Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo „Swedbank“, akcinės bendrovės, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GT Properties“ 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administratoriaus atlyginimo nustatymo neteisėtumo ir nepagrįstumo, atsakovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „GT Properties“, bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Eksmokumas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „GT Properties“ kreditorius prašo 2019 m. gegužės 6 d. vykusio BUAB „GT Properties“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Jei teismas nesutiktų šio klausimo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo, prašo teismą skundžiamą nutarimą panaikinti ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei nustatyti administratoriaus atlyginimą pagal Vyriausybės patvirtintas rekomendacijas ir atsižvelgiant į administratoriaus pateiktą detalų darbų, kuriuos reikia atlikti, sąrašą.

3. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta už visą skolininko bankroto procesą, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 14 d. iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, patvirtinti 12 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sumą, į kurią yra įskaičiuotas ir bankroto administratoriaus atlyginimas. Kreditoriams nebuvo pateikta prašomų patvirtinti išlaidų detalizacija, nebuvo pateikti konkrečių išlaidų poreikį patvirtinantys argumentai, t. y. nebuvo pateikti duomenys apie tai kodėl bankroto administratorius prašo patvirtinti būtent tokio dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Kreditoriams nebuvo nurodyta kokia dalis iš prašomos patvirtinti 12 000 Eur plius PVM sumos tektų administravimo išlaidoms, o kokia administratoriaus atlyginimui. Toks neapibrėžtumas sudaro pagrindą kilti naujiems ginčams. Bankroto administratorius neįvykdė pareigos ir tinkamai nepagrindė prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sumos bei nenurodė kokio dydžio atlyginimą jis pageidauja gauti už savo paslaugas. Nedetalizavus konkrečių išlaidų, o patvirtinus bendrą administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo sumą, iš kreditorių atimtos galimybės kontroliuoti ar patvirtintos administravimo išlaidos yra naudojamos tinkamai ir pagal paskirtį.

4. Administravimo išlaidos turėtų būti patvirtintos atsižvelgiant į bankroto administratoriaus pateiktą detalią sąmatą bei realiai prognozuojamas darbų apimtis. Administravimo išlaidos negali apimti ir atlyginimo administratoriui. Naujai šaukiamam kreditorių susirinkimui administratorius turėtų pateikti detalią administravimo išlaidų sąmatą, nurodyti kokius darbus dar liko atlikti bankroto procese bei pagal šių darbų apimtis ir Vyriausybės parvirtintas rekomendacijas nurodyti konkretų pageidaujamo gauti atlyginimo dydį.

6. Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose rekomendacijose nurodyta, jog administruojant mažą įmonę minimalus administratoriaus atlyginimo dydis yra lygus 6 minimaliosiomis mėnesinėmis algomis, t. y. šiuo metu šis dydis sudaro 3 330 Eur (6 x 555 Eur). Administratoriui taip pat gali būti nustatytos priemokos už bankroto proceso metu gautas įplaukas, už įmonei iškeltų bylų ir jos pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių ir už įmonės turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, kai šis turtas parduodamas ne iš varžytynių, taip pat už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio visas likęs skolininko turtas yra parduodamas iš varžytinių, o bylų, kuriose skolininkas dalyvautų nėra. Taigi, bankroto administratoriui galėtų priklausyti tik priemoka už gautas įplaukas ir jo atlyginimo suma negalėtų viršyti 3 330 Eur, plius Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 nurodyto dydžio priemoka už įplaukas.

7. Administravimo išlaidų dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kad darbų, kuriuos dar reikia atlikti šiame bankroto procese apimtis yra itin nedidelė – bankroto administratorius turės parduoti tik vieną reikalavimo teisę (arba pripažinti ją beviltiška) ir vieną žemės sklypą, paskirstyti kreditoriams gautas lėšas, atiduoti įmonės dokumentus saugoti į archyvą, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro. Visi kiti veiksmai jau yra atlikti anksčiau buvusio administratoriaus, t. y. jau yra patikrintas kreditorių reikalavimų pagrįstumas, patikrinti skolininko sudaryti sandoriai, parduotas kitas turtas ir paskirstytos iš jo pardavimo gautos lėšos. Iš esmės naujasis bankroto administratorius paskirtas baigiamojoje proceso stadijoje, todėl ir faktinė atliekamų darbų apimtis yra maža.

8. Išdėstyti argumentai patvirtina, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu ne tik patvirtinta tinkamai nedetalizuota ir argumentais nepagrįsta, bet ir ženkliai per didelė administravimo išlaidų, apimančių ir administratoriaus atlyginimą suma. Tokiu būdu pažeisti visų skolininko kreditorių interesai, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

10. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

11. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

12. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. įvyko BUAB „GT Properties“ pakartotinis kreditorių susirinkimas. Trečiu darbotvarkės klausimu numatyta spręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo. Šiuo darbotvarkės klausimu nuspręsta už BUAB „GT Properties“ bankroto proceso administravimą (nuo 2019 m. kovo 14 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) patvirtinti bendrą 12 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmatą (tame tarpe BUAB „GT Properties“ administratoriaus atlyginimas).

13. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, kad kreditoriams pakartotiniu susirinkimo metu nebuvo nurodyta, kokia dalis iš prašomos patvirtinti 12 000 Eur plius PVM sumos tektų administravimo išlaidoms, o kokia administratoriaus atlyginimui.

14. Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, o kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą turėtų tvirtinti pagal bankroto administratoriaus pateiktus administravimo išlaidų atskirų rūšių dydžius pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

16. Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, jog nors administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-6566-781/2016).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58- 611/2018).

18. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė pagrįstų motyvų, kodėl reikėtų tvirtinti administratoriaus pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, kodėl būtent administratoriaus prašomas išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog bankroto administratoriaus prašyta patvirtinti administravimo išlaidų sąmata nėra detali, nėra išskirti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai ir jie nėra pagrįsti duomenimis apie šių išlaidų būtinumą. Teismas išaiškina, kad vien tai, jog taisyklėse nustatyti bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai, nereiškia, kad prašant jas patvirtinti, bankroto administratorius neturi jų pagrįsti bei motyvuotai paaiškinti, kodėl būtent prašomus dydžius kreditoriai turėtų patvirtinti.

19. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismų praktiką bei į tai, jog bankroto administratoriui skundo reikalavimams pritaria, darytina išvada, jog yra pagrindas patenkinti skundo reikalavimą. BUAB „GT Properties“ 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiu darbotvarkės klausimu pripažįstamas negaliojančiu, o kadangi ginčo dėl to, jog yra pagrindas nutarimą minėtu klausimu panaikinti, nėra, klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo negali būti išspręstas teismo, todėl klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo grąžinamas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

Patenkini pareiškėjo „Swedbank“, akcinės bendrovės, skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GT Properties“ 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir administratoriaus atlyginimo nustatymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

2019 m. gegužės 6 d. vykusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GT Properties“ kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu pripažinti negaliojančiu ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratoriui nustatymo grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.