- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2187-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17063-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės priešieškinį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Swedbank lizingas“, V. J., I. P., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų ir atsakovės priešieškinį.
Šalies argumentai
2. Atsakovei pateikus byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir nutarė įpareigoti ieškovą iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos leisti atsakovei naudotis šeimos gyvenamąja vieta – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ši nutartis neįsiteisėjusi, ieškovas yra ją apskundęs apeliacine tvarka, 2024 m. liepos 11 d. atskiruoju skundu.
3. Ieškovas 2024 m. liepos 10 d. pateikė teismui prašymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnį, dėl minėtos 2024 m. liepos 5 nutarties išaiškinimo, prašydamas teismo išaiškinti, kokiais konkrečiais veiksmais ar susilaikymu nuo konkrečių veiksmų turi pasireikšti ieškovo elgesys, leidžiant atsakovei naudotis minėtu ieškovo butu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl minėtos teismo 2024 m. liepos 5 d. nutarties išaiškinimo atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad CPK 149 straipsnio ir 150 straipsnio normose yra reglamentuotos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir galiojimo sąlygos. Ieškovas naudojasi advokato teisine pagalba, kuris teikia teisinę pagalbą ir jam žinomas teisinis reglamentavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įstatymo normų aiškinimas nėra CPK 278 straipsnio normos, sprendimo išaiškinimo instituto, paskirtis. Teismas atkreipė dėmesį, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra įsiteisėjusi, ji ieškovo apskųsta atskiruoju skundu, iš kurio turinio matyti, kad ieškovas supranta, kas yra naudojimasis gyvenamuoju plotu pagal funkcinę paskirtį, kas yra šeimos turtas ir kada šeimos turtinis režimas baigiasi, kas rodo, kad teismo priimta byloje nutartis yra ieškovui gerai žinoma ir suprantama. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas procesinis dokumentas nesusijęs su priimtos nutarties neaiškių vietų išaiškinimu, negali būti CPK 278 straipsnyje reglamentuoto procesinio veiksmo atlikimo pagrindas, dalykas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas R. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Apeliantas be kita ko nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra 3 kambarių, kuriais naudojamasi taip: kambariu, kurio indeksas 9-6, naudojasi kartu su ieškovu gyvenanti ir vien tik ieškovo išlaikoma nepilnametė dukra; kambariu, kurio indeksas 9-5, naudojasi kartu su ieškovu gyvenantis ir vien tik ieškovo išlaikomas dieninių studijų studentas sūnus; kambariu, kurio indeksas 9-2, naudojasi ieškovas, kuris ne tik miega, be ir dirba iš šio kambario; kambaryje/ virtuvėje, kurio indeksas 9-4, kuris neturi durų ir yra neatskirtas nuo kitų buto erdvių, keletą metų miegodavo atsakovė. Apeliantas akcentavo, kad nesuprato, kaip jam vykdyti teismo 2024 m. liepos 5 d. nutartį, kokiais konkrečiais veiksmais ar susilaikymu nuo konkrečių veiksmų turi pasireikšti ieškovo elgesys minėtos nutarties atžvilgiu, leidžiant atsakovei naudotis ieškovo butu. Todėl ieškovas siekia, kad teismas teismui priimtinu būdu paaiškintų, kuria buto patalpa ieškovas pagal 2024 m. liepos 5 d. nutartį turi leisti naudotis atsakovei. Pažymi, jog neprašė, kad teismas aiškintų kokią nors įstatymo normą, tik nurodė, kas jam nesuprantama, skaitant 2024 m. liepos 5 d. nutartį. Ieškovo vertinimu, atsakovės atžvilgiu ieškovo butui taikomas šeimos turto teisinis režimas pasibaigė, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. nustojo vesti bendrą ūkį.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Aptariamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą išaiškinti nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Be to, CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
9. CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 278 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tik dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiuo gi atveju laikytina, kad teismas iš esmės nepasisakė dėl nutarties išaiškinimo, o atsisakė priimti apelianto (ieškovo) prašymą išaiškinti nutartį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, apeliacijos objektu be kita ko negali būti nutartys, kuriomis atsisakoma priimti prašymą dėl sprendimo išaiškinimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1078-407/2015). Be to, manytina, kad tokio pobūdžio nutartis, kuri yra skundžiama nagrinėjamu atveju, negali būti apeliacijos objektu ir pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad aplinkybės dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau pradėjus apeliacinį procesą, apeliacinis procesas, pradėtas pagal apelianto (ieškovo) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
10. Be kita ko dar atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismo procesinį sprendimą (2024 m. liepos 5 d. nutartį) yra apskundęs ir apeliacine tvarka, o konkuruojant dviem procesiniams teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutams, t. y. ieškovui pateikus tiek prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, tiek apskundus tą patį teismo procesinį sprendimą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismui dar ir dėl to nebūtų pagrindo išaiškinti teismo sprendimo, kadangi galimi teismo sprendimo trūkumai bus vertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl ko pirmosios instancijos teismas ir turėjo atsisakyti priimti pateiktą prašymą dėl to paties procesinio sprendimo išaiškinimo (toks aiškinimas pateikiamas ir jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1078-407/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.