Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-129-1121/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-02
Bylos Nr.
AN2-129-1121/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00239-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Pažeidėjas
P. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-129-1121/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00239-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. (P. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas D. M. 2024 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 10_ARN_N-930-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK:23226326322, kuriuo P. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Ši administracinė nuobauda P. G. paskirta dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 10 d., 09.02 val., krašto kelyje Naujoji Vilnia – Rudamina – Paneriai, 19,000 km, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirtęs ištisinę ženklinimo liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bei, važiuodamas ja, apvažiavo prieš geležinkelio pervažą stovinčius automobilius. Tokiu būdu sukėlė realų pavojų eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Nustatyti kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 117, 119 punktų ir 3 priedo 1.1 punkto pažeidimai.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, P. G. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė pakeisti Institucijos nutarimą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi P. G. skundas tenkintas iš dalies – Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutarimas pakeistas dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 mėnesiams, sutrumpinant šį terminą iki 1 mėnesio. Kitoje dalyje Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu P. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir Institucijos 2024 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą panaikinant. Apeliaciniame skunde cituojama ANK 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurioms esant gali būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis – P. G. ilgą laiką dirba autobuso vairuotoju, yra linkęs laikytis KET, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (P. G. buvo įsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių, norėjo greičiau grįžti namo pas sergančią sutuoktinę). Dėl to, P. G. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jo skundą turėjo tenkinti pilna apimtimi.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad P. G. skundas yra nepagrįstas, nes darydamas pažeidimą jis nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Teigiama, kad P. G. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

P. G. skundas atmestinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7. P. G. apeliaciniame skunde neginčija jam inkriminuotų veiksmų kvalifikavimo, nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir paskirtos administracinės nuobaudos – 170 Eur baudos. Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis skundžiama tik toje dalyje, kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės P. G. taikymo.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentais, patikrinęs skundžiamą nutartį, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo P. G. skiriamą administracinio poveikio priemonę ir sumažino jos taikymo terminą iki 1 mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skirtas galutinis administracinio poveikio priemonės terminas yra adekvatus ir proporcingas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam administraciniam nusižengimui bei nustatytas visapusiškai ir objektyviai įvertinus tiek teisės pažeidimą, jo padarymo aplinkybes, tiek P. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis.

9. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju P. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi, už šį administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

11. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

12. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

13. Nagrinėjamu atveju Institucija P. G. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskyrė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalų specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą – 3 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad P. G. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (tai Institucijos nutarime pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė), savo veiksmais P. G. jokios žalos niekam nepadarė, nenukentėjo nei kitų asmenų sveikata, nei turtas, anksčiau P. G. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nėra baustas, ilgą laiką dirba maršrutinio autobuso vairuotoju (byloje yra teigiama P. G. charakteristika iš darbovietės), o duomenys apie baustumą administracine tvarka patvirtina, kad P. G. yra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių ir jų nepažeisti, aptariamas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas susiklosčiusių šeiminių aplinkybių (sunkiai serganti sutuoktinė, kuriai reikalinga pagalba, taip pat byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys tokią sutuoktinės būklę). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir P. G. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpino iki 1 mėnesio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Naujų, išskirtinių aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir būtų neįvertintos apylinkės teismo, apeliaciniame skunde nenurodoma. P. G. apeliaciniame skunde nurodo jau apylinkės teismo įvertintas aplinkybes, o tai, kad skundžiama nutartis neatitinka P. G. lūkesčių, nereiškia, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju dar kartą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apskritai neskirti P. G. specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

14. Apygardos teismas neabejoja, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės P. G. kurį laiką negalės atlikti tam tikrų darbinių funkcijų, bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys naujų administracinių nusižengimų. Be to, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, P. G. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Taigi, dėl padaryto administracinio nusižengimo P. G. kilę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. (P. G.) apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys