Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas teigė, kad atsakovė neatliko nei vieno kvalifikuoto mokymo. Atsakovė Darbo ginčų komisijai teiktame atsiliepime (el. b. t. II, b. l. 75–79), taip pat įmonės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pradėjus dirbti įmonėje jis buvo apmokytas dirbti draudimo vadybininko pareigose: jam buvo išsamiai išaiškinti bendrieji darbo principai, draudimo sutarčių metodikos, jis buvo supažindintas su teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais kliento poreikių nustatymą, draudimo taisyklių sąlygų išaiškinimą klientams, darbuotojas buvo apmokytas dirbti su įmonės IT sistemomis, dalyvavo mokymuose, ką patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. II, b. l. 101–103). Ieškovas taip pat teigė, kad darbdavė reikalavo apgaudinėti klientus, tačiau šiuos ieškovo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, taigi, šių savo teiginių ieškovas neįrodė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovė įvykdė DK 29 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, neteisėtų atsakovės veiksmų nenustatyta, todėl ieškovo argumentai, kad darbdavė neatliko nei vieno kvalifikuoto mokymo, reikalavo apgaudinėti klientus, atmetami kaip nepagrįsti.

Pareikštu ieškiniu ieškovas taip pat prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos pateikti jam patalpų, esančių adresu: Žalgirio g. 122, Vilnius, (1 aukšto) sertifikatą dėl darbo vietų skaičiaus, numeracijos ir tinkamumo, bei skubiai užtikrinti jam darbo vietą darbui su kompiuteriu, atitinkančią neįgaliam, tinkamas patalpas darbui, pateikti įsakymus dėl atsakovės Vilniaus regiono Vilnisų skyriaus draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, darbo vietos įsteigimo ir jam priskyrimo, inventoriaus išdavimo.

Bylos medžiaga (el. b. t. II, b. l. 122–123) patvirtina, kad 2013 m. gegužės 21 d. atsakovė, atlikusi įmonės patalpose, kabinetų kompiuterizuotose darbo vietose, kitose bendrovės darbo vietose, kuriose fizikiniai, cheminiai, darbo įtampos ir kiti darbo aplinkos veiksniai gali viršyti ribinius dydžius arba kiekius (vertes), profesinės rizikos nustatymą, padarė išvadą, kad įmonės patalpose esančiose 108 nuolatinėse kompiuterizuotose darbo vietose darbo aplinkos veiksnių rizikos laipsnis atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, higienos normose nustatytus reikalavimus, vertinimo metu dvejose darbo vietose buvo nustatytas mažos rizikos šaltinis – nepakankamas apšvietimas, šis rizikos veiksnys buvo pašalintas nedelsiant, duomenų, kad atsakovės nustatyti ir įvertinti rizikos veiksniai ieškovui dirbant įmonėje pasikeitė byloje nėra, įrodymų, kad įmonės patalpose darbuotojai kvėpavo nuodingu oru ir patalpose nėra akustikos, dėl kurios nėra galimybių apsaugoti trečiųjų asmenų duomenų, taip pat nėra – vien tai, kad darbo kabinete ieškovas dirbo ne vienas (el. b. t. II, b. l. 119–121) savaime neįrodo, kad nėra galimybės užtikrinti trečiųjų asmenų duomenų saugumo. Iš bylos medžiagos (el. b. t. II, b. l. 93, 141) taip pat nustatyta, kad ieškovas pradėjęs dirbti įmonėje draudimo vadybininku ir jau būdamas pripažintas iš dalies darbingu pasitikrino sveikatą įvertinant atsakovės nustatytus rizikos veiksnius šiai darbo vietai ir jam buvo leista dirbti, specialių apribojimų ir/ar keliamų reikalavimų darbo vietai ieškovui, kaip ribotai darbingam asmeniui, nebuvo nustatyta, darbo santykių eigoje ieškovas įmonei neteikė jokių dokumentų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes. Tuo labiau pats ieškovas atsakovę buvo informavęs, kad jis nėra pripažintas nedarbingu (el. b. t. II, b. l. 91). Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė įmonės patalpose nedirbęs, o tik į jas 98 kartus užėjęs, tačiau kartu pats patvirtino, kad jam skirta kėdė, jo manymu, buvo netinkamo aukščio prie jam skirto stalo, kad 2018 m. lapkričio 2 d. buvo atjungtas jam priskirtas darbinis kompiuteris, vadinasi, patvirtino, kad žinojo apie jam paskirtą darbo vietą ir ja naudojosi, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę teikti įsakymus apie inventoriaus jam išdavimą, nes tai niekaip neįtakoja jo teisių ir pareigų, kaip ir niekaip jo teisių ir pareigų neįtakoja įsakymų dėl draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, skyriaus įsteigimo, darbo vietų skaičiaus, numeracijos nustatymo priėmimas ir jam teikimas, todėl šie reikalavimai negali būti tenkinami. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo darbo vieta buvo tinkama darbui, atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, higienos normose nustatytus reikalavimus, todėl ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos pateikti jam patalpų, esančių adresu: Žalgirio g. 122, Vilnius, (1 aukšto) sertifikatą dėl darbo vietų skaičiaus, numeracijos ir tinkamumo, bei skubiai užtikrinti jam darbo vietą darbui su kompiuteriu, atitinkančią neįgaliam, tinkamas patalpas darbui, pateikti įsakymus dėl atsakovės Vilniaus regiono Vilnisų skyriaus draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, darbo vietos įsteigimo ir jam priskyrimo, inventoriaus išdavimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. gruodžio 27 d. pasibaigus ieškovo laikinajam nedarbingumui darbo sutartis su juo buvo nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 16, 68–79, t. II, b. l. 88–89), todėl teismas sutinka su atsakove, kad ieškovui nebesant įmonės darbuotoju reikalavimas dėl darbo vietos jam užtikrinimo yra nebeaktualus, todėl negali būti patenkintas ir šiuo pagrindu.

Ieškovo teigimu, 2018 m. lapkričio 2 d. darbdavės atstovės R. Č. ir Ž. K. bendrininkaudamos su kitais darbuotojais platino jo asmeninius duomenis, kuriuos darbdavė privalėjo saugoti, t. y. buvo platinama jo darbo sutartis, kurioje buvo nurodytas jo asmens kodas ir gyvenamoji bei deklaruota vieta, apie šalių sutartinį dalyką (sutarties terminus ir kt.), be to, išplatintoje informacijoje buvo melagingai nurodoma apie nebūtus, mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę skubiai nutraukti platinimą ir naudojimą 2018 m. lapkričio 2 d. parengtų dokumentų, neatitinkančių tikrovės apie jo asmenį.

Iš bylos medžiagos (el. b. t. II, b. l. 84–87) nustatyta, kad ieškovui 2018 m. lapkričio 2 d. buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimas dėl darbo sutarties su juo nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kurį atsakovės vardu pasirašė personalo vadovė R. Č., ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimo dokumentas, kurį atsakovės vardu pasirašė personalo vadovė R. Č. ir finansininkė Ž. K., kuri, be kita ko, atsakovės vardu pasirašė ir su ieškovu sudarytą darbo sutartį (el. b. t. I, b. l. 20–23), ieškovui atsisakius savo parašu patvirtinti, jog aukščiau nurodytus dokumentus jis gavo, buvo surašytas supažindinimo aktas, kuriuo trys įmonės darbuotojos patvirtino faktines aplinkybes dėl dokumentų įteikimo ieškovui jam pačiam atsisakius tai patvirtinti savo parašu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įgaliotiems darbuotojams – R. Č. ir Ž. K. su ieškovu sudarytos darbo sutarties turinys buvo žinomas, nes jos įgyvendino joms atsakovės paskirtas darbo funkcijas, t. y. įmonės vardu pasirašė atitinkamus su pačios atsakovės, kaip darbdavės, teisių įgyvendinimu susijusius dokumentus, tuo tarpu duomenų, kad ieškovo darbo sutartis buvo platinama kitiems įmonės darbuotojams, neturintiems teisės susipažinti su ieškovu sudarytos darbo sutarties turiniu, ar tretiesiems asmenims nėra – tai, kad ieškovui atsisakius savo parašu patvirtinti dokumentų gavimą supažindinimo aktą pasirašiusios darbuotojos sužinojo atsakovės ketinimo nutraukti su ieškovu darbo sutartį priežastis šios išvados nekeičia, nes šiame supažindinimo akte asmeniniai ieškovo duomenys nebuvo nurodyti, be to, ieškovo vėlesnis atleidimas iš darbo patvirtina, jog įmonės vadovas nelaikė, kad tam tikri įmonės darbuotojai būtų viršiję savo įgaliojimus, pasirašydami supažindinimo aktą, vadinasi, veikė darbdavės pavedimu. Pabrėžtina, kad atsakovė – juridinis asmuo – įgyvendina savo teises ir pareigas per savo darbuotojus, todėl vien tai, kad atsakovės įgaliotiems darbuotojams buvo žinomas su ieškovu sudarytos darbo sutarties turinys ir/ar tam tikri duomenys dėl atsakovės ketinimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbdavė pažeidė jai DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą saugoti ieškovo asmeninius duomenis.

Pastebėtina ir tai, kad pagrindo sutikti su ieškovu, jog atsakovės 2018 m. lapkričio 2 d. parengtuose aukščiau nurodytuose dokumentuose buvo melagingai nurodoma apie, ieškovo teigimu, nebūtus, mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius, nėra – pabrėžtina, kad ieškovas nepagrįstai vertindamas savo ir atsakovės darbinių santykių trukmę vadovaujasi tik darbo sutarties sudarymo/pradėjimo dirbti įmonėje data, nes į išbandymo terminą nėra įskaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių (DK 36 straipsnis 2 dalis). Bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 7–8, t. II, b. l. 124–126) patvirtina, kad pradėjęs dirbti pas atsakovę ieškovas ilgą laiką buvo laikinai nedarbingas, taip pat darbo santykių metu buvo išleistas kasmetinių atostogų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės įspėjime dėl darbo sutarties nurodytą aplinkybę apie mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius vertinti kaip melagingą, kitų melagingų duomenų apie ieškovą šiuose dokumentuose taip pat nenustatyta.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė jai DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos saugoti ieškovo asmeninius duomenis nepažeidė, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę skubiai nutraukti platinimą ir naudojimą 2018 m. lapkričio 2 d. parengtų dokumentų, neatitinkančių tikrovės apie jo asmenį, atmetamas kaip nepagrįstas.