Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-635-903/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
eII-635-903/2025
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00618-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pažeidėjas
R. G.
Kategorijos
  • 16.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-635-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00618-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10549-2025 (ROIK: 2528269068) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. rugpjūčio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-2620-2025 R. G. už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 22 d. 17.11 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas po paklaidos 0,57 promilės girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10549-2025 R. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Skundu R. G. prašo pakeisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10549-2025 ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodyta, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, 17.11 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Buvo nustatytas lengvas 0,59 (0,57 po paklaidos) promilės neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį, visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju, nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nuo jo nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję sustabdyti jį nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracines atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi 40 metų vairavimo stažą. Pilnu etatu dirba tolimųjų reisų vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo funkcijoms atlikti reikalinga turėti galimybę vairuoti transporto priemones. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Netekęs teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą. G. M. k., Klaipėdos r., viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti sunkiai vaikštančiais uošviais, 86 metų amžiaus uošviu K. E. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir 82 metų amžiaus uošviene S. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl suprastėjusio mobilumo jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant uošvių sveikata ir privalomai vykstant į „V. Š. l.“, „VŠĮ K. u. L.“ ir kitas medicinos įstaigas. Taip pat rūpinasi uošvių buitimi ir maistu. Ir savo sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, jam diagnozuota širdies liga, hipertenzija. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam privalomai vykstant į „VšĮ K. r. s. s. c.“ ir kitas medicinos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti, rizikuoja padidėjusiu krūviu širdžiai ir kraujotakos sistemai, o tai apsunkintų jo sveikatos būklę. Ilgalaikis teises vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemones paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones, jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodyta, jog, R. G. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai - dienos metu, kai yra intensyvus eismas, vairavo transporto priemonę (padidinto pavojaus šaltinį), būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu nustatytas 0,63 (+/-0,017) promilės girtumas, antru pūtimu nustatytas 0,59 (+/-0,017) promilės girtumas (duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte). Pažymėtina, kad R. G. vairavo automobilį alkoholį vartojęs prieš 15 min. (duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte), jis sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus, nesant būtinumui tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį, tokiais veiksmais sukeldamas didelį pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai. R. G. nurodo aplinkybę, kad pažeidimo metu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad tokių galimų pasekmių buvo išvengta ne dėl R. G. apsisprendimo, o dėl policijos pareigūnų taikytų priemonių. Skunde nurodomi argumentai nepaneigia tikimybės, kad jeigu jis nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų ir dėl neblaivumo nebūtų nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavęs ir toliau, tokiu elgesiu neabejotinai sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo, galbūt, būtų išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Negali būti laikoma išskirtinė aplinkybė, jog R. G. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs R. G. prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Neabejotina, kad R. G. būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo šeimos narius, privalėjo būti itin rūpestingas ir atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčius kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2-AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Tai, kad R. G. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga pasirūpinti sunkiai vaikščiojančiais uošviais ir dėl savo sveikatos nuvykimo į medicinos įstaigas, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius R. G. turėjo ir galėjo įvertinti, prieš darydamas teisės pažeidimą. Be to, pagal policijos registrus nustatyta, kad sūnus U. G., kuris turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir turi teisę vairuoti A, B, BĮ kategorijai priskiriamas transporto priemones (Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2034 m. liepos 6 d.), be to, sutuoktinė R. G. taip pat turi vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti AM, B, BĮ kategorijai priskiriamas transporto priemones (Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2031 m. liepos 10 d.), kurie gali suteikti pagalbą dėl pasirūpinimo S. E. ir K. E. (R. G. uošviai) ir dėl R. G. nuvykimo į medicinos įstaigas ar kitos pagalbos suteikimo dėl transporto priemonių vairavimo. Skunde nurodytos aplinkybės, jog R. G. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta skundžiamoje nutartyje ir lėmė minimalios baudos bei švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Šios aplinkybės, vertinant jas visų administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumoje, buvo vienas iš faktorių, sudaręs pagrindą R. G. paskirti ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtintos baudos ir administracinio poveikio priemonės minimalų dydį, tačiau nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nėra pagrindo. R. G. nurodo, kad baigęs papildomus vairuotojų mokymus patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę, tačiau nurodyta aplinkybė negali įtakoti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo, kadangi minėtus mokymus privalo baigti kiekvienas vairuotojas, vairavęs esant neblaiviam. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nors skunde R. G. teigia, jog turėdamas didelį vairavimo stažą praeityje nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus ar panašius nusižengimus, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, tačiau nėra pagrindo teigti, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. R. G. nuo 2019 m. administracine tvarka baustas net 13 kartų (automobilio parkavimą pažeidžiant Kelių eismo taisykles, greičio viršijimą ir kitus pažeidimus). Pažeidimo metu turėjo 1 galiojančią administracinę nuobaudą. Pateikti duomenys parodo, kad R. G. yra linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, netgi pavojingesnius teisės pažeidimus. R. G. skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Institucijos manymu, nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.

Teismo posėdžio metu R. G. prašė sutrumpinti teisės vairavimo atėmimo terminą iki 3 mėnesių bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 6 mėnesių. Nurodė, kad sūnus statosi namelį, D., tai jis iš kaimyno pasiskolino priekabą ir važiavo į „Ermitažą“. „Ermitaže“ į tą priekabą įvažiavo darbuotojas ir ją sulankstė. Jis, galvodamas, kad kaimynas tikrai bus nepatenkintas dėl priekabos, nusivežė pas jį 4 skardines alaus. Su juo išgėrė po skardinę alaus ir dar po biškį. Būnant pas kaimyną, paskambino žmona ir paprašė ją parvežti iš Š., kur ji dirba mokytoja. Jis tikrai nesijautė girtas, su alkoholiu visiškai nebendrauja, nes vartoja vaistus nuo spaudimo. Aišku, jei būtų nevažiavęs, tai žmona būtų parvairavusi. Nuvažiavus prie žmonos, ten buvo policija ir patikrino. Davė pūsti, pūtė pirmą kartą ir pripūtė, paskui palaukė dar 15 minučių, antru pakartojimu buvo mažiau. Gėrė tik alų, visą dieną nebuvo valgęs. Kai išgėrė, tai ir išvažiavo. Labai nuoširdžiai gailisi. Jo darbas yra susijęs su vairavimu, dirba su krovininiu automobiliu, uošviai gyvena (duomenys neskelbtini) ir jis juos veža pas gydytojus. Nors sūnus ir žmona turi vairuotojo pažymėjimus, tačiau jie darbo metu negali nuvežti uošvių pas daktarus. Jis be vairuotojo pažymėjimo kaip be rankų, yra labai sunku. Iš kaimyno namo būtų parėjęs pėsčiomis. Taip, jis tikrai pats kaltas, viską žino, kokios avarijos keliuose būna. Jis yra baustas administracine tvarka, tačiau daugelį baudų jis prisiėmė ant savęs, pavyzdžiui 2024 m. žmona viršijo greitį, jo net nebuvo. Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą jau sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Kadangi R. G. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

R. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, kad reikės grįžti namo, vartojo alkoholį ir, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas po paklaidos 0,57 promilių girtumas, automobilį vairavo penktadienį po darbo valandų eismo požiūriu itin judrioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, R. G. administracine tvarka per paskutinius 5 metus yra baustas 5 kartus už greičio viršijimus nuo 12 km/h iki 23 km/h, taip pat už transporto priemonės vairavimą su įrengtu tachografu, kuris neatitiko reikalavimų (atsiliepime nurodyta, kad R. G. nuo 2019 m. administracine tvarka baustas net 13 kartų). Nors paskirtas baudas R. G. moka, tačiau akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismas dar 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus asmens nusižengimus (eismo įvykio sukėlimas, automobilio palikimas stovėti tai draudžiančio kelio ženklo galiojimo zonoje, du greičio viršijimai), padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir pastaruoju metu: - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-97-380/2025, įvertinęs tik tai, kad asmuo jau buvo baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už nors ir nešiurkštų, tačiau su transporto priemonių vairavimu susijusį ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, padarė išvadą, kad toks asmuo negali būti vertinamas išskirtinai teigiamai; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-128-417/2025, įvertinęs keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (už greičio viršijimą, du kartus už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros bei už automobilio palikimą ant šaligatvio (nesant kelio ženklo, nurodančio stovėjimo būdą ant šaligatvio), padarė išvadą, kad nors šie nusižengimai ir nėra šiurkštūs, tačiau rodo, jog teisės aktų pažeidimas nėra jau toks visiškai atsitiktinis reiškinys asmens gyvenime; - Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. liepos 17 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-149-557/2025, įvertinęs aštuonis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus, padarė išvadą, kad tai jo necharakterizuoja kaip atsakingo ir drausmingo vairuotojo. Iš minėtų nutarčių turinio matyti, kad aptartos išvados iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad R. G. visiškai pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, sumokėjo paskirtą baudą, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus.

Vėlgi, nors R. G. nurodė, kad nusižengimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes pavartojęs alkoholį nesijautė neblaivus, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad KET 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog R. G., turėdamas ilgametę (40 metų) vairavimo patirtį, turėjo pagrindo tikėtis, kad jo nesenai suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad R. G. neblaivumas per 0,16 promiles viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, R. G. neblaivumas buvo tikrintas 2 kartus, pirmuoju pūtimu po paklaidos jis įpūtė 0,61 promilę, o sekančiu pūtimu po paklaidos įpūtė 0,57 promilę, kas leidžia manyti, jog vairavimo metu R. G. apsvaigimas nuo alkoholio buvo žymus. Be to, kaip nurodė pats R. G., jis alkoholį vartojo prieš pat sėsdamas už automobilio vairo, pareigūnams jį sustabdžius ir patikrinus alkoholio matavimo prietaisu, neblaivumas žymiai viršijo leistiną ribą, kas vertinama kaip atsainus požiūris į Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, R. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10549-2025 R. G. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10549-2025 nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus