Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė atidalinti jai priklausančią ½ idealiąją dalį nuosavybės į (duomenys neskelbtini) esančius statinius : gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo statinius), jai asmeninėn nuosavybėn priteisiant natūra likusias ½ idealiąsias šių statinių dalis, šiuo metu priklausančias bendraturčiui, atsakovui K. K., o šiam iš jos priteisiant jo dalių vertę atitinkančio dydžio 39 318 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti (pervesti) į priverstinius išieškojimus iš atsakovo K. K. vykdančių antstolių depozitines sąskaitas. Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas – byloje valstybei sumokėtą žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo 2008 m. jai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ idealioji dalis ginčo statinių, likusi ½ idealioji jų dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pastarasis ginčo statiniuose negyvena ir jais visiškai nesinaudoja nuo 2003 m., kuomet jie dar iki santuokos nutraukimo pradėjo gyventi skyriumi, - atsakovas savo sprendimu (valia) išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Ginčo statiniai yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, į kurį, iki nacionalizacijos priklausiusį jos seneliui, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsakovas nuo jų gyvenimo skyriumi pradžios (2003 m.) iki pat šių dienų visiškai nesirūpina jų bendra nuosavybe, ja nesidomi, niekaip neprisideda prie jos priežiūros, išlaikymo ir išsaugojimo, tuo visą šios nuosavybės išlaikymo naštą perkeldamas jai vienai, dėl to ji nuolat patirianti nuostolius (išlaidas atsakovo dalies išlaikymui). Atsakovas savo, kaip savininko, pareigos rūpintis jų bendra nuosavybe ir ją išlaikyti bei išsaugoti nevykdo ir po 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-35-633/2011, kuriuo iš jo buvo priteistos jai kompensacijos už gyvenamojo namo stogo dangos pakeitimą bei šio statinio šildymą, - šis sprendimas iki šiol nebaigtas vykdyti priverstinai antstolio. Ginčo statinius atidalinti natūra galimybių nėra, kadangi jie buvo sukurti (pastatyti) vien funkciškai vientisi objektai, su bendromis elektros instaliacijos šildymo, ventiliacijos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemomis, be to, statiniuose didelis skaičius patalpų yra pereinamos ir negali būti naudojamos izoliuotai. Atsakovas neduoda sutikimo gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcijai (modernizavimui), saulės elektrinės įrengimui, namo sienų apšiltinimui su valstybės subsidijomis, tuo suvaržydamas jos, kaip savininkės, teisių įgyvendinimą, - ir šia prasme ji dėl atsakovo, kaip statinių bendrasavininkio pareigų nevykdymo, patirianti nuostolius, jos nuosavybės dalies valdymas yra labai apsunkintas. Ji nuostolius patirianti ir dėl ginčo statinių laisvanoriško draudimo (priversta drausti ir atsakovo dalį), pati viena iš asmeninių lėšų šį maždaug 22 m. laiką ginčo namą šildo, pakeitė jo stogo dangą (ir tenkantį atsakovo daliai), apšiltino namo pamatus su cokoliu, įrengė lauko balkoną, viduje pakeitė šildymo sistemos dalis (radiatorius, vamzdyną), vandentiekį (ir atsakovo daliai), kadangi šie buvo susidėvėję bei netaupūs, taip pat langus, duris, grindis visame name - tokiu būdu buvo ženkliai pagerinta ir atsakovo dalis (jos vertė) ginčo statiniuose. Dabartinė padėtis pažeidžia, ženkliai apriboja jos, kaip bendrasavininkės, teises į savo nuosavybės efektyvų, tvarų naudojimą, ji nebesitikinti, jog po tiek laiko atsakovas pakeis savo požiūrį ir ims tinkamai rūpintis jų bendra nuosavybe, todėl, sutaupiusi reikiamą sumą kompensacijai, jos dalį prašanti atidalinti, jie nesutaria dėl bendros nuosavybės valdymo, yra nuolatiniame konflikte, tame tarpe ir dėl to, be to, atsakovo dalis dar nuo 2010 m. yra areštuota ir tai atima iš jos teisę į valstybės paramą ginčo statinių modernizavimui, saulės elektrinės įrengimui ir kt. Masinio vertinimo duomenys apie ginčo statinių rinkos vertę atitinka realias šiuo metu kainas rinkoje, ši vertė jos duomenimis netgi šiek tiek didesnė nei vidutinė tokio amžiaus ir būklės statinių.

9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pripažinti advokatės padėjėjos R. S. parengtą ieškinį V. K. vardu nepagrįstu, pažeidžiančiu LR Konstitucijos 23 ir 24 str. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą dėl K. K. priklausančios gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrengimų dalies ((duomenys neskelbtini)) konfiskacijos, pridengtos priverstiniu pardavimu už simbolinę kainą. Pripažinti buvusių sutuoktinių K. K. ir V. K. 18 metų nuomotą 0,26 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe. Pagal Restitucijos įstatymą grąžintą 0,3 ha sklypą pripažinti V. K. asmenine nuosavybe. Įpareigoti V. K. pertvarkyti viso sklypo dėl jos sukčiavimo klaidingai atliktus kadastrinius matavimus. Grąžinti K. K. nepagrįstai išreikalautą kompensaciją pagal Vilkaviškio apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už šildymą ir neteisėtą namo pastogės rekonstrukciją (atitinkamai 5 550,05 Litų ir 145,77 litų, perskaičiavus juos į eurus ir pritaikius infliacijos koeficientą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Šis ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, nes ieškinys parengtas ignoruojant LR Konstitucijos 23 str. „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybė paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“ bei 24 str. „Žmogaus būstas neliečiamas“. Ieškinys paremtas melu ir demagoginiais įrodinėjimais, reikalaujant kad bylą nagrinėjantis teismas priimtų sprendimą, nesilaikant šalies pagrindinio įstatymo reikalavimų.,

9.2. Neatitinka tikrovės tvirtinimas, kad priešingų reikalavimų ieškovei, atsakovas nepareiškė. Atsakovas teikė priešieškinį su įrodymais, kad ieškinys paremtas įvairiais melagingais įrodinėjimais (sukčiavimas), neatsižvelgiant į atsakovo kaip savininko interesus. Jokių pasiūlymų tartis dėl namo dalies perleidimo atsakovas nėra gavęs. Su buvusia sutuoktine retsykiais pasimato tik teismuose, konfiskuojant vieną ar kitą jo turto objektą.

9.3. Tai antroji byla dėl naudojimosi pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pirmojoje pagal nepagrįstus, melagingus reikalavimus V. K. iš manęs prisiteisė šildymo ir namo rekonstrukcijos pusę išlaidų, kurios atsirado po faktinių skyrybų..

9.4. Pradėjus gyventi skyrium (2003-10-25) bendrasavininkės sūnus M. name jau gyveno su būsimąja sutuoktine. Dabar jų šeimą sudaro keturi asmenys, jie naudojosi ir tebesinaudoja apeliantui priklausančia namo dalimi. Logiška, kad jis turėjo padengti šildymo ir komunalines išlaidas. Bet Vilkaviškio apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu prisiteisė, kad atsakovas už savo augintinį kompensuotų pusę šildymo išlaidų. Be to, negavęs iš atsakovo prašyto sutikimo M. pradėjo namo palėpės rekonstrukciją, ten įrengdamas papildomas gyvenamąsias patalpas. Tai užfiksuota, atliekant namo kadastrinius matavimus. Tam reikėjo pakeisti stogo konstrukcijas, šiferio dangą. Nepaisant to, kad atsakovui nebuvo leidžiama patekti į namą panaudojant fizinę jėgą, visaip trukdoma nustatyti patalpų naudojimo tvarką, Vilkaviškio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista pusė statybos darbų sumos. Sprendimas labai logiškas – „nuomininkas“ naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, savavališkai atlieka namo pastogės rekonstrukcijos darbus, o už tai turi sumokėti namo bendrasavininkis, kuriam netgi buvo neleidžiama patekti į bendrąja daline nuosavybe priklausančias patalpas.

9.5. Dėl atidalinimo atsakovas sutiko tik su labai svarbia sąlyga – turi būti atstatytas V. K. neteisėtai privatizuoto namų valdos sklypo statusas (taip vadinamos raudonosios linijos). Sprendime to nenurodoma. Kiekvienas statinys pagal LR teisės aktus privalo turėti jam skirtą žemės sklypą. Trijų ūkinių pastatų ir gyvenamojo namo statybą atsakovas vykdė nuomojamame 0,26 ha sklype 1984-1989 metais. Atsakovas rūpinosi statybinių medžiagų įsigijimu ir tiekimu, statybos darbų priežiūra. Ieškovės tėvas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Restitucijos įstatymas) įgijo teisę susigrąžinti 0,3 ha ploto sklypą. Šią teisę jis perleido savo dukrai V. B.-K. Susigrąžinimo dokumentai buvo tvarkomi 1999 metų pradžioje. V. K. Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Marijampolės filialo Vilkaviškio rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad pastatų adresu (duomenys neskelbtini) nėra (pažymėjimo 10 punktas). Daugiau kaip prieš dešimt metų pastatyti trys ūkiniai pastatai ir gyvenamasis namas pradingo iš 0,26 sklypo, priklausančio valstybei. Jie vėl atsirado, kai sklypas, padidėjęs dar 0,3 ha, buvo įregistruotas kaip V. K. asmeninė nuosavybė. Tai apgavystė ir sukčiavimas, kai jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantys statiniai, daugiau kaip 10 metų stovėję iš valstybės nuomojamame sklype staiga atsiduria vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe priklausančioje žemėje. Grąžinant 0,56 ha buvo pažeistas Restitucijos įstatymas, pagal kurį buvo galima gražinti 0,3 ha. Jis turėjo būti įteisintas kaip V. K. asmeninė, o nuomojamas 0,26 ha sklypas – kaip jungtinė nuosavybė.

9.6. Namų valdos sklypo privatizavimas – ne vienintelis nusikaltimas, trukdant atsakovui naudotis jungtine nuosavybe priklausiusiais ūkiniais pastatais ir gyvenamojo namo dalimi. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nustatė naudojimosi namo patalpomis tvarką. Atsakovui teko patalpos 1-5, -1-6, G-1, G-2 ir P-6 (viso 110,72 kv.m.). Buvusiai sutuoktinei teko 1-16, 1-9, 1-13,1-17, P-1, P-3, P-4 ir P-9 patalpos (viso 118,26 kv.m.). Bendro naudojimo patalpos – 1-14, 1-15, P-7, P-2 ir P-11 (viso 60,39 kv.m.). Pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. matavimus matyti, kad I aukšte tarp kambario 1-3 ir laiptų yra koridorius 1-2. Jau gyvenant skyrium V. K. atliko neteisėtą rekonstrukciją – išgriovė pertvarinę sieną tarp minėtų patalpų ir jas sujungė (pagal 2011-04-04 matavimus tai patalpa 1-16). Tai padaryta be atsakovo žinios ir sutikimo, siekiant, kad atsakovas negalėtų patekti į savo patalpas per pagrindinį pirmojo aukšto įėjimą. Todėl pakeitimo autorė privalo atstatyti buvusias patalpas. Į savo patalpas atsakovas negali patekti ir per pusrūsį, nes prieangis P-1 priskirtas bendrasavininkei, o ne bendrojo naudojimo patalpoms. Beje, nustatant patalpų naudojimo tvarką, bendrasavininkė vos nepasiekė, kad atsakovui būtų paskirtas pusrūsis, o jai gyvenamasis aukštas. Išgelbėjo įstatymas, kad gyvenamosios patalpos turi būti ne žemesnės kaip 2,50 m aukščio. Dėl ilgai besitęsiančio naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovas negalėjo naudotis patalpomis ar jomis pasikeisti arba išnuomoti. Netgi iki namo neturi teisės prieiti per kitam asmeniui priklausantį sklypą.

9.7. Pagal ieškinį galima suprasti, kad bendrasavininkė labai daug laiko ir lėšų skiria man skirtų namo patalpų priežiūrai. Tačiau ieškinyje nuslėptas labai svarbus, netgi esminis faktas, kad mums priklausančiame name gyvena ir atsakovui priskirtomis patalpomis naudojasi keturių asmenų M. K. šeima, taip pat be atsakovo pritarimo name gyveno jos buvęs auklėtinis D. B.. Nors patalpų nuomos sutartis nesudaryta, bet kūrenimo, elektros bei kitas išlaidas privalo padengti asmenys, kurie naudojasi patalpomis. Gyvenimo skyrium pradžia – 2003 m. spalio 25 d. Atsakovui persikeliant gyventi į (duomenys neskelbtini) M. būsimoji sutuoktinė jau gyveno name. Vis tik buvusiems namiškiams užteko įžūlumo per teismą išsireikalauti 5550,03 Lt šildymo išlaidų dalies atlyginimą, nors bendrasavininkė pati pripažino, kad name gyveno kartu su sūnumi ir jo šeima. Iki tol naudojimosi patalpomis tvarka nebuvo nustatyta, bet po teismo M. privalėjo legalizuoti mano patalpų užvaldymą - pasirašyti nuomos ar panaudos sutartį ir nereikalauti per teismą pinigų (tai pavadinčiau – išmaldos) pragyvenimui. Minėtoje byloje iš atsakovo buvo priteista 22 145,77 Lt suma dėl stogo dangos pakeitimo, pusė išlaidų. Atsakovui žinoma, kad M. iniciatyva buvo suklastoti dokumentai dėl apmokėjimo už darbus, padidinant realias išlaidas (nuo 30 Lt iki 100 Lt už kv.m.). Atsakovo skaičiavimais, bendrasavininkė gavo kompensaciją, kuri netgi viršijo visas tikrąsias išlaidas, o keisti stogą nebuvo jokios būtinybės. Stogo konstrukcijos buvo sveikutėlės, o jas keitė dėl to, kad be atsakovo žinios mansardoje įrenginėjo papildomas gyvenamąsias patalpas. Tai yra užfiksuota, atliekant kadastrinius matavimus (2004 m. rugsėjo 16 d.). Vėliau šis savavališkas papildomų patalpų įrengimas buvo likviduotas. Nagrinėjant šią bylą, atsakovas teismo prašė sugrąžinti prieš 13 metų nepagrįstai išieškotą kompensaciją už šildymą ir namo rekonstrukciją, bet, deja, klaida nebuvo ištaisyta.

9.8. Nesąžiningai ieškovė pasielgė dėl ūkinių pastatų nuosavybės įteisinimo. Būdami sutuoktiniais ieškovė ir atsakovas iš Vilniaus į gimtinę sugrįžo 1982 metais ir pradėjo kurtis sklype (duomenys neskelbtini). Namų valdą šeimai padovanojo ieškovės tėvas. Praktiškai buvo padovanota tiktai teisė nuomotis šį sklypą, kadangi pastatai buvo labai senos statybos, netinkami gyventi ir juos teko nugriauti. Pirmiausia 1984 metais atsakovas pastatė du ūkinius pastatus (statinių išdėstymo plane – 6 I/p ir 7 I/p). Dovanojimo sutartis notariškai buvo įteisinta tik 1987 m., kai reikėjo rengti projektą namo statybai. Skyrybų byloje V. K. pareikalavo, kad ūkiniai pastatai būtų pripažinti jos asmenine nuosavybe, neva juos gavo dovanų iš tėvo. Statyba ji nesirūpino - atsakovas pirko medžiagas, samdė statybininkus, prižiūrėjo statybos darbus. Trečiasis ūkinis pastatas (8 I/p) tuo metu dar nebuvo užbaigtas, jis ir oficialiai tapo bendrąja daline nuosavybe. Viską atsakovas apmokėjo savo uždirbtais pinigais. Sutuoktinė finansiškai neprisidėjo. Statyboms paimtą paskolą (20 tūkst. rublių) atsakovui padėjo grąžinti apelianto darbovietė.

9.9. Ieškinyje tvirtinama, kad atsakovas su ieškove nuolat konfliktuoja. Tai melas, konfliktams kilti nėra galimybių, ieškovės sūnus M. teismuose atidžiai saugo, kad šalys nepasikalbėtų, nebandytų susitarti. Melas ir tai, kad atsakovui ne kartą buvo siūloma susitarti geruoju ir atsidalinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovas turi neoficialios informacijos, kad ši byla kilo dėl buvusios sutuoktinės sūnaus M. interesų.

9.10. Esminis atsakovo reikalavimas nagrinėjant šią bylą – atmesti ieškinį dėl atsakovo namo, ūkinių pastatų, kiemo įrenginių dalies konfiskacijos – buvo keliamas dėl LR Konstitucijos 23 ir 24 str. pažeidimų, apie kuriuos teismo sprendime nutylima.

Šalies argumentai

10.3. Priešingai nei nurodo atsakovas, jis šioje byloje nebuvo pareiškęs jokių priešpriešinių reikalavimų ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas 2025 m. kovo 12 d. į šią bylą pateikė priešieškinį dėl teisės į dalį namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini). sudarančios valstybinės žemės (0,26 ha) nuomą pripažinimo bei 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo dėl kompensacijos už ginčo gyvenamojo namo išlaikymą priteisimo vykdymo apgręžimo (priteistos kompensacijos grąžinimo). Tačiau teismas atsisakė jį priimti.

10.4. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad dėl ilgai besitęsiančio naudojimosi tvarkos nustatymo atsakovas negalėjo naudotis patalpomis. Ieškovė pažymi, kad atsakovas iš gyvenamojo namo išsikėlė savo noru ir juo daugiau nei 20 metų nesinaudoja ir niekuomet neišreiškė jokio noro juo naudotis. Todėl pirmos instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, kad „byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ilgą laiką, apie 22 metus, ginčo statiniais nesinaudoja.

10.5. Priešingai nei nurodo atsakovas, nei ieškovė, nei pirmos instancijos teismas jokių LR Konstitucijoje įtvirtintų principų nepažeidė. Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausančia Nekilnojamojo turto dalimi visiškai nesirūpina, jo neišlaiko ir prie jo priežiūros visiškai neprisideda. Todėl visą Nekilnojamąjį turtą prižiūri, juo rūpinasi ir išlaiko ieškovė.

10.6. Gyvenamojo namo patalpos nėra izoliuotos ir nėra galimybės suformuoti atskirų turtinių vienetų. Be to, Gyvenamajame name yra viena šildymo sistema ir jį šildant yra būtina šildyti visą Gyvenamąjį namą, tam kad jo būklė neblogėtų, nuo šalčio nesusprogtų šildymo sistema, nepelytų sienos ir t.t.. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad „nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės pripažino kad ginčo statiniai nėra dalūs. Šių aplinkybių atsakovas neginčija ir apeliacine tvarka. Taigi, Gyvenamajam namui esant nedaliam ir visoms jo patalpoms funkciškai priklausant vienai nuo kitos, ieškovė nuo 2011 metų viena dengia Gyvenamojo namo šildymo kaštus, nors ½ dalį šių išlaidų turėtų dengti ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Nekilnojamuoju turtu nesinaudoja, jo neprižiūri ir prie jo išlaikymo išlaidų visiškai neprisideda, ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės išmokant atsakovui kompensaciją. Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkindamas.

10.7. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad „V. K. ieškinys dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mano 1/2 dalies priverstinio pardavimo už maždaug tris kartus mažesnę kainą“. Atsakovui teismo priteista kompensacija už jam tenkančią Nekilnojamojo turto dalį atitinka vidutinę rinkos vertę, yra teisinga ir sąžininga. Nors atsakovas kelia abejones dėl nekilnojamojo turto vertės, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų, kas tik patvirtina, kad ieškovės siūloma kompensacija atitinka atidalijamų ginčo statinių dalies vidutinę rinkos vertę, yra teisinga ir sąžininga.