Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. suinteresuotam asmeniui O. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymą grindžia tuo, jog jis turėjo tėvo surašytą ir notaro patvirtintą oficialųjį testamentą, kuriuo tėvas visą savo nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko jam. Dėl tos priežasties mirusiojo sutuoktinė O. P., žinodama apie testamentą, nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi V. P. mirė Covid 19 pandemijos metu, kai judėjimas tarp savivaldybių buvo labai suvaržytas, jis turėdamas tėvo testamentą, klaidingai manė, jog jo paveldėjimo teisės yra užtikrintos, todėl neskubėjo važiuoti per visą Lietuvą iš Skuodo rajono į Jonavą, kad parašytų pareiškimą notarui dėl tėvo palikimo priėmimo. To jis negalėjo padaryti ir internetu, kadangi juo nesinaudoja, nes ir kompiuterio neturi. Mano, kad nurodyta priežastis, dėl kurios praleido terminą palikimui priimti, yra svarbi, kadangi atsirado dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - pasaulinės Covid 19 pandemijos, bei jo nežinojimo, jog ir esant oficialiajam testamentui, paveldėtojui būtina nustatytu terminu kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576 straipsniu, teismas atnaujina (pratęsia) praleistą įstatymų nustatytą terminą, jei pareiškėjas pateikia įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

Pareiškėjo elektroninių ryšių priemonėmis pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis): gimimo liudijimo; asmens dokumento, gyventojų registro išrašu, testamentų registro išrašu, testamentu, notaro liudijimu nustatyta, kad 2004 m. (duomenys neskelbtini) V. P. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią – po mirties visą nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palikti sūnui - J. P.. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2020 m. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis V. P. mirė būdamas santuokoje su O. P.. Liudijimas apie palikimo nepriėmimą išduotas 2021 m. gegužės 19 d. J. P.. Testamentų registro išrašas patvirtina oficialaus testamento pareiškėjo naudai sudarymą ir tai, kad palikimo priėmimo/ atsisakymo faktų neregistruota.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėjo teigimu, turėdamas tėvo surašytą ir notaro patvirtintą oficialųjį testamentą manė, jog jo paveldėjimo teisės yra užtikrintos, todėl neskubėjo važiuoti per visą Lietuvą iš Skuodo rajono į Jonavą, kad parašytų pareiškimą notarui prašymą dėl tėvo palikimo priėmimo. Internetu nesinaudoja, kompiuterio neturi, todėl negalėjo šių veiksmų atlikti internetu. Be to V. P. mirė Covid-19 pandemijos metu, kai judėjimas tarp savivaldybių buvo labai suvaržytas.

Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 bei 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Nustatyta, jog V. P. 2004 m. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu visą nekilnojamąjį turtą po savo mirties paliko pareiškėjui – sūnui J. P.. Kitų asmenų, pageidaujančių priimti V. P. palikimą, nenustatyta.

Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pirmiausia – Covid-19 pandemiją, kuriai 2020 m. kovo mėnesį prasidėjus iš tiesų buvo kilusi visuotinė sumaištis dėl bendro saugumo, izoliacijų, judėjimo ir kitų kontaktų (komunikavimo) ribojimo, kad pareiškėjas dėl ribojimų neskubėjo vykti iš Skuodo į Jonavą bei klaidingą testamento įsigaliojimo suvokimą, pripažįsta svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, nes vien tai, jog pareiškėjas nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą, negali būti pagrindas nepaisyti mirusiojo V. P. valios, kuris visą nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų bei bus įvykdyta mirusiojo V. P. valia, darytina išvada, kad pareiškėjas įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti (Civilinio proceso kodekso 578 straipsnis, Civilinio kodekso 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, likusį po jo tėvo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2020 m. (duomenys neskelbtini), mirties, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.