Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2021-08-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-6948-1130/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-06
Bylos Nr.
2YT-6948-1130/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01440-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
R. F.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6948-1130/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01440-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 6 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. F. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. F. pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą senelio I. K. (I. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis I. K., kuris pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. testamentą paliko jo (pareiškėjo) vardu savo turtą – 2-jų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo turėjo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y., iki (duomenys neskelbtini), tačiau dėl objektyvių ir iš tiesų svarbių aplinkybių neturėjo galimybės laiku priimti palikimo. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. vasario mėnesio gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) ir nežinojo, kad jo vardu senelis parašė testamentą, į Lietuvą grįžo 2020 m. gruodžio mėnesį ir dėl Lietuvoje siaučiančio Covid-19 viruso ir dėl to, kad 92 metų senelis I. K. ir jo (pareiškėjo) 62 metų motina G. F. priklausė rizikos grupei dėl Covid 19, gyveno atskirai nuo jų pas pažįstamus. Pažymėjo, kad jo 92 metų senelis buvo sunkios būklės, pats visai negalėjo savimi pasirūpinti, jį prižiūrėjo pareiškėjo mama G. F. adresu (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad po pareiškėjo grįžimo į Lietuvą senelis dėl sunkios sveikatos būklės nepasakė, kad parašė jo vardu testamentą, ir dėl Covid-19 įvestų apribojimų –kelionių draudimai tarp savivaldybių, testamentą su mama rado senelio bute (duomenys neskelbtini) tada, kai jau buvo praleistas 3-jų mėnesių terminas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis I. K.. Prieš mirtį 2012 m. rugsėjo 10 d. I. K. sudarė testamentą, kuriuo jam privačios nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko R. F.. Iš 2021 m. birželio 18 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po I. K. mirties užvesta nebuvo. Pareiškėjas, būdamas mirusiojo įstatyminis įpėdinis, dėl senelio palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdamas palikimo priėmimo terminą.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėjas nurodė, kad laiku nesikreipė į notarą dėl mirusio senelio palikimo dėl šalyje paskelbto karantino, kadangi tik atšaukus karantino ribojimus atvyko į senelio butą ir rado testamentą, apie kurį nieko nežinojo.

Byloje nustatyta, kad paveldėjimo byla po I. K. mirties (duomenys neskelbtini) užvesta nebuvo.

Palikimo atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimo ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7 punkto redakcija numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. Šis nutarimo punktas neteko galios 2021 m. balandžio 9 d. Kaip matyti, pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo ir testamento saugojimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą praleido dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, tik suradęs testamentą pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, t. y. kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, tačiau jos laiku nerealizavo dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.2

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis (CK 1.5 straipsnis). CK 5.57 straipsnio pagrindu, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti senelio I. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo senelio I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis