Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-913-545/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-04-29
Bylos Nr.: e2-913-545/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21089-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Bražinskienė
Ieškovas: M. J., G. M., G. V.
Atsakovas: Vilniaus medžiotojų draugijos

Kategorijos

2.2.2.3.1.8Asociacijos
2.2.2.13Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas

Civilinė byla Nr. e2-913-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21089-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.13., 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienėsekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovui M. J., ieškovų G. M., G. V. atstovui advokatui M. J.

atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos atstovams A. P., advokatui A. M.

teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M., G. V., M. J. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu prašydami pripažinti, kad Valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimas, dalyje: „5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas“ yra negaliojantis; pripažinti, kad Valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimas, dalyje: „6. <...> pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“, yra negaliojantis; atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2016-04-28 Protokolo Nr.16, 2017-04-20 Protokolo Nr.18, 2018-02-06 Protokolo Nr.20 Valdybos sprendimus; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016-04-28 Protokolo Nr.16: Veiklos ataskaita už 2015 metus, skelbianti, kad: „2015-12-31 buvo 1516 narių“ yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr.18 Veiklos ataskaita už 2016 metus, skelbianti, kad: „2016-12-31 buvo 1267 nariai“ yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr.20 Veiklos ataskaita už 2017 metus, skelbianti, kad: „2017-12-31 buvo 1145 nariai“ yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016-04-28 Protokolo Nr.16: AIŠKINAMASIS RAŠTAS nurodytos išlaidos: Automobilio nuoma ir aptarnavimas 9000 Eur yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr.18 AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2016 išlaidos: Automobilio nuoma ir aptarnavimas 5961 Eur yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr.20 AIŠKINAMASIS RAŠTAS išlaidos: Šaudyklos renovacija 5324 Eur, Automobilio nuoma ir aptarnavimas 3996 Eur yra negaliojantis. Patenkinus ieškinį, ieškovai prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2662 E. G. V. naudai, 614 Eur žyminio mokesčio G. M. naudai, 325 E. M. J. naudai (t.1 b.l. 8-11, t. 2 b.l. 13-14). ). .

Ieškovas reikalavimą grindžia šiomis aplinkybėmis: Valdybos sprendimas Vilniaus Medžiotojų Draugijos suvažiavimo darbotvarkėje numatyti punktą: „5.Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas“ ieškovams sukelia šias teisines pasekmes:

Valdymo struktūros keitimas ir nauja įstatų redakcija yra paruošta ir pasiūlyta 2015-04-15 pasibaigus valdybos legitimumui. Šios valdybos nariai turi privačius interesus išsaugoti valdybos narių teises būti išrinktiems į valdybą daugiau nei antrą kadenciją iš eilės, kas numatyta esamuose įstatuose. N. V., demonstruodama savo nebaudžiamumą už rinkimų laiku nesurengimą ir turėdama administracinį asociacijos resursą yra stipresnioji pusė asociacijos narių akyse, todėl ieškovai iki sprendimo visuotiniame susirinkime priėmimo turi skirti laiko ir kitų žmogiškųjų resursų, kad tiesiogiai, elektroniniu paštu ir per socialinius tinklus įtikinti kitus asociacijos narius, kad nebūtų priimti legitimumą praradusios valdybos pasiūlyti įstatai.

Atsakovas naudodamasis savo valdomu administraciniu resursu, pavyzdžiui, nario mokesčio į kasą mokėjimo metu renka Balsavimo teisės perleidimo sutartis, kur A. P. suteikiama teisė balsuoti tame tarpe ir už įstatų pakeitimą A. P. naudai, kad panaikinti dviejų kadencijų apribojimą, o ieškovai neteisėtos valdybos sprendimu verčiami vykdyti agitaciją prieš įstatų pakeitimą ir taip pažeidžiamos ieškovų teises.

Pagal teisės principą fraus omne corrumpit (apgaulė sunaikina visus teisinius padarinius), ieškovams užkraunama našta į paruoštus įstatus žiūrėti su nepasitikėjimu ir skirti laiką, darbą, teikti pasiūlymus ir kitus resursus, kad eliminuoti galimą žalą, kurią daro privačių asmenų iš valdybos su pasibaigusiu legitimumu interesas prieš visų asociacijos narių interesą turėti sąžiningai ir visus narius, o ne savo interesus atstovaujančią valdybą (b. l. 8).

Nurodo, kad materialinis teisinis suinteresuotumas – pasireiškia tiesiogine valdybos sprendimo įtaka ieškovų materialinėms teisėms ir pareigoms, nes jie:

-dalyvauja agitacijoje dėl rinkimų į valdybą pagal įstatų punktą: „5.14 kandidatai į Draugijos valdymo organus prieš balsavimą suvažiavimui trumpai pristato savo veiklos programas. Draugijos nariai, norintys kandidatuoti į Draugijos valdymo organus, prieš du mėnesius iki suvažiavimo gali bet kokiomis viešomis ir sąžiningomis priemonėmis agituoti už save, turi teisę tinkamais būdais pristatyti Draugijos nariams savo programas. Už pasirinktus kandidatus gali agituoti ir visi kiti Draugijos nariai“;

-lygiagrečiai ieškovai verčiami dalyvauti agitacijoje dėl Konstitucijoje numatytos teisės į demokratiniais pagrindais sutvarkytų santykių visuomenėje įtvirtinimą, nes „Vienas iš Konstitucijoje išdėstytų visuomenės siekimų yra kurti atvirą pilietinę visuomenę. Tai neatsiejama nuo išprususio, aktyvaus, sąmonino žmogaus ugdymo, o taip pat demokratiniais pagrindais sutvarkytų santykių visuomenėje įtvirtinimo“ (LAT 2000-12-07 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-1209), o demokratiniais pagrindais sutvarkytų santykių visuomenėje įtvirtinimas reiškia, kad kadencijų skaičių pažeidę valdybos nariai nebegali kištis į rinkimus ar rinkimų taisykles siekdami palankumo sau,

-ieškovai verčiami dalyvauti agitacijoje dėl esminių procedūros reikalavimų laikymosi, kad esminius sprendimus, tokius kaip įstatų pakeitimas, ruoštų ir visuotiniam susirinkimui teiktų legitimumą turinti valdyba,

-ieškovai verčiami dalyvauti agitacijoje skatinančioje narius ginti savo teises, kurias legitimumą praradusi valdybą panaikino po 2015-04-15 sumažindama asociacijos narių skaičių neturėdama įgaliojimų ir pažeisdama narystės pasibaigimo svarstymo procedūras.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad pasibaigus įgaliojimams, Valdyba nebeturi teisės priimti sprendimus, o priimti sprendimai neturi teisinės galios.

Nurodo, kad teisinių santykių, susiklostančių tarp asociacijos narių kaip privačių asmenų ir asociacijos valdybos, kaip valdžios institucijos natūralių galimybių ypatumai lemia, kad asociacijos narys juose yra silpnesnioji pusė, o nebelegitimi Valdyba, kaip teisės pažeidėjas, demonstruodama savo nebaudžiamumą už ilgiau kaip tris metus nerengtus rinkimus, neteisėtai įtakoja laisvą dalyvavimą ir balsavimą asociacijos susirinkime ir taip pažeidžia asociacijos laisvės principą ieškovams laiduojamą Konstitucijos 35 str. Teisę ar įstatus pažeidžiantys valdybos nariai, jais esantys daugiau kaip numatytą kadencijų skaičių atrodo grėsmingi ir jiems prieštarauti vengia kiti asociacijos nariai, o ieškovai turi interesą, kad balsavimas asociacijoje vyktų laikantis esminių teisinės procedūros reikalavimų ir demokratiniais pagrindais, nedarant spaudimo nariams. Ieškovų interesas yra, kad visų pirma būtų atstatytas teisėtumas t.y. vietoje valdžią asociacijoje neteisėtai turinčios valdybos būtų išrinkta nauja valdyba, kuri po to siūlytų naujus įstatus. Esama valdyba pažeidė principą, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injuria ius non oritur), valdybos sprendimas buvo neteisėtas ir jo pagrindu ieškovams negalėjo būti sukeltos pareigos dalyvauti agitacijoje dėl legitimumą praradusios valdybos pasiūlytų įstatų pakeitimų.

Nurodo, kad legalumą praradusios valdybos nariai negali tikėtis naudos vėl būti išrinkti į valdybą, o nelegitimi valdyba negali ieškovų varginti neteisėtoje agitacijoje dėl įstatų, todėl ir balsavimo perleidimo sutartys 2018-07-25 visuotinio susirinkimo ir pakartotinio susirinkimo dienotvarkės klausimais „5.Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas. 6.Valdybos rinkimai pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“ daugiau kaip antrą kadenciją esantiems svarbiausi valdybos nariai: pirmininkas A. P., pavaduotojas V. S. , ir narys E. T., dėl jų neteisėto elgesio nuo 2015-04-15 ir iki šiol naudojantiems atsakovo administracinį resursą, negali tikėtis naudos ir suteikti sau teisę būti išrinktiems į valdybą arba rinkti valdybą pagal iš narių surinktas Balsavimo teisės perleidimo sutartis ar įgaliojimus, kurios numatytos Asociacijų įstatymo 8 str. 4 punkte.

Ieškovų atstovas nurodė, kad G. V. 2018-04-05 d. registruotu paštu kreipėsi su prašymais pateikti valdybos ir metinių susirinkimų protokolus, kitus dokumentus, tačiau nei atsakymo nei dokumentų iš atsakovo negavo. 2018-07-11 d .registruotu laišku kreipėsi pakartotinai ieškovų atstovas pateikti bendrijos dokumentus, tačiau atsakymo taip pat negavo. 2018-07-18 d. atsakovo vyr. buhalterė J. B. priėmė prašymą pateikti sprendimą 2018-07-25 d. sušaukti Vilniaus medžiotojų draugijos suvažiavimą, tačiau pasiūlė ateiti rytoj, kai buvo draugijos pirmininkas A. P..

Nurodo, kad 2018-07-19 d. ieškovų atstovas ir antstolis R. V. atvyko adresu Vilniaus medžiotojų draugija Stiklių g. 6, Vilnius, tačiau atsakovo vyresnioji buhalterė J. B. atsakė, kad dėl dokumentų reikia kreiptis į pirmininką A. P.. Ieškovų atstovas fiksuojant antstoliui perskaitė 2018-07-18 d. patektą prašymą, o vyresniajai buhalterei atsisakius paskambinti A. P., ieškovo atstovas pats paskambino viešai skelbiamu A. P. telefonu +370 655 49999 ir prisistatęs, bei informavęs, kad pokalbį fiksuoja antstolis paprašė pateikti sprendimo 2018-07-25 sušaukti Vilniaus medžiotojų draugijos suvažiavimą kopiją arba pavesti vietoje esančiai vyresniajai buhalterei jį pateikti. Ieškovo atstovas priminė telefonu, kad nėra gauta atsakymų ir dokumentų pagal ankstesnius 2018-04-05 d. prašymus. Atsakovo atstovas A. P. informavo, kad dokumentai yra seife, todėl vyresnioji buhalterė negali jų pateikti ir pasiūlė atvykti po 2018-07-25 d. susirinkimo. Po pokalbio telefonu ieškovo atstovas pateikė raštišką prašymą susipažinti su narių sąrašu remdamasis Asociacijų 13 str. 5 d. numatyta teise. Pažymi, kad atsakovo atsisakymas pateikti dokumentus patvirtina, kad jis elgiasi nesąžiningai, pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Ieškovų atstovas M. J. 2019-04-29 d. teisminio nagrinėjimo metu visiškai palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus bei akcentavo, kad atsakovo valdybos nariai yra išrinkti 2005-04-14 d. Pagal atsakovo Įstatų 7.5 p. valdybos nariai renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės penkeriems metams suvažiavime. Šiuo metu valdybos narių kadencija pasibaigė 2015-04-14 d. ir jie neturi įgaliojimų priimti sprendimų jiems priskirtos kompetencijos klausimais. Ieškovo atstovo teigimu, numatyti draugijos suvažiavimai nevykdavo, nariai į suvažiavimus nebuvo kviečiami. Visus bendrijos reikalus tvarkė atsakovo pirmininkas A. P.. Jis vienasmeniškai naudojo bendrijos lėšas, nepagrindė turėtų išlaidų. Pažymėjo, kad automobiliu A. P. naudojasi asmeniškai, todėl draugija neturi prievolės mokėti automobilio nuomos ir remonto išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus medžiotojų draugija į.k. 193186991, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų G. M., G. V., M. J. ieškinį atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atmesti bei priteisti atsakovui Vilniaus medžiotojų draugijai patirtas bylinėjimosi išlaidas-2500 Eur advokatų išlaidų (b. l. 29-35).

Atsakovas nesutikimą su ieškiniu procesiniame dokumente-atsiliepime į patikslintą ieškinį (b.l. 29-35) bei pastarojo atstovai teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad ieškinys nei teisiškai nei faktiškai nepagrįstas.

Nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškinyje išdėstytais argumentais, kadangi ieškovų keliami reikalavimai nėra tiesiogiai susiję nei su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 str. 1 d. garantuojama teise laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, nei su Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme (toliau – Asociacijų įstatymas) įtvirtintomis asociacijos narių teisėmis. Priešingai, atsakovui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra ribojamos paties atsakovo teisės įtvirtintos Asociacijų įstatyme, t. y. asociacijų laisvė savarankiškai įgyti teises, prisiimti pareigas ir jas įgyvendinti per savo valdymo organus (b. l. 31).

Pabrėžė, kad ieškovai nepagrįstai kaltindami atsakovą asociacijos laisvės principo ribojimais, klaidingai aiškina konstitucinio asociacijų laisvės principo turinį, kadangi kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – asociacijų laisvė yra konstitucinė teisė, kurios turinį sudaro teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje, arba jose nebūti ar iš jų išstoti. Asmens laisva valia – pamatinis narystės asociacijose pagrindas, todėl kiekvienas savanoriškai sprendžia, būti asociacijų nariu ar ne (Konstitucijos 35 str.).Taigi, asociacijų laisvė teismų praktikoje suvokiama, kaip „teisė steigti, įstoti į asociacijas, dalyvauti jų veikloje, arba jose nebūti ar iš jų išstoti“, tačiau ieškinyje nėra nurodytos nei vienos faktinės aplinkybės, kuri pagrįstų teiginį, kad ieškovams buvo apribota teisė (i) steigti, (ii) stoti ar (iii) dalyvauti asociacijų veikloje.

Pažymėjo, kad realybėje egzistuoja priešinga situacija tai, kurią bando įrodyti ieškovai. Visi ieškovai laisva valia įstojo į Draugiją bei dalyvauja Draugijos veikoje, kaip visateisiai jos nariai, ieškovas G. M. yra ne tik Draugijos narys, bet buvo ir didelius įgaliojimus turinčios Draugijos valdymo organo – valdybos narys. Tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių, G. M. nusprendė nedalyvauti rengiamuose valdybos posėdžiuose bei atsisakė mokėti visuotinį Draugijos nario mokestį, ko pasėkoje valdyba, vadovaudamasi Draugijos įstatais, priėmė sprendimą G. M. pašalinti iš Draugijos valdybos narių. G. M. beveik 2 metus apskritai nedalyvavo jokioje Draugijos veikloje, t. y. net nebuvo Draugijos nariu. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo kalbėti apie ieškovų diskriminavimą bei asociacijos laisvės principo ribojimus. Teismui pateiktas ieškinys dėl ieškovų tariamai pažeistų teisių, tėra asmeninių ambicijų tenkinimas bei didesnės savirealizacijos poreikis, todėl šie ieškovų reikalavimai negali būti šio teisinio ginčo pagrindu. Be to, asociacijų laisvės principo turinį sudaro ne tik asmenų teisė stoti į asociacijas, bet ir teisė laisva valia iš jų išstoti bei toliau nebūti asociacijos nariu. Jeigu ieškovai nesutinka su daugumos Draugijos narių patvirtinta Draugijos valdymo forma bei Draugijos valdymo organų sprendimais, kuriuos vadovaudamiesi demokratiniais valdymo principais visuotiniame narių susirinkime patvirtino patys Draugijos nariai, tokiu atveju ieškovai gali laisva valia išstoti iš Draugijos ir naudodamiesi Konstitucijos jiems suteikta teise įkurti naują asociaciją.

Šalies argumentai

Ieškovo nuomone, kelia abejonių ieškovo G. M. teiginiai bei atsainus požiūris į savo veiklą Draugijos valdyboje (ieškovas nurodo, kad yra Draugijos valdybos narys, tačiau „apie Draugijos posėdžius nebuvo informuotas ir į juos niekada nebuvo kviečiamas“). Pažymėjo, kad tiek Draugijos, tiek kitų valdybos narių atžvilgiu G. M., kaip valdybos narys, turėjo analogiškus įgaliojimus, kaip ir kiti valdybos nariai. Antra, privalėdamas vykdyti CK 2.87 str. apibrėžtas imperatyvias valdymo organų narių pareigas, G. M. privalėjo veikti juridinio asmens interesais bei vadovaudamasis protingumo principu, įspėti kitus Draugijos valdybos narius apie, jo manymu, netinkamą valdybos posėdžių šaukimo tvarką. Bei esant juridiniam pagrindui kreiptis į teismą, siekiant apginti savo, kaip valdybos nario, pažeistą teisę dalyvauti Draugijos valdyme inter alia valdybos sprendimų priėmime bei savalaikiai ginčyti konkrečius valdybos sprendimus. Savo ruožtu ieškovas G. M. pasyviai stebėjo, jo vertinimu, neteisėtus ir nesąžiningus Draugijos valdymo organų sprendimus, taip pažeisdamas imperatyvią pareigą veikti juridinio asmens interesais bei būti jam lojaliu. Todėl toks ieškovo elgesys vertintinas kritiškai tiek teisės, tiek moralės požiūriu.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad ieškiniu yra pažeidžiamos Asociacijų įstatymo 14 str. įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos draudžiančios valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Pabrėžė, kad bet koks įsikišimas į asociacijos veiklą gali būti leidžiamas tik išimtiniais atvejais ir privalo būti proporcingas siekiamiems tikslams.

Nurodo, kad ieškinyje nėra pateikta įrodymų dėl imperatyvių įstatymų ar steigimo dokumentų reikalavimų pažeidimo, kuris suteiktų teisę kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo valdymo organų struktūros ir kadencijų skaičiumi, išdėstymas ieškinyje nėra pakankamas teisinis pagrindas ieškovams kelti prielaidas, kad atsakovo valdymo organų sprendimai prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms.

Atkreipia dėmesį, kad asociacijų valdymo organų narių kadencijų skaičiaus nereglamentuoja nei Konstitucija, nei Asociacijų įstatymas. Asociacijų nariai patys turi teisę nuspręsti dėl valdymo organų narių kadencijų skaičiaus nustatymo. Ši apsisprendimo laisvė yra Konstitucijoje įtvirtinto asociacijų laisvės principo išraiška, suteikianti teisę asociacijų nariams patiems nuspręsti dėl asociacijos organų struktūros, kompetencijos, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (b. l. 33).

Šiuo metu galiojančių Draugijos įstatų 7.5 p. numato, kad „Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės renka suvažiavimas penkeriems metams iš kelių kandidatų“. Taigi, Vilniaus medžiotojų draugijos nariai visuotiniame susirinkime patvirtino, kad valdybos nariai negali kandidatuoti į valdybos narių pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tačiau nei Konstitucijoje, nei Asociacijų įstatyme, nei CK nėra įtvirtintos imperatyvios normos, kuri draustų asociacijų nariams visuotiniame susirinkime keisti įstatų nuostatas, susijusias su pakartotiniu kandidatavimu asociacijos valdymo organų rinkimuose. Todėl toks Draugijos valdybos siūlymas negali būti laikomas neteisėtu, nedemokratišku ar pažeidžiančiu sąžiningumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškovų argumentais, kad pasibaigusi valdybos narių užimamų pareigų kadencijos trukmė reiškia, jog šie valdybos nariai de facto pradėjo vykdyti trečiąją kadenciją iš eilės ir taip pažeidė Įstatų 7.5 p. reikalavimą, kuris draudžia asmenims valdybos narių pareigas eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 7.5 p. reikalavimas draudžia Draugijos nariui kandidatuoti į valdybos narius daugiau negu du kartus iš eilės, tačiau ši nuostata neapibrėžia konkretaus valdybos nario kadencijos trukmės. Sistemiškai vertinant draudimai (reikalavimai) keliami Draugijos nariams, siekiantiems kandidatuoti į valdymo organus, negali būti prilyginami reikalavimams, kurie apibrėžia valdymo organų in corpore įgaliojimų teisėtumą. Pabrėžė, kad Draugijos įstatų 5.11.2 p. kadencijomis apibrėžia tik Draugijos valdybos narių įgaliojimų trukmę, bet ne Draugijos valdybos in corpore kadencijos laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Draugijos įstatai nustato atskirų valdybos narių įgaliojimų pradžią ir pabaigą, bet ne valdybos, kaip valdymo organo, įgaliojimų trukmę (b. l. 33).

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai prašė takyti ieškinį senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai 2019-04-29 d. teisminio nagrinėjimo metu visiškai palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti 2500 Eur advokatų atstovavimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas

Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, 1996-11-15 d. buvo įregistruota Vilniaus medžiotojų draugija į.k. 193186991. Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuriuo teisinė forma- asociacija. Atsakovo valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas (nuo 1996-11-15 d.), valdyba, kurioje nurodyta 11 valdymo organų narių, kolegialūs organai: taryba, revizijos komisija, taisyklingos medžioklės komisija, medžioklės trofėjų parodų, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisija, švietimo, propagandos ir istorinių ryšių komisija, garbės teismas.

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija, Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos nariai paskirti į valdybą 2005-02-05 d., registruoti nuo 2005-04-14 d. Kiti valdymo organai (taryba, revizijos komisija, taisyklingos medžioklės komisija, medžioklės trofėjų parodų, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisija, švietimo, propagandos ir istorinių ryšių komisija, garbės teismas) registruoti 2005-04-19 d.

Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininku nurodytas A. P., jo paskyrimo data- 2009-10-21 d. Jis yra valdybos narys nuo 2005-04-14 d., kai p ir visi kiti nurodyti valdybos nariai.

Juridinio asmens vardu veikia valdyba nuo 2005-04-19 d., VĮ „RS“ nurodyta, taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu yra vienasmeniais atstovavimas (el.bylos 1 t. b.l. 43-45).

Minėti duomenys galiojo ieškinio pateikimo teismui dieną.

Ginčo sprendimų priėmimo diena galiojo Vilniaus medžiotojų draugijos įstatai, įregistruoti juridinių asmenų registre 2005-04-19 d. (el.bylos b.l. 29-41).

Draugijos suvažiavimas turi visuotinio narių susirinkimo teisės ir kompetencija (Įstatų 5.1 p.), eilinis suvažiavimas šaukiamas Draugijos valdybos ar jo įgalioto asmens kas penkeri iki einamųjų metų pabaigos (Įstatų 5.2. p.), renka penkerių metų kadencijai Draugijos valdybos narius ir iškilus būtinybei juos atšaukia (Įstatų 5.11.2. p.).

Valdyba veikia Draugijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius Draugijos vardu, t.y. įgyvendinant priimtus sprendimus sandorius gali pasirašyti bet kuris valdybos narys (Įstatų 7.3 p.). Valdybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, o reikalui esant, ir daugiau (Įstatų 7.8 p.).

Įstatų 7.5 str. numato, kad Draugijos valdybą sudaro 11 draugijos narių fizinių asmenų. Valdybos narius ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės renka suvažiavimas penkeriems metams iš kelių kandidatų.

Kaip jau minėta, valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, Vilniaus medžiotojų draugijos 11 valdybos nariai ėjo savo pareigas dvi kadencijas iš eilės nuo 2005-04-14 d. iki 2015-04-14 d.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Vilniaus medžiotojų draugijos Valdybos narių įgaliojimai pasibaigė 2015-04-14 d., t.y. po dviejų kadencijų, todėl jų priimti sprendimai po 2015-04-14 d. negali būti laikomi teisėtais (Įstatų 7.5 p.). . Pažymėtina, kad pasibaigus Vilniaus medžiotojų draugijos Valdybos narių kadencijai, 2015 metais valdybos iniciatyva turėjo būti sušauktas draugijos suvažiavimas, kuris savo kompetencijos ribose turėjo išrinkti naujus draugijos Valdybos narius (Įstatų 5.11.2.p.), tačiau to nepadarė, teismui tokių įrodymų nebuvo pateikta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo Valdybos 2018 m. gegužės mėnesio sprendimus dalyje: „5. Valdymo struktūros keitimas ir naujos įstatų redakcijos tvirtinimas“, „6. Valdybos rinkimai pagal naujai suvažiavime patvirtintus įstatus“ pripažinti negaliojančiais (patikslinto ieškinio 8.2., 8.3.p.p.; t. 1 b.l. 10). Teismas šių ieškinio reikalavimų netenkina.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CK 2.82 str. 4 d. nuostatas juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Teismas pažymi, kad suformuoti ieškinio reikalavimus yra ieškovo prerogatyva.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 d. nutartimi ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tame skaičiuje ir tinkamai suformuoti ieškinio reikalavimus (t. 1 b.l. 6-7).

2018-07-19 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuris teisėjos D. S. buvo priimtas (t. 1 b.l. 8-11).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 d. nutartyje buvo nurodyta, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010-04-06 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172). Teismas, priėmęs skundą nagrinėti, bylos nagrinėjimo iš esmės metu turi nustatyti ir nuspręsti, ar pareiškėjai turi teisinį suinteresuotumą byloje ir kokios jų teisės ar saugomi interesai buvo pažeisti. Tik nustatęs tokias aplinkybes, teismas gali apginti Pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-06 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 884/2008; 2013-10-14 d. nutartis administracinėje byloje A602-1017/2013 ir kt.). Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Nagrinėjamu atveju buvo nurodyta, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ 18 puslapyje sprendimai dėl 2018-07-25 atsakovo Vilniaus medžiotojų draugija suvažiavimo bei darbotvarkės yra laikytini informacinio pobūdžio aktais ir teisinių pasekmių ieškovams nesukelia. Tokiu būdu, reikalavimai dėl Valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais negali būti priimti, o ieškovai įpareigotini tikslinti ieškinio reikalavimus.

Kaip jau minėta, patikslinto ieškinio 8.2., 8.3. p.p. (t. 1 b.l. 8-11) ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais tuos pačius atsakovo valdybos sprendimus, tačiau nenurodė, kad jie buvo skelbiami 2018-05-24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ (el.bylos 1 t. b.l. 5), o ne kitur. Teismo vertinimu, atsakovo valdyba savo kompetencijos ribose (Įstatų 5.2. p.) sušaukė eilinį draugijos suvažiavimą 2018-07-25 d. 15.00 val. ir paskelbė suvažiavimo darbotvarkę 2018-05-24 d. dienoraštyje „Lietuvos rytas“. Iš esmės, tai yra informacinio pobūdžio draugijos Valdybos organizuotas darbotvarkės viešas pranešimas, kuris nesukelia teisinių pasekmių, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini. P. Į. 7.11.10 p. valdyba skelbia ar organizuoja viešos informacijos paskelbimą.

Pažymėtina ir tai, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisės ginamos tiek, kiek jos pažeistos. Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia ieškovų teisių pažeidimo dėl atsakovo valdybos viešo skelbimo patalpinimo pagrindiniame Lietuvos dienraštyje dėl draugijos suvažiavimo darbotvarkės.

Teismas pažymi, kad darbotvarkės klausimais priimti sprendimai sušauktame atsakovo 2018-07-25 d. suvažiavime gali būti skundžiami nustatyta tvarka teismui, nes jie galėjo sukelti teisines pasekmes, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių sprendimų (nutarimų) ieškovai teismui neskundžia.

Be to, ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovo sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr.20 Veiklos ataskaita už 2017 metus, skelbianti, kad: „2017-12-31 buvo 1145 nariai“, sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr.20 AIŠKINAMASIS RAŠTAS išlaidos: šaudyklos renovacija 5324 Eur, automobilio nuoma ir aptarnavimas 3996 Eur, yra negaliojantys (patikslinto ieškinio 8.7., 8.10. p.p., t. 1 b.l. 10, el.bylos 1 t. b.l. 17, 22).

Teismas pažymi, kad nurodyti sprendimai turėjo būti patvirtinti Vilniaus medžiotojų draugijos 2018-07-25 d. suvažiavime, nes tai yra pastarojo kompetencija (Įstatų 5.1 p.). Valdyba atsako už Draugijos finansinės atskaitomybės sudarymą (Įstatų 7.11.2 p.), teikia duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui ((Įstatų 7.11.4 p.), atsako už narių apskaitą (Įstatų 7.11.7 p.), rengia ir pateikia Draugijos suvažiavimui veiklos ir finansinių metų ataskaitas (Įstatų 7.11. 9. p.).

Draugijų suvažiavimas tvirtina Draugijos finansinę atskaitomybę per ataskaitinį laikotarpį (Įstatų 5.11.7 p.).

Tačiau ieškovai šiuos ieškinio reikalavimus iškėlė 2018-07-19 d., pateikiant patikslintą ieškinį teismui, t.y. iki 2018-07-25 d. suvažiavimo . Be to, kaip jau minėta, ieškovas 2018-07-25 d. Vilniaus medžiotojų draugijos suvažiavimo sprendimų/nutarimų neginčija, todėl teismas sprendžia, kad ir šie suformuoti ieškinio reikalavimai negali būti tenkintini.

Bylos duomenimis, 2018-07-25 d. Vilniaus medžiotojų draugijos suvažiavimas neįvyko. O Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-04 d. neįsiteisėjusiu teismo sprendimu civ.byloje Nr. e2-1574-534/2019 ieškovų ieškinio dalis dėl Vilniaus medžiotojų draugijos narių pakartotinio 2018-09-12 d. suvažiavimo finansinės atskaitomybės už 2015, 2016, 2017 metus ataskaitos patvirtinimo buvo atmesta. Teismas šiame neįsiteisėjusiame sprendime nurodė, kad visuotinis narių susirinkimas 567 balsais „už“, 5 balsais „prieš“ ataskaitas patvirtino, o ieškovai neįrodė, kad ataskaitos neatitinka norminiams aktams, buvo pažeista balsavimo procedūra, ataskaitų turinys neatitinka realybės, balsų skaičius neatitinka realybės, ar nebuvo svarstomas suvažiavimo darbotvarkės klausimas dėl finansinės ataskaitos tvirtinimo.

Be to, bylos nagrinėjimo diena nuo 2019-01-01 d. įsigaliojo Asociacijų įstatymo 10 str., 10¹ str. (2018-05-24 d. redakcija ). Šio įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad Asociacijos įstatuose nurodytas valdymo organas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, pasibaigus finansiniams metams turi parengti ir visuotiniam narių susirinkimui pateikti:

1) metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

2) veiklos ataskaitą.

Asociacijų įstatymo 10 str. 2 d. numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) finansinės būklės ataskaita, kurioje rodomas visas asociacijos turtas, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;

2) veiklos rezultatų ataskaita, kurioje rodomos visos asociacijos ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – perviršis (pelnas) arba deficitas (nuostoliai);

3) finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, kuriame detalizuojamos ir paaiškinamos asociacijos finansinės būklės ataskaitoje ir veiklos rezultatų ataskaitoje nurodytos sumos, nurodomas vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti (teikusi) įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis (teikęs) asmuo ir laikotarpis, už kurį jis tvarko (tvarkė) asociacijos apskaitą, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija ir kita šiame Įstatyme nurodyta informacija.

Asociacijų įstatymo 10 str. 4 d. numatyta, kad veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) asociacijos veiklos tikslai, uždaviniai ir atlikti darbai, taip pat nurodomi ateinančių finansinių metų veiklos tikslai, uždaviniai ir planuojami atlikti darbai;

2) asociacijos narių skaičius finansinių metų pabaigoje ir praėjusių finansinių metų pabaigoje.

Taigi, pakartotinai svarstyti dėl veiklos ataskaitos bei aiškinamojo rašto, kuris yra finansinių ataskaitų rinkinio dalis, šiuos klausimus aptarus aukščiausiojo Vilniaus medžiotojų draugijos organo-suvažiavimo, bei esant priimtam teismo sprendimui (šiuo metu neįsiteisėjo), nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai, ginčydami draugijos Valdybos sprendimus, nenurodė, kuo šie sprendimai yra iš esmės neteisėti, kokiu būdu jie pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, bet apsiribojo tik formaliais argumentais ir nepateikė jokių esminių argumentų apie jų teises neva pažeidžiančius Valdybos priimtus sprendimus.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo:

- atnaujinti praleistą terminą ginčyti 2016-04-28 Protokolo Nr.16, 2017-04-20 Protokolo Nr.18, 2018-02-06 d. Protokolo Nr. 20 Valdybos sprendimus;

- pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016-04-28 Protokolo Nr.16: Veiklos ataskaita už 2015 metus, skelbianti, kad: „2015-12-31 buvo 1516 narių“ yra negaliojantis

-pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr.18 Veiklos ataskaita už 2016 metus, skelbianti, kad: „2016-12-31 buvo 1267 nariai“ yra negaliojantis;

-pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2018-02-06 Protokolo Nr.20 Veiklos ataskaita už 2017 metus, skelbianti, kad: „2017-12-31 buvo 1145 nariai“ yra negaliojantis;

-pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2016-04-28 Protokolo Nr.16: AIŠKINAMASIS RAŠTAS nurodytos išlaidos: Automobilio nuoma ir aptarnavimas 9000 Eur yra negaliojantis; pripažinti, kad sprendimas, kuriuo patvirtinta 2017-04-20 Protokolo Nr.18 AIŠKINAMASIS RAŠTAS 2016 išlaidos: automobilio nuoma ir aptarnavimas 5961 Eur yra negaliojantis.

Atsakovas Vilniaus medžiotojų draugija prašo nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Svarstant atsakovo motyvus dėl senaties termino, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 1.126 str. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs.

Ieškiniams dėl butų ar kitų patalpų savininkų priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 2.82 str. 4 d., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 4 d. 7 p.).

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), t.y. nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reikalauja taikyti atsakovas Vilniaus medžiotojų draugija.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos : nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d. ) Nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimai priimti 2016-04-28 d., 2017-04-20 d., 2018-02-06 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018-07-09 d. per EPP sistemą, priimtas teisėjos rezoliucija -2018-07-27 d. (b.l. 1), t.y. ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl visų ginčo sprendimų.

Ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pareikštiems ieškinio reikalavimams atmestinas, nesant svarbių priežasčių jį atnaujinti.

Teismas, svarstydamas atsakovo rašymą dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje atsižvelgia į aktualią teismo praktiką. Teismų praktikoje laikoma, kad pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, teisinė situacija byloje, kurioje priimtais sprendimais ar nutartimis remiamasi, turi būti artima nagrinėjamai bylai.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), bet subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT 2008-10-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011-11-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-34/2011.).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (LAT 2015-07-24 d. nutartis civv.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (LAT 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su nutarimų įteikimo momentu, bet sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aptariamus nutarimus momentu (CK 2.82 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-94-910/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad visi ieškovai yra Vilniaus medžiotojų draugijos nariai, todėl turėjo galimybę sužinoti apie priimtus ginčo sprendimus per protingą terminą 2016, 2017, 2018 metais, tačiau priimtais sprendimais nesidomėjo, nors galėjo tai padaryti, veikė pasyviai.

Pažymėtina, kad ieškovai į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens valdymo organų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi tik 2018 m., nenurodė, dėl kokių priežasčių trejus metus (nuo 2015 m.) neginčijo Valdybos sprendimų, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Be to, metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas atliktas), taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai (Asociacijų įstatymo 10¹ str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad ginčo ataskaitos bei aiškinamieji raštai įkelti į viešą atsakovo tinklalapį tik 2018 metų 04 mėn. (el.bylos t. 1 b.l. 10-12), įregistruoti VĮ „Registrų centras -2018-04-09 d., nepaneigė ieškovų pareigos domėtis ginčo sprendimais tada, kada jie buvo priimti ir prašyti atsakovą pateikti ginčo sprendimus.

Bylos duomenimis, tik 2018-04-05 d. ieškovas G. V. pateikė draugijai prašymą bendrai susipažinti su visais valdybos ir suvažiavimo susirinkimų protokolais 2010-2018-04-06 d. laikotarpiu, o ieškovas M. J.-2018-07-11 d. Ieškovas G. M. prašymų draugijai neteikė.

Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad terminas ginčyti 2016-04-28 Protokolo Nr.16, 2017-04-20 Protokolo Nr.18, 2018-02-06 d. Protokolo Nr. 20 Valdybos sprendimus yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Tokiu būdu, teismas taiko nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškovų ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmeta. Svarbių pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą byloje taip pat nėra.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tai, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimams atmesti, reiškia, kad tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2008-08-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 317/2008).

Kiti ieškovų argumentai bei aplinkybės neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Tokiu būdu, teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas įrodymų visuma sprendžia, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas bei taiko ieškinio senatį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Atmetus ieškinį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovas patyrė 2500 Eur (1500 Eur +1000 Eur) advokatų išlaidų.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš dalies.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, 1500 Eur advokato išlaidos sudarė RDD Vilniaus advokatų profesinės bendrijos išlaidos už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei atsiliepimo į ieškinį parengimą (advokatas I. D.), kitoje dalyje-1000 Eur advokato A. M. pasirengimas bylai, analizė, atstovavimas posėdžiuose.

Atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 d. nutarties apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas (b.l. 43-50), todėl advokato išlaidos už jo parengimą negali būti priteistinos iš ieškovų. Atsakovo atsiliepimas į patikslintą ieškinį (b.l. 29-35) nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir surašytas bendrais pagrindais, advokatas nagrinėjant bylą posėdžiuose nedalyvavo.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla sudėtinga, byloje ieškinio pagrindas buvo tikslintinas, elektroninė byla susideda iš dviejų tomų, byloje daug procesinių dokumentų, atsižvelgtina ir į bylos trukmę :ieškinys pateiktas 2018-07-09 d., byla nagrinėjama iki šiol 8 mėnesius, byloje buvo daug posėdžių (6), juose (3) dalyvavo atsakovo atstovas advokatas A. M., veikė aktyviai, nuolat teikdamas įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus ir įrodymus, kuriais grindė atsikirtimo į ieškinio, patikslintų ieškinių argumentus, todėl ieškinį atmetus, teismas priteisia iš ieškovų atsakovo advokatų turėtas išlaidas-500 Eur advokato I. D. atsiliepimo į ieškinį išlaidų bei 1000 Eur advokato A. M. išlaidų, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra, byla elektroninė.

Atmetus ieškinį, sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę-uždraudimą atsakovei Vilniaus medžiotojų keisti galiojančius Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus (b.l. 19-20).(CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 268, 270 str. teismas,-

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) advokatų išlaidų atsakovo Vilniaus medžiotojų draugijos į.k. 193186991, naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę-uždraudimą atsakovei Vilniaus medžiotojų draugijai į.k. 193186991, keisti galiojančius Vilniaus medžiotojų draugijos įstatus .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė