- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eAN2-4-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00484-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- M. K.
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties M. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8986-2023 administracinio nusižengimo byloje M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 3 dalį, ANK 417 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių. M. K. nubaustas už tai, kad 2023 m. kovo 9 d. 19.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją. Tai yra privertė antrąja eismo juosta važiavusio automobilio „Nissan Micra“ vairuotoją N. K. taip pat staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių (keleivių) saugumą. Automobiliui „Nissan“ atsitrenkus į „Volkswagen Amarok“, buvo sugadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), 101 ir 135.4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. M. K. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, skirti numatyto dydžio baudą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė M. K. skundą dėl Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo panaikinimo ir konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. M. K. veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde M. K. atstovas prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pažeidėjas nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, perkvalifikuoti jo veiksmus ANK 420 straipsnio 1 dalį, skiriant numatyto dydžio baudą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
4.1. Skunde teigiama, kad nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas pritarė Institucijos nutarimo išvadoms, kad jis savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojingą situaciją, tačiau nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai sudarė pagrindą Institucijai daryti išvadas apie pareiškėjo demonstravimą savo išskirtinumo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, nepagarbos rodymą, o svarbiausia - tyčinį automobilio stabdymą. Nei Institucija, nei teismas nemotyvavo, kokiais veiksmais pareiškėjas išreiškė nepagarbą eismo dalyviams, o svarbiausia - kokie duomenys patvirtina, kad automobilį jis stabdė tyčia. Skunde apelianto atstovas teigia, kad visų tyčinių administracinių nusižengimų atvejais privalo būti įrodytas pažeidėjo psichologinis santykis su daroma veikla ir įvertinta, ar asmuo suvokia, kad veikia chuliganiškai ir to siekia taip veikti. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad versiją dėl pareiškėjo chuliganiško vairavimo Institucija iškėlė prielaidos pagrindu, kad prieš pareiškėjo stabdomą automobilį nesant kliūties ar pėsčiojo jis tikriausiai buvo stabdomas tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Tuo tarpu teismas, nors ir atlikęs išsamesnį įrodymų tyrimą, byloje esančius įrodymus įvertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tendencingai jų vertinimą orientuodamas vien tik į Institucijos nutarime pateiktų prielaidų dėl chuliganiško vairavimo pateisinimą.
4.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad apelianto kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojų N. K. ir G. Č. parodymai, policijos pareigūnų parodymai bei vaizdo įrašai, tačiau nei šios liudytojos, nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas eismo įvykį sukėlė savo tyčiniais veiksmais, nes jų parodymai patvirtina tik paties eismo įvykio faktą ir priežastį, tačiau ne psichologinį pareiškėjo santykį su jo padaryta veika.
4.3. Skunde nurodoma, kad M. K. neneigia, kad jis teikė įvairias versijas dėl staigaus jo vairuojamo automobilio stabdymo priežasčių, kurios neatitiko objektyvių faktinių aplinkybių, tačiau skundo autoriaus vertinimu, tai rodo, jog pareiškėjas nesiorientuoja eismo įvykio kilimo priežastyse, pats negali suvokti ar išskirti kurios nors vienos iš staigaus automobilio sustojimo (stabdymo) priežasčių. Tačiau būtent tai, kad pareiškėjas analizuoja eismo įvykio kilimo priežastis, nors ir tą daro netinkamai, rodo, kad eismo įvykio kilimo nesąlygojo pareiškėjo tyčiniai chuliganiški veiksmai, o pareiškėjo nuovargis, automobilio pedalų sumaišymas ar kiti pašaliniai veiksniai, neturintys nieko bendro su pareiškėjo tyčiniais veiksmais. Skundo autoriaus vertinimu, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė skirtingus paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, kurie skiriasi nuo ankščiau duotų paaiškinimų, savaime nelaikytini jo kaltės įrodymu.
4.4. Skunde teigiama, jog nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo chuliganiško vairavimo aplinkybę iš dalies patvirtina paties pareiškėjo liudytojų M. K. ir A. G. parodymai, nes šie liudytojai tik parodė, kad pareiškėjas pasignalizavo priekyje itin lėtai važiavusiam ir eismą trukdžiusiam automobiliui, kurį vėliau aplenkė, jie taip pat patvirtino, kad nuo laikiklio nukrito pareiškėjo mobilaus telefono aparatas, ką pareiškėjas įvardija kaip viena iš galimų staigaus (intuityvaus) automobilio stabdymo priežasčių, į ką atsižvelgta nebuvo. Skundo autoriaus teigimu, vertinant byloje esančius duomenis ir siejant juos tarpusavyje, chuliganiškos paskatos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo įrodytos. Nors administracinio nusižengimo bylos metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas prieš įvykį reiškė nepasitenkinimą automobilio vairuotojos vairavimo būdu, tačiau nutarimą priėmusi Institucija nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų tyčia staigiai stabdęs savo automobilį.
4.5. Skunde prašoma perkvalifikavus pažeidėjo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, yra vienintelis bendrovės darbuotojas. Kadangi pareiškėjo tiesioginių funkcijų atlikimas darbe yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, paskyrus administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, pareiškėjas negalėtų atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko pareiškėjo vadovaujamas verslas žymiai nukentėtų. Taip pat skunde atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas turi daugiavaikę šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai, pareiškėjo sutuoktinė G. K. yra vaiko priežiūros atostogose, o jo gaunamos darbinės pajamos yra vieninteliu šeimos pajamų šaltiniu. Be to, pareiškėjo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, iš kur kiekvieną dieną tenka automobiliu vežti vaikus į (duomenys neskelbtini) esantį lopšelį - darželį. Vykti neišvystyto viešojo susisiekimo priemonėmis su mažamečiais vaikais būtų itin sudėtinga. Skunde pažymima, kad perkvalifikavus pareiškėjo veiksmus į ANK 420 straipsnio 1 dalį, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti nustatytas jo prisipažinimas, nes jis nepripažino tik chuliganiško vairavimo.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo M. K. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. K. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovas advokatas Vytenis Gubavičius prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria pažeidėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, ir perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, taikyti ir pritaikius ANK 34 straipsnio nuostatas, neskirti tesės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, nėra objektyvaus pagrindo. Pažymima, kad skundas apygardos teismui grindžiamas iš esmės tais pačiais teiginiais, kaip ir skundas apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo. Visus byloje surinktus įrodymus bei gynybos pateiktus argumentus pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo. Apeliaciniame skunde pažeidėjo atstovas nenurodė jokių netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs.
9. Apeliaciniame skunde prašoma M. K. veiksmus perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau tam pagrindo nėra. Kaip teisingai nurodyta Institucijos nutarime, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, byloje surinkta objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę miesto gatvėje, M. K. nepaisė KET, be priežasties staigiai stabdė ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tokiais veiksmais niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, todėl elgesys pagrįstai vertintas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų ir todėl atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
10. Apeliacinį skundą pažeidėjo atstovas iš esmės grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo atstovaujamąjį M. K. veikus tyčia. Apeliaciniame skunde teigiama, kad versiją dėl pareiškėjo chuliganiško vairavimo Institucija iškėlė prielaidos pagrindu, kad prieš pareiškėjo stabdomą automobilį nesant kliūties ar pėsčiojo jis tikriausiai buvo stabdomas tyčia, iš chuliganiškų paskatų. Šie skundo argumentai nepaneigia M. K. veiksmų vertinimo kaip chuliganiško vairavimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pagal formuojamą teismų praktiką, konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
11. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad M. K. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo tokiam pavojingam veiksmui atlikti, kadangi priešingai nei buvo nurodoma M. K. rašytiniuose paaiškinimuose, persirikiavus į antrąją eismo juostą, prieš M. K. vairuojamą automobilį nebuvo jokių kitų automobilių, taip pat neužfiksuota ir jokių pėsčiųjų perėją kertančių žmonių, dėl ko jam būtų objektyvi ir paaiškinama priežastis aplenkus kitą transporto priemonę, staiga prieš ją stabdyti ir taip sukelti avarinę situaciją. Aplinkybę, kad M. K., važiuodamas pirmąja eismo juosta, priartėjęs prie antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio „Nissan Micra“ ir jį aplenkęs staiga suko į antrąją eismo juostą ir iš karto, nepalikęs jokio saugaus atstumo iš galo, sustabdė automobilį, o antrąja eismo juosta važiavusio automobilio „Nissan Micra“ vairuotoja taip pat buvo priversta stabdyti ir atsitrenkė į sustojusį pareiškėjo vairuojamą automobilį, savo parodymuose patvirtino ir nukentėjusioji N. K. bei liudytoja G. Č., todėl jų parodymai tiek institucijos, tiek ir apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinami kaip atitinkantys kitą bylos medžiagą bei patvirtinantys apelianto kaltę.
12. Kaip matyti iš paties M. K. pozicijos, jis administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje neneigė neginčijamai nustatytų aplinkybių, tačiau nuosekliai tvirtino, kad jo vairavimas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas, nes jis taip pasielgė ne tyčia, tačiau tuo pačiu ir negalėjo paaiškinti kodėl, nesant priekyje jokios kliūties, ėmė staigiai stabdyti savo transporto priemonę. Sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, buvo įvertintos ir kitos aplinkybės, kurios teismui leido daryti neabejotiną išvadą, kad M. K. veiksmai pasireiškė chuliganišku elgesiu ir kad jis suprato tokių savo veiksmų pobūdį. Nesaugiai buvo manevruojama pakankamai intensyvaus eismo miesto gatvėje, kas tik dar labiau padidino grėsmę padaryti eismo įvykį, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. M. K. ir pats pripažino, jog nusižengimo padarymo metu su juo važiavo dar du asmenys, kurie galėjo nukentėti nuo tokių neatsakingų, nesaugių jo veiksmų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino ir tai, kad pradžioje M. K., važiuodamas paskui lėtai antra juosta važiavusį automobilį panaudojo garsinį signalą, kuri paprastai naudojamas kaip perspėjimą, tačiau šiam nepasitraukiant, o pažeidėjo teigimu, vairuotojai (N. K.) dar ir parodant nekorektiškus gestus jo atžvilgiu, jis atliko pavojingus manevravimo veiksmus – greitą lenkimo manevrą ir staigų stabdymą, kas pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad apeliantą toks kito eismo dalyvio elgesys suerzino, kas ir išprovokavo tokį moralės normų kelyje neatitinkantį, pavojingą vairavimą. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu argumentu, kad kitos transporto priemonės lėtas judėjimas, taip pat ir galimai jos vairuotojo nekultūringas gestas, nebuvo eismo trukdis nei M. K. nei kitiems eismo dalyviams, todėl nepateisina jo neatsakingo, pažeidžiančio KET bei elementarias visuomenėje vyraujančias elgesio normas, elgesio kelyje
13. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, M. K. neneigia, kad dėl staigaus jo vairuojamo automobilio stabdymo priežasčių jis teikė įvairias versijas, kurios neatitiko objektyvių faktinių aplinkybių, tačiau tai rodo, jog jis nesiorientuoja eismo įvykio kilimo priežastyse. Tuo pačiu tai rodo tai, kad jis analizuoja eismo įvykio kilimo priežastis, o tai duoda pagrindo išvadai, jog eismo įvykio kilimo nesąlygojo tyčiniai chuliganiški veiksmai. Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo, nes tai paneigia faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad pareiškėjo pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli ir nuolat kito. Pareiškėjas, teikdamas rašytinį paaiškinimą į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nurodė, kad staiga stojo, nes reikėjo praleisti per perėją einančius žmonės, tačiau ši jo versija buvo paneigta į bylą pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad persirikiavus į antrąją eismo juostą, prieš M. K. vairuojamą automobilį nebuvo jokių kitų automobilių, taip pat neužfiksuota ir jokių pėsčiųjų perėją kertančių pėsčiųjų. Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis skubėjo namo, nes žmona turėjo greitu metu gimdyti ir bet kuriuo momentu būtų reikėję žmoną vežti į gimdymo įstaigą, todėl sugalvojo įsipilti kuro ir suko į degalinę, tačiau iš byloje esančio vaiko gimimo liudijimo matyti, jog nagrinėjamo įvykio metu pareiškėjo sutuoktinė jau buvo pagimdžiusi. Teisme jis iškėlė ir kitas versijas, kad jis susimaišė ir paspaudė ne stabdžių, o sankabos pedalą, nes dieną važinėjo su automobiliu, kuriame yra mechaninė pavarų dėžė, o įvykio metu vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nebuvo vertinti liudytojų M. K. ir A. G. parodymai, kurie patvirtino pareiškėjo įvardintą vieną iš galimų staigaus automobilio stabdymo priežasčių, į ką atsižvelgta nebuvo, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad baigiamųjų kalbų metu M. K. nurodė dar naują aplinkybę, kad bevažiuojant buvo nukritęs jo mobilaus ryšio telefonas, tačiau jis taip pat teigė, kad nukritęs telefonas įtakos jo veiksmams nepadarė, kadangi automobilį stabdė dėl to, kad reikėjo užsukti į degalinę.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, visos šios pažeidėjo nurodytos versijos leidžia daryti išvadą, kad M. K. pateikdamas vis kitas versijas, klaidino teismą ir siekė pateisinti savo netinkamą elgesį bei išvengti atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tačiau institucijos surinkti įrodymai šias versijas paneigė. Taigi, apeliacinio skundo argumentai apie M. K. nesiorientavimą eismo įvykio kilimo priežastyse, jo norą analizuoti eismo įvykio kilimo priežastis, neatlaiko jokios kritikos ir laikytini subjektyvia gynybine pozicija, kas vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija siekiant sušvelninti atsakomybę.
15. Kaip minėta, vaizdo medžiagoje nėra užfiksuotų duomenų, kad kiti eismo dalyviai būtų elgęsi netinkamai, trukdę M. K. lenkti ar baigti lenkimo manevrą, nesilaikę saugaus atstumo tarp transporto priemonių, kad būtų susidariusi situacija, dėl kurios jam būtų reikėję staigiai stabdyti, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apelianto elgesys buvo kaip nors įtakotas ar, kaip nurodoma skunde, išprovokuotas kitų vairuotojų netinkamo vairavimo ar kitų priežasčių. Eismo saugumo požiūrio tam nebuvo jokios būtinybės, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks elgesys laikytinas ne tik pavojingu, bet ir chuliganišku, t. y. reikšdamas akivaizdų nepasitenkinimą kito automobilio vairuotojo vairavimo būdu, tenkindamas savo interesus, M. K. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tas padaryta tyčia. M. K. veiksmai teisingai buvo vertinti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei M. K., kuris savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
16. Skunde prašoma perkvalifikuoti pažeidėjo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Toks prašymas negali būti patenkintas. Kaip buvo aptarta, M. K. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
17. ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
18. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Šiuo atveju, skiriant pažeidėjui nuobaudą, buvo įvertintas padaryto pažeidimo pobūdis ir sunkumas, pažeidėjo asmenybė. M. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – jo transporto priemonės vairavimas pasireiškė elementariu Kelių eismo taisyklių ignoravimu, dėl ko įvyko eismo įvykis, buvo sugadinti du automobiliai. Kaltę dėl chuliganiško vairavimo jis neigė, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto pagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. K. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, nuobaudą paskyrusiai institucijai pagrįstai leido M. K. veiksmus vertinti ne kaip atsitiktinio pobūdžio. Institucija, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, paskyrė apeliantui tiek baudos dydį, tiek administracinio poveikio priemonės terminą, lygų ANK 420 straipsnio 2 dalies vidurkiui, t. y. vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalies nurodytomis taisyklėmis. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda nėra per griežta ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apylinkės teismas pagrįstai skundo netenkino ir M. K. Institucijos paskirtos nuobaudos nešvelnino.
19. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jo šeimos narių gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Akivaizdu, kad M. K. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Pažeidėjui paskirta nuobauda sukelia tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių įsipareigojimų atlikimui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, be kita ko, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti M. K. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. K. atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.