- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-621-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05232-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-10185-905/2020 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) UAB „Emilė“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir 0174/17/03142.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad antstoliui Donatui Kisieliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-20-174-3065 (toliau – ir Patvarkymas) vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir 0174/17/03142; skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir 0174/17/03142. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad skundžiamu patvarkymu yra 2020 m. vasario 11 d. paskelbtos pareiškėjai priklausančio turto varžytinės, kurios baigsis 2020 m. kovo 12 d. 12:45:59 val. Tuo atveju, jei antstoliui atsisakius tenkinti skundą ir jo nagrinėjimą perdavus teismui galiausiai būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims realizuojant jį už pernelyg žemą, rinkos vertės neatitinkančią kainą, dėl ko pareiškėjas jo nebegalėtų atgauti, o dėl turto perleidimo už žemesnę vertę patirtų žalą. Be to, Patvarkymas pažeidžia išieškojimo eilę, pareiškėjos turtas apskritai neturėtų būti realizuojamas ir prievolės įvykdymui gali pakakti kitų įkaito davėjų turto. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos nuomone, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, t.y. nesustabdžius išieškojimo veiksmų, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas, kadangi net panaikinus Patvarkymą skolininkas negalėtų būti grąžintas į tą pačią padėtį, kuri buvo iki Patvarkymo priėmimo ir jam bus padaryta žala – turtas bus perleistas varžytinėse už žymiai žemesnę nei rinkos vertė kainą, o turto bus išvaržyta daugiau nei būti skolininko prievolei padengti. Nurodo, kad panašioje byloje (byloje dalyvauja tas pats išieškotojas UAB „EDS invest“, tas pats antstolis Donatas Kisielius bei tas pats pareiškėjas, i skundas dėl antstolio veiksmų paduotas dėl netinkamo įvertinimo jau vykstant varžytinėms) Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020 tenkino pareiškėjos UAB „Emilė“ skundą ir sustabdė antstolio Donato Kisieliaus vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143 atliekamus vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš UAB „Emilė“ įkeisto nekilnojamojo turto iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas preliminariai įvertinęs pateiktą skundą, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis priimtu patvarkymu siekia suvaržyti pareiškėjo teises daugiau, nei nustato subsidiaraus skolininko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai; kad pareiškėjas netinkamai aiškina skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą.
5. Teismas nurodė, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandoriu kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, kaip svetimo turto hipotekos davėjui, buvo įkeistas ir pareiškėjui priklausantis turtas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, kad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pareiškėjo įkeistą turtą, nepagrįsti, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas.
6. Teismas kaip nepagrįstus vertino ir pareiškėjo argumentus, susijusius su turto vertės nustatymu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad galiojanti turto vertintojo drausminė nuobauda savaime nereiškia, kad tokio asmens atliktas turto įvertinimas yra ydingas, nepagrįstas ar juolab neteisėtas. Teismas apžymėjo, kad pareiškėjos keliamos abejonės dėl nustatytos vertės, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą (ar paskiriant dar vieną ekspertizę) bus nurodyta iš esmės ta pati (panašaus dydžio) vertė.
7. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir (arba) įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jo skundo reikalavimus (CPK 144 straipsnio 1 dalis), tokį pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas vertino kaip nesąžiningą siekį užvilkinti įkeisto turto realizavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Emilė“prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – sustabdyti pareiškėjos UAB „Emilė“ turto varžytines vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142.
9. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad, pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas, vertindamas CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nepakankamai vertino pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, faktiškai vertino bylos (neteisėtų antstolio veiksmų) aplinkybes i esmės ir a priori pateikė savo poziciją dėl tam tikrų esminių klausimų, kurie galėtų būti išspręsti tik išnagrinėjus klausimą iš esmės. Teismas nurodė, kad pirmoji CPK 144 straipsnio taikymo sąlyga yra neįrodyta, kadangi pareiškėja neįrodė, kad išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pareiškėjos turtą. Tokie teismo argumentai, pareiškėjos nuomone, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo vertinimu ir peržengia šio vertinimo ribas, kadangi yra susiję su materialaus skundo reikalavimo galimu pagrįstumu iš esmės.
10. Pareiškėjos nuomone, skundo atveju neabejotinai egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pareiškėja skunde yra išdėsčiusi esmines faktines aplinkybes apie antstolio neteisėtus veiksmus, pateikė išsamius rašytinius įrodymus bei teisinius argumentus.
11. Teismas nutartyje iš viso nepasisakė dėl CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, susijusių su sprendimo neįvykdymu arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, egzistavimu ar ne egzistavimu. Pareiškėjos nuomone vien ši aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturėjo teisės išieškoti iš pareiškėjo turto, kadangi visų pirma antstolis privalėjo vykdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 objektų. Patvarkymu yra paskelbtos varžytinės iš pareiškėjos turto (12-os eilės turto), nors UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas (11 objektų) nėra realizuojami. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, turtas bus realizuotas, o vėliau teismui tenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus patvarkymą, toks teismo sprendimas bus neįvykdomas, kadangi turtas jau bus realizuotas. Šios aplinkybes akivaizdžiai pagrindžia grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas ir net beprasmiškas. Taip pat nurodo, kad pareiškėjai priklausantis turtas yra parduodamas už per ne lyg mažą kainą.
12. Teismas nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo praktika labai panašioje byloje.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS invest“ atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Emilė“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-10185-905/2020.
14. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymas neatitiko CPK 144 straipsnyje numatytų sąlygų (nebuvo prima facie pagrįstas, pareiškėjas objektyviais įrodymais nepagrindė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas) ir dėl šių priežasčių nebuvo patenkintas. Pažymėjo, kad teisingai teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad jokie objektyvūs ir pakankami duomenys, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes, į bylą nebuvo teikiami. Pareiškėjos skundas buvo pagrįstas tik klaidingu CK 4.194 straipsnio aiškinimu. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjos reikalavimas nėra ir negali būti prima facie pagrįstas, o paremtas teismo klaidinimu (dėl realizuojamo turto vertės). Pareiškėja taip pat neįrodė būtinumo (kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas) taikyti prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebuvo ir nėra pateisintas išimtiniais atvejais riboti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl jų pritaikymas nepagrįstai (be aiškaus ir pateisinamo bei išskirtinio teisinio pagrindo) varžytų hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.
15. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
16. Atskirasis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia, jog jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nebūtų realizuotas, kadangi, pareiškėjos nuomone, pareiškėjos skundžiamu patvarkymu yra pažeista išieškojimo iš hipotekos sandoriu įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilė; parduodamo turto kaina yra per maža. Pareiškėja taip pat nesutinka su eksperto paskyrimu ir ekspertizės išvada. Todėl pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio veiksmus vykdomosiose byloje.
23. Iš pareiškėjo kartu su prašymu pateiktų dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/17/03141 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkai UAB „Interbesta“, UAB „Emilė“, L. M., UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; išieškotoja UAB „EDS invest“; ir vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03142 vykdo išieškojimą pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkai UAB „Interbesta“, UAB „Emilė“; išieškotoja UAB „EDS invest“. Antstolis 2020 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-174-3065, kuriuo nutarė parduoti iš pirmųjų varžytinių UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. gamybinį pastatą su vaistinės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas); pradinė pardavimo kaina 1 760 000 Eur; varžytinės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytines.lt; varžytinių pradžia 2020 m. vasario 11 d. 12:45:50 val., preliminarus pabaigos laikas – 2020 m. kovo 12 d. 12:45:59 val.; varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020 pareiškėjos UAB „Emile“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino bei skyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo nutartis nurodytoje civilinėje byloje šiuo metu nėra įsiteisėjusi. Internetinio puslapio www.everzytynes.lt duomenimis nustatyta, kad varžytinės Nr. 186076 yra neįvykusios.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjos skundas prima facie nepagrįstas.
25. Nagrinėjamu atveju, skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja grindžia tuo, kad skundžiamu patvarkymu antstolis, pažeisdamas hipotekos sandoryje šalių nustatytą eilę, iš karto nutarė realizuoti pareiškėjos turtą, nors pirmiau nurodytas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas (11 objektų) nėra realizuojamas. Tačiau pareiškėjo pateikto kartu su skundu antstolio 2019 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme Nr. S-19-174-13922 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03141 ir Nr. 0174/17/03142, nurodyta, kad išieškojimas yra nukreipiamas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančius butus (11 objektų) bei į UAB „Emile“ nuosavybės teise priklausantį Turtą.
26. Taip pat pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindė ir tuo, kad Turtas realizuojamas už nepagrįstai mažą kainą. Šiems skundo argumentams pagrįsti pateikė vienintelį įrodymą – UAB „CRE pro“ 2020 m. vasario 18 d. konsultacija apie galimą rinkos kainą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko nurodyta, kad ši konsultacija dėl galimos turto rinkos kainos neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentas skirtas konsultacijoms užsakovui. Tuo tarpu antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytinių Turto pradinę kainą vadovavosi antstolio paskirtos UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių kitų objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą preliminariai abejoti ekspertizės aktu nustatyta Turto verte, pareiškėja kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nepateikė.
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atliko preliminarų skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo vertinimą bei nepažeidė reikalavimo tik preliminariai įvertinti pateikto reikalavimo pagrįstumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis), nepasisakė dėl ginčo esmės bei pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų prima facie yra nepagrįstas. Todėl atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų prima facie pagristumo aspektu pasisakė dėl klausimo iš esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavus, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas, nėra pagrindo spręsti dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra siejamas su abiejų sąlygų (tikėtinu ieškinio reikalavimų pagrįstumu ir grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui) egzistavimu. Dėl nurodytų priežasčių atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl galimo sprendimo neįvykdymo grėsmės netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
29. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11334-734/2020 pareiškėjos UAB „Emile“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino bei skyrė 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nors pastaroji Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos yra paduotas atskirasis skundas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, jog skundas prima facie buvo nepagrįstas. Be to, kaip minėta skundžiamu patvarkymu paskelbtos varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįvykusios.
30. Atskirajame skunde pareiškėja taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika labai panašioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020, nustatė, kad pastarojoje civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl netinkamos iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymo, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad vykdymo veiksmai buvo pradėti subsidiaraus skolininko UAB „Emilė“, o ne pagrindinio skolininko UAB „Interbesta“ atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
31. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.