. T. tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti (2023 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-275-317/2023).

16. Įvertinus nukentėjusiosios K. K. 2024 m. birželio 4 d. skunde nurodytas aplinkybes, nukentėjusiosios K. K., liudytojų V. M. (buvusios V. Z.), S. Z. paaiškinimus bylą nagrinėjant posėdyje ne teismo tvarka ir teismo posėdyje, darytina išvada, jog visi nukentėjusiosios nurodyti R. T. jai išsakyti žodžiai ir gestai nukreipti pademonstruoti savo nepasitenkinimą, susierzinimą dėl K. K. atliekamų veiksmų V. M. (V. Z.) atžvilgiu, tai yra jais nesiekiama tyčia pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnį (Kauno apygardos teismo 2022-06-02 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 3 d. atvežęs V. M. (buvusią V. Z.) pasimatyti su vaikais į jai ir S. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią sodybą, R. T. iš anksto žinojo, kad teisme vyksta moters santuokos nutraukimo procesas, kad V. M. (buvusios V. S.) ir S. Z. tarpusavio santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Iš K. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip nuo prie įvažiavimo į sodybą stovinčio S. Z. automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sodybos kiemą ateina V. M. (buvusi V. Z.) ir mergaitė, jos abi kalbasi, žaidžia su kačiuku. Tada S. Z. išlipa iš automobilio ir joms iš paskos ateina į sodybos kiemą. Po kurio laiko paskui S. Z. į sodybos kiemą įvažiuoja automobilis „VW Toureg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio vairuotojas R. T. atidaręs langą, ir sustoja prie namo. Tarp vyrų įvyksta konfliktas, S. Z. sako R. T., kad jis nepageidaujamas šiame kieme, liepia išvažiuoti iš jo teritorijos. Konflikto metu abu vyrai naudoja necenzūrinius žodžius. Girdėti, kaip R. T. kviečia V.Z., klausia S. Z., kodėl jis neleidžia jai pabūti su vaiku. Tuo metu vyresnioji Z. dukra iš namo nueina prie automobilio „Toyota“, kuriame sėdėjo K. K.. Po kurio laiko K. K. iš automobilio atbėga į sodybos kiemą, pribėga prie abiejų besiginčijančių vyrų, atsistoja tarp jų. Pasirodo V. M. (buvusi V. Z.), ant rankų laikydama jaunesniąją dukrą, tada prie jos prišokusi K. K. bando iš moters atimti vaiką, abi moterys susistumdo. Prie moterų priėjęs S. Z., padedamas K. K., iš moters rankų išplėšia vaiką. Vaikas klykia. R. T. traukia K. K. už švarko rankovės, bandydamas ją atitraukti nuo V. Z.. Konflikto metu vartojami necenzūriniai žodžiai. S. Z. vaiką nusineša į namą. Abi moterys stumdosi tarpusavyje. K. K. šaukia: „važiuokit, iš kur atvažiavot!“ R. T. ginčijasi su K. K., jai sakydamas: „ji ir yra savo namuose, o tu ko čia?...“ Prieina S. Z., rankose laikydamas dukrą, visi ginčijasi dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos <...>. Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad R. T. į konfliktą įsitraukė tik pamatęs, jog tarp į sodybą atvykusios V. M. (buvusios V. Z.) ir jos vaikų tėvo S. Z. vyksta ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei netinkamą konflikte dalyvavusios K. K. elgesį V. M. (buvusios V. Z.) atžvilgiu. R. T. neneigia, jog būdamas supykęs ir susinervinęs, K. K. pavadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Juo labiau, kad konfliktas vyko vienkiemyje esančioje V. M. (buvusiai V. S.) ir S. Z. priklausančioje sodyboje, kur, be konflikte dėl priešiškų tarpusavio nesutarimų dalyvavusių asmenų, daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo.

18. Teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytas R. T. siekis pažeisti viešąją tvarką, bei aplinkybės, kad viešoji tvarka ir rimtis būtų buvusi pažeista. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie R. T. padarytą administracinį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėm patrauktas R. T. paaiškino, kad jam atvežus V. M. (buvusią V. Z.) į sodybą pasimatyti su vaikais, S. Z. pirmas pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nurodo, kad neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, įvykio metu buvo susinervinęs, paprastai kalbėdamas vartoja keiksmažodžius. Teismo posėdžio metu liudytojų V. M. (buvusios V. Z.) ir S. Z. paaiškinimais nustatyta, kad prasidėjus skyrybų procesui, tarp jų yra susiformavę konfliktiniai santykiai, kurie yra įtempti ir tarp jų nuolat kyla tarpusavio konfliktai. Įvykio metu tarp jų kilo konfliktas dėl motinos bendravimo su dukra tvarkos, į kurį įsitraukė tiek kartu su S. Z. automobilyje buvusi K. K., tiek, vėliau, pamatęs netinkamą K. K. elgesį V. M. (buvusios V. Z.) atžvilgiu – R. T. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui išspręsti, jų motyvuoti bei pateisinti, todėl abiejų konfliktuojančių pusių parodymai yra vertintini itin atsargiai. Nustatyta, kad konflikto metu R. T. vartojo necenzūrinius žodžius K. K. atžvilgiu, jo pasirinktas emocijų reiškimo būdas nukentėjusiosios atžvilgiu nėra toleruotinas, tačiau jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

19. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik nustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymius. Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, išnagrinėjęs skundą bei įvertinęs įrodymų visumą, veikos padarymo vietą ir tikslą konstatuoja, kad R. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje požymių.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. T. skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną R. T. nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

TeisėjasMarius Zubkas