- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- 2S-1257-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07107-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, BUAB „Litsoft“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, BUAB „Litsoft“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, UAB „Žvalguva“, UAB „Agrochema“, Pakruojo ūkininkų kredito unija, AB „Swedbank“, R. V., R. J., antstolė V. Š., antstolis T. U., antstolis A. B., antstolis R. K., antstolė E. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir patikslintu pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant G. M.. Nurodė, kad nuo 2005 m. iki 2011 m. vertėsi ūkininko veikla, 2008 m. iš AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartį gavo 107 680,71 Eur būsto paskolą, kurią panaudojo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, turtui buvo pritaikyta hipoteka. Laiku neapmokėjus paskolos, žemės sklypas ir gyvenamasis namas buvo priverstinai parduoti hipotekos kreditorės AB „Swedbank“ naudai, neapmokėtos skolos likutis – 102 430,53 Eur. Laiku neapmokėjęs paskolų, per antstolės V. Š. kontorą buvo priverstinai parduotas įkeistas Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai, turtas. 2010 – 2011 metais Valstybinė mokesčių inspekcija inicijavo pareiškėjo ūkininko ūkio veiklos patikrinimą už 2005 – 2010 metų laikotarpį, patikrinimo metu apskaičiuotos mokesčių nepriemokos pradėtos išieškoti iš pareiškėjo turto. Prasidėjus teisminiams ginčams su kreditoriais ir antstoliams išpardavus įkeistą ir areštuotą turtą, pareiškėjas neteko darbo kaip ūkininkas ir turto, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Šiuo metu jo pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma siekia 359 791,49 Eur. Nuo 2015-06-22 pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 333,78 Eur. Įvertinus visus atskaitymus, pareiškėjas gauna 259,61 Eur. Pareiškėjo ir jo dviejų nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams maistui, aprangai, kitiems elementariems poreikiams reikalinga po 180 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas transporto priemonių, nekilnojamųjų daiktų, skolininkų, neturi. Pareiškėjas turi finansinį turtą – pajus Pakruojo ūkininkų kredito unijoje už 11 382,06 Eur.
Pareiškėjo atstovai R. J. ir R. V. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo kreditorė R. V. nurodė, kad pareiškėjas skolingas 17 866,97 Eur priteistą vaikui išlaikymą, neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškimą ir iškeltų pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
Trečiasis asmuo kreditorė R. J. nurodė, kad ji neprieštarauja, jog teismas iškeltų pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, prašė nagrinėti civilinę bylą jai nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo kreditorė UAB „Žvalguva“ nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, pareiškėjas netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes tai padarė per anksti, nepraėjus vieno mėnesio terminui nuo pranešimo kreditorei gavimo, apie pareiškėjo ketinimus bankrutuoti nebuvo informuota kreditorė UAB „Litsoft“. Bankroto administratoriui skirtina 794,51 Eur administratoriaus lėšų suma yra per didelė ir turi būti sumažinta.
Trečiasis asmuo kreditorė „Swedbank“, AB nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, pareiškėjas yra nesąžiningas, nes dirbdamas (duomenys neskelbtini) ir gaudamas tik 333,78 Eur mėnesinį darbo užmokestį nepateikia duomenų apie pastangas rasti geriau apmokamą darbą, kas sąlygotų galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais.
Trečiasis asmuo kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, pareiškėjas yra pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. ir neatitinka Fizinio asmens bankroto įstatyme numatytų sąlygų. Kreditorė nesutinka, kad bankroto administratoriumi būtų paskirtas G. M., kadangi šis bankroto administratorius administruoja bankrutuojančios UAB „Aisnera“ bankroto bylą, kurioje A. P. buvo direktoriumi, todėl bankroto administratoriaus G. M. paskyrimas sukeltų interesų konfliktą.
Trečiasis asmuo kreditorė UAB „Agrochema“ nesutinka su bankroto bylos iškėlimu, nes pareiškėjas yra nesąžiningas, apgalvotai rengėsi bankrutuoti. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. sudarė darbo sutartį, o 2015 m. liepos 29 d. išsiuntė visiems savo kreditoriams pranešimą dėl ketinimo pateikti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. R. V. yra prisiteisusi lėšas vaikų išlaikymui ir įstojusi į bendrą kreditorių eilę, tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad tai nėra sąžininga kitų kreditorių atžvilgiu.
Trečiojo asmens kreditorės BUAB „Litsoft“ atstovė bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašė pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui
Tretieji asmenys, antstoliai T. U., R. K., A. B., V. Š., E. R. prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra tretiesiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.
Trečiasis asmuo VSDFV Šiaulių skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, atsisakė iškelti A. P. fizinio asmens bankroto bylą, priteisė valstybei iš A. P. 39 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas vertino, kad bendra pareiškėjo A. P. nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 359 791,49 Eur. Teismas į pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų sumą neįskaitė kreditorės R. V. 17 866,97 Eur kreditorinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo, nes šis reikalavimas negali būti nurašytas. Pažymėjo, kad 341 924,52 Eur kreditorinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija įstatyme nustatytą 25 MMA ribą. Pareiškėjas ilgą laiką nesiekė įsidarbinti, nedėjo maksimalių pastangų, jog jo įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo pareiškėjas savo finansinių įsipareigojimų geranoriškai nevykdė. Pareiškėjo nesiėmimas aktyvių veiksmų, kad įsidarbintų ir taip sumažintų savo turimas skolas, rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas apgalvotai ruošėsi fizinio asmens bankroto inicijavimo procesui, bedarbystės laikotarpiu nesistengdamas mažinti kreditorinių įsipareigojimų apimties, o inicijuotame fizinio asmens bankroto procese siekdamas išvengti maksimalaus išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio. Teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį (duomenys neskelbtini). Kreditorinių įsipareigojimų vykdymui lieka apie 153,78 Eur kas mėnesį. Šios sumos, įvertinus penkerių metų perspektyvą, neužtenka net pirmosios eilės kreditorės R. V. kreditoriniui reikalavimui dėl nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimo patenkinti. Iškėlus bankroto bylą, būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas. Pareiškėjo nemokumą sukėlė neatsakingas piniginių lėšų skolinimasis, laidavimas už kitus asmenis, šiais veiksmais pareiškėjas prisiėmė nepamatuotą riziką, nors, įvertinęs sunkėjančią ekonominę padėtį, blogėjančią ūkininkavimo aplinką, privalėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams įvykdyti negalės. Todėl tokių pareiškėjo sandorių sudarymas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys, atitinkantis protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - iškelti A. P. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, atsisakydamas iškelti A. P. fizinio asmens bankroto bylą, teismas nepagrįstai rėmėsi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d.
2. Pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2015 m. ūkininkavo, ūkininko pažymėjimas išregistruotas tik 2015 m. Pareiškėjas turėjo nuomojamus ir nuosavus žemės sklypus ir vykdant ūkininko veiklą, deklaravo turimus pasėlius ir teikdavo paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos gauti tiesiogines ir papildomas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Paskutinės paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos gauti tiesiogines ir papildomas išmokas, buvo pateiktos 2013-06-17, išmokos nebuvo gautos.
3. A. P. yra sąžiningas, stengiasi atsiskaityti su kreditoriais, šią aplinkybę įrodo tai, kad visomis išgalėmis deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais. 2015 m. išsiregistravo, kaip ūkininkas ir įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pradėjus dirbti vairuotoju, kas mėnesį iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio atskaitomos lėšos kreditoriams pagal vykdomuosius raštus. Teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo pastangas mažinti kreditorinius įsipareigojimus, nevertino tos aplinkybės, kad kiti kreditoriai neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nedėjo maksimalių pastangų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų kuo greičiau padengti ar bent jau dalinai dengiami, kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2015-06-21 niekur nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, pragyveno iš tėvų teikiamos paramos ir sugyventinės R. V. gaunamų pajamų. Pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo teismui pateikimo savo finansinių įsipareigojimų geranoriškai nevykdė.
2. Pritaria teismo išvadai, kad iškėlus bankroto bylą tokiu atveju, kai pareiškėjas iš esmės neturi lėšų bent dalinai grąžinti įsiskolinimų, nebūtų pasiektas fizinio asmens bankroto tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.
Tretieji asmenys, kreditorės R. V. ir R. J., pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Spręsdamas klausimą dėl A. P. sąžiningumo/nesąžiningumo, teismas turėjo daugiau dėmesio skirti analizuojant apelianto veiksmus per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui. Todėl teismas turėjo vertinti apelianto veiksmus nuo 2012-09-17 iki 2015-09-17 ir iš jų analizės spręsti apie apelianto sąžiningumą/nesąžiningumą.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad per paskutiniuosius trejus metus apeliantas A. P. nėra sudaręs jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus.
Trečiasis asmuo kreditorė „Swedbank“, AB pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas su banku 2008-12-24 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo suteiktas 868,86 Eur kredito limitas. Pareiškėjas yra nesąžiningas ir šios kredito sutarties nėra nurodęs pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir jo kiekvieno mėnesinės atlygis sudaro tik 333,78 Eur, tačiau pareiškėjas nepateikia duomenų apie pastangas rasti geriau apmokamą darbą, kas sąlygotų galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjas yra nedarbingas arba egzistuoja kitokių kliūčių susirasti geriau apmokamą darbą.
3. Pareiškėjas yra nesąžiningas, nes vengė mokėti mokesčius valstybei, Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-633-907/2012 buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d., 221 str. 1 d., 300 str. 1 d., todėl imperatyviai neatitinka FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. sąlygų fizinio asmens bankroto bylai iškelti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo kreditorė UAB „Žvalguva“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
1. A. P. yra nesąžiningas ir nėra pagrindo iškelti jam bankroto bylą. A. P. turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius jo sąžiningumą ir pareiškimo pagrįstumą, to nepadarė.
2. A. P. nepateikė darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) kopijos ir informacijos apie (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį. Be to, civilinėje byloje esanti pažyma patvirtina, kad A. P. nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 registruotas kaip ūkininkas/partneris, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, todėl nepagrįstas A. P. atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjas nuo 2005 m. iki 2015 m. ūkininkavo, ūkininko pažymėjimas išregistruotas tik 2015 m.
3. Paskolų suteikimo A. P. aplinkybės šiuo konkrečiu atveju yra visiškai nereikšmingos, nes A. P. neginčija fakto, kad jis ėmė paskolas iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos, kurių negrąžino, o aplinkybė, kad A. P., negrąžinęs vienų paskolų, imdavo kitas, tik įrodo A. P. nesąžiningumą ir pagrindo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą nebuvimą.
Trečiasis asmuo kreditorė UAB „Agrochema“ pateiktu atsiliepimu prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neturėtų priimti apelianto naujai pateiktų įrodymų. Apeliantas nurodo, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. ūkininkavo bei prie skundo pridėjo paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos gauti tiesiogines ir papildomas išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kopijas. Tačiau patikslintame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo aiškiai nurodyta, kad: „Pareiškėjas A. P. nuo 2005 m. iki 2011 m. ūkininkavo“. Teismo posėdžio metu taip pat buvo akcentuojamas apelianto ūkininkavimo laikotarpis nuo 2005 m. iki 2011 m. Apeliantas pats sau prieštarauja, nurodydamas skirtingus ūkininkavimo laikotarpius.
2. Pareiškėjas nuslėpė aplinkybę dėl jo teistumo.
Trečiasis asmuo kreditorė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas A. P., jeigu būtų elgęsis sąžiningai, protingai ir rūpestingai, galėjo bei turėjo suprasti, kad imdamas paskolas ar laiduodamas už kitus asmenis, didina savo įsipareigojimus ir jų sumą, prisiima finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalės vykdyti ir tai žinodamas, pats sau sukėlė nemokumą. A. P. suvokė, jog, sudarydamas skolinimosi sandorius, laiduodamas už kitus asmenis, sunkina savo finansinę padėtį, ir mažina galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tokie pareiškėjo veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-04 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-8184-394/2013 buvo priteista pareiškėjui kas mėnesį mokėti 260,66 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas apgalvotai ruošėsi fizinio asmens bankroto inicijavimui, siekdamas, jog visi išskaitymai iš darbo užmokesčio būtų skirti nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimui padengti ir visos piniginės lėšos grįžtų atgal į šeimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį, kuria pareiškėjui A. P. atsisakyta iškelti fizinio asmens bankrotą.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pareikė naujus įrodymus: paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų kopijas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, nes teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Minėtu įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Byloje nustatyta, kad bendra pareiškėjo A. P. nurodoma pradelstų jo kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 359 791,49 Eur. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad į pareiškėjo kreditorinių įsipareigojimų sumą neįskaitomas kreditorės R. V. 17 866,97 Eur kreditorinis reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo, nes šis reikalavimas FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pagrindu negali būti nurašytas. Taigi, pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai sudaro 341 924,52 Eur, ginčo byloje dėl to, kad ši suma viršija įstatyme nustatytą 25 MMA ribą, nėra.
Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl pareiškėjo A. P. sąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė teismų praktiką dėl sąžiningumo sąvokos taikymo, todėl teismas pakartotinai dėl to nepasisako.
Atkreipiamas dėmesys, kad atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto specifiką, teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją; 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Kasacinis teismas yra nurodęs, FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu, kadangi neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Pažymėtina, kad fizinių asmenų išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tais atvejais, kai duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais, teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas A. P., remiantis bylos medžiaga (Sodros pažymos apie asmens įdarbinimus už 2011-01-01 – 2015-10-31 laikotarpį, pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai žodinio teismo posėdžio metu) niekur nedirbo laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2015-06-21, šiuo laikotarpiu nesivertė ūkininko veikla. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus: paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl paramos 2011-07-01, 2012-06-13, 2013-06-17. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo naujai pateikti įrodymai prieštarauja duomenims, kad ūkininkavo nuo 2005 m. iki 2011 m., nes Sodros pažymos duomenimis, pareiškėjas A. P. nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 registruotas kaip ūkininkas/partneris, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi nustatyti faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir esant reikalui savo iniciatyva išreikalauti papildomus duomenis, siekiant nustatyti kada pareiškėjas realiai ūkininkavo, byloje liko neįvertintos pažymėjimo išregistravimo aplinkybės ir nenustatyta iki kada pareiškėjas realiai gavo pajamas iš ūkininkavimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2015-06-21 nedirbo, pragyveno iš tėvų teikiamos paramos ir sugyventinės R. V. gaunamų pajamų, tačiau byloje esant prieštaringiems dokumentams, jie turi būti įvertinti, nes pirmosios instancijos teismas abejodamas ar pareiškėjas tokį ilgą laiko tarpą galėjo negauti pajamų, šios aplinkybės prieštaravimų nepašalino.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas A. P. nepateikė darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) kopijos bei kitos informacijos, todėl šią informaciją galima buvo išsireikalauti, kadangi duomenys yra svarbūs nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė aplinkybę, kad ilgą laiką niekur nedirbęs, pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), o jau 2015 m. liepos 29 d. išsiuntė visiems kreditoriams pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši aplinkybė turi būti vertintina visų faktinių bylos aplinkybių kontekste, kadangi vien ši aplinkybė savaime negali patvirtinti, kad pareiškėjas tikslingai ruošėsi fizinio asmens bankroto inicijavimo procesui, siekdamas išvengti maksimalaus išieškojimo iš gaunamo darbo užmokesčio.
Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. spalio 31 d. priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-633-907/2012, kuriuo pareiškėjas A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 223 straipsnio 1 dalį, nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, nes byloje nėra duomenų, kad neteisėta pareiškėjo veika sukėlė jo nemokumą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. ūkininkavo, minėtu laikotarpiu pareiškėjas sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Swedbank“ (2008-05-20), kurios pagrindu gavo 107 680,71 Eur kreditą žemės sklypui ir gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), pirkti, minėtam turtui buvo pritaikyta hipoteka, taip pat su Pakruojo ūkininkų kredito unija pareiškėjas sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-31), kurios pagrindu gavo 17 377,20 Eur kreditą. Pareiškėjas su Pakruojo ūkininkų kredito unija 2009 m. kovo 31 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laidavo už kredito gavėją R. V., jei ji negrąžintų kreditorei 17 377,20 Eur kredito iki 2009-09-30, o 2008 m. birželio 28 d. su Pakruojo ūkininkų kredito unija sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laiduodamas už kredito gavėją A. V., jei jis negrąžintų kreditorei 47 787,30 Eur paskolos iki 2012-08-16. Pareiškėjas dar 2009 m. liepos 31 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 17 377,20 Eur sumai kreditorės R. J. naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios isntancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, jog dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai nelaikomas nesąžiningu, tačiau į šią aplinkybę priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė. Teismo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo padarytos detaliai neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių, sandorių sudarymo sąlygų. Iš skundžiamos teismo nutarties nėra aiškūs paskolų gavimo pagrindai, netirta, ar dalis paskolų nebuvo panaudota ankstesnėms paskoloms refinansuoti, kas neabejotinai turėtų reikšmę pareiškėjo sąžiningumo faktui nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, o minėto staripsnio 2 dalis numato, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Pažymėtina, kad CK 6.83 straipsnio 1 dalis numato, jog įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, o 3 dalis numato, kad kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos. Taigi, sudarydamas laidavimo sutartis pareiškėjas nežinojo ar skolininkas vykdys savo prievoles, o jų nevvykdant žinojo, kad turės atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką, todėl savaiminis laidavimo sutarties sudarymas nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo prisiimant finansinius įsipareigojimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertino, ar pareiškėjas prievolių prisiėmimo metu turėjo pagrindo prognozuoti, kad jas galės įvykdyti. Teismas visškai nevertino aplinkybės, kodėl pareiškėjas ėme pakartotinę paskolą iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos, neanalizavo iš šio kreditoriaus imtų ankstesnių paskolų ryšio. Be visų aptartų aplinkybių įvertinimo, negalima konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumo. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.
FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą turi būti pridėti taip pat ir fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), atskaičius mokesčius, sudaro 333,78 Eur. Pareiškėjas 2015 m. liepos 1 d. turi 17 866,97 Eur įsiskolinimą nepilnametės dukters išlaikymui, pareiškėjas nurodo, kad jo ir jo dviejų nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 180 Eur suma. Kreditorinių įsipareigojimų vykdymui lieka apie 153,78 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi mokėti po 260,66 Eur per mėnesinį nepilnametės dukters išlaikymui Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-8184-394/2013 pagrindu.
Pažymėtina, jog teismas fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje neturi vertinti kokiomis proporcijomis ateityje bus dengiami kreditorių reikalavimai iš pareiškėjų turto ar pajamų, nes ši aplinkybė vertinama po bankroto bylos iškėlimo, plano tvirtinimo metu. Tačiau teismas turi atsižvelgti į tai, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, todėl visos prielaidos turi būti įvertintos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus, paneigė pareiškėjo galimybę atkurti mokumą, apmokėti administravimo išlaidas ir pagrįstai konstatavo, kad iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų neįmanoma užtikrinti kreditorių interesų, nes iš esmės pareiškėjo mokumas būtų atkurtas tik nurašant jo skolas.
Teismas, įvertinęs bylos dokumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bylos šalims.