- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-740-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05461-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. G., V. G.
- Pareiškėjas
- PLUSPLUS CAPITAL AS
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. G. ir V. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL AS prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G. (skolininkas), K. G., antstolis R. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas PLUSPLUS CAPITAL AS (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. G. (toliau – ir skolininkas) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. G. priklauso ½ dalis turto: 1) skolininko sutuoktinės K. G. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų; 2) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) pastato - viralinės, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) pastato - ūkinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) pastato - ūkinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 7) pastato - kiemo rūsio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 8) kitų inžineriniai statinių - kiemo statinių (šulinys, rūkykla), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); 9) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 10) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 11) žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su pareikštais pareiškėjo reikalavimais. Savo atsiliepimą argumentavo tuo, kad pareiškime yra klaidingai nustatytos jungtinėje nuosavybėje dalintinos skolininko ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, kadangi, suinteresuoto asmens nuomone, turėtų būti abiejų sutuoktinių pensininkų pensijų suma padalinta pusiau t. y. V. G. priskaičiuotas pensijos dydis yra 388,51 Eur, o K. G. - 286,45 Eur, todėl pensijų suma yra 674,96 Eur, taigi, padalinus pusiau, po 337,48 Eur priklauso kiekvienam sutuoktiniui. Tam, kad jungtinėje nuosavybėje gaunamos pajamos (pensijos) būtų teisingai padalintos tarp sutuoktinių, teismas turėtų priteisti, jog SODRA pervestų kaip pirmos eilės išieškotojui suinteresuoto asmens sutuoktinei 13,13 procentų iš V. G. pensijos, kas sudaro 51,03 Eur. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) taip pat prašė teismo likusį po antrų varžytinių turtą padalinti taip: K. G. atitektų vienintelis gyvenamasis būstas - sodyba ir prie jos esanti 1/5 dalis žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). ūkinis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, rūkykla), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), o suinteresuotam asmeniui (skolininkui) atitektų likę keturi žemės sklypai: 4/5 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Suinteresuotas asmuo K. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nustatyti skolininko dalį K. G. asmeniniame turte, kuris sutuoktiniui nepriklauso, nėra pagerintas santuokos metu, nėra priežasčių. Nei turtas, nei lėšos, gautos kaip asmeninė nuosavybė, negali būti laikomos santuokiniu turtu. Suinteresuotas asmuo nesutinka, kad dalis lėšų, gaunamų kaip senatvės pensija ar darbo užmokestis, jei toks būtų gaunamas ateityje, būtų vertinamas kaip skolininko dalis bendrame turte. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad negali būti atsakinga už jokius įsiskolinimus, apie kuriuos ji nieko nežinojo, ar skolas, kurios yra nurodytos ir priteistos kaip skolininko asmeninės skolos. Skolininko gaunamos piniginės lėšos, kaip pensija, ½ dalimi turėtų priklausyti K. G., tačiau, vykdant priverstinį išieškojimą, tokia dalis nėra pervedama ir laikoma jos dalimi bendroje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškimas dėl skolininko dalies turte nustatymo turėtų būti sprendžiamas tik išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL AS prašymą tenkino.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kita prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Duomenų, kad nurodytos prezumpcijos šioje situacijoje neturėtų būti taikomos, vykdomojoje byloje nėra, todėl teismas laikė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso turtas - žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - viralinė, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - ūkinis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas - kiemo rūsys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, rūkykla), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi registruotas bendrąją jungtine nuosavybe po santuokos sudarymo.
6. Teismas nurodė, kad duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarties įregistravimą byloje nėra, be to, byloje nėra nustatyta ir kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl skolininko sutuoktinės ir skolininko turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos gaunamos išmokos taip pat laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė buvo konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1139-657/2021.
7. Dėl suinteresuoto asmens (skolininko) prašymo padalinti po antrų varžytinių likusį turtą, teismas pažymėjo, kad CK 3.116 nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams tik jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
8. Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL prašymą dėl skolininko dalies turte nustatymo atmesti, priteisti valstybės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Kadangi iš gautų atsiliepimų akivaizdu, jog kyla ginčas dėl skolininko V. G. dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, teismas prašymą turėjo nagrinėti ginčo teisena.
8.2. Teismas klausimą dėl skolininko dalies santuokiniame turte nustatymo nagrinėjo ypatingąja teisena, tokiu būdu eliminuojant teisę teikti paaiškinimus, teikti priešieškinį, kai akivaizdu, jog šiuo klausimu kyla ginčas.
8.3. Jokia dalis lėšų, esančių K. G. priklausančiose sąskaitose, negali būti nustatyta ir vertinama kaip skolininko V. G. dalis bendrame turte.
8.4. Teismas visiškai nevertino ir paties skolininko V. G. atsiliepime išdėstytų argumentų: „klaidingai nustatytos jungtinėje nuosavybėje dalintinos skolininko ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, kadangi turėtų būti abiejų sutuoktinių pensininkų pensijų suma padalinta pusiau“.
8.5. K. G. nėra atsakinga už jokius įsiskolinimus, apie kuriuos nieko nežinojo, ar skolas, kurios yra priteistos asmeniškai V. G..
8.6. Santuokoje įgytas turtas nebuvo ir nėra padalintas. Skolininko dalis turte turėtų būti nustatinėjama tik išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
8.7. Teismas skundžiamoje nutartyje pripažįsta, jog priverstinis išieškojimas vykdomas ne iš K. G., o iš V. G.. Kreditorius, kreipiantis į teismą, taip pat nurodė vienintelį skolininką – V. G., tuo pripažindamas, jog K. G. jokių skolinių įsipareigojimų neturi.
8.8. Teismo nutartyje minimos povedybinės sutarties netvirtino notarai, kadangi duomenų bazėje atžymima apie vykdomą priverstinį išieškojimą, todėl ši teismo nuoroda, jog nėra sudaryta povedybinė sutartis, yra deklaratyvi.
8.9. Teismas, nustatęs, jog antstolis 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat areštavo K. G. priklausančius išmokėtinus 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei, neanalizavo ir nevertino šių veiksmų. Teismas visiškai nepasisakė, ar teisėtai antstolis atiko šiuos veiksmus ir ar įstatymas nedraudžia nukreipti išieškojimą į K. G. gaunamą pensiją. Jokia K. G. gaunama senatvės pensijos dalis V. G. nepriklauso. Tai yra jos asmeninės lėšos. Jei pripažįstama, jog santuokinio turto dalis yra senatvės pensija, tuomet turėjo būti nustatyta ir K. G. dalis V. G. gaunamose pajamose, t. y. senatvės pensijos.
Šalies argumentai
9. Suinteresuotas asmuo V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Kad jungtinėje nuosavybėje gaunamos pajamos (pensijos) būtų teisingai padalintos tarp sutuoktinių, teismas turi priteisti K. G. pusę V. G. pensijos.
9.2. Kadangi sutuoktiniai yra pensininkai, per karantiną ir kitas problemas negalėjo laiku atlikti notarinio turto padalinimo, suinteresuotas asmuo reikalauja teismo pagal CK 3.116 straipsnį padalinti tarp sutuoktinių turtą (suinteresuoto asmens nurodytomis dalimis).
Atsiliepimas
10. Pareiškėja PLUSPLUS CAPITAL AS atsiliepimu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstas pareiškimas dėl turto dalies nustatymo ir jiems buvo nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Abu suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriuose išdėstė visus nesutikimo argumentus ir juos pagrindžiančius argumentus, todėl teigti, kad bylos nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotiems asmenims užkirto kelią teikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, yra visiškai nepagrįstas.
10.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtines nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka.
10.3. Apeliantams buvo skirta pakankamai laiko nusistatyti V. G. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje arba konkrečiomis dalimis pasidalinti turtą, įgytą santuokoje. Taigi, patiems suinteresuotiems asmenims nepasinaudojus įstatyme suteikta teise, negalima pasekmių, kilusių dėl pačių suinteresuotų asmenų neveikimo, perkelti teismui.
10.4. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl K. G. ir V. G. atskirųjų skundų argumentai yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
11. Suinteresuotas asmuo K. G. atsiliepimu į suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą sutiko su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir prašė atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
14. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
15. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis R. B. 2021-02-02 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, priklausančius išmokėti 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei. 2021-02-02 Turto arešto aktu areštuotas V. G. ir jo sutuoktinės K. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, priklausantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Antstolis R. B. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išsiuntė siūlymo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą bei turto arešto aktą skolininkui V. G., kuria pasiūlyta per nustatytą terminą pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo arba turtą pasidalinti bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. S. V. G. per nustatytą terminą minėtų dokumentų antstoliui nepateikė, todėl antstolis 2021-02-26 pateikė kreditoriui PLUSPLUS CAPITAL AS siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko V. G. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
17. Apeliantė teigia, kad ji nėra atsakinga už jokius įsiskolinimus, apie kuriuos nieko nežinojo, ar skolas, kurios yra priteistos asmeniškai V. G.. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį apeliantės argumentą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, šiuo atveju tam, kad pagal vieno iš sutuoktinio asmenines prievoles būtų nukreiptas išieškojimas į dalį bendrame turte, nėra reikšmingos aplinkybės, ar kitas sutuoktinis žinojo apie tokių prievolių egzistavimą bei tai, kad prievolė yra asmeninė.
18. Apeliantė teigia, kad jokia dalis lėšų, esančių jai priklausančiose sąskaitose, negali būti nustatyta ir vertinama kaip skolininko V. G. dalis bendrame turte. Santuokoje įgytas turtas nebuvo ir nėra padalintas. Skolininko dalis turte turėtų būti nustatinėjama tik išsprendus klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
19. Pažymėtina, kad CK 3.87 straipsnyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
20. Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, ar sudarę kitokį notariškai patvirtintą susitarimą dėl turto, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą.
21. Iš apeliantės K. G. atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantė iš esmės nesutinka, kad skolininkui V. G. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. G. priklauso ½ dalis K. G. gaunamos pensijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, tarp kurio – pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi, apeliantės gaunama pensija yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
22. Apeliantė K. G. teigia, kad teismas klausimą dėl skolininko dalies santuokiniame turte nustatymo nagrinėjo ypatingąja teisena, tokiu būdu eliminuojant teisę teikti paaiškinimus, teikti priešieškinį, kai akivaizdu, jog šiuo klausimu kyla ginčas. Teismas pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, turėjo nagrinėti ginčo teisena. Tuo tarpu apeliantas V. G. teigia, jog tam, kad jungtinėje nuosavybėje gaunamos pajamos (pensijos) būtų teisingai padalintos tarp sutuoktinių, teismas turi priteisti K. G. pusę V. G. pensijos bei pagal CK 3.116 straipsnį padalinti tarp sutuoktinių turtą.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Kaip jau minėta, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus. Taigi, reikalavimai dėl turto padalijimo ir šių reikalavimų pagrindu apeliantų nurodyti argumentai išeina iš ypatingosios teisenos ribų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo jokio teisinio pagrindo pasisakyti šiuo aspektu.
24. Apeliantė K. G. nurodo, kad teismas, nustatęs, jog antstolis 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu areštuoti skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio dalį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat areštavo K. G. priklausančius išmokėtinus 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei, neanalizavo ir nevertino šių veiksmų. Teismas visiškai nepasisakė, ar teisėtai antstolis atiko šiuos veiksmus. Teismas taip pat nepasisakė, ar įstatymas nedraudžia nukreipti išieškojimą į K. G. gaunamą pensiją.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti antstolio veiksmus. Apeliantė, manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai vykdymo procese pažeisti, turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad antstolio veiksmų teisėtumas priimant minėtą 2021 m. vasario 2 d. patvarkymą yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8074-812/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-280-480/2019). Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-280-480/2019 konstatavo, jog K. G. senatvės pensijos dalis buvo areštuota ne kaip skolininkės vykdomojoje byloje, o kaip skolininko sutuoktinės, nukreipiant išieškojimą į dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, antstolis šiuo atveju jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad pradėdamas išieškojimą iš bendro turto, antstolis laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje dėl apeliantės K. G. atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.
26. Į pagrindinius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, kiti argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirųjų skundų argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai atskirieji skundai netenkinami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Apeliantė K. G. prašo priteisti valstybės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, apeliacinėje instancijoje patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteisiamos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.