Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria teismas pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „GT Properties“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto kai daugumą balsų turintys įmonės kreditoriai kreditorių susirinkime nepritaria kreipimuisi į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „GT Properties“ iškelta bankroto byla. Siekiant sudaryti taikos sutartį, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. ir 2016 m. vasario 2 d. nutartimis terminas bankrutuojančios įmonės likvidavimui buvo pratęstas iki 2016 m. balandžio 14 d. Bankrutuojančios UAB „GT Properties“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą, siūlydamas pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodė, kad per metus kreditoriams buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau bendras sutarimas dėl bankroto bylos užbaigimo taikos sutartimi pasiektas nebus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino bankrutuojančią UAB „GT Properties“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Teismas nustatęs, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai per įstatymo numatytą terminą ir teismo pratęstą terminą taikos sutarties nesudarė, su prašymu dėl termino taikos sutarties sudarymui į teismą pakartotinai kreiptasi nebuvo, sprendė, kad galimybių sudaryti taikos sutartį UAB „GT Properties“ bankroto byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad nors bankrutuojančios UAB „GT Properties“ kreditoriai kreditorių susirinkime nepritarė kreipimuisi į teismą dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo, tačiau teismas ir tokiu atveju gali pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, jeigu per įstatyme numatytą terminą nebuvo sudaryta taikos sutartis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo pripažinti BUAB „GT Properties“ bankrutavusia ir likviduojama netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas klausimą sprendė formaliai taikydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. BUAB „GT Properties“ bankroto byloje yra reali galimybė sudaryti taikos sutartį, kadangi tam pritaria daugiau nei pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos turinčių kreditorių (57,057 proc.). Daugiau nei pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai nesutiko, kad būtų kreipiamasi į teismą dėl bendrovės pripažinimo likvidavusia.Taikos sutarties sudarymas bankroto byloje atitiktų visų proceso dalyvių interesus, kadangi tai realiausia galimybė kreditoriams didžiausia dalimi patenkinti savo reikalavimus, o skolininkei atkurti savo mokumą. Panaikinus skundžiamą nutartį pareiškėjas teiktų naują taikos sutarties projektą, kuris atitiktų visų šalių interesus ir būtų pasiekti bankroto proceso tikslai.Bankrutuojančios UAB „GT Properties“ bankroto administratorius su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama, kadangi pareiškėjas, kaip bendrovės akcininkas, net ir kelis kartus pratęsus terminą bendrovės likvidavimui, per metus pateikė tik vieną taikos sutarties projektą, o kreditoriai jokių pasiūlymų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankrutuojanti bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, kai yra šios sąlygos: 1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo; 2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai; 3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo; 4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje aptartos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį įmonę likviduoti, t. y. bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir nuo šių nutarčių įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau nei trys mėnesiai; nors šis trijų mėnesių terminas buvo pratęstas iki 2016 m. balandžio 14 d., nutartis dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo priimta, be to, vėliau termino taikos sutarčiai sudaryti nebebuvo prašoma pratęsti ir jis nebuvo pratęstas. Apeliantas šių aplinkybių neginčija. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį tik tokiu atveju, jeigu teismas, ją priimdamas, pažeidė arba neteisingai pritaikė procesinės ar materialinės teisės normas (CPK 329, 330 straipsniai). Kaip aptarta aukščiau, šiuo atveju teismas nustatė visas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, šias aplinkybes tinkamai ir teisingai įvertino, padarė pagrįstas išvadas, todėl panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.Priešingai nei bando įtikinti apeliantas, byloje esantys duomenys rodo, kad realios galimybės sudaryti taikos sutartį BUAB „GT Properties“ bankroto byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. sausio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, bankroto administratorius, siekdamas sudaryti galimybę bankroto byloje sudaryti taikos sutartį, teikė teismui prašymus pratęsti terminą įmonės likvidavimui bei siuntė akcininkams pranešimus su siūlymu apsvarstyti galimybę sudaryti taikos sutartį, į kuriuos atsakymų nebuvo gauta. Akcininkai pasiūlymą sudaryti taikos sutartį pateikė 2015 m. liepos 22 d., kuris buvo svarstomas 2016 m. rugpjūčio 4 d. kreditorių susirinkime. Nors bankroto administratorius siūlė pritarti taikos sutarties sudarymui pasiūlytomis sąlygomis, nutarimas nebuvo priimtas dėl nepakankamo balsų skaičiaus. Be to, kreditorius VĮ Turto bankas pažymėjo, kad nebuvo pateiktas pats taikos sutarties projektas. Taigi pats apeliantas taikos sutarties sudarymo procese veikė nepakankamai aktyviai. Nors apeliantas teigia, kad pateiks taikos sutarties projektą, tenkinantį visų šalių interesus, įrodymų, pagrindžiančių tokių ketinimų realumą apeliantas nepateikė. Apeliantas taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip ketinama įtikinti kitus kreditorius sudaryti taikos sutartį, kokias palankesnes nei prieš tai taikos sutarties sąlygas apeliantas ketina pasiūlyti kreditoriams (CPK 178 str.).Ta aplinkybė, kad kreditoriai nepritarė administratorius siūlymui kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, gzistuojant ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sąlygoms net ir nesant įmonės kreditorių susirinkimo siūlymo taikyti įmonei likvidavimo procedūrą teismas ex officio galėjo ir privalėjo spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia.Tokio teisinio reglamentavimo prasmė yra atskleista nuoseklioje šiuo klausimu kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodyta, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais, ir šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.