Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voitura“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24102-559/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Voitura“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „BAMM Transportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.4. Atskirajame skunde minima teismų praktika netaikytina šioje byloje, nes faktinės aplinkybės vertintos minėtose bylose nėra tapačios šiam ginčui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas jo veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19719-713/2020, iš atsakovės UAB „Voitura“ ieškovės UAB „BAMM Transportas“ naudai priteisė 16 734,30 Eur skolą, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 896,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. kovo 16 d. ir, UAB „BAMM Transportas“ prašymu, buvo išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje ginčo nėra, kad nurodyto teismo procesinio sprendimo pagrindu, antstolė S. V. vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. vykdomąjį raštą dėl skolos iš skolininkės (apeliantės) UAB „Voitura“ išieškojimo, išieškotojos UAB „BAMM Transportas“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vykdomasis raštas antstolės kontoroje priimtas 2021 m. liepos 14 d., be to, 2021 m. liepos 15 d. antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas ir skolininkės UAB „Voitura“ buveinės adresu, o taip pat elektroniniais paštais išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą. UAB „Voitura“ 2021 m. liepos 23 d. informavo antstolę apie atliktą tarpusavio skolos užskaitymą bei teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir antstolių patvarkymus areštuojant išieškotojos pas trečiuosius asmenis esančias lėšas. Antstolė, įvertinusi UAB „Voitura“ raštą ir rašto priedus, 2021 m. rugsėjo 21 d. paklausimu dėl skolos likučio kreipėsi į UAB „BAMM Transportas“, prašydama informuoti apie UAB „Voitura“ skolos likutį, kartu informuodama UAB „BAMM Transportas“ apie gautą pranešimą dėl tarpusavio skolos užskaitymo. UAB „BAMM Transportas“ 2021 m. rugsėjo 24 d. pranešimu informavo antstolę, kad su tarpusavio skolos užskaitymu nesutinka ir nemato galimybės UAB „Voitura“ įvykdyti tarpusavio skolos užskaitymą, kai dėl skolos yra ginčas. Antstolė 2021 m. rugsėjo 21 d. nurodymu privertinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-114-19929 priverstinai nuo skolininkės UAB „Voitura“ nurašė 20 237,11 Eur sumą ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-114-19951.

17. Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, priverstinai nurašant pinigines lėšas bei paskaičiuojant vykdymo išlaidas. Pareiškėja (apeliantė) UAB „Voitura“, nesutikdama su antstolės 2021 m. rugsėjo 21 d. nurodymu privertinai nurašyti pinigines lėšas bei patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, pateikė skundą. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, pripažindami, kad pareiškėjos atliktas įskaitymas yra negalimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentu dėl atlikto tarpusavio įskaitymo teisėtumo. Pareiškėja teigia, kad jos atliktas tarpusavio įskaitymas yra galiojantis ir prievolė išieškotojai yra pasibaigusi atlikto įskaitymo pagrindu, tuo tarpu teismas neturėjo teisės savavališkai vertinti jo teisėtumo, kadangi pati išieškotoja jo neginčijo teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje pateikiamų motyvų.

18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

19. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

21. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą). Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

22. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normas bei jas aiškinančią teismų praktiką, spręstina, kad įskaitymą galima atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame kontekste akcentuotina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

23. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad skolininkė (pareiškėja) UAB „Voitura“ atliko vienašalį įskaitymą ir išieškotojai UAB „BAMM Transportas“ išsiuntė 2021 m. liepos 8 d. pareiškimą dėl atlyginimo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą pasibaigimo įskaitymu 14 760,57 Eur sumoje. Įskaitymo momentu skolininkė nurodė, kad jos skola išieškotojai sudarė iš viso 18 643,56 Eur (skola už pervežimą – 16 734,30 Eur, bylinėjimosi išlaidos – 896,98 Eur, palūkanos (nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2021 m. liepos 2 d. – 368 d.) – 1 012,31 Eur). Po įskaitymo skolos likutis – 3 882,99 Eur. Apie atliktą įskaitymą pareiškėja informavo antstolį, prašydama panaikinti nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, perskaičiuoti vykdymo išlaidas bei grąžinti skolininkei nurašytą 16 354,12 Eur sumą. Pareiškėja teigė, kad antstolė galėjo nurašyti tik 3 882,99 Eur sumą. Tuo tarpu išieškotoja vykdomojoje byloje yra pateikusi antstolei paaiškinimą, kad ji su tokiu skolininkės vienašaliu įskaitymu nesutinka. Be to, byloje ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dėl skolininkės reikalavimo išieškotojai, kurio pagrindu ji atliko įskaitymą, tarp šalių buvo kilęs teisminis ginčas, taip pat nėra.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į šios nutarties 22 punkte išdėstytus motyvus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti atlikto įskaitymo teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolės veiksmų ir spręsdamas, ar antstolė, atsisakydama pripažinti, kad skolininkės prievolė išieškotojai yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka, elgėsi teisėtai ir neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, vertino ir pasisakė, ar toks įskaitymas apskritai galimas materialiosios teisės prasme.

25. Iš Lietuvos teismų infomacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pareiškėjos reikalavimas, kuriuo remiantis ji atliko tarpusavio užskaitymą, buvo ginčijamas teisme civilinėje byloje Nr. e2-1050-324/2021. Pareiškėja 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BAMM Transportas“. Ši civilinė byla Kauno apygardos teisme buvo užvesta ir pradėta nagrinėti dar prieš pareiškėjai UAB „Voitura“ taikant tarpusavio užskaitymo institutą. Minėta byla ginčijamos nutarties priėmimo dieną dar nebuvo išnagrinėta. Taigi, šiuo atveju antstolei buvo pateiktas skolininkės pranešimas apie vienašališkai atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, remiantis išimtinai materialiųjų teisės normų pagrindu, kurio išieškotoja nepripažino. Nors šiuo metu Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑1050‑324/2021 tarp šalių yra patviritnta taikos sutartis, o byla nutraukta (nutartis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 11 d.), tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo, nes skundžiamų antstolės veiksmų atlikimo metu nebuvo teismo tvarka išspręstas klausimas dėl pareiškėjos išieškotojos atžvilgiu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, t. y. nebuvo pagrindo spręsti, kad abu reikalavimai buvo lygiaverčiai vykdytinumo ir apibrėžtumo požiūriu.

26. Aptariamu atveju, apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjos (skolininkės) UAB „Voitura“ kreipimosi į antstolį metu (2021 m. rugsėjo 24 d.) nebuvo pradėtas vykdymo procesas jos reikalavimui išieškotojai UAB „BAMM Transportas“ priverstine tvarka vykdyti, t. y. skolininkės ir išieškotojos reikalavimai nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tokiu atveju į reikalavimą, dėl kurio priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kuris yra vykdomas proceso tvarka, negalima vienašališkai įskaityti reikalavimo, kurio vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, kad antstolės veiksmai, atliekant priverstinį skolos išieškojimą, t. y. nelaikant, kad pareiškėjos prievolė išieškotojai yra pasibaigusi įskaitymu, yra teisėti.

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės pasibaigimą įskaitymu, taip pat įskaitymą vykdymo procese, rėmėsi teismų praktikoje pateiktais aiškinimais dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybės esant jų (ne)atitikčiai vykdytinumo ir akivaizdumo kriterijams, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog vykdymo proceso metu prievolės šalis negali pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį vienašališkai įskaityti teisme nepatikrintos skolos į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas ir kuri išieškoma vykdymo proceso metu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikę jų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.