- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1139-657/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03380-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- K. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8074-812/2021, dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00176.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. G. antstoliui Regimantui Budreikai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00176, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S-21-85-3029, kuriuo areštuota skolininko V. G. sutuoktinės K. G. darbo užmokesčio dalis (b.l. 6).
2. Nurodė, kad antstolio 2021 m. vasario 2 d. patvarkymas Nr. S-21-85-3029 yra nepagrįstas, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1748-485 buvo išduotas 2009 m. rugsėjo 4 d. ir pateikimo vykdyti terminas iš pareiškėjos darbo užmokesčio dalies yra pasibaigęs. Be to, šis vykdomasis raštas buvo išduotas kreditorei AB „Swedbank“, kuriai pareiškėja neturi jokių įsipareigojimų, kadangi prievolė kreditorei buvo pripažinta asmenine V. G. prievole pagal laidavimo sutartis, kurias pareiškėja atsisakė pasirašyti.
3. Antstolis Regimantas Budreika 2021 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S-21-85-5306 pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0085/12/00176 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 3-4).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų netenkino (b.l. 23-26).
5. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. G. nuo (duomenys neskelbtini) d. yra sudarę santuoką. Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl pareiškėjos ir V. G. turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant pinigines lėšas kredito įstaigose bei pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, kitokios veiklos, taip pat pensijos, pašalpos. Duomenų, kad santuoka tarp pareiškėjos ir V. G. būtų nutraukta, nėra.
6. Nors pareiškėja pateiktame skunde remiasi CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau nagrinėjamu atveju minėta nuostata negali būti taikoma, kadangi minėtas straipsnis nėra susijęs su antstolio patvarkymų pateikimu vykdyti. CPK 606 straipsnis numato vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti, o ne antstolio patvarkymų pateikimo vykdyti terminus. Antstolis 2012 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S-684 priėmė vykdyti išieškotojos AB „Swedbank“ 2012 m. sausio 16 d. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485, kurį išdavė Kauno apygardos teismas dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, todėl vykdomasis raštas Nr. 2-1748-485/2009 antstoliui vykdyti buvo pateiktas nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto penkerių metų termino.
7. Nustatyta, kad antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą bei areštavo bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį skolininko ir pareiškėjos turtą bei pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolio (jo padėjėjo) siūlymas nėra įvykdytas. Nors pareiškėja pateiktame skunde atkreipė dėmesį, jog kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ jokių įsipareigojimų neturi, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Pareiškėjos ir V. G. santuoka nėra nutraukta, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl pareiškėjos ir V. G. turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas
8. Vykdymo proceso dalyviams nepasinaudojus antstolio pasiūlymais, o ir išieškotojui per nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, išieškojimas iš šio turto turės būti nutrauktas ir pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galėtų būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
9. Antstolis Regimantas Budreika nepažeidė įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai areštavo K. G. pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja K. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2021 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. S-21-85-3029 (b.l. 34-35).
11. Atskirajame skunde teigia, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl CK 3.114 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl jų nepasisakė. Todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Pareiškėja prašė įvertinti ne teisę areštuoti pensiją per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, o panaikinti neteisėtą dalies jos pensijos areštą, nesant jokio išieškojimo. Prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pripažinta asmenine V. G. prievole.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo skolininkas V. G. prašė atskirąjį skundą tenkinti (b.l. 39).
13. Atsiliepime nurodė, kad antstolis priteistą sumą jau yra išieškojęs. Skundžiamas antstolio patvarkymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
14. Su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomojo rašto kopiją bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie išmokas (b.l. 40-42).
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo PlusPlus Capital AS prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 44-48).
16. Atsiliepime nurodė, kad nutartis yra pagrįsta tiek faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek teisiniu reglamentavimu. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos ir V. G. turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, santuoka nėra nutraukta. Teismas tinkamai vertino antstolio veiksmus. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ne V. G. prievolės pobūdis, o antstolio veiksmų įvertinimas, nukreipiant išieškojimą į dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nesutikimas su skundžiama nutartimi, savaime nereiškia, kad pareiškėjos teisės buvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
19. Suinteresuoto asmens V. G. pateiktas 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomasis raštas nelaikytinas nauju įrodymu, jis yra vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00176. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie išmokas jokių sprendžiamam klausimui reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens V. G. su atsiliepimu pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
20. Byloje kilo ginčas dėl skolininko sutuoktinės senatvės pensijos dalies arešto pagrįstumo.
21. Nesutiktina su apeliantės teiginiu dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo, nes, jos nuomone, teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo argumentų dėl CK 3.114 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo.
22. Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos, kuri yra skolininko V. G. sutuoktinė, dalies senatvės pensijos arešto pagrįstumo. V. G. prievolės pobūdis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o dėl esminių pareiškėjos skundo argumentų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas yra išsamiai pasisakęs. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
24. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
25. Byloje Gyventojų registro 2021 m. vasario 25 d. duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo skolininkas V. G. (duomenys neskelbtini) d. sudarė santuoką (v. b.l. 471).
26. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 str.), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
27. Bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartis nebuvo įregistruota (v. b.l. 470), nenustatyta ir kitų CK 3.100 straipsnyje nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl pareiškėjos ir skolininko turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, tarp kurio – pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Todėl pareiškėjos gaunamos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
28. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurių gali būti imtasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (CPK 624 str. 2 d. 1 p., 2 p.). Pagal CPK 664 straipsnyje numatytą išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1-2 dalys).
29. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).
30. Nagrinėjamu atveju antstolis Regimantas Budreika vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00176 vykdo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Antstolis 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-21-85-3029 areštavo skolininko V. G. sutuoktinei K. G. priklausančius išmokėtinus 25 procentus nuo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, kurį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei (v. b.l. 449-450). 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu Dėl skolininko informavimo LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka Nr. S-21-85-3027 skolininkui V. G. išsiųstas sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nurodžius, jog užpildytą sutikimą skolininkas turi pateikti antstoliui per 20 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos (v. b.l. 445-446). 2021 m. vasario 26 d. antstolio patvarkyme Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo Nr. S-21-85-5379 nurodyta, kad 2021 m. vasario 2 d. skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolininko informavimo pagal CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau skolininkas antstoliui nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, per antstolio nustatytą terminą, todėl siūloma kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko V. G. turto (darbo užmokesčio) dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (v. b.l. 472-473).
31. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00176 vykdomas iš skolininko V. G.. Pareiškėjos senatvės pensijos dalis buvo areštuota ne kaip skolininkės šioje vykdomojoje byloje, o kaip skolininko sutuoktinės, nukreipiant išieškojimą į dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Taigi, antstolis šiuo atveju jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad, pradėdamas išieškojimą iš bendro turto, antstolis laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kaip minėta, skolininko V. G. prievolės pobūdis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl atskirojo skundo argumentų dėl laidavimo sutarties sąlygų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
32. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis Regimantas Budreika nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai areštavo K. G. pinigines lėšas, ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.