Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje keliamas apmokėjimo už šilumos energijos teikimo klausimas.

11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas – teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – atsiskaitymo knygelės, kvitų kopijas, ieškovės – mokesčių paskaičiavimo pažymos kopiją, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo apeliacinio skundo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naujus įrodymus priima į bylą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14. Iš Nekilnojamojo turto registro 2020 m. lapkričio 23 d. išrašo nustatyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtni), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2016 m. birželio 23 d. Ieškovė tiekia šilumos energiją nurodytam butui. Ieškovė teigia, kad atsakovas nesumokėjo už 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, liko skolingas 465,55 Eur.

15. Atsakovas pateikė mokėjimo kvitų kopijas, patvirtinančias, kad atsakovas 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 84,97 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 82,71 Eur; 2020 m balandžio 29 d. – 74,66 Eur; 2020 m. gegužės 29 d. – 53,48 Eurus; 2020 m. birželio 29 d. – 26,66 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 22,32 Eur; 2020 m. rugsėjo 1 d. – 20,51 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 37,14 Eur; 2021 m. sausio 4 d. – 66,91 Eur; 2021 m. sausio 19 d. – 84,48 Eur; 2021 m. vasario 18 d. – 97,65 Eur.

16. Ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 12 d. mokesčių paskaičiavimo pažymą, kurioje paskaičiuoti mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. ir nurodyti atsakovo mokėjimai. Pagal šią pažymą atsakovas skolingas ieškovei 465,55 Eur už 2019 m. gruodžio 1 d. – 2020 m. spalio 31 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 2 346,96 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį už 2015 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d. laikotarpį, 178,12 Eur palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-7471-371/2019). Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis, pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą antstolė D. Milevičienė nuo 2021 m. gegužės 20 d. išieško 394,92 Eur sumą (išieškotina suma – 2 583,79 Eur) (vykdomoji byla Nr. 0012/19/01563).

Dėl mokėjimų už šilumos energiją ir karštą vandenį įskaitymo

18. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys nesudarė rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to darytina išvada, kad neterminuota šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, kai buto šilumos, karšto vandens tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).

20. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad sumokėjo už ieškovės tiektą šilumos energiją, todėl neskolingas ieškovei. Ieškovė pateikė į bylą mokesčių už šildymą ir kartą vandenį paskaičiavimo pažymą, pagal kurią atsakovas 2020 m. spalio 31 d. skolingas ieškovei 465,55 Eur. Atsakovas teigia, kad nemokėjo mokesčių už 2019 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio mėn., nes negavo pranešimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, negavęs mokėjimo pranešimo kreipėsi į ieškovę, bet pastaroji atsisakė nurodyti, kokią sumą už šilumos energiją turėtų sumokėti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pranešimo apie mokėtinus mokesčius negavimas neatleidžia šilumos vartotojo nuo mokesčių sumokėjimo.

21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad atsakovas atliko jai tokius mokėjimus: 2020 m. kovo 2 d. – 84,97 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 82,71 Eur; 2020 m balandžio 29 d. – 74,66 Eur; 2020 m. gegužės 29 d. – 53,48 Eurus; 2020 m. birželio 29 d. – 26,66 Eur; 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 22,32 Eur; 2020 m. rugsėjo 1 d. – 20,51 Eur; 2020 m. lapkričio 30 d. – 37,14 Eur. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pažymoje nenurodyti 2020 m. liepos mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. mokėjimai. Iš 2021 m. balandžio 12 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad 2020 m. kovo 2 d. sumokėta 84,97 Eur suma įskaityta 2020 m. kovo mėn.; 2020 m. balandžio 14 d. sumokėta 82,71 Eur – 2020 m. balandžio mėn.; 2020 m. gegužės 29 d. sumokėta 53,48 Eur suma – 2020 m. gegužės mėn.; 2020 m. birželio 29 d. sumokėta 26,66 Eur suma – 2020 m. birželio mėn. Atsakovo 2020 m balandžio 29 d. sumokėti 74,66 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 22,32 Eur; 2020 m. rugsėjo 1 d. – 20,51 Eur, 2020 m. lapkričio 30 d. – 37,14 Eur, t. y. 154,63 Eur suma apmokėta skola, priteista teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7471-371/2019). Pažymoje taip pat nurodyti vėlesni, t. y. 2021 m. sausio ir vasario mėn., atsakovo mokėjimai, kurie įskaityti į atsitinkamus mėnesius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad ieškovė nurodė ne visas jo sumokėtas sumas.

22. CK 6.55 straipsnyje reglamentuotas įmokų paskirstymas, kai yra kelios skolos. Skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs (CK 6.55 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms (CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat akcentuoja, kad privaloma laikytis nurodytos įmokų paskirstymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019; 25 punktas).

23. Apeliantas nepateikė į bylą duomenų, kad šalys sudarė susitarimą, kokia tvarka bus įskaitomos atsakovo sumokėtos įmokos. Nesant šalių susitarimo, ieškovė vadovavosi CK 6.55 straipsnyje įmokų paskirstymo taisyklėmis ir įskaitė atsakovo mokėjimus už senesnę skolą, priteistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7471-371/2019). Tai, kad teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimu priteistą skolą išieško antstolis, nereiškia, kad ieškovei bus du kartus sumokėta ta pati skola. Atsakovo sumokėta suma turi būti įskaityta į antstolio išieškomą skolą.

24. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti atsakovo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą.