- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-24
- Bylos Nr.
- 2-35-633/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01558-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- V. K.
dalyvaujant : ieškovui K. K., jo atstovui pagal pavedimą advokatui A. B., atsakovei V. K., jos atstovui pagal pavedimą advokato padėjėjui T. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. K. ieškinį ir atsakovės V. K. priešieškinį dėl naudojimosi bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, išlaidų jam išsaugoti ir išlaikyti kompensacijų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. Ieškovas. K. K. 2010-11-02 teisme priimtu ieškiniu šioje byloje prašo teismą : a) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu S. Nėries g. 139, Vilkaviškio m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarką, b) jam paskirti naudotis patalpomis, 2004-09-16 kadastrinių matavimų metu sudarytame neaktualiame plane (toliau - 2004 m. planas) pažymėtomis indeksais : P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrūsyje), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukšte) ir 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), c) bendraturtei atsakovei V. K. paskirti naudotis patalpomis, tame pačiame 2004 m. plane pažymėtomis indeksais : P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrūsyje), 1-3 (kambariu 1-ame aukšte) ir 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem šalims naudotis bendrai, d) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė V. K. 2011-05-05 teisme priimtu priešieškiniu šioje byloje teismą prašo : a) nustatyti, kitokią nei prašo ieškovas, naudojimosi gyvenamuoju namu S. Nėries g. 139, Vilkaviškio m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklausančiu po ½ dalį bendros dalinės nuosavybės teise, tvarką, b) jai paskirti naudotis patalpomis, 2011-04-04 kadastrinių matavimų metu sudarytame aktualiame plane (toliau – 2011 m. planas) pažymėtomis indeksais : 1-16 (26,40 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-5 (25,94 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-6 (21,23 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-9 (13,43 kv.m. kambariu 1-ame aukšte), 1-13 ( 8,64 kv.m.tambūru), 1-14 (23,38 kv.m. holu), 1-15 (8,71 kv.m. san. mazgu), c) bendraturčiui ieškovui K. K. paskirti naudotis patalpomis tame pačiame 2011 m. plane pažymėtomis indeksais : P-1 (8 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-2 (7,03 kv.m. koridoriumi pusrūsyje), P-3 (22,22 kv.m. virtuve pusrūsyje), P-4 (12,35 kv.m. sandėliu pusrūsyje), G-1 (22,43 garažu pusrūsyje), P-6 (22,69 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-7 (8,72 kv.m. sandėliu pusrūsyje), P-9 (8,40 kv.m. skalbykla pusrūsyje), 1-17 (18,82 kv.m. kambariu pastogėje), likusiomis namo patalpomis nustatyti abiem šalims naudotis bendrai, d) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prieš baigiamąsias kalbas ieškovo žodžiu pareikštas naujas reikalavimas dėl jo, kaip daikto bendrasavininkio pažeistų teisių gynimo, - įpareigojimo atsakovę V. K. atstatyti be jo, bendraturčio, sutikimo išgriautą pertvarą tarp 2004-09-16 plane pažymėtų patalpų 1-2 ir 1-3, kaip pareikštas pažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 1 ir 3 d.d. reikalavimus, - po to kai teismas ne vieną kartą pasirengimo procesui stadijoje siūlė abiem šalim teikti specialistų rengtinus planus ir tikslinti bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus (teismas tai leido daryti netgi per papildomai nustatytą 30 d. po nutarties skirti teismo posėdį priėmimo), tačiau šalys, tame tarpe ir ieškovas, šia procesine galimybe nepasinaudojo, - teismo posėdyje, kaip visiškai neparengtas nagrinėti ir užvilkinsiantis bylos nagrinėjimą, nebuvo priimtas nagrinėti ir šioje byloje šiuo sprendimu nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 3 d.). Kita vertus, tai neužkerta kelio ieškovui ateityje tokį reikalavimą įstatymu nustatyta tvarka reikšti kitoje byloje, jeigu jis manys, kad ir toliau yra pažeidžiamos jo, kaip bendraturčio teisės.
II. Teismo posėdyje ieškovas K. K. paaiškino, kad nuo 2003 m. jis ginčo namu nesinaudojo, jame negyveno, namu visą šį laiką naudojosi, gyveno ir tebegyvena atsakovė su jų sūnaus šeima, jam naudotis namu nebuvo įmanoma dėl konfliktiškų santykių su atsakove. Ketinimų, ar realiai naudosis jam priskirtina dalimi ir kaip po naudojimosi namu tvarkos nustatymo, nenorintis atskleisti, nes baiminasi, jog atsakovės bandys tam sutrukdyti. Jis pirmiausiai prašantis nustatyti naudotis namu taip, kai prašė ieškinyje, tačiau neprieštarautų, jog būtų nustatytas ir kitoks būdas, jeigu toks kaip racionalesnis būtų teismo nustatytas. Tačiau jis nesutinkantis su atsakovės siūloma tvarka, kadangi jam tektų tik 1 kambarys pastogėje ir visos patalpos pusrūsyje, kurios nėra skirtos ir negali būti pritaikytos gyventi (kambariams), - jos nesiekia minimalaus 2,50 m. aukščio, kuris nustatytas statybos normomis, bet to, kad ir siektų tokį aukštį, nuolat gyventi pusrūsyje dėl drėgmės, menko apšvietimo ir pan. veiksnių būtų kenksminga sveikatai. Į namo pusrūsį įėjimai yra du iš lauko – per patalpas 2011 m. plane Nr. P-1 (sandėlį) ir Nr. G-2 (garažą) bei iš 1-ojo aukšto patalpos Nr. 1-14 (holo), į 1-ąjį aukštą įėjimai iš lauko taip pat yra du – per patalpą tame pačiame plane Nr. 1-13 (tambūrą) ir Nr. 1-5 (kambarį su išėjimu į terasą), įėjimas į pastogę yra vienas – laiptine iš jau minėtos patalpos 2011 m. plane Nr. 1-13 (tambūro). Su atsakovės priešieškinio reikalavimu priteisti iš jo ½ dalį namo stogo keitimo išlaidų kompensaciją taip pat nesutinkantis. Jis tvirtinantis, jog namo stogas nebuvo toks kiauras, kad jį būtų būtinumas visą keisti, pripažįstantis, jog stogo pakeitimo darbai vis dėlto faktiškai yra atlikti, jis neturintis pagrindo ginčyti sunaudotų medžiagų kiekių ir kainų, tačiau jo manymu yra pernelyg brangiai, daugiau nei tai kainuoja rinkoje, sumokėta už darbus, įtaria, jog atsakovės pateikti į bylą išlaidų darbams apmokėti dokumentai gali būti suklastoti, jis taip pat pripažįstantis, jog jo buvo ne kartą prašyta sutikimo stogo pakeitimo darbams atlikti, tačiau tvirtinantis, jog tokio nei buvusiai sutuoktinei, nei kartu su ja gyvenančiam jų sūnui jis nedavęs, nes nepasitikėjo atsakove, bijojo, kad ši galutinai užvaldys visą jų namą, šiuo namu visą laiką naudojosi ne jis, o tik atsakovė su sūnaus šeima, todėl ir kompensuoti prašomų išlaidų jis neprivalantis ir nesutinkantis. Jis taip pat pripažįstantis, kad atsakovės prašomos kompensuoti namo šildymo 8 metus išlaidos yra realios, tačiau jo vertinimu viso namo šildymas nebuvo būtinas, be to, namo šildymo jis nelaiko būtinomis išlaidomis jam išlaikyti ir išsaugoti, name visą laiką gyveno atsakovė, sūnus su šeima, būtent tik jie naudojosi šiluma, už kurią prašoma kompensuoti, todėl jie patys turi prisiimti šias išlaidas, kai šiuo atveju jis nekeliantis pretenzijų dėl atitinkamos kompensacijos naudojantis ir jo nuosavybės name dalimi.
Teismo posėdyje atsakovė V. K. paaiškino, jog su ieškovu santykiai yra blogi, konfliktiški, todėl negalėjo iki šiol ir mananti, kad negalės ir ateityje, bendrai naudotis namu, todėl taip pat prašanti nustatyti naudojimosi tvarką, tačiau tokiu būdu, kaip yra nurodžiusi savo priešieškinyje. Ieškovui paskirti naudotis tik patalpomis pusrūsyje bei kambariu pastogėje ji prašanti dėl dviejų priežasčių : a) dėl konfliktiškų jų santykių, kurie neleis jiems gyventi viename aukšte ir vaikščioti vienam pro kitą be konfliktų, be to ieškovas netvarkingas, linkęs išgerti, b) ieškovas jau ilgas laikas neprisideda prie namo išlaikymo, o ji jam išlaikyti bei gyvenamiesiems kambariams pagerinti yra išleidusi daug asmeninių lėšų po judviejų skyrybų, - ieškovui paskirti naudotis bet kuriais jos lėšomis pagerintais kambariais, būtų neteisinga. Ji patvirtinanti, jog įėjimai į atskirus namo aukštus ieškovo teisme yra nurodyti teisingai, tačiau ji nesutinkanti su ieškovo argumentu dėl pusrūsio patalpų, - jose gyventi galima. Ji taip pat pripažįstanti, kad ieškovas po 2003 m. name negyveno ir juo kitaip nesinaudojo, jame visą šį laiką gyveno ji su sūnumi. Stogą namui keisti buvo būtina, ir ne tik dangą, bet ir medines jo konstrukcijas, nes ir šios buvo subėgę bei pradėję pūti, per stogą į namo vidų tekėjęs lietaus vanduo gadino ne tik baldus ir kt. turtą, bet ir namo medines stogo konstrukcijas, jo sienas, perdangas, ji patvirtinanti, kad į bylą pateiktuose dokumentuose apskaitytas pinigų sumas už darbus ir medžiagas ji tikrai sumokėjo, darbus samdė ne brangiau nei rinkos kainomis, - ieškojo kur pigiau, jokie pateikti dokumentai nėra kaip tai suklastoti. Ji tvirtinanti, kad sutikimo stogo keitimui į ieškovą buvo kreiptasi ir šis tokį žodžiu davė, net raštu sutiko atlyginti pusę tam išlaidų, tačiau prasidėjus ginčams teismuose dėl jų kitų turtinių santykių, atsisakė tesėti savo pažadą. Šiuo atveju buvo ne tik pakeista pati stogo danga, bet ir medinės jo laikančiosios konstrukcijos, sumontuota lietaus vandens nutekėjimo sistema, atlikti išoriniai pakalimai ir kt. Ginčo namas visus šiuos 8 m. po jų skyrybų buvo šildomas iš dalies kietu kutu – malkomis, iš dalies – elektra, pastaroji name apskaitoma vienu bendru skaitliuku, t.y. tiek suvartojama šildymui, tiek apšvietimui ir kt. buitiniams poreikiams, ji sutinkanti, kad atriboti elektros kiekį, sunaudotą vien šildymui, nėra galimybės. Ji taip pat negali tiksliai įrodyti išlaidų kietam kurui, mat malkas be jokių dokumentų perka turguje, - ten pigiausia. Ji 2005 - 2008 metais vis kreipėsi į ieškovą su prašymu prisidėti prie bendro namo išlaikymo ir išsaugojimo ir nors kiek kompensuoti jos išlaidas jo šildymui, ieškovas vis žadėjo, ji tikėjosi, kad nors kiek sumokės, tačiau to nepadarė.
III. Išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, jų atstovus bei ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (teismo sprendimą nutraukti santuoką ir padalinti turtą, nekilnojamo turto registro duomenis, ginčo namo kadastrinių matavimo bylos duomenis, planus, ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimą ir kt.), teismas nustatė tokias faktines ginčo (bylos) aplinkybes :
Įsiteisėjusiu 2008-02-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-419-399/08 buvo nutraukta santuoka tarp bylos šalių, taip pat padalintas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs turtas, tame tarpe ir nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą, - ½ idealioji jos dalis priteista asmeninėn K. K. nuosavybėn, likusi ½ idealioji dalis – V. K.. 2010-07-20 šie nuosavybės formos ir turinio pasikeitimai, kaip juridinis faktas, buvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuosavybė į ginčo namą yra bendroji dalinė, tačiau bendratučių dalys yra tik idealiosios, neidentifikuotos. Tuo pačiu įsiteisėjusiu 2008-02-15 teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo nustatyta, jog ginčo name šios bylos ieškovas K. K. negyvena, juo ir kitaip nesinaudoja nuo 2003-10-25, - šis faktas pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 d. 2 p. normą nereikalingas papildomo įrodinėjimo šioje byloje, be to, jis buvo visiškai šalių pripažintas ir šioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 2 d.). 2010 m. vasarą ginčo namui buvo pakeistas stogas su medienos konstrukcijų remontu, dangų pakeitimu, lietaus vandens kanalizavimo sistemos montavimu, skardinimu ir apdaila (tai bylos šalių teisme pripažintas faktas - Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 ir 2 d.d., toliau – pripažintas faktas). Už stogo pakeitimo darbus ir statybines medžiagas atsakovė V. K. sumokėjo nemažiau 44291,53 lt. iš asmeninių savo pinigų (tai įrodo ne tik atsakovės paaiškinimai teisme, bet ir jos pateikti į bylą tinkami (leistini) rašytiniai įrodymai-kvitai, sąskaitos. Nors ieškovas K. K. išsakė abejones dėl šių dokumentų tikrumo, tačiau įrodymų apie galimus klastojimus nepateikė, kitokio pagrindo jais netikėti ir juos, kaip įrodymus, atmesti teismas taip pat nenustatė). 2010-08-23 atsakovė V. K. raštu kreipėsi į ieškovą prašydama kompensuoti pusę stogo remonto išlaidų, 2010-09-06 raštu ieškovas K. K. iš esmės sutiko kompensuoti ½ dalį dokumentais pagrįstų šių išlaidų, tačiau faktiškai iki sprendimo priėmimo nė kiek šių išlaidų nėra kompensavęs (pripažintas faktas). 2011-02-07 raštu atsakovė V. K. paprašė ieškovą K. K. kompensuoti ginčo namo išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, tame tarpe ir už šio būsto šildymą 8000 lt., tačiau ieškovas K. K. šio prašymo nepatenkino ir tokių kompensacijų iki sprendimo priėmimo nė kiek nėra išmokėjęs (pripažintas faktas). Ginčo name yra įrengta viena vietinio centrinio šildymo sistema (kadastro bylos duomenys), šiluma gaminama malkomis ir elektra, pastarosios apskaita name daroma vienu bendru skaitikliu, prie kurio yra prijungti ir visi kt. namo elektros energijos ėmėjai (pripažinti faktai).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina ginčui spręsti teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.
IV.1. Dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo.
Ginčas šioje bylos dalyje yra keliamas Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 4.75 str. 1 d. juridiniu pagrindu. Šios straipsnio dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir (ar) disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo bet kurio iš bendratučių (ar abiejų) ieškinį. Šalies kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-446/2010, 3K-3-353/2009, 3K-3-291/2007, 3K-3-85/2006 ir kt.) yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos : a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus, - tačiau pastarasis šiam ginčui spręsti nėra iš esmės aktualus, kadangi atsakovė šiuo metu savo nuožiūra faktiškai valdo bei naudojasi visu ginčo namu, t.y. vienodai visas jo patalpas. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamu daiktu (šiuo atveju vienbučiu gyvenamuoju namu) sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendratučių dalis nuosavybėje, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas ar be neproporcingai didelių finansinių kaštų ir teisėtai galinčias tapti izoliuotomis (atskiriamomis) namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką paprastai priklauso nuo daikto paskirties, fizinių ir kt. savybių, statybos techninių reglamentų bei kt. viešosios teisės reikalavimų daikto sukūrimui ir naudojimui, taip pat faktinės situacijos specifikos, - ar teikiamas projektas (-ai) teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šios bylos kontekste yra svarbu pažymėti, kad ginčo namo kadastro duomenys rodo, jog egzistuoja reali galimybė nustatyti naudotis bendraturčiams apytiksliai po ½ izoliuotų ir (ar) galinčių būti teisėtai ir be neproporcingų finansinių kaštų izoliuotomis ginčo namo patalpomis su atskirais, izoliuotais įėjimais-išėjimais bei iki minimumo sumažintu plotu būtinų palikti naudotis bendrai (kad prieiti prie šildymo įrenginių katilinėje, kad būtų galimybė naudotis san.mazgu bei tam pačiam asmeniui patekti iš vienos jam naudotis priskirtinos patalpos į bet kurią kitą jam paskirtiną) kitų patalpų. Teismas sprendžia, kad nei ieškovo, nei atsakovės pasiūlyti naudojimosi namu tvarkos nustatymo projektai, nei kiekvienas skyriumi, nei abu kartu neatitinka visų aukščiau teismo jau pažymėtų tokios tvarkos parinkimo kriterijų. Dėl ieškovo projekto, jis neatitinka – teisėtumo kriterijaus (iš esmės neatitinka įstatymo normų, nustatančių daiktinių teisių absoliutumo, jų laisvės ir gynybos principų, taip pat pažeidžia atsakovės interesą tokioje konfliktinėje situacijoje turėti kuo mažiau bendro su ieškovu), adekvatumo ir socialinės taikos (pažeidžia abiejų bendratučių interesą turėtų kuo daugiau laisvės įgyvendinant savo subjektyvines teises daikto valdyme ir juo naudojantis, nes daugiau nei pusė viso namo ploto siūloma palikti naudotis bendrai, neteikia prielaidų konfliktui liautis, nes nesprendžia jo iš esmės), teismas taip pat pažymi, jog dalis ieškovo siūlomo projekto neatitinka ir faktinės situacijos dėl pakeitimų namo išplanavime, užfiksuotų 2011-04-04 kadastriniais matavimais (teismo pasisakyta pradžioje aptariant nepriimtą nagrinėti naują ieškovo reikalavimą), - nustačius ieškovo pasiūlytą tvarką, dalis jos dėl to liktų neįgyvendinama, o teismo sprendimas – neįvykdomu. Dėl atsakovės projekto, jis neatitinka – teisėtumo ir proporcingumo bei socialinės taikos kriterijų. Dėl teisėtumo kriterijaus, - CK 4.75 str. nuostatos apima ir bendratučių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti. Ši bendratučių pareiga išplaukia ir iš būtinumo laikytis kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šie reikalavimai yra nustatyti LR Statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, to paties Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, pastarojo reglamento 198 str. lentelės 1-ame punkte nustatytas detalus reikalavimas minimaliam gyvenamųjų patalpų aukščiui, - 2,5 metro, todėl teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog nė vienos iš atsakovės jam siūlomų perduoti naudoti pusrūsio patalpų, kurių aukštis pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis – 2,20 m., teisėtai negalima pertvarkyti į gyvenamąsias. Dėl proporcingumo ir socialinės taikos kriterijų, - teismo vertinimu atsakovės siūloma tvarka maksimaliai tenkina jos asmeninius interesus, tačiau tai nepagrįstai siekiama daryti ieškovo sąskaita, t.y. akivaizdžiai pažeidžiami lygiateisių bendratučių interesų derinimo ir jų pusiausvyros gynimo principai – atsakovei tektų visi keturi gyvenamieji kambariai su holu ir san.mazgu gyvenamajame 1-ame aukšte (visas šis aukštas), o ieškovui, - tik vienas gyventi tinkamas kambarys, ir tas tik pastogėje, dar daugiau, - pagal atsakovės siūlomą tvarką į šį vienintelį kambarį ieškovas tiesiog negalėtų patekti, kadangi patalpos, iš kurių tai galima padaryti atsakovės reikalavimu turėtų būti perduodamos naudotis jai. Todėl teismas sprendžia, jog tokia tvarka taip pat neteikia prielaidų bendratučių konfliktui baigtis, atvirkščiai, jį dar labiau aštrina, tokia naudojimosi namu tvarka aiškiai prieštarautų ir universaliesiems teisingumo bei protingumo principams (Lietuvos Respublikos CPK 3 str. 1 d.).
Dėl teismo teisės viršyti konkrečiai pareikštus byloje šalių reikalavimus, - šalies kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 3K-3-573/2010, 3K-3-353/2009, Nr. 3K-3-303/2003), kad šios kategorijos bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų (šiuo atveju tai būtų ieškovo pateiktasis), kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Tuo tarpu teismo pareiga yra priimti abiem šalims priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į jų turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų kuo patogesnė, priimtinesnė visiems bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, jos teikiamų galimybių išnaudojimui. Todėl, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, o ginčą privalo spręsti kompleksiškai, laikydamasis aukščiau šio teismo jau analizuotų kriterijų.
Atsižvelgdamas į padarytas išvadas, teismas sprendžia tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinti dalinai, nukrypti nuo šalių pareikštųjų reikalavimų ir nustatyti tokią naudojimosi ginčo namu tvarką, kuri, teismo vertinimu, yra teisingiausia abiem šalims, racionaliausia pagal daikto ir sudedamųjų jo dalių paskirtį, labiausiai atitinka aukščiau aptartus tokios tvarkos nustatymo kriterijus (proporcingumo, adekvatumo, socialinės taikos ir kt.) : a) ieškovui paskirti naudotis ginčo namo patalpomis, 2011 m. plane pažymėtomis indeksais – 1-5, 1-6 (du gyvenamieji kambariai iš keturių 1-ame gyvenamajame aukšte, įėjimas per terasą prie patalpos Nr. 1-5, bendras plotas – 47,17 kv.m.), G-2, G-1, P-6 (trys pagalbinės patalpos pusrūsyje, išsidėstę po skiriamais naudotis ieškovui kambariais 1-ajame aukšte, įėjimas per garažą Nr. G-2, bendras plotas – 63,55 kv.m.), visas paskiriamas jam naudotis plotas – 110,72 kv.m., b) atsakovei – patalpomis, pažymėtomis indeksais – 1-16, 1-9, 1-13, 1-17 (kiti du gyvenamieji kambariai iš keturių 1-ame gyvenamajame aukšte ir tambūras prie jų, įėjimas per tambūrą Nr. 1-13, taip pat kambarys pastogėje, įėjimas iš to paties tambūro Nr. 1-13, bendras plotas – 67,29 kv.m., dėl susidarančio didesnio gyvenamojo ploto bus mažinamas pagalbinių patalpų pusrūsyje plotas), P-1, P-3, P-4 ir P-9 (keturios pagalbinės patalpos pusrūsyje, išsidėstę po skiriamais naudotis atsakovei kambariais, įėjimas per sandėlį Nr. P-1, bendras plotas – 50,97 kv.m.), visas paskiriamas jai naudotis plotas – 118,26 kv.m, c) nustatyti naudotis bendrai – patalpomis, pažymėtomis indeksais – 1-14 ir 1-15 (pereinamasis holas, kad patekti iš vieno tam pačiam asmeniui skiriamo naudotis kambario į kitą, bei kad patekti į san.mazgą, bendras plotas – 32,09 kv.m.), taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11 (namo katilinė ir kuro sandėlis prie jos bei dvi pereinamos patalpos, kad abiem savininkams patekti į katilinę ir kuro sandėlį, bendras plotas – 28,3 kv.m.), visas paliekamas naudotis bendrai minimaliausiai nustatomas tam plotas – 60,39 kv.m. (iš bendro namo ploto - 290,68 kv.m.). Bendraturčiams paskiriamų naudotis patalpų blokai jau dabar yra izoliuotos (atskiri, nepereinami kambariai ir kt. pagalbinės patalpos), turi izoliuotus įėjimus, dabar esančių balkoninių durų iš terasos į kambarį Nr. 1-5 galimam praplatinimui ieškovui nereikėtų nei žymesnių finansinių išteklių, nei rengti ir derinti kokią tai projektinę dokumentaciją ar gauti savivaldybės leidimą, - tokios rekonstrukcijos darbams to teisės aktai nereikalauja. Kita vertus teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo paskirti naudotis atsakovei ženkliai didesnio ploto ar kokybiškai geresnes ginčo namo patalpas pagrindo vien to, kad ji jų išlaikymui, išsaugojimui ir pagerinimui pastaruoju metu įdėjo asmenines lėšas, - tam turi būti naudojami kitokie įstatymu leidžiami kompensavimo mechanizmai.
IV.2. Dėl reikalavimo kompensuoti dalį stogo keitimo išlaidų.
CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, taikytinomis ir šiam ginčui spręsti, vienbučio gyvenamojo namo stogas (tiek danga, tiek laikančiosios ir kt. sudėtinės jo konstrukcijos), kaip viena iš pagrindinių namo konstrukcijų, yra priskiriamas vidaus patalpų savininkams bendros dalinės nuosavybės teise, tai reiškia, jog šio ginčo šalims priklauso ir po ½ idealiąją dalį ginčo namo stogo. To paties straipsnio 3-ioji dalis imperatyviai įpareigoja butų ir kt. patalpų savininkus, kas taikytina ir abiem ginčo namo bendraturčiams, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, o CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatos suteikia teisę bendraturčiui imtis būtinų priemonių, ir be kito bendraturčio sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams bei reikalauti iš antrojo bendrasavininkio atlyginti išlaidas, proporcingas jų daliai bendroje nuosavybėje. Kadangi visuotinai žinomas principas visuomeniniuose teisiniuose santykiuose, kad realiai neveikia vieno subjekto teisė be kito pareigos, aptariamą teisės normą (4.83 str. 2 d. 1 p.) reikia aiškinti taip, kad pasyviu buvęs bendraturtis privalo atlyginti tokias kito bendraturčio išlaidas, proporcingai turimoms bendroje nuosavybėje dalims. Ieškovas K. K. atsakovės reikalavimui atlyginti pusę stogo keitimo išlaidų atsikerta tvirtinimais, kad stogo keitimas nebuvo būtinas bei kad jis tam nedavęs sutikimo (CK 4.83 str. 4 d.). Teismas sprendžia, jog šie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatos įpareigoja ginčo šalis įrodyti teisme aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tuomet, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikrų faktinių aplinkybių (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į šalių pripažintas aplinkybes (faktus), : jog atsakovė kreipėsi į ieškovą sutikimo stogo keitimui bei prašydama kompensuoti pusę kaštų, jog ieškovas 2010-09-06 asmeniškai parašė atsakovei sutikimą kompensuoti pusę stogo keitimo išlaidų bei pripažino buvus būtinybę tokiems remonto darbams, jog stogas faktiškai buvo pakeistas ir už tai sumokėjo teismo aukščiau jau nustatytą kainą iš asmeninių lėšų viena ieškovė, taip pat šalių paaiškinimus teisme, neįtikinusius teismą ieškovo motyvus dėl ko jis pakeitė savo nuomonę tiek dėl būtinybės stogą keisti, tiek dėl sutikimo šiems darbams bei įsipareigojimo kompensuoti pusę jų kaštų, bei jų susirašinėjimo aptariamu klausimu turinį, taip pat kadastrinių matavimų bylos duomenis apie ginčo namo kadastrą (buvusio senojo stogo dangos medžiagą, - asbestcementinį šiferį, jo amžių) - sprendžia nustatęs tokias atsakovės tvirtinamas aplinkybes, kad būtinumas keisti stogą buvo (dėl namo vidun bėgančio lietaus, tirpstančio sniego vandens paprastai kyla grėsmė ne tik viduje esančiam turtui, tačiau ir pačios stogo laikančiosios medinės konstrukcijos kokybei, stabilumui, - supuvusi ji išviso gali, ypač žiemą dėl papildomos sniego apkrovos, įlūžti, ilgesnį laiką nešalinant tokios situacijos, kyla grėsmė ir namo sienų, kitų pagrindinių namo konstrukcijų, kokybei ir stabilumui, - dėl grėsmės pelyti, peršalti, irti), kad sutikimo stogo keitimui į ieškovą buvo kreiptasi, o šis ne tik tam neprieštaravęs, bet ir sutikęs kompensuoti ½ išlaidų. Dėl to teismas sprendžia, jog atsakovė turi tokią reikalavimo teisę į ½ nustatytų teisme stogo keitimo išlaidų kompensaciją, o atsakovas CK 4.83 str. 4 dalies išimtimi remiasi nepagrįstai. Be to, teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovas negali remtis nurodytąja įstatymo išimtimi dar ir dėl to, kad ginčo namo stogo keitimo išlaidos pripažintinos susiję su teisės aktais nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, - atsakovė šiuo atveju šalino gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos artimą avarinei būklę ir grėsmes jam, kitoms pagrindinėms namo konstrukcijoms (sienoms), taip pat ir visuomenei (dėl grėsmės pūvančiam stogui įgriūti), kaip to imperatyviai iš pastato savininkų reikalauja LR Statybos įstatymo 4 str. 1 d., 2002-07-01 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Taigi, darytina išvada, jog nustatytoje faktinėje situacijoje atsakovės atliktam stogo pakeitimui ieškovo, kaip bendrasavininkio, sutikimas nebuvo ir privalomas, be to, jis teisėtai negali šiuo atveju atsisakyti kompensuoti proporcingą savo daliai bendroje nuosavybėje išlaidų dalį, t.y. ½, kaip to prašoma priešieškiniu.
Teismas sprendžia, jog šis priešieškinio reikalavimas atsakovės yra pareikštas teisėtu pagrindu, pagrįstas leistinais ir pakankamais faktiniais duomenimis, - atsakovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, todėl turi būti patenkintas visiškai.
IV.3. Dėl reikalavimo kompensuoti dalį namo šildymo išlaidų.
Atsakovė šį reikalavimą reiškia tuo pačiu CK 4.82 str.3 d. juridiniu pagrindu, namo vidaus patalpų šildymo išlaidas vertindama būtinomis ginčo namui išlaikyti ir išsaugoti. Teismas dėl tų pačių argumentų, kuriuos jau išsakė aukščiau šiuo pačiu kriterijumi vertindamas stogo pakeitimo išlaidas, pripažįsta, kad gyvenamojo namo minimalaus šildymo kūrenimo sezonu metu išlaidos yra būtinos tam, kad namas, jo pagrindinės konstrukcijos (sienos, perdangos), vidaus apdaila būtų išsaugota ir išlaikyta tinkama naudoti pagal paskirtį, neprarastų estetinio vaizdo ir nenuvertėtų daugiau nei tai vyksta natūraliu būdu. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktinės padėties specifiką (namu ginčo laikotarpiu (turima omenyje kūrenimo sezonus) naudojosi tik atsakovė, ten pati su sūnaus šeima nuolat gyveno, t.y. naudojosi šiluma kasdien, o ieškovas – atvirkščiai, name negyveno ir juo kaip tai kitaip nesinaudojo, namas gali būti kūrenamas bent 2 alternatyviais ir gana skirtingais savo kaina būdais,-kietuoju kuru ir elektra), šioje situacijoje CK 4.82 str. 3 d. pagrindu atsakovei pripažintina reikalavimo teisė į ½ dalies kompensaciją, tačiau ši turi būti apskaičiuota, o kai neįmanoma tai padaryti, - nustatyta, nuo minimalaus pastato šildymo pigesne kuro rūšimi (malkomis, akmens anglimi) kaštų. Čia sąvoka „minimalus namo šildymas“ suprantama yra vertinamoji, teismo vertinimu, techniškai tiksliai byloje tai neįmanoma apskaičiuoti, todėl teismas atsakovės reikalaujamą sumą vertins pagal realiąją gyvenimišką praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, reikia dar kartą pažymėti, kad atsakovė pati teisme pripažino, jog tikslių namo faktinių šildymo išlaidų ji negalinti nurodyti ir jas apskaičiuoti dabar nėra galimybės. Teismas sprendžia tokioje situacijoje pagal įstatymo analogiją vadovautis CK 6.249 str. 1 d. Žala, šiuo atveju kaip tiesioginiai nuostoliai (patirtos išlaidos) išlaikant ir išsaugant bendraturčiui priklausančią dalį bendroje nuosavybėje, pagal įstatymą nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti tokį reikalavimą pareiškusi šalis. Kai ginčo šalys dėl tokių nuostolių (patirtų išlaidų) nesutaria, tvirtina, teikia prieštaringus duomenis apie jų dydį ir pan. atvejais įstatymo leidėjas teismui aptariama teisės norma suteikia diskreciją sprendimu pačiam nustatyti konkretų atlygintinų protingų nuostolių (išlaidų) dydį, įvertinus bylos duomenis. Reikšmingu bylai laikotarpiu (2003-2011 m.m.) buvo 8 kūrenimo sezonai, kurie Lietuvoje paprastai minimaliai trunka bent 5 mėn. (nuo lapkričio iki kovo imtinai), taigi suminė šildymo trukmė – bent 40 mėn., ieškovo dalis šildytame name (nuo bendrojo ploto pagal 2011 m. kadastrinių matavimų duomenis) – 290,68 : 2 = 145,34 kv.m. Atsakovės prašoma jai kompensuoti suma skaičiuojama : 5550,03 lt. : 40 = 138,75 lt. už 1 kūrenimo mėnesį, arba 0,95 lt. už 1 kv.m. per 1 mėn. Neišeidamas už pareikšto reikalavimo ribų (neviršydamas prašomos kompensacijos sumos), teismas sprendžia, jog atsakovės prašoma 5550,03 lt. suma atitinka teismo aukščiau parinktą minimalaus namo šildymo (šilumos kiekio) pigesnės rūšies kuru kriterijų, su mažesnėmis sąnaudomis palaikyti tokiame plote bent jau pliusinę temperatūrą žiemos metu, atsižvelgiant į namo statybos senumą, tikėtiną gana didelį jo sienų ir kt. konstrukcijų šilumos laidumą, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kieto kuro ir elektros kainas, atsakovei nebuvo protingos galimybės.
Ieškovo argumentas, kad jis ginčo laikotarpiu negyvenęs name ir nesinaudojęs šiluma, todėl neprivalantis jo šildymo išlaidų kompensuoti nė kiek, yra teisiškai nepagrįstas, - bendraturčių jiems teisės aktais nustatytų pareigų visuomenei ir vienas kitam vykdymas, tame tarpe ir pareiga išsaugoti, išlaikyti bendro daikto vertę, funkcionalumą ir kt., nėra susietas ir nepriklauso nuo to, ar visi bendraturčiai gyvena, faktiškai patys asmeniškai naudojasi namu, kaip bendros nuosavybės objektu, be to, kaip jau teismo buvo spręsta aukščiau, tokiam namo išlaikymo, išsaugojimo veiksmui, kaip minimalus savivaldybės skelbiamo kūrenimo sezono metu šildymas mažesnės kainos kuru, kitų bendraturčių išankstinis sutikimas, pritarimas nėra būtinas, - preziumuojama, kad pirmasis bendrasavininkis veikia būtinojo reikalingumo sąlygomis tiek savo, tiek antrojo bendraturčio interesais.
Teismas sprendžia, jog ir šis priešieškinio reikalavimas atsakovės yra pareikštas teisėtu pagrindu, kiek leidžia situacija pagrįstas leistinais įrodymais, - atsakovės paaiškinimais ir daliniais rašytiniais įrodymais, todėl dėl aukščiau teismo padarytų išvadų turi būti tenkinamas visiškai.
V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Abi bylos šalys teisme patvirtino reikalavimus priteisti jiems kiekvienam iš priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įrodymus apie tokias galimas išlaidas teikė dispozityviai (Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 1 d.). Bylos duomenimis ieškovo K. K. patirtas procese išlaidas sudaro sumokėtas valstybei 133 lt. žyminis mokestis (b.l. 34, 1 tome) ir 35 lt. už mokamą VĮ Registrų centras dokumentų bylai parengimą (b.l. 49, 1 tome), viso – 168 lt. Apie galimas atsakovės V. K. bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra jokių, todėl jų atlyginimas nesprendžiamas. Kadangi ieškovo pareikštas byloje reikalavimas dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo iš esmės tenkinamas, jam iš atsakovės V. K. priteistina 168 lt. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).
Bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro 830,87 lt. dar nesumokėto žyminio mokesčio už priešieškinio turtinius reikalavimus dalis, kurios mokėjimas atsakovei teismo 2011-05-05 nutartimi buvo atidėta iki šio sprendimo priėmimo (b.l. 136, 1 tome), bei 48,17 lt. teismo bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (b.l. 2, 1 tome). Kadangi atsakovės turtiniai reikalavimai tenkinami visiškai, atidėtas žyminis mokestis (830,87 lt.) priteistinos iš vieno ieškovo K. K., o bylos nagrinėjimo (pašto) išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų-atmestų reikalavimų skaičiui taip : iš ieškovo K. K. – 2/3, t.y. 32,11 lt., iš atsakovės V. K. – 1/3, t.y. 16,06 lt. (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 ir 3 d. d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas
nusprendė:
K. K. ieškinį ir atsakovės V. K. priešieškinį patenkinti dalinai.
I. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu S. Nėries g. 139, Vilkaviškio m., unikalus Nr. 3998-8000-6028, tvarką :
- ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-5, 1-6, G-2, G-1 ir P-6, bendras paskiriamas naudotis plotas – 110,72 kv.m.,
- atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis šio namo patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-16, 1-9, 1-13, 1-17, P-1, P-3, P-4 ir P-9, bendras paskiriamas naudotis plotas – 118,26 kv.m,
- nustatyti naudotis bendrai ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) patalpomis, 2011-04-04 Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 39/1726, registro Nr. 70/44825, plane pažymėtomis indeksais : 1-14, 1-15, taip pat P-7, P-2, P-10 ir P-11, viso nustatomas naudotis bendrai plotas – 60,39 kv.m.
II. Priteisti iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt penkis litus 77 ct. (22145,77 lt.) gyvenamojo namo, esančio S. Nėries g. 139, Vilkaviškio m., stogo pakeitimo išlaidų dalies atlyginimą atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
III. Priteisti iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt litų tris ct. (5550,03 lt.) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo išlaidų dalies atlyginimą atsakovei V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
V. P. iš atsakovės V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus (168 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
V. P. iš ieškovo K. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) aštuonis šimtus šešiasdešimt du litus 98 ct. (862,98 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovės V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) šešiolika litų 6 ct. (16,06 lt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (mokama – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.