- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1681-601/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06660-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. Ž., E. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-816-955/2021 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms J. Ž. ir E. Ž. dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė Kauno apylinkės teismo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovių J. Ž. ir E. Ž. 4 841,95 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nutraukti su atsakove J. Ž. 1999 m. vasario 4 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį; 3) iškeldinti atsakoves J. Ž. ir E. Ž. iš gyvenamųjų patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvenamoji patalpa, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šiame bute nuomos sutarties pagrindu gyvena atsakovės. Pagal 2020 m. balandžio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ pateiktą nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinę, skola už atsakovių nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. yra 4 841,95 Eur. Nuomos mokesčio atsakovės nemokėjo ir anksčiau, tačiau už ankstesnius laikotarpius skolos jau yra priteistos ir vykdomas jų išieškojimas. Taip pat yra nemokama ir už kitas butui teikiamas paslaugas. Kadangi atsakovės nesilaiko sudarytos nuomos sutarties nuostatų: nemoka buto nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas, yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnį nutraukti su atsakove J. Ž. sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti ją ir E. Ž. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune.
3. Atsakovės J. Ž. ir E. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad nepažeidinėja nuomininkų įsipareigojimų, suteiktą būstą naudoja pagal paskirtį. Pagal nuomos sutarties įsipareigojimus visą gyvenamą laikotarpį atsakovių lėšomis buvo daromi buto remontai. Su aplink gyvenančiais gyventojais atsakovės bendrauja draugiškai, nekelia konfliktinių situacijų. Pažymėjo, kad atsakovė J. Ž. visą laiką stengėsi visus mokesčius mokėti laiku, tačiau 2013 metais bankrutavus įmonei, kurioje ji dirbo, pragyvenimo pajamos stipriai sumažėjo, be to 2014 metais stipriai pablogėjus atsakovės sveikatai, materialinė padėtis dar labiau pablogėjo. Ieškovės nurodytu laikotarpiu 2013–2018 metais atsakovė J. Ž. rūpinosi dukra E. Ž., kuri mokėsi vidurinėje mokykloje, vėliau – (duomenys neskelbtini) universitete. Atsakovės buvęs sutuoktinis V. Ž., dukters tėvas, finansiškai prisidėti prie dukters išlaikymo negalėjo, nes 2015 m. gegužės 2 d. įvykus traumai, tapo 90 proc. nedarbingas ir jam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Atsakovė šiuo metu gauna apie 330,00 Eur grynų pajamų, šildymo sezono laikotarpiu už buto nuomą ir komunalinius mokesčius turi mokėti apie 160,00–190,00 Eur per mėnesį, kas sudaro apie 45–65 proc. atsakovės gaunamų mėnesio pajamų. Dar kas mėnesį moka įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus: AB „Kauno energija“ – 40,00 Eur, Kauno miesto savivaldybė – 25,00 Eur, banko paskola – 20,00 Eur. Antstolei yra pervesta 505,00 Eur suma iš priteistos 1 563,23 Eur (5 397,51 Lt) skolos Kauno miesto savivaldybės naudai (civ. byla Nr. L2-22774-429/2013). Jei atsakovė susimokės visus mokesčius ir įsiskolinimus kas mėnesį, pragyvenimui (maisto prekėms, buities prekėms, vaistams, vitaminams, ortopedinėms priemonėms, transportui) liks apie 50,00–100,00 Eur per mėnesį. Akcentavo, kad J. Ž. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, ji yra įtraukta į VLK eilę endoprotezui gauti, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius rekomenduoja jai kreiptis į savivaldybę pagal deklaruotą gyvenamąją vietą dėl techninės pagalbos priemonių, būsto pritaikymo, socialinio darbuotojo pagalbos, socialinės reabilitacijos. Atsakovių nuomone, suteiktas savivaldybės būstas yra per didelis, tačiau atsakovės specialistai pirmiausia siūlo išsimokėti visas skolas ir tik tada teikti prašymą dėl buto keitimo arba išsipirkti būstą komercine kaina. Taigi, dėl mažų mėnesinių pajamų atsakovės išsinuomoti buto rinkos kainomis neįstengė, o atsakovėms nepavykus su Kauno miesto savivaldybės administracija susitarti dėl būsto pakeitimo į mažesnės kvadratūros gyvenamąjį plotą, teko labai didelė mokestinė našta. Atsakovė E. Ž. pažymėjo, kad pabaigusi studijas, 2019 metais išsikraustė gyventi kitur (pas sužadėtinį) ir Kauno miesto savivaldybės išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvena, šiuo adresu yra tik deklaruota, kadangi kol kas neturi kur kitur deklaruoti gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybei solidariai iš atsakovių J. Ž. ir E. Ž. 4 841,95 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 841,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo tenkinami visiškai, ir 4 841,95 Eur skola priteisiama ieškovei solidariai iš abiejų atsakovių, kadangi nuomos mokestis už buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. yra paskaičiuotas teisingai, sumos, kurias mokėjo atsakovė J. Ž. ar išieškojo antstolis, kreditoriaus buvo paskirtos užskaityti ankstesnę skolos sumą, toks skolų įskaitymas atitinka CK 6.55 straipsnio reikalavimus dėl vienarūšių skolų įmokų įskaitymo eiliškumo. Teismas laikė, kad atsakovė E. Ž. taip pat kaip ir nuomininkė J. Ž. yra atsakinga už susidariusią skolą, kadangi yra pilnametė nuomininkės J. Ž. šeimos narė, turinti tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkė J. Ž.. Be to, nors ji šiuo metu gyvena kitur, jos deklaruota gyvenamoji vieta liko ginčo bute, o skolos susidarymo laikotarpiu ji taip pat gyveno ginčo bute.
6. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovių taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Kita vertus, teismas, nors ir pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nes atsakovės, einamuoju laikotarpiu nemokėdamos viso priskaičiuoto mokėti nuomos mokesčio, pažeidė 1999 m. vasario 4 d. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti nuomos mokestį, vis dėlto nusprendė, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove J. Ž. nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą bei neproporcingai pažeistų nuomininkių interesus ir jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą. Teismas tokią išvadą padarė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė J. Ž. yra tik iš dalies darbinga (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), jai yra diagnozuoti daugybiniai sveikatos sutrikimai, gaunamos pajamos per metus sudaro apie 2 400,00 Eur, ji nuomojamame būste gyvena beveik 50 metų, o E. Ž. – nuo gimimo, jokio kito nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise atsakovės Lietuvos Respublikoje neturi. Be to, nors atsakovės bute gyvena nuomininkių teisėmis, tačiau pagal savo išgales rūpinasi jo išsaugojimu, pakeitė bute duris, langus. Taip pat pagal savo galimybes moka ir mokesčius. Atsakovė J. Ž. pateikė teismui įrodymus, jog deda visas pastangas sumažinti įsiskolinimą, 2020 m. spalio 12 d. papildomai sumokėjo 1 000,00 Eur už buto nuomą. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog atsakovė J. Ž. ne kartą kreipėsi į ieškovę, jog jos nuomojamas būstas būtų pakeistas į mažesnį, tačiau ieškovė to nepadarė, taip prisiimdama riziką, kad skola už nuomą didės. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkių pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus komunalinių mokesčių nemokėjimą. Teismas taip pat sprendė, kad netenkinus prašymo nutraukti nuomos sutartį su pagrindine nuomininke J. Ž., nėra pagrindo iškeldinti iš gyvenamosios patalpos ir jos šeimos narį – dukrą E. Ž..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno miesto savivaldybė Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovės pagal išgales moka mokesčius už buto nuomą. Priešingai, nuomos mokesčio CK ir nuomos sutartyje nustatyta tvarka atsakovės nemoka jau daug metų, tokiu būdu pažeisdamos esmines teisės aktų ir nuomos sutarties sąlygas, juolab, kad nuomos mokesčio atsakovės nemokėjo net ir bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl ko skola ženkliai padidėjo. Be to, atsakovės jau daug metų nemoka ir komunalinių paslaugų mokesčių, t. y. piktybiškai nesiima jokių priemonių, siekiant sumažinti ir panaikinti skolas;
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai vertino tik J. Ž. sveikatos būklę ir jos pajamas, nors susidariusią nuomos mokesčio skolą ir mokesčius už komunalines paslaugas turi mokėti ne tik J. Ž., bet ir atsakovė E. Ž., kuri yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus asmuo, galintis ir privalantis išlaikyti tiek save, tiek savo motiną;
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė, nepakeisdama atsakovių nuomojamo būsto į mažesnį, pati prisiėmė riziką, kad skola už nuomą didės. Apeliantė akcentuoja, kad J. Ž. dėl buto pakeitimo į mažesnį kreipėsi tik 2020 m. spalio 8 d. Kita vertus, atsakovėms visiškai nemokant nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių už ginčo butą, lygiai taip pat bus nemokami mokesčiai ir už kito buto nuomą ir komunalines paslaugas. Juolab, kad nors butas ir yra keturių kambarių, tačiau mažo ploto, todėl pakeitus butą į suremontuotą dviejų kambarių butą naujesnės statybos name, mokestis būtų netgi didesnis nei skaičiuojamas ginčo butui. Be to, naujo buto nupirkimas ir išnuomojimas atsakovei, nesilaikant eiliškumo principo, prieštarautų Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo imperatyvioms nuostatoms bei pažeistų kitų asmenų ir šeimų, laukiančių eilėje dėl socialinio būsto nuomos daugiau nei 10 metų, teises. O taip pat naujo buto išnuomojimas asmeniui, kuris nevykdo esminių nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, prieštarautų protingumo ir teisingumo principams;
8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitus nuomininkių pažeidimus, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą, išskyrus komunalinių mokesčių nemokėjimą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės nevykdo joms nuomos sutarties 2.3 papunktyje nustatytos pareigos daryti einamąjį gyvenamosios patalpos remontą, kas sudaro savarankišką pagrindą pagal CK 6.611 straipsnį nutraukti su atsakove J. Ž. sudarytą nuomos sutartį bei iškeldinti ją ir E. Ž. iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės J. Ž. ir E. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovių neiškeldino iš gyvenamosios patalpos, kadangi atsakovė J. Ž. šiame bute gyvena nuo 1971 m., taigi jau yra susiformavęs atsakovės ilgalaikis ryšys su nuomojamu būstu, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė J. Ž. turi kitą būstą ar registruotiną vertingą turtą. Tuo tarpu E. Ž., nors ir nebegyvena ginčo bute, tačiau ji kito turto taip pat neturi, todėl jos gyvenamoji vieta yra deklaruota ginčo bute;
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nors atsakovės bute gyvena nuomininkių teisėmis, tačiau pagal savo išgales rūpinasi jo išsaugojimu, pakeitė bute duris, langus. Taip pat pagal savo galimybes moka ir mokesčius. Atsakovė J. Ž. pateikė teismui įrodymus, jog deda visas pastangas sumažinti įsiskolinimą, 2020 m. spalio 12 d. papildomai sumokėjo 1 000,00 Eur už buto nuomą;
9.3. Atsakovė J. Ž. į bylą pateikė įrodymus, kad ji taip pat pagal galimybes moka už komunalines paslaugas, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad atsakovė piktybiškai nemoka ir už komunalines paslaugas. Šiai dienai naujų skolų už komunalines paslaugas atsakovė neturi, o priteisti įsipareigojimai pagal vykdomuosius dokumentus kas mėnesį dengiami iš atsakovės gaunamų pajamų (netekto darbingumo pensijos ir darbo užmokesčio);
Atsiliepimas
9.4. Atsakovės teisė persikelti į mažesnį būstą yra numatyta Sutarties 3.3 papunktyje, kuriame nurodyta, kad sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, nuomininkas turi teisę reikalauti, kad atitinkamo miesto, rajono valdyba, įmonė, įstaiga, organizacija (gyvenamosios patalpos nuomotojas) nustatyta tvarka suteiktų jam vietos turimos mažesnę gyvenamąją patalpą;
9.5. Niekuo nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kad suremontuoto, naujesnės statybos name vidutiniškai apie 50 m² dviejų kambarių buto nuomos mokestis butų didesnis, nei skaičiuojamas ginčo butui. Tokie teiginiai, atsakovių nuomone, tik patvirtina ieškovės nepagrįstą siekį ne spręsti situaciją, bet ligotą žmogų išmesti į gatvę palikus be gyvenamosios vietos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: 1) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. STS-4874, 2) 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 1R-11045 dėl nemokamo sąnario endoprotezo skyrimo. Nurodo, kad šių dokumentų negalėjo pateikti anksčiau, nes tik dabar juos gavo.
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, o 2021 m. liepos 19 d. raštas nėra reikšmingas vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (neatitinka sąsajumo reikalavimo).
Dėl ginčo esmės
15. Nustatyta, kad 1999 m. vasario 4 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, 4 kambarių butas (63,81 kv. m.), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei (apeliantei), buvo išnuomotos J. Ž. (atsakovės) šeimai. Šiame bute atsakovė J. Ž. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1986 m. balandžio 3 d., o atsakovė E. Ž. (J. Ž. dukra) – nuo 2002 m. gruodžio 20 d. Atsakovių skola už savivaldybės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Kaune nuomą 2020 m. kovo 31 d. buvo 4 841,95 Eur. Atsakovės nereguliariai moka už butui teikiamas komunalines – vandens tiekimo, šildymo paslaugas.
16. Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantei (ieškovei) iš atsakovių 4 841,95 Eur skolą už buto nuomą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., tačiau atmetė reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovių iškeldinimo iš šio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl atsakovių iškeldinimo yra atmestas, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
19. Pažymėtina, kad sprendžiant šį ginčą būtina įvertinti, ar nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių iškeldinimas iš buto nepažeis jų teisių į būsto neliečiamybę.
20. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
21. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22 ir kt.). Dėl to šiame kontekste pabrėžtina, kad, vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą, turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkuruojantys interesai, o nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp konkrečių konkuruojančių interesų tenka nacionaliniams teismams.
22. Apeliantė prašė nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovės iš Savivaldybės būsto dėl susidariusios skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius bei nuolatinio šios pareigos nevykdymo.
23. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
24. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
25. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors vertinant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą taikytinos CK normos, tačiau šiuo atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl būtina atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.
26. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
27. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su atsakovių pareiga mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius bei prižiūrėti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.
28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
29. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovės laiku nemoka nuomos mokesčio (yra nemažas įsiskolinimas), laiku nemoka komunalinių mokesčių (už šilumos energiją nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. yra priteista 396,04 Eur suma; už vandens tiekimą yra 37,37 Eur suma), tačiau būtina įvertinti, ar atsakovės šių savo pareigų nevykdo piktybiškai, nesant objektyvių priežasčių ir, ar dėl to reikia atimti iš atsakovių būstą. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. Ž. yra neįgali, jos darbingumas yra apribotas, tačiau ji dirba ir gauna darbo užmokestį, kas mėnesį iš jos pajamų antstolis išieško pagal vykdomuosius raštus dalį gaunamų pajamų, 2021 m. spalio 12 d. ji sumokėjo 1 000 Eur nuomos mokesčio. Iš UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio matyti, kad atsakovė per 2019 metus yra keturis kartus apmokėjusi sąskaitas už suvartotą vandenį, o įsiskolinimas 2020 m. kovo 1 d. yra 37,37 Eur, t. y. atsakovės iš dalies moka už vandenį, o fiksuotas įsiskolinimas nėra didelis. Atsakovė nurodo, kad atsiliepimo pateikimo dienai naujų įsiskolinimų už komunalinius paslaugas nėra, nors tam nepateikia jokių įrodymų, tačiau ir priešingų įrodymų (apie susidariusius naujus įsiskolinimus) byloje taip pat nėra. Nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, jog atsakovė nesielgia (ir nesiekia elgtis) piktybiškai, tinkamai (laiku) nemokėdama nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, juos moka pagal savo finansines galimybes. Kaip matyti atsakovė J. Ž. siekia išspręsti susidariusią situaciją ir kreipėsi į apeliantę su prašymu pakeisti turimą 4 kambarių butą į mažesnį, tam, kad sumažinti pragyvenimo išlaidas. Tokia atsakovės teisė numatyta nuomos sutarties 3.3 punkte, todėl toks atsakovės prašymas turėtų būti svarstomas, juo labiau, kaip nurodo apeliantės, ji nuo 2019 m. bute gyvena viena (atsakovė E. Ž. gyvena atskirai).
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad yra pagrindas nutraukti nuomos sutartį su atsakovėmis vien todėl, kad butas nėra pakankamai prižiūrėtas. Nustatyta, kad butui reikalingas einamasis remontas, atsakovės pagal galimybes rūpinasi butu (pakeistos įėjimo durys, viename kambaryje įstatytas plastikinis langas), todėl vien tai, kad atsakovės neturi pakankamai lėšų atlikti buto tinkamą einamąjį remontą, nelaikytina pakankamu pagrindu nutraukti nuomos sutartį ir atsakoves iškeldinti. Tačiau sutiktina, kad toks atsakovių elgesys pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, todėl ilgą laiką vykstant tokiam pažeidimui (esant apeliantės reikalavimui, jo nešalinant; gyvenimo sąlygoms bute blogėjant), ateityje gali būti keliamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo su atsakovėmis.
31. Sutiktina su apeliantės argumentu, kad atsakovės J. Ž. pilnametė dukra (2014 m. tapusi pilnamete) atsakovė E. Ž. turtų prisidėti prie būsto išlaikymo, tačiau šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti, ar atsakovė E. Ž., apeliantės nurodomu laikotarpiu (2015 m. liepos mėn. - 2020 m. kovo mėn.), turėjo realias galimybes prisidėti prie būsto išlaikymo, ar savo pareigų nevykdė piktybiškai. Nustatyta, kad atsakovė E. Ž. 2014 m. - 2018 m. studijavo (duomenys neskelbtini) universitete nuolatine (dienine) forma, dėl ko ji turėjo ribotas galimybes dirbti (pastoviai dirba 2018 m. rugpjūčio mėn.). Pagal atsakoves, atsakovė E. Ž. negyvena šiame bute nuo 2019 metų. Tokiu būdu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovė E. Ž. piktybiškai vengė prisidėti prie būsto išlaikymo.
32. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsakovės J. Ž. socialinio pažeidžiamumo laipsnį – ji yra neįgali, tai, kad ginčo butas yra vienintelis turimas atsakovių būstas, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo pagal CK 6.611 straipsnį (sutarties 2.2 punktas, 2.3 punktas) bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovių iškeldinimo iš nuomojamo buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju - neproporcingai pažeistų nuomininkių interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą.
33. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.