Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Ekoagros“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos lapai (toliau – e. b. l.) 1–7), prašydamas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir įpareigoti atsakoves Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Ekoagros“ grąžinti ieškovą į VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus pareigas, priteisti ieškovui iš VšĮ „Ekoagros“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovui iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 8 d. nutartimi (e. b. l. 50–51) atsisakė priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro B. M. 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 19P-84 nurodyta, jog darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta praėjus mėnesiui nuo šio pranešimo įteikimo. Pranešimas ieškovui buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. darbo sutartis su ieškovu galimai bus nutraukta 2018 m. sausio 13 d. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas ginčija atleidimą iš užimamų pareigų darbo santykiams tarp ieškovo ir jo darbdavių dar nepasibaigus, t. y. ieškovas prašo pripažinti neteisėtu veiksmą, kuris galimai įvyks tik ateityje. Teismas nurodė, kad įspėjimas apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ieškovui nesukelia teisinių pasekmių, yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių, o nesant atleidimo iš darbo, įspėjimas apie atleidimą iš darbo pats savaime nepažeidžia darbuotojo (ieškovo) interesų.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu (e. b. l. 54–56) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Institucija, veikdama įstaigos dalininkės teisėmis, ieškovui įteiktame 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 19P-84 (toliau – Pranešimas) nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi ir Darbo kodekso 104 straipsnio 1–2 dalyse nurodytais vadovo darbo santykių pasibaigimo pagrindais. Kitaip tariant, institucija galėjo įteikti tokį Pranešimą ieškovui tik po to, kai jau buvo įvykęs pirmasis juridinis faktas – valia atšaukti/atleisti ieškovą iš pareigų. Nors ieškovui ir nebuvo įteiktas joks įstaigos vienintelio dalininko sprendimas ar kitoks dokumentas atšaukti jį iš pareigų, tačiau iš Pranešimo teksto galima aiškiai suprasti, kad įstaigos valia atšaukti/atleisti ieškovą iš pareigų jau yra išreikšta. Dėl to, priešingai, nei teismas nurodė nutartyje, Pranešimas apeliantui sukelia teisines pasekmes, nes informuoja apie jau pasibaigusius įstaigos ir ieškovo, kaip jos vadovo, santykius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį atsisakyta priimti tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.Teismas skundžiamoje 2018 m. sausio 8 d. nutartyje sprendė, kad ieškovas reikalauja pripažinti neteisėtu veiksmą, kuris galimai įvyks tik ateityje, t. y. įspėjimą apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, o tai negali būti laikoma materialiniu teisiniu reikalavimu, nes nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, yra tik viena iš atleidimo procedūros sudedamųjų dalių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesutikti su tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo.Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisako priimti nagrinėti tokius reikalavimus, kurie yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Remiantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis DK 213 straipsnio 3 dalimi, individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės normas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismine tvarka gali būti nagrinėjamas tik toks iš darbo teisinių santykių kylantis reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, apginant pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančios darbo teisinių santykių šalies teises ar teisėtus interesus.Nors ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kaip matyti tiek iš ieškinio turinio, tiek ir iš prie jo pridedamų dokumentų, ieškovas ginčija ne atleidimą iš darbo, bet veiksmą, susijusį su vykdoma atleidimo iš darbo procedūra – pranešimą apie planuojamą darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas nurodo, kad jam tebuvo įteiktas pranešimas (ieškinio 17 pastraipa), nesant priimto sprendimo dėl atleidimo iš darbo (ieškinio 8.1, 13 pastraipos). Be to, reikšdamas reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas prašo uždrausti atsakovėms nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, taip netiesiogiai pripažindamas, kad tam, jog atsirastų atleidimo iš darbo faktas, yra reikalinga papildoma kompetentingo asmens valios išraiška. Prie ieškinio pridėtame 2017 m. lapkričio 14 d. pranešime Nr. 19P-84 taip pat nurodoma, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta ateityje. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvu, kad pranešimas gali būti prilyginamas darbo santykių nutraukimui, kad teisinės pasekmės sukuriamos pačiu pranešimu.Pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka (DK 104 str. 1 d.). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, kad visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo viešosios įstaigos vardu sudaro darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu ir ją nutraukia. Kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme. Iš VšĮ „Ekoagros“ įstatų nustatyta, kad dalininkų susirinkimo sprendimai įforminami institucijos raštiškais sprendimais (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais). Dalininkų susirinkimas atšaukia konkurso būdu atrinktą direktorių (įstatų 28 p., 29.2 p.). Taigi, aptartos teisės normos nurodo, kad tam, jog direktorius būtų atšauktas iš pareigų, reikalingas dalininkų susirinkimo sprendimas, įformintas raštišku institucijos sprendimu. Ieškovas ne tik neįrodinėja fakto, kad toks sprendimas buvo priimtas, bet ir neteikia duomenų, kurie leistų spręsti, kad darbo sutartis buvo faktiškai nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, gavęs Sodros duomenis nustatė, kad ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną ieškovas nebuvo atleistas iš darbo. Šios aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentą, kad 2017 m. lapkričio 14 d. pranešimu buvo sukurtos realios teisinės pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas papildomai akcentuoja, kad aptariamas pranešimas negali būti laikomas sukuriančiu teisines pasekmes dar ir dėl to, jog įstatymas nenustato darbo sutarties nutraukimą pagal DK 104 straipsnį inicijuojančio darbdavio pareigos įteikti atleidžiamam darbuotojui įspėjimą. Ši aplinkybė leidžia pateiktą pranešimą vertinti kaip informacinio pobūdžio dokumentą, o ieškovo elgesį šio dokumento pagrindu reiškiant ieškinį teisme – kaip siekį ginčyti darbdavio planuojamą atlikti veiksmą, taip nepagrįstai apribojant darbdavio teises įgyvendinti atleidimo iš darbo procedūrą. Ieškovui išaiškinama, kad realias pasekmes jam gali sukurti tik atleidimo iš darbo faktas, kuriam įvykus ieškovas turėtų teisę kreiptis į teismą, ginčydamas atleidimo iš darbo teisėtumą (DK 105 str.). Kaip teisingai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, darbuotojo siekis ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą neįvykus atleidimo faktui negali būti vertinamas kaip tinkamas CPK 5 straipsnyje įtvirtintų teisių įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas (CPK 137 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.