- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-1107-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27593-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., L. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų (neveikimo), t. y. dėl atsisakymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 589 straipsnį kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo arba su prašymu išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad gavo 2024 m. gruodžio 3 d. antstolio raginimą įvykdyti sprendimą – leisti atsakovei L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į antstolį su prašymu su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo arba su prašymu išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Antstolis 2024 m. gruodžio 16 d. rašte pažymėjo, kad teismo nutartis įsiteisėjusi, antstoliui aiški ir vykdytina skubiai.
3. Antstolis 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-128-28253 skundą atmetė. Sprendė, kad skundas pateiktas be pagrindo bei nurodė, kad skaitant teismo nutartį pažodžiui, antstoliui nėra neaišku kaip turėtų elgtis skolininkas. Skolininkas vykdomojo dokumento nevykdo: nesiima priemonių įleisti į butą išieškotoją (pakeistos spynos), o teikia prašymą su planais, išvadomis, tuo bandydamas išvengti nutarties vykdymo. Pažymėjo, kad skolininko prašymas kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo antstoliui nėra įstatymiškai privalomas. Skolininkas nesinaudoja savo teise kreiptis į teismą dėl nutarties išaiškinimo, o raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio ir jo apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta. Teismo nutartis buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir nebuvo keliamas klausimas dėl jos vykdymo negalimumo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime prašo skolininko R. J. skundo netenkinti. Nurodė, kad nutartis yra aiški bei suprantama ir antstoliui. Skolininko motyvai, kad ginčo bute gyvena šalių pilnametis sūnus, kad butas yra 3 kambarių, nesudaro jokių neaiškumų nutarties vykdymui. Taip pat neaiškumų nesudaro ir faktas, kad bute gyvena šalių nepilnametė dukra. Santuokos nutraukimo byloje, atitinkamai ir nagrinėjant skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nepilnametės dukters teises atstovavo ir iki šiol atstovauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Skolininko argumentai, kad nutartis pažeidžia nepilnametės dukters interesus, buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-965-613/2024. Skolininkui perdavus L. J. ginčo buto lauko durų spynos raktą (spyna be L. J. žinios ir sutikimo buvo pakeista 2024 m. liepą), nutartis bus įvykdyta. Skolininkas savo veiksmais, teikdamas nepagrįstus skundus, ne tik siekia vilkinti nutarties vykdymą (piktnaudžiauja procesu), bet ir nevykdo teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pareiškėjas įpareigotas leisti atsakovei L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta, t. y. joje gyventi, yra aiški. Tokiu atveju, akivaizdu, kad siekiant patekti ir naudotis šeimos gyvenamąją vieta, atsakovei reikalingi buto raktai, kuriuos ji faktiškai turėjo iki skolininkas pakeitė spynas. Visi kiti pareiškėjo nurodomi argumentai nėra nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo dalykas. Šiuos klausimus šalys turi spręsti bendradarbiaudamos, abipusiu sutarimu, o nepavykus sutarti, santuokos nutraukimo byloje tiek laikinųjų apsaugos priemonių pagalba, siekiant sureguliuoti tam tikras situacijas, tiek galutiniu procesiniu sprendimu, pareiškus materialinius reikalavimus byloje.
7. Pagrindo įtraukti pareiškėjo ir išieškotojos vaikus į šalių tarpusavio ginčą, susijusį su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu, teismas neturi teisinio pagrindo. Šalių vaikų įtraukimas į jų santuokos nutraukimo proceso metu kilusius tarpusavio nesutarimus, neatitinka geriausių jų interesų.
8. Teismas konstatavo, kad antstolis R. V. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio R. V. veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas R. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį ir pripažinti, kad antstolis neturėjo pagrindo ignoruoti CPK 589 straipsnį ir nesikreipti į 2024 m. liepos 5 d. nutartį priėmusį teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo arba su prašymu išaiškinti įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Atskirojo skundo argumentai:
9.1. Ieškovas 2024 m. gruodžio 7 d. antstoliui nurodė nesuprantantis, kaip jam įvykdyti 2024 m. gruodžio 3 d. raginimą; kokiais konkrečiais veiksmais ar susilaikymu nuo konkrečių veiksmų turi pasireikšti ieškovo elgesys; ką jis turi pranešti kartu su juo gyvenantiems vaikams apie veiksmus, kuriuos jie turi atlikti ar nuo kurių turi susilaikyti; kokios pinigų sumos jis gali reikalauti iš ieškovo neišlaikomos atsakovės, jei ji naudojasi butu. Ieškovas laiko, kad raginime dėstomas reikalavimas nukreiptas ne tik į ieškovą, bet ir į kitus asmenis: ieškovo nepilnametę dukrą I. ir pilnametį sūnų K.
9.2. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo teismo proceso pradžios (2023 m. lapkričio 23 d.) iki 2024 m. birželio vidurio tiek ieškovas, tiek ieškovo bute gyvenantys ieškovo išlaikomi vaikai (dieninių studijų studentas sūnus K. ir nepilnametė dukra I.) daug kartų prašė atsakovę išsikraustyti iš ieškovo buto, nes gyvenimas su ja tame pačiame bute vaikams kėlė stresą. Kadangi 2024 m. birželio 21 d. atsakovė neatvyko nakvoti į ieškovo butą, raktų negrąžino, tai ieškovas suprato, kad atsakovės duotas pažadas nebegyventi ieškovo bute yra vykdomas ir pakeitė buto durų spyną. Viena vertus atsakovė pageidavo tik gauti buto raktą, tuo tarpu 2024 m. liepos 5 d. nutartyje rakto perdavimas atsakovei net neminimas, kita vertus atsakovė niekada nesakė, kaip ji supranta leidimą naudotis butu: kuria jo dalimi, kaip ji prisidės prie buto išlaikymo kaštų ir komunalinių patarnavimų kaštų dengimo.
9.3. Atsakovė galėjo kreiptis į vaikus, kad jie perduotų atsakovei buto raktą, tačiau, kiek ieškovui žinoma, atsakovė to nei karto nedarė. Atsakovė galėjo kreiptis į specializuotas spynų atrakinimo įmones, kurių paslaugos plačiai reklamuojamos, o informacija apie jas lengvai ir greit surandama internete, kad atsakovei būtų atrakintos ieškovo buto durys, pagal spyną jai būtų pagamintas raktas. Tačiau atsakovė to nedarė. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškovu, nesiekė suderinti, kaip reikia traktuoti teismo duotą leidimą atsakovei naudotis butu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuoti asmenys L. J. ir antstolis R. V. atsiliepimų į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus nustatytas atskirųjų skundų nagrinėjimo išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
13. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. J. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo atsisakyta išaiškinti teismo nutarties vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
14. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/24/02507 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2632-534/2024, kuria teismas nutarė įpareigoti ieškovą R. J. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos leisti atsakovei L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2024 m. gruodžio 2 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat 2024 m. gruodžio 3 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-128-26720. Pareiškėjas R. J., gavęs antstolio raginimą, 2024 m. gruodžio 7 d. raštu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad jam neaiški nutarties įvykdymo tvarka ir prašydamas kreiptis į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis 2024 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl gauto prašymo“ Nr. S-24-128-27615 nurodė, jog antstoliui nutartis aiški bei išaiškino teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl išaiškinimo. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 17 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų.
15. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas 2024 m. liepos 10 d. pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašant išaiškinti, kuo pasireiškia atsakovės teisė naudotis butu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti, nurodydamas, kad jis nesusijęs su nutarties išaiškinimu.
16. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2187-863/2024 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad apeliacijos objektu, be kita ko, negali būti nutartys, kuriomis atsisakoma priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Taip pat nurodė, jog ieškovas 2024 m. liepos 5 d. nutartį yra apskundęs ir apeliacine tvarka, o konkuruojant dviem procesiniams teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutams, pirmosios instancijos teismui dar ir dėl to nebūtų pagrindo išaiškinti teismo sprendimo, kadangi galimi teismo sprendimo trūkumai bus vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl ko pirmosios instancijos teismas ir turėjo atsisakyti priimti pateiktą prašymą dėl to paties procesinio sprendimo išaiškinimo.
17. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-965-613/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą ir pažymėjo, kad CPK nedraudžia šalims teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, panaikinimo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški, konkreti, be dviprasmybių, suformuluota pagal atsakovės L. J. prašymą, t. y. „ <...> leisti atsakovei naudoti šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol bus nutraukta šalių santuoka.“
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog aiškinant sprendimą neturi būti keičiamas jo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas R. J. kartu su vaikais gyvena pareiškėjui priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame anksčiau gyveno ir L. J.. Pareiškėjas teigia, jog jam nėra aiški teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigotas leisti L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau neaiški laikinųjų apsaugos priemonių apimtis (kuria buto dalimi naudosis L. J., kaip prisidės prie komunalinių išlaidų ir pan.). Tuo tarpu suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pakeitė buto spyną, raktų nuo durų nedavė, todėl ji negali įeiti į butą, taigi iš esmės siekia gauti buto raktus.
22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-393-534/2025 nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi tiek R. J., tiek L. J. apskųstas apeliacine tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantui iš esmės kyla klausimas ne dėl nutarties rezoliucinės dalies formuluotės, tačiau dėl tolimesnio gyvenimo viename bute, buto išlaikymo kaštų dengimo bei erdvių pasidalijimo. Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CPK 278 straipsnio 1 dalis ir 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą, taikomos, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų, t. y. sprendimo vykdymo metu kilus neaiškumams dėl sprendimo vykdymo taikytinas ne sprendimo išaiškinimo, bet CPK 589 straipsnyje įtvirtintas sprendimų vykdymo išaiškinimo institutas. Tuo atveju, jeigu sprendimą vykdančiam antstoliui kyla neaiškumų dėl priimto sprendimo vykdymo, jis turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje pareiškėjas įpareigotas leisti atsakovei L. J. naudotis šeimos gyvenamąja vieta, t. y. joje gyventi, yra aiški, o kiti pareiškėjo nurodomi argumentai nėra nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pareiškėjui pakeitus durų spyną ir nedavus rakto L. J., nevykdomas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas leisti atsakovei gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai vertino, kad antstolis R. V. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus,
25. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 587 straipsnį, vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020; kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apelianto R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.