- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- eA-2155-822/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00553-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. (G. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. D. (G. D.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. 24S41119 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei neproporcingas, formaliai priimtas tik vieno atsakymo į klausimyno klausimus pagrindu, nevertinant kitų atsakymų, susijusių su Rusijos Federacijos veiksmais Ukrainoje, bei aplinkybių visumos ir pareiškėjo individualios situacijos. Sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo, kaip ilgalaikio Lietuvos Respublikos gyventojo, turinčio stiprius ir glaudžius ryšius su Lietuva, teises bei papildomas garantijas, įtvirtintas 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai. Grėsmė valstybei turėtų būti ne formali, o reali, vien asmens tam tikros nuomonės turėjimas (nors pareiškėjas nepritaria Rusijos agresijai), sprendžiant dėl jo pavojingumo Lietuvos valstybės saugumui, turėtų būti vertinamas kartu su jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais.
2.2. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvena nuo 1978 m., pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1995 m., t. y. jis jau 29 metus yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Atėjus laikui keisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas), pasibaigus jo galiojimui, pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui bei užpildė jam klausimyną. Klausimyne pareiškėjas pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainoje, nes toks yra jo įsitikinimas ir principinė pozicija šiuo klausimu – niekada nepritarė ir visada buvo prieš Rusijos atliekamus veiksmus Ukrainoje, tačiau į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, pažymėdamas varnele, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, turėdamas omenyje, kad šiai dienai Krymo teritoriją faktiškai kontroliuoja Rusijos Federacija. Būtent šio vienintelio atsakymo pagrindu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) padarė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tariamai palaiko Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu. Tai sudarė pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą, nors Lietuvoje jis pragyveno net 46 metus.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjo paaiškinimai dėl Krymo niekaip neidentifikuoja propagandos poveikio jam, o kaip tik atvirkščiai – pareiškėjas patvirtino, kad viešosios informavimo priemonės teikia skirtingą informaciją, o visuotinai žinoma, kad Rusijoje apie karą teikiama visiškai kitokia informacija, iškraipant realiai egzistuojančią situaciją. Dėl cerkvės atskyrimo, kas taip pat naudojama kaip propagandos poveikio motyvas, pareiškėjas paaiškino, jog tai jo, kaip tikinčio asmens, nuomonė, kad politikos religijoje neturėtų būti, tokiu būdu pareiškėjas išreiškė tik savo subjektyvų vertinimą religiniu klausimu, bet ne politiniu.
2.4. Pareiškėjas turi šeimą Lietuvos Respublikoje, jo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, jo sūnus taip pat yra Lietuvos Respublikos pilietis. Visų jų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Pareiškėjas nuo 2007 m. sausio 15 d. iki 2007 m. kovo 15 d., nuo 2007 m. kovo 27 d. iki 2007 m. liepos 13 d., nuo 2007 m. liepos 16 d. iki 2009 m. sausio 15 d. ir nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d. dirbo Lietuvos Respublikoje, jam buvo mokamos draudžiamosios pajamos. Pareiškėjas gauna senatvės pensiją Lietuvoje. Pareiškėjo ryšiai su Rusija yra labai silpni, Novosibirske turi tik brolį, kurio nebelanko jau nuo 2019 m., rinkimuose nedalyvauja ir valdžios nerenka nuo 2004 m.
2.5. VSD pateikta pažyma nėra individualizuota, o bendro pobūdžio. Pareiškėjas prašymą dėl Leidimo pakeitimo pateikė atsakovui 2023 m. gruodžio 12 d., kai VSD Raštas priimtas 2023 m. balandžio 12 d., t. y. 8 mėn. iki pareiškėjo prašymo pateikimo bei klausimyno užpildymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-3956 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, jei užsienietis, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
3.2. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos.
3.3. Pareiškėjas klausimyną pildė savo ranka, nenurodė, kad Migracijos departamento darbuotojo būtų prašęs padėti atsakyti į klausimus ar prašęs jam paaiškinti. Net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Klausimas suformuluotas taip, kad atskleistų asmens personalinę poziciją, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas nėra dviprasmiškas. Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją, pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi, nei geografiškai, nei faktiškai Krymas Rusijai nepriklauso, nes Rusijos armija neteisėtai yra įžengusi į tą teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y., jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo amžiaus ir sveikatos būklės nepagrįstos ir vertintinos kaip gynybinė pozicija. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją gali būti atsisakoma išduoti leidimą. Tai, jog užsieniečiui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas.
3.5. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš Sprendimo turinio matyti, kad, nors esminis Sprendimo pagrindas ir yra VSD Rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., šeiminę padėtį, anksčiau išduotus leidimus laikinai gyventi), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
3.6. Tai, kad pareiškėjo nesieja jokie socialiniai ryšiai su Rusija, nagrinėjamu atveju nėra aktuali bylai aplinkybė, nes bylos pagrindas yra susijęs su Lietuvos saugumu. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, Leidimo panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
4.2. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
4.3. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės dėl gyvenimo Lietuvoje trukmės (nuo 1978 m.) ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Surinkus pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvoje savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 1978 m. Pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1995 m. Jo sutuoktinė ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
6.2. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. LT7453562 buvo išduotas Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. gruodžio 18 d.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjas užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“, pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.
6.4. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 12 d. gavo VSD raštą Nr. 18-3956, kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamentas, VSD Rašto pagrindu, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo Leidimą, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vadovavosi Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, užsieniečio gyvenimo Lietuvoje grėsmės realumo ir akivaizdumo, individualaus situacijos vertinimo aspektais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais grėsmės nacionaliniam saugumui aspektu.
8. Teismas, nurodęs, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, priėjo prie išvados, kad tiek atsakovas, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja tik su pareiškėjo atsakymu į klausimyne vienu iš pateiktų klausimų, t. y. kam priklauso Krymas. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, teismas tokią pareiškėjo keliamą grėsmę vertino kaip tariamą bei formalią, o ne realią. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atveju nebuvo atliktas jo keliamos grėsmės, atsižvelgiant į visumą aplinkybių (jo atliekamais, planuojamais atlikti arba realiai galimais atlikti veiksmais, atsižvelgiant į jo faktiškai egzistuojančias galimybes bei ryšius su kitais asmenimis, darbinę veiklą ir kt.), vertinimas.
9. Teismas pažymėjo, kad klausimyne suformuluotas ginčo klausimas ją pildantiems asmenims gali sukelti tam tikras abejones dėl jo turinio aiškumo, ką pareiškėjas (pareiškėjo atstovė) ir nurodė teismo posėdžio metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, aiškiai nurodė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant Sprendimą. Nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, teismas išvadą apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, vertino kaip akivaizdžiai formalią.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1978 m., t. y. jau 46 m., turi šeimą, todėl Sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo asmeniui, kuris ilgą laiką gyveno (-a) Lietuvos Respublikoje, yra garbaus amžiaus, turi ypač skausmingas pasekmes. Teismas nurodė, kad toks sprendimas turi būti argumentuotas bei motyvuotas, proporcingas bei adekvatus, priimtas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, tačiau ginčo atveju Migracijos departamentas neatliko individualaus vertinimo, į Sprendimą buvo perkelta VSD Rašte pateikta išvada bei nurodyti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus duomenų visumos bei Sprendimo pagrįstumo proporcingumo principo aspektu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui grindžiama tik bendrąja prevencija, vadovaujantis vieninteliu atsakymu į 11 klausimyno klausimą, neatlikus individualių aplinkybių vertinimo, taigi Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
11. Teismas panaikino Sprendimą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).
12. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė jo patirtas 822,5 Eur bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.) – 800 Eur advokato pagalbai apmokėti (skundo surašymas, atstovavimas teisme, paaiškinimų surašymas ) bei 22,50 Eur žyminio mokesčio.
III.
13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
14. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, sprendimo motyvai išdėstyti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
14.2. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 90 punktu pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimas buvo nutrauktas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 24S35971. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui pasekmes sukelia sprendimas panaikinti leidimą nuolat gyventi (sprendimas nutraukti prašymo pakeisti leidimo nuolat gyventi nagrinėjimą yra išvestinis ir iš esmės procedūrinis), jis įforminamas sisteminiu sprendimu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS).
14.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog nebuvo atliktas visų su pareiškėju susijusių aplinkybių (individualus) vertinimas. Sprendimas buvo priimtas įvertinus duomenų visumą (klausimyno atsakymus, paaiškinimus, VSD Rašte pateiktą išvadą, pareiškėjo apklausos metu gautus duomenis, be kita ko, jo poziciją dėl cerkvės atskyrimo, Krymo priklausomumo, t. y. jo atsakymai, kartojantys Rusijos propagandos naratyvą).
14.4. Pareiškėjas aiškiai suprato klausimyno 11 klausimo turinį ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „Rusijos Federacijai“, tokiu būdu išdėstė aiškią savo asmeninę poziciją, pateisinančią Rusijos įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją, tuo suteikdamas pagrindą vertinti, jog pareiškėjo laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o jis pats gali tapti potencialiu verbavimo taikiniu režimo jėgos struktūroms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1397-968/2024).
14.5. Nepagrįstas teismo vertinimas dėl formalios išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal teismų formuojamą praktiką, grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas. Pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti tokią išvadą. Toks teismo reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui, nes turėdamas leidimo nuolat gyventi savo teisėmis yra priartinamas prie Lietuvos Respublikos piliečio su iš to išplaukiančiomis teisėmis. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, todėl, manytina, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai.
14.6. Teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, jog Rusijos Federacijoje gyvena jo brolis, kuris yra Rusijos pilietis. Pareiškėjas niekada nesiekė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, nemoka lietuvių kalbos, taigi pareiškėjas nesiekia integruotis į Lietuvos visuomenę, būti aktyviu visuomenės nariu. Valstybinės kalbos nemokėjimas lemia tai, kad pareiškėjas gyvena Rusijos dezinformaciniame propagandos lauke, tiesiogiai prisidedančiame prie pareiškėjo vertybinių nuostatų, keliančių grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, formavimosi. Pareiškėjo nenoras įgyti Lietuvos pilietybę buvo nulemtas ir ekonominių priežasčių, kurių centras buvo Rusijos Federacija, o tai patvirtina pareiškėjo lojalumą Rusijai.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas G. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja bylos faktines aplinkybes, savo argumentus, išdėstytus skunde, dėl pareiškėjo, kaip ilgalaikio Lietuvos gyventojo, amžiaus, šeimos ryšių ir integravimosi, ir papildomai akcentuoja šias aplinkybes:
15.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prieštaraujantis nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023), todėl atmestinas. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje panaikinimas užkerta kelią pareiškėjui gyventi Lietuvoje teisėtu pagrindu bei atitinkamai gauti senatvės pensiją, medicinines paslaugas ir pan. Neįvertinus pareiškėjo, kaip ilgalaikio Lietuvos gyventojo, statuso, jo ryšių su Lietuva bei pasekmių tiek jam, tiek jo šeimos nariams, netaikant jam numatytų garantijų, Sprendimas laikytinas neteisėtu.
15.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024, kuriame pasisakė dėl nuolatiniams gyventojams, didžiąją dalį gyvenimo pragyvenusiems Lietuvos Respublikoje, taikomų garantijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akceptavo, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje
Žemesnės instancijos teismas
Nr. A-1610-822/2023; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023). Visgi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad į klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. Rusijos aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija (žr., pvz., 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-1770-968/2023). VSD išvada yra neindividualizuota, o šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą <...> negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio VSD raštas nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-2274-520/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. eA-2430-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. eA-1529-821/2024; ir kt.). Migracijos departamentas nesikreipė į VSD dėl individualaus pareiškėjo grėsmės vertinimo.
15.3. Atsakovas nepaiso Įstatymo 98¹ straipsnio nuostatų, nes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lietuvoje turi sutuoktinę Lietuvos Respublikos pilietę, sūnų Lietuvos Respublikos pilietį, todėl jo valstybės saugumui keliama grėsmė turėtų būti vertinama, atsižvelgiant tik į jo atitinkamą elgesį. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kokius konkrečius valstybės saugumui pavojingus veiksmus atliko pareiškėjas.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, panaikino pareiškėjui išduotą negaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir neišnagrinėjo pareiškėjo paduoto prašymo dėl šio leidimo pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su VAĮ įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015). Pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, o VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Tačiau Migracijos departamentas 2024 m. vasario 5 d. Sprendime nesprendė ir nevertino klausimo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, t. y. neišsprendė pareiškėjo prašymo, be to, panaikino jau nebegaliojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. VSD atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su atsakovo apeliacinio skundo reikalavimais, mano, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD nesutinka su pareiškėjo skundu ir mano, kad teismas pareiškėjo skundą tenkino nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 24S41119, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, padaręs išvadą, jog atsakovas Sprendimą grindė tik pareiškėjo atsakymo į Migracijos departamento klausimyno 11 klausimą aplinkybe, o sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nebuvo atliktas individualus pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimas.
19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo keliamos grėsmės pagrįstumo ir realumo bei visų reikšmingų bylos faktinių aplinkybių.
20. Teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punktu, buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7453462, galiojantis iki 2023 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, kartu užpildydamas Migracijos departamento klausimyną, į kurio 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą.“) pareiškėjas pasirinko atsakymą „Rusijos Federacijai“. Remdamasis pareiškėjo atsakymu į klausimyno 11 klausimą, atsakovas pasiūlė pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl pasirinkto atsakymo, apklausė pareiškėją bei priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi. Kaip matyti iš Sprendimo, grėsmės valstybės saugumui vertinamą šiame akte atsakovas grindė VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956.
22. Vertindama VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašto Nr. 18-3956 turinį, teisėjų kolegija nustatė, jog šiame rašte VSD, be kita ko, nurodė, kad „jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.“ Kartu pažymėtina, kad šiame rašte VSD siūlo remtis nurodytu vertinimu Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakant į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, ir nesiųsti papildomai vertinti VSD, taip taupant administracinius, žmogiškuosius resursus bei trumpinant sprendimų priėmimo laiką.
23. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo atveju spręsdamas dėl pareiškėjui išduoto leidimo nuolat gyventi panaikinimo grėsmės valstybės saugumui pagrindu, atsakovas rėmėsi VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956, kuris buvo parengtas a priori (iš anksto) ir nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu. Kitaip tariant, minėtame VSD Rašte nebuvo individualizuota ir personalizuota pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui, o tik pateikiamas VSD bendras situacijos vertinimas apie užsieniečius, teigiamai atsakiusius į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kurie atsakydami į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasis atsakovas priėmė Sprendimą, įtvirtinta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Kaip, be kita ko, įtvirtinta Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024 konstatuota, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 ir 5 d.). Tokiu būdu yra nustatoma pareiga VSD pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į Klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesiųsti papildomai vertinti VSD bei kad minėti atsakymai reiškia, jog užsienietis yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas Įstatyme nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta tam konkrečiam asmeniui. Toks bendro pobūdžio VSD raštas nepripažintinas pakankamu Migracijos departamentui, priimančiam galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, visapusiškai įvertinti individualią asmens situaciją ir priimti objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą. Poreikį individualizuoti VSD išvadas patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2274-520/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2430-520/2023; 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024, kt.).
26. Kai iš užsieniečio atsakymų į klausimyno klausimus vertinama jo grėsmė valstybės saugumui bei sprendžiamas klausimas dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (leidimo laikinai ar nuolat gyventi), reikalingas išsamus individualus kompleksinis užsienietį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas, atsakovas turi atlikti kompleksinį kitų pareiškėją charakterizuojančių savybių (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo trukmė Lietuvoje, socialiniai ryšiai ir kt.) vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2122-556/2023).
27. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nebuvo individualizuota, kompetentingai institucijai (VSD) neatlikus personalizuoto užsieniečio (pareiškėjo) keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo (Įstatymo 4 str. 4 d.) bei Migracijos departamentui negavus atitinkamos VSD išvados dėl pareiškėjo (Įstatymo 4 str. 5 d.), nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1375-552/2024).
28. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines ir teisines, pripažintina, jog ginčo atveju priimant Sprendimą atsakovui nesivadovavus VSD priimta ir atsakovui pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui individualaus vertinimo, byloje nustatytas pagrindas spręsti, kad šiuo atveju priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), todėl Sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir turi būti panaikintas. Įvertinus tai, kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažintini teisiškai nereikšmingais, nes šiuo atveju atsakovui dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui nusprendus nesivadovaujant pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį kompetentingos institucijos (VSD) šiam vertinimui išvada, atitinkama išvada dėl pareiškėjo grėsmės padaryta nepagrįstai, o jam (pareiškėjui) išduotas leidimas nuolat gyventi panaikintas nepagrįstai ir neteisėtai.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas Sprendimą, tinkamai nustatė ginčo faktines ir teisines aplinkybes bei pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
30. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
31. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.
32. Pareiškėjas prašo priteisti 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta įrodymais (2024 m. liepos 12 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Nr. 1213010), ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustatyto dydžio. Įvertinus byloje kilusio ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį ir jos procesinę baigtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 400 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui G. D. (G. D.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 400 eurų (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.