- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2017-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23135-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. B. prašė teismo atnaujinti jai praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po jos prosenelio V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. B. (mergautinė pavardė – M.) prosenelis V. Ž., į I notarų biurą dėl palikimo priėmimo nė vienas įstatyminis įpėdinis laiku nesikreipė, pareiškimo apie palikimo priėmimą Kauno m.13-ajam notaro biurui nepateikė. V. Ž. 2000 m. balandžio 5 d. buvo surašęs testamentą, patvirtintą Kauno m. 13-ojo notaro biuro notarės V. B., reg. Nr. 2708, kuriame nurodytas vienintelis paveldėtojas – pareiškėja A. M. (dabartinė pavardė – B.). Pareiškėjai apie šį testamentą nebuvo žinoma. Palikėjo mirties dieną jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nebuvo, todėl buvo manoma, kad nėra prasmės kreiptis į notarų biurą, aiškintis ar yra sudaryti testamentai. Pareiškėja tik grįžusi atostogų į Lietuvą, t. y. 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, sužinojo apie testamentą, kai jį rado tarp senų asmeninių palikėjo daiktų. Testamente nurodyta, kad palikėjas pareiškėjai po savo mirties palieka piniginį indėlį su palūkanomis ir atkuriamosiomis santaupomis, esantį AB „Lietuvos Taupomasis bankas“ Kauno miesto Centro skyriaus Klientų aptarnavimo Suvalkiečių poskyryje (teisių perėmėjas – „Swedbank“, AB), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja nėra per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) priėmusi palikimo pagal testamentą, tačiau šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja visiškai nežinojo apie tai, jog jos naudai buvo surašytas testamentas. Vos tik paaiškėjus šioms aplinkybėms, pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą. Per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po V. Ž. mirties pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nėra išreiškusi noro priimti palikimą. Pareiškėja praleido terminą dėl nežinojimo apie testamentą, ir tik paaiškėjus šiai aplinkybei ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų priimti savo prosenelio palikimą. Skubūs pareiškėjos veiksmai rodo jos norą vykdyti testatoriaus valią. Termino atnaujinimas palikimui pagal testamentą priimti atitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, nes taip būtų išpildyta testatoriaus valia, kurią dėl savo palikimo jis išreiškė raštu, o taip pat nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, nes palikimo nėra priėmęs suinteresuotas asmuo, palikimo byla nėra užvesta paskutinės testatoriaus gyvenamosios vietos notaro biure.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjos A. B. pareiškimą atmetė.
5. Teismas, ištyręs pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos parodymus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (liga, komandiruotė ar kitos). Pareiškėja, nurodydama, kad testatorius V. Ž. yra jos prosenelis, būdama trečios eilės įpėdinė pagal įstatymą po jo mirties, nesikreipė dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, kaip nurodo nežinodama, kad yra testamentinė įpėdinė. Praėjus apie penkiolika metų nuo testatoriaus mirties ((duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. pernelyg ilgai praleidusi terminą palikimui priimti. Pareiškėja nurodė prieštaringas aplinkybes, t. y. pareiškime nurodė, kad pareiškėja testamentą rado testatoriaus iki jo mirties gyvenamosios vietos name grįžusi į Lietuvą atostogų, tvarkant su mama daiktus, o duodama paaiškinimus teisme nurodė, kad pareiškėja pati testamentą rado, kai jai buvo atvežti daiktai į jos gyvenamąją vietą Austrijoje, pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jis suklydo pareiškime nurodydamas šias faktines aplinkybes, tačiau jokiais įrodymais šių prieštaravimų nepašalino. Liudytojos S. M. paaiškinimus teismas taip pat laikė prieštaringus, vienu atveju liudytoja parodė, kad pareiškėja rado testamentą būdama atostogose 2017 metų vasarą, kitu atveju parodė, kad testamentą rado jos sūnus A. M., po to, kai pati pareiškėja, kuriai sūnus per kitą asmenį perdavė daiktus. Pareiškėjai nenurodžius jokių konkrečių svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti po testatoriaus mirties, teismas vertino, kad šio klausimo sprendime pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir savo teises įgyvendino aplaidžiai, nes byloje neįrodytos jokios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
6. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas labai ženkliai, t. y. apie 15 metų, padarė išvadą, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido be svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl pareiškimą atmetė pareiškėjai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji grindė savo prašymą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Pareiškėja A. B., atstovaujama advokatės Gitanos Butrimienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atnaujinti A. B. praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (liga, komandiruotė, ar kitos), kadangi terminą palikimui priimti pagal testamentą įstatyme numatytu laiku sukliudė visuma pareiškėjos nurodytų objektyvių priežasčių: palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo jauno amžiaus (19 m.), tuo metu gyveno ir iki šiol gyvena užsienyje, V. Ž. buvo netikras jos prosenelis (promočiutės vyras), todėl pareiškėja nebuvo įstatyminė įpėdinė ir, nežinodama apie testamentą, net neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į palikimo vietos notarą. Apie sudarytą testamentą jos neinformavo ir neieškojo ir pati testamentą patvirtinusi notarė V. B., nors prosenelis testamentą surašė būdamas 93 m., todėl objektyviai galėjo numanyti apie galimą palikėjo mirtį ir pasitikrinti registrus bei informuoti testamentinę įpėdinę. Be to, V. Ž. į jo gyvenamąją vietą nebuvo siųsti ir jokie pranešimai apie jo piniginio indėlio su palūkanomis ir atkuriamųjų santaupų tvarkymą nei iš tuometinio AB „Lietuvos Taupomasis bankas“, nei iš vėliau jo teises perėmusio “Swedbank”, AB banko, todėl terminą priimti palikimą pagal testamentą pareiškėja praleido būtent dėl objektyvių priežasčių visumos, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
7.2. Sprendime neteisingai nurodyta, kad pareiškėja, nurodydama, jog testatorius V. Ž. yra jos prosenelis, būdama trečios eilės įpėdinė pagal įstatymą, po jo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, kaip nurodo nežinodama, kad yra testamentinė įpėdinė. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, neteisinga ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Byloje esantis 2017 m. rugsėjo 26 d. Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad V. Ž. mirė našliu ir vaikų neturėjo. Pareiškėja, jos atstovas, o taip pat liudytoja S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. Ž. buvo netikras pareiškėjos A. B. prosenelis, tikros prosenelės, kuri mirė ankščiau, vyras. Todėl pareiškėja A. B. nėra trečios eilės įstatyminė įpėdinė, nes įstatyminių įpėdinių palikėjas V. Ž. neturėjo. Kadangi pati A. B. nebuvo V. Ž. įstatyminė įpėdinė, todėl net neturėjo teisėto pagrindo po jo mirties kreiptis į notarą, iki kol 2017 m. rugpjūčio mėn. rado testamentą.
7.3. 2017 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad paveldėjimo byla po V. Ž. mirties užvesta nebuvo, tai reiškia, kad nepaisant praėjusių ilgų metų po prosenelio mirties, niekas kitas, įskaitant valstybę, po V. Ž. mirties jo palikimo nepriėmė. Todėl, nesant jokių kitų įpėdinių, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra aktualu kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė yra tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti terminą prašančio atnaujinti įpėdinio ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Ši praktika aktuali tokiose situacijose, kai vienas ar keli įpėdiniai palikimą priima per įstatyme nustatytą terminą ir įgyvendina savo teises. Tokiu atveju termino atnaujinimas dar vienam įpėdiniui turėtų neigiamos įtakos paveldėtojų interesams, kadangi jie, suėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, įgyja teisėtą lūkestį, kad į palikimą sudariusį jiems priklausantį turtą niekas pretenzijų nebereikš. Nagrinėjamoje byloje susiklostė kitokia situacija, kad be pareiškėjos, prašančios atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti, jokių kitų įpėdinių nėra, todėl net ir vėlesnis šios teisės įgyvendinimas atitinka proporcingumo principą, nepaneigia palikėjo valios, ir svarbiausia, nepažeidžia jokių kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nes nėra jokių kitų įpėdinių, priėmusių palikimą.
7.4. Pati VMI, atstovaujanti valstybę, buvo neaktyvi ir iki šios dienos, t. y. daugiau nei 16 metų, taip pat nesikreipė dėl paveldėjimo bylos po V. Ž. mirties užvedimo. Taigi, ne tik pareiškėja, bet ir valstybė ilgus metus nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Kadangi valstybė nėra priėmusi palikimo, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas pareiškėjai nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių jokiems tretiesiems asmenims. Priešingai, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta ir vienintelė V. Ž. paveldėtoja galėtų priimti savo prosenelio palikimą pagal testamentą pagal jo valią.
7.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas dar ir todėl, kad esant įpėdiniui pagal testamentą, teismas savo sprendimu prioritetą suteikė ne testamentiniam įpėdiniui, bet Lietuvos valstybei, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, ir kuri, vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 3 dalimi, paveldi tik nesant įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nei vienam nepriėmus palikimo, arba testatoriui iš visų atėmus teisę paveldėti. Suinteresuoto asmens VMI atstovas teismo posėdyje nurodė ir patvirtino, kad testamento nekvestionuoja, jo autentiškumo neginčija, taigi testatoriaus valia byloje net nebuvo ginčijama, todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendimu nepagrįstai paneigė CK 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prioritetinę testamentinio įpėdinio teisę paveldėti testamente nurodytą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B. v. R.B.ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.N. v. B.N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.A. v. V.Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
12. Spręsdamas, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Pilnamečių vaikų, mirusių vaikų nėra. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarė V. B. 2017 m. rugsėjo 26 d. duomenyse nurodė, kad šiame biure nėra gauta pareiškimų dėl V. Ž., gyvenusio Kaune, (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą. 2000 m. balandžio mėnesio 5 d. V. Ž. testamentu patvirtintu Kauno miesto 13 notaro biuro notarės V. B. piniginį indėlį su palūkanomis ir atkuriamosiomis santaupomis, esantį AB „Lietuvos Taupomasis bankas“ Kauno miesto Centro skyriuje Klientų aptarnavimo Suvalkiečių poskyryje paliko provaikaitei A. M., gyvenančiai Kaune, (duomenys neskelbtini). A. M. posantuokinė pavardė B.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos ir liudytojos pateikti duomenys apie testamento suradimo aplinkybes nenuoseklūs, tačiau kartu pažymėtina, jog tiek pareiškėja, tiek liudytoja viso proceso metu nuosekliai teigė, kad testamentas buvo surastas 2017 m. vasaros pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant pareiškėjos elgesį siekiant įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teises. Atsižvelgtina ir į tai, jog kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl testamento radimo, ar duomenų, kad pareiškėja jau seniai žinojo apie testamento buvimą, tačiau delsė priimti palikimą, nėra.
14. Spręsdamas ar priežastys, sutrukdžiusios priimti palikimą, yra svarbios pateisinti termino praleidimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareigą atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt.
15. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja nebuvo pirmos ar antros eilės įpėdinė. Testamente nurodoma, kad palikimas paliekamas provaikaitei, pati pareiškėja teigia, kad palikėjas buvo jos netikras prosenelis, jos tikros prosenelės sutuoktinis. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis Gyventojų registro išrašas, kuriame nurodoma, kad V. Ž. mirė našliu ir vaikų neturėjo. Taigi, pareiškėja nebuvo palikėjo įstatyminė įpėdinė, todėl neturėjo pagrindo tikėtis palikimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos veiksmai po palikėjo mirties negali būti vertintini kaip nerūpestingi, neatidūs ar neapdairūs. Be to, įvertintina ir tai, kad net tuo atveju, jei palikėjas būtų turėjęs materialaus turto ir pareiškėja būtų žinojusi, kad yra palikimas, ji, nežinodama apie testamentą, nebūtų galėjusi tikėtis, kad šį turtą paveldės. Darytina išvada, kad tarp pareiškėjos veiksmų ir 15 metų praleisto termino palikimui priimti nėra priežastinio ryšio.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti, svarbu tai, ar ji, sužinojusi apie esantį testamentą, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar jos kreipimasis su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.
17. Byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėja apie esamą testamentą sužinojo 2017 m. vasaros pabaigoje, sužinojusi, be nepagrįsto delsimo į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 27 d., t. y. ėmėsi nuoseklių veiksmų dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priežastys, sutrukdžiusios priimti palikimą, yra svarbios pateisinti termino praleidimą.
19. Atsižvelgtina į tai, kad paveldėjimo byla po V. Ž. mirties užvesta nebuvo. Palikimas nėra priimtas. Valstybinė mokesčių inspekcija per 15 metų neįgyvendino teisės priimti palikimą, neturėjo išlaidų jo administravimui ar pan. Todėl darytina išvada, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis valstybės interesų.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimą tenkinti.
21. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti po V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.