Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų, trečiasis asmuo UAB „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai.

4. Teismo posėdyje ieškovė prašė ieškinį tenkinti, tačiau pasisakydama dėl pavardės po santuokos nutraukimo vienu atveju nurodė, kad nori pasilikti santuokinę pavardę, kitu atveju, kad nori pasilikti mergautinę – B. pavardę. Papildomai nurodė, kad iki santuokos sudarymo su atsakovu bendravo apie aštuonerius metus ir santuoką sudarė su sąlyga, jog atsakovas dirbs ir nustos gerti. Vis dėlto, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Dėl santuokos nutraukimo taip pat mato ir savo kaltę, kadangi ir jai neužteko kantrybės išsaugoti santuoką. Pažymėjo, kad atsakovas su santuokos nutraukimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 9). 2020 m. gegužės 21 d. pažymoje apie šeimos sudėtį nurodoma, kad ieškovės šeimos sudėtis yra vyras L. M. (b. l. 8), t. y. sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).

8. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nedirba, tuo tarpu ji taip pat nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent paaiškinimais, teismas laiko nustatyta, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliais, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos, šalys pakankamai nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad ieškovė pavardės klausimu dvejojo, nebuvo nuosekli, ir nors be kita ko nurodė alternatyvų prašymą, t. y. kad norėtų pasilikti „(duomenys neskelbtini)“ pavardę, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad tokią mergautinę pavardę apskritai turėjo (CPK 178 straipsnis). Byloje yra tik duomenys, kad iki santuokos sudarymo ieškovė turėjo pavardę (duomenys neskelbtini), tačiau šio pavardės jai palikti apskritai neprašė. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis ankstesnėse bylose (duomenys neskelbtini) mergautinė pavardė nėra nurodoma. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė ir išreiškė abejones dėl sutuoktinio sutikimo jai pasilikti pavardę (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nenurodė jokių argumentų, kad ieškovei negalėtų būti paliekama santuokinė pavardė, o santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jai negalėtų būti paliekama būtent ši pavardė.

10. Be to, teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu ieškovė ateityje ketina pasikeisti savo pavardę, ji gali tai padaryti atsižvelgdamas į Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-33, 9 punktu, numatančiu, jog pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: nori turėti tėvų pavardę, nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę, nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių, nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę etc. Pagal nurodytų taisyklių 14 punktą, prašymą pakeisti vardą ir (ar) pavardę pareiškėjas gali pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai tiesiogiai arba per Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą.

11. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms sutuoktinių teisėms, turto ir prievolių padalijimo

12. Nagrinėjamos bylos duomenimis sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 10-12, 34, 42). Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie jų sudarytas sutartis (b. l. 20, 35). Antstolių informacinės sistemos duomenimis (b. l. 21-32) vykdomojoje byloje Nr. 0163/13/02125 yra vykdomas išieškojimas iš ieškovės išieškotojo UAB „GF bankas“ naudai, skola išieškoma Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skolą moka. Tuo tarpu Antstolių informacinės sistemos duomenimis (b. l. 36-38) atsakovo atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/14/00713/1 Kauno m. 16 notarų biuro 2014 m. gegužės 5 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, taip pat iš atsakovo yra išieškomas išlaikymas vykdomojoje byloje Nr. 0069/13/00550/1. Minėti šalių įsipareigojimai po santuokos nutraukimo paliktini šalims kaip jų asmeninės prievolės, kadangi yra įgyti iki santuokos sudarymo. Kitų duomenų apie šalių galiojančias prievoles ir turimus kreditorius byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į išieškotojo UAB „Gelvora“ poziciją dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, t. y. neprieštaraujant ieškinyje išdėstytai pozicijai dėl turtinių prievolių padalijimo, yra pagrindas panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2020 m. birželio 8 d. patvarkymą Nr. F006938 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo dalyje, kurioje areštuota L. M. ½ gaunamų pajamų 427,63 Eur ribose ir sustabdytas ½ piniginių lėšų išmokėjimas L. M. iki atskiro patvarkymo. Patvarkymo šioje dalyje panaikinamas, išieškotojai su ieškinio reikalavimais sutinkant, išieškotojos teisių ir interesų nepažeis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai iš esmės yra tenkinami, todėl yra pagrindas bylinėjimosi išlaidos valstybei priteisti iš atsakovo.

15. Ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 18-19). Remiantis teismui pateikta 2020 m. rugpjūčio 7 d. pažyma Nr. (12.35) PT-2912 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei yra sudariusios 224,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 224,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

16. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 200,00 Eur dydžio žyminis (už reikalavimą nutraukti santuoką ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje ir 3.69 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo taip pat mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis, tuo tarpu reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi pareikštas šeimos byloje, nėra apmokestinamas) mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

17. Duomenų apie trečiojo asmens UAB „Gelvora“ patirtas bylinėjimosi išlaidos byloje nėra, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.

18. Šioje byloje teismas patyrė 8,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

19. 2020 m. liepos 8 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nutarta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti antstolės Eurikos Rulienės 2020 m. birželio 8 d. patvarkymo Nr. F006938 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo vykdymą (vykdomoji byla Nr. 0069/14/00713/1), paliktinos galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 141, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui L. M. pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovės L. M. prievolė mokėti įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0163/13/02125 išieškotojo UAB „GF bankas“ naudai, išieškomą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, yra asmeninė ieškovės L. M. prievolė.

Nustatyti, kad atsakovo L. M. prievolė mokėti įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0069/14/00713/1, išieškomą Kauno m. 16 notarų biuro 2014 m. gegužės 5 d. išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, taip pat prievolė mokėti išlaikymą, išieškomą vykdomojoje byloje Nr. 0069/13/00550/1, yra asmeninės atsakovo L. M. prievolės.

Panaikinti antstolės Eurikos Rulienės 2020 m. birželio 8 d. patvarkymą Nr. F006938 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo dalyje, kurioje areštuota L. M. ½ gaunamų pajamų 427,63 Eur ribose ir sustabdytas ½ piniginių lėšų išmokėjimas L. M. iki atskiro patvarkymo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

2020 m. liepos 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis nutarta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti antstolės Eurikos Rulienės 2020 m. birželio 8 d. patvarkymo Nr. F006938 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo vykdymą (vykdomoji byla Nr. 0069/14/00713/1), palikti galioti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,00 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 0 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 0 ct) žyminį mokestį ir 8,33 Eur (aštuonių eurų 33 ct) pašto išlaidas, viso – 208,33 Eur (du šimtus aštuonis eurus 33 ct) valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.