Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Services“ dėl darbo ginčo dalyje dėl ieškovo A. B. reikalavimo pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Compensa Services“ 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukti; kitoje dalyje ieškovo A. B. ieškinį atmesti.

4. Pasisakydamas dėl pareiginių nuostatų, valdymo/administravimo struktūros pateikimo, apmokymo dirbti, klientų apgaudinėjimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. kovo 23 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 35/2018, pagal kurią ieškovas nuo 2018 m. kovo 28 d. buvo priimtas į draudimo vadybininko pareigas, ieškovas įsipareigojo vykdyti darbo funkcijas, numatytas įmonės pareiginiuose nuostatuose; 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu ir 2018 m. rugsėjo 29 d. prašymu ieškovas kreipėsi į darbdavę dėl pareiginių nuostatų jam pateikimo, kuriais prašė jo pareiginius nuostatus atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) susipažinimui; 2018 m. spalio 4 d. įmonės personalo vadovė R. Č. ieškovo nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovui draudimo vadybininko pareiginius nuostatus ir ieškovas, tą pačią dieną savo elektroniniu laišku atsakydamas į šį įmonės personalo vadovės R. Č. elektroninį laišką, jai padėkojo už tai, taigi, patvirtino, kad šį dokumentą gavo, nenurodė, kad buvo gautas nepilnas dokumentas ar ne tas dokumentas, be to, kartu su ieškiniu pats ieškovas teismui pateikė vieną draudimo vadybininko pareiginių nuostatų lapą, be to, jie atsakovės yra pateikti į darbo bylą. Taigi, ieškovas savo pareiginiais nuostatais disponuoja. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad darbo sutartyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes vietoj Vilniaus skyriaus yra nurodytas Vilnisu skyrius, visų įmonės skyrių draudimo vadybininkų pareiginiai nuostatai yra vienodi, jie buvo pateikti ir ieškovui, ir į darbo bylą, jokių kitokių draudimo vadybininko pareiginių nuostatų įmonė neturi ir pateikti negali, ieškovo teiginiai, kad jis įsidarbindamas tarėsi dėl jo įdarbinimo būtent į Vilnisu skyrių yra nepagrįsti. Iš ieškovui elektroniniu paštu pateiktų ir byloje esančių draudimo vadybininko pareiginių nuostatų matyti, kad juose yra nurodyta ir įmonės administravimo struktūra (pareiginių nuostatų III dalis). Įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė įvykdė DK 34 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą darbuotojui pateikti informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį, taip pat informavo ieškovą apie įmonės administravimo struktūrą, todėl ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos pateikti jam atsakovės Vilniaus regiono Vilnisų skyriaus draudimo vadybininko pareiginius nuostatus, įmonės valdymo/administravimo struktūrą atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat teismas pažymėjo, jog, ieškovo teigimu, atsakovė neatliko nei vieno kvalifikuoto mokymo. Tačiau atsakovė Darbo ginčų komisijai teiktame atsiliepime, taip pat įmonės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pradėjus dirbti įmonėje jis buvo apmokytas dirbti draudimo vadybininko pareigose: jam buvo išsamiai išaiškinti bendrieji darbo principai, draudimo sutarčių metodikos, jis buvo supažindintas su teisės aktų reikalavimais, reglamentuojančiais kliento poreikių nustatymą, draudimo taisyklių sąlygų išaiškinimą klientams, darbuotojas buvo apmokytas dirbti su įmonės IT sistemomis, dalyvavo mokymuose, ką patvirtina ir bylos medžiaga. Ieškovas taip pat teigė, kad darbdavė reikalavo apgaudinėti klientus, tačiau šiuos ieškovo teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas konstatavo, kad atsakovė įvykdė DK 29 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti, neteisėtų atsakovės veiksmų nėra.

5. Pasisakydamas dėl dokumentų apie patalpas, įsakymų pateikimo ir tinkamos darbo vietos suteikimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos pateikti jam patalpų, esančių adresu: Žalgirio g. 122, Vilnius, (1 aukšto) sertifikatą dėl darbo vietų skaičiaus, numeracijos ir tinkamumo, bei skubiai užtikrinti jam darbo vietą darbui su kompiuteriu, atitinkančią neįgaliam, tinkamas patalpas darbui, pateikti įsakymus dėl atsakovės Vilniaus regiono Vilnisų skyriaus draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, darbo vietos įsteigimo ir jam priskyrimo, inventoriaus išdavimo. Tačiau teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 21 d. atsakovė, atlikusi įmonės patalpose, kabinetų kompiuterizuotose darbo vietose, kitose bendrovės darbo vietose, kuriose fizikiniai, cheminiai, darbo įtampos ir kiti darbo aplinkos veiksniai gali viršyti ribinius dydžius arba kiekius (vertes), profesinės rizikos nustatymą, padarė išvadą, kad įmonės patalpose esančiose 108 nuolatinėse kompiuterizuotose darbo vietose darbo aplinkos veiksnių rizikos laipsnis atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, higienos normose nustatytus reikalavimus, vertinimo metu dvejose darbo vietose buvo nustatytas mažos rizikos šaltinis – nepakankamas apšvietimas, šis rizikos veiksnys buvo pašalintas nedelsiant. Duomenų, kad atsakovės nustatyti ir įvertinti rizikos veiksniai ieškovui dirbant įmonėje pasikeitė byloje nėra, įrodymų, kad įmonės patalpose darbuotojai kvėpavo nuodingu oru ir patalpose nėra akustikos, dėl kurios nėra galimybių apsaugoti trečiųjų asmenų duomenų, taip pat nėra – vien tai, kad darbo kabinete ieškovas dirbo ne vienas, savaime neįrodo, kad nėra galimybės užtikrinti trečiųjų asmenų duomenų saugumo. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovas pradėjęs dirbti įmonėje draudimo vadybininku ir jau būdamas pripažintas iš dalies darbingu pasitikrino sveikatą įvertinant atsakovės nustatytus rizikos veiksnius šiai darbo vietai ir jam buvo leista dirbti, specialių apribojimų ir/ar keliamų reikalavimų darbo vietai ieškovui, kaip ribotai darbingam asmeniui, nebuvo nustatyta, darbo santykių eigoje ieškovas įmonei neteikė jokių dokumentų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes. Tuo labiau pats ieškovas atsakovę buvo informavęs, kad jis nėra pripažintas nedarbingu. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė įmonės patalpose nedirbęs, o tik į jas 98 kartus užėjęs, tačiau kartu pats patvirtino, kad jam skirta kėdė, jo manymu, buvo netinkamo aukščio prie jam skirto stalo, kad 2018 m. lapkričio 2 d. buvo atjungtas jam priskirtas darbinis kompiuteris, vadinasi, patvirtino, kad žinojo apie jam paskirtą darbo vietą ir ja naudojosi, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę teikti įsakymus apie inventoriaus jam išdavimą, nes tai niekaip neįtakoja jo teisių ir pareigų, kaip ir niekaip jo teisių ir pareigų neįtakoja įsakymų dėl draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, skyriaus įsteigimo, darbo vietų skaičiaus, numeracijos nustatymo priėmimas ir jam teikimas, todėl šie reikalavimai negali būti tenkinami. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovo darbo vieta buvo tinkama darbui, atitiko darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose, higienos normose nustatytus reikalavimus. Be to teismas pastebėjo, kad 2018 m. gruodžio 27 d. pasibaigus ieškovo laikinajam nedarbingumui darbo sutartis su juo buvo nutraukta DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl ieškovui nebesant įmonės darbuotoju, reikalavimas dėl darbo vietos jam užtikrinimo yra nebeaktualus.

6. Teismas nurodė, kad atmeta ir ieškovo reikalavimą nutraukti darbdavio veiksmus, kuriais yra platinami jo asmens duomenys. Teismas pažymėjo, jog ieškovo teigimu, 2018 m. lapkričio 2 d. darbdavės atstovės R. Č. ir Ž. K. bendrininkaudamos su kitais darbuotojais platino jo asmeninius duomenis, kuriuos darbdavė privalėjo saugoti, t. y. buvo platinama jo darbo sutartis, kurioje buvo nurodytas jo asmens kodas ir gyvenamoji bei deklaruota vieta, apie šalių sutartinį dalyką (sutarties terminus ir kt.), be to, išplatintoje informacijoje buvo melagingai nurodoma apie nebūtus, mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę skubiai nutraukti platinimą ir naudojimą 2018 m. lapkričio 2 d. parengtų dokumentų, neatitinkančių tikrovės apie jo asmenį. Teismas nustatė, kad ieškovui 2018 m. lapkričio 2 d. buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimas dėl darbo sutarties su juo nutraukimo DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kurį atsakovės vardu pasirašė personalo vadovė R. Č., ir su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimo dokumentas, kurį atsakovės vardu pasirašė personalo vadovė R. Č. ir finansininkė Ž. K., kuri, be kita ko, atsakovės vardu pasirašė ir su ieškovu sudarytą darbo sutartį, ieškovui atsisakius savo parašu patvirtinti, jog aukščiau nurodytus dokumentus jis gavo, buvo surašytas supažindinimo aktas, kuriuo trys įmonės darbuotojos patvirtino faktines aplinkybes dėl dokumentų įteikimo ieškovui jam pačiam atsisakius tai patvirtinti savo parašu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įgaliotiems darbuotojams – R. Č. ir Ž. K. su ieškovu sudarytos darbo sutarties turinys buvo žinomas, nes jos įgyvendino joms atsakovės paskirtas darbo funkcijas, t. y. įmonės vardu pasirašė atitinkamus su pačios atsakovės, kaip darbdavės, teisių įgyvendinimu susijusius dokumentus, tuo tarpu duomenų, kad ieškovo darbo sutartis buvo platinama kitiems įmonės darbuotojams, neturintiems teisės susipažinti su ieškovu sudarytos darbo sutarties turiniu, ar tretiesiems asmenims nėra – tai, kad ieškovui atsisakius savo parašu patvirtinti dokumentų gavimą supažindinimo aktą pasirašiusios darbuotojos sužinojo atsakovės ketinimo nutraukti su ieškovu darbo sutartį priežastis šios išvados nekeičia, nes šiame supažindinimo akte asmeniniai ieškovo duomenys nebuvo nurodyti, be to, ieškovo vėlesnis atleidimas iš darbo patvirtina, jog įmonės vadovas nelaikė, kad tam tikri įmonės darbuotojai būtų viršiję savo įgaliojimus, pasirašydami supažindinimo aktą, vadinasi, veikė darbdavės pavedimu. Pabrėžtina, kad atsakovė – juridinis asmuo – įgyvendina savo teises ir pareigas per savo darbuotojus, todėl vien tai, kad atsakovės įgaliotiems darbuotojams buvo žinomas su ieškovu sudarytos darbo sutarties turinys ir/ar tam tikri duomenys dėl atsakovės ketinimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbdavė pažeidė jai DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą saugoti ieškovo asmeninius duomenis. Be to, teismas pastebėjo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog atsakovės 2018 m. lapkričio 2 d. parengtuose aukščiau nurodytuose dokumentuose buvo melagingai nurodoma apie, ieškovo teigimu, nebūtus, mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius. Bylos medžiaga patvirtina, kad pradėjęs dirbti pas atsakovę ieškovas ilgą laiką buvo laikinai nedarbingas, taip pat darbo santykių metu buvo išleistas kasmetinių atostogų, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovės įspėjime dėl darbo sutarties nurodytą aplinkybę apie mažiau negu 3 mėnesius trukusius darbinius jo ir darbdavės santykius vertinti kaip melagingą. Įvertinęs visa tai, teismas konstatavo, kad darbdavys DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos saugoti ieškovo asmeninius duomenis nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismo prašė pripažinti atsakovės elgesį jo atžvilgiu diskriminuojančiu, žeminančiu jo asmens gerą vardą, dalykinę reputaciją bei priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur neturtinę žalą. Tačiau teismas konstatavo, kad nenustatė, jog atsakovė būtų diskriminavusi, žeminusi ieškovą, darbuotojo nurodytos aplinkybės apie jo diskriminavimą, žeminimą yra labai abstrakčios, iš šių aplinkybių negalima daryti patikimos prielaidos apie tai, kad darbuotojas iš tiesų galėjo patirti diskriminaciją, todėl nėra pakankamo pagrindo remiantis DK 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis perkelti darbdavei pareigą įrodyti, kad ieškovo nurodytos diskriminacijos nebuvo. Ieškovas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė, jo nuomone, atsakovės paskleista melaginga, tikrovės neatitinkančia informacija apie jį, tinkamų darbo sąlygų jam nesudarymu, biurokratišku atsirašinėjimu. Nenustačius, kad buvo paskleista melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą, nustačius, kad ieškovui buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos, į jo reikalavimus buvo tinkamai atsakyta nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Be to, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs. Ieškovo teismo posėdžio metu teigtas darbdavės naudotas psichologinis spaudimas jo atžvilgiu nenustatytas.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimą, kuriuo atsakovė ketina jį atleisti iš darbo. Teismas pabrėžė, kad toks reikalavimas negali būti laikomas materialiniu teisiniu reikalavimu, nes įspėjimas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis tiesioginių teisinių pasekmių, yra tik viena iš atleidimo iš darbo procedūros sudedamųjų dalių. Ieškovui išaiškinama, kad realias pasekmes jam gali sukurti ne įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, o tokio įspėjimo pagrindu atleidimo iš darbo faktas. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimo pagrindu pasibaigus ieškovo laikinajam nedarbingumui darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 27 d., todėl tik atleidus jį iš darbo jis įgijo teisę ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą teisės aktų nustatyta tvarka, o ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjantis organas priimdamas sprendimą įvertins ir įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimą nenagrinėtinas teisme ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė CPK 293 str. 1 p. pagrindu.